- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-1477-640/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01768-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- G. L.
- Ieškovas
- Ž. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. K. ieškinį atsakovui G. L. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ž. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų G. L. ir M. L. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove Ž. K.; 2) patvirtinti ieškovės prašomą patvirtinti atsakovo G. L. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais; 3) priteisti nepilnamečiui vaikui G. L. iš atsakovo G. L. 379,52 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas pavedant tvarkyti ieškovei Ž. K. uzufrukto teise; 4) priteisti nepilnamečiui vaikui M. L. iš atsakovo G. L. 309,35 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas pavedant tvarkyti ieškovei Ž. K. uzufrukto teise; 5) priteisti iš atsakovo G. L. 5 570,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (nepilnamečio sūnaus G. L. atžvilgiu), susidariusį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos; 6) priteisti iš atsakovo G. L. 4 680,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (nepilnamečio sūnaus M. L. atžvilgiu), susidariusį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovo finansinė padėtis yra pakankamai gera, jo gaunamas darbo užmokestis siekia 1100,00 Eur „į rankas“. Atsakovas gauna nuolatines pajamas ir gali skirti didesnį išlaikymą, nei pusė minimalios mėnesinės algos, be to, nepilnamečiai vaikai turi specialių poreikių: G. L. nešioja regėjimo akinius, dėl sudėtingos situacijos šeimoje (ieškovės ir atsakovo išsiskyrimo, atsakovo elgesio) nuolat lankosi pas psichologą. Ieškovė nurodė, kad kiekvienam vaikui per mėnesį (rūbams, avalynei, maistui, transportui, užklasinei veiklai, higienai, daliai komunalinių mokesčių ir kt. būtiniausioms išlaidoms) reikia skirti po maždaug 600,00 – 760,00 Eur. Kadangi ieškovė pati tokių pajamų, kurių užtektų abiem vaikams pilnai išlaikyti, negauna, jai iki šiol kas mėnesį finansiškai padeda jos tėvai. Kadangi šalių nepilnametis vaikas G. L. yra mokyklinio amžiaus, jo poreikiai yra didesni, jis lanko užklasinę veiklą, turi specialių poreikių, jam būtinos psichologo konsultacijos, todėl, atitinkamai, jo poreikiai taip pat didesni. Jam iš atsakovo tenkantis mėnesinis išlaikymas turėtų būti 379,52 Eur. Mažametis M. L. lanko darželį, jis gana greitai išauga nešiojamus drabužius, todėl didesnė dalis išlaidų jo išlaikymui sudaro naujos avalynės, rūbų įsigijimą. Atitinkamai, atsakovas turėtų nepilnamečiam sūnui M. L. skirti 309,00 Eur dydžio išlaikymą. Pažymėjo, kad atsakovas dar nuo 2020 m. rugsėjo mėn. reguliariai keisdavo savo gyvenamąją vietą, ieškovės ir nepilnamečių vaikų namuose apsistodamas savaitei per mėnesį ar du mėnesius. Nuo to laiko, atsakovas neteikė išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Ieškovė neneigia, kad atsakovas, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėn., yra nupirkęs maisto produktų, tačiau nė karto neprisidėjo ir nenupirko vaikams: drabužių, higienos priemonių, neapmokėjo laisvalaikio pramogų, atostogų, neprisidėjo prie namų ūkio priemonių, taip pat komunalinių išlaidų (šildymas, karštas vanduo, malkos) ir kt. Skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą pagal nepilnamečiams vaikams priteistiną išlaikymo dydį, nepilnamečio sūnaus G. L. išlaikymo, nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki ieškinio pateikimo dienos: 2022 m. birželio 21 d., iš viso – 22 mėnesiai, įsiskolinimas sudaro 6 820,00 Eur (310,00 Eur x 22 mėn.). Vis tik, ši suma yra mažintina suma, kurią, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo iki 2022 m. birželio mėn. atsakovas yra skyręs nepilnamečio sūnaus išlaikymui (t. y. ½ (pusei) atsakovo pervestų sumų, kadangi kita pusė teko kito nepilnamečio sūnaus išlaikymui). Taigi, atsakovo išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam sūnui G. L. sudaro 5 570,00 Eur. M. L. išlaikymo įsiskolinimas, nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki ieškinio pateikimo dienos: 2022 m. birželio 21 d., iš viso – 22 mėnesiai, sudaro 5 940,00 Eur (270,00 Eur x 22 mėn.). Vis dėlto, ši suma yra mažintina suma, kurią, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, atsakovas yra pervedęs M. L. išlaikymui (t. y. puse – ½ jo pervestų piniginių lėšų, kadangi kita pusė teko nepilnamečiam sūnui G. L.). Todėl atsakovo išlaikymo M. L. įsiskolinimas sudaro 4 680,00 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas G. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad be šalių nepilnamečių vaikų G. L. ir M. L. ieškovės šeimoje taip pat gyvena kiti ieškovės nepilnamečiai vaikai – dukra G. S., ir sūnus M. K. Atsakovas rūpinosi ne tik savo vaikais, taip pat rūpinosi ir dviem ieškovės vaikais kaip savo – pirko dovanas, maistas buvo perkamas visai šeimai, pramogos buvo organizuojamos visai šeimai. Nuo 2022 m. balandžio mėn. ieškovė ir atsakovas nebeveda bendro gyvenimo ir gyvena atskirai. Nepilnamečiai vaikai šalių sutarimu liko gyventi su ieškove, tam atsakovas niekada neprieštaravo ir nereikalavo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Atsakovas, pradėjęs gyventi skyrium nuo ieškovės, nuolat teikė vaikams išlaikymą. Ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyriumi nusistovėjo atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, kad nepilnamečiai vaikai kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio bendrauja su atsakovu atsakovo gyvenamojoje vietoje. Iki šiol tokia tvarka buvo priimtina ir vaikams ir ieškovei, be to, toks bendravimas puikiai atitiko vaikų poreikius ir užtikrino atsakovo ir vaikų artimo ryšio palaikymą. Ginčo tarp šalių dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo niekada nebuvo ir šalys susitarė, kad atsakovui pradėjus gyventi skyrium nuo ieškovės, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, šiuo metu atsakovas gyvena savo tėvų bute. Atsakovo tėvai neima iš atsakovo nuomos, tačiau atsakovas prisideda prie buto išlaikymo išlaidų padengimo. Vidutiniškai per mėnesį būsto išlaikymui yra skiriama apie 130,00 Eur suma (vertinant šildymo sezono išlaidas). Atsakovo gaunamos pajamos yra tik atsakovo gaunamas darbo užmokestis, jokių kitų pajamų atsakovas negauna. Gaunamas darbo užmokestis – apie 1 188,33 Eur per mėnesį. Atsakovas turi piniginių prievolių kreditoriams, kurias prisiėmė dar gyvendamas kartu su ieškove, tačiau atsakovui pradėjus gyventi skyrium su ieškove, atsakovas vienas vykdo šias prievoles. Jis kas mėnesį sumoka 516,52 Eur įmokų kreditoriams, grąžindamas kreditus. Tokiu būdu atsakovo gaunamo darbo užmokesčio, atskaičius būsto išlaikymą ir kreditus, suma vienam mėnesiui yra 541,81 Eur (1 188,33-130,00-516,52). Atsakovas nevengia materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau jo vertinimu ieškovė pateiktame ieškinyje nepagrindė reikalaujamo išlaikymo dydžio realumo. Be to netinkamai vertino atsakovo finansines galimybes teikti nurodyto dydžio išlaikymą ko pasėkoje darytina išvada, kad ieškovės reikalaujamas išlaikymo dydis yra negrįstas ir neatitinkantis realios padėties. Atsakovas niekada nebuvo nutraukęs išlaikymo vaikams teikimo, skyrėsi tik teikiamo išlaikymo forma. Atsakovas vaikams skiriamą išlaikymą pervesdavo į ieškovės sąskaitą arba perduodavo grynais. Dalis išlaikymui skirtų pinigų buvo pervedama į ieškovės tėvo sąskaitą, kadangi ieškovės sąskaita buvo areštuota antstolių, kurie vykdė išieškojimą iš ieškovės, todėl tarp šalių egzistavo susitarimas, kad atsakovas perduoda ieškovei išlaikymą vaikams grynais pinigais arba perveda į ieškovės tėvo M. K. sąskaitą. Atsakovas nesutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikams ir šiuo metu susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Atkreipė dėmesį, kad minimali mėnesinė alga nuo 2020 m. keitėsi ne kartą, todėl ieškovės skaičiavimai neteisingi. Be to, atsakovas rūpinosi ir rūpinasi ne tik savo biologiniais vaikais, bet ir atsakovės dukra, atsižvelgdamas į jos poreikius ir norus nupirko jai išmanųjį laikrodį. 2021 metais atsakovas nupirko ir perdavė ieškovei elektrinį paspirtuką, kuriuo naudojasi ieškovės vaikai. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovas nuolat rūpinosi šeimos poreikiais, teikė išlaikymą ne tik savo vaikams, taip pat teikė išlaikymą ir ieškovės vaikams.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad vaikai šiuo metu nuolat gyvena su motina, kuri tinkamai rūpinasi vaikais, mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina pilnai atitinka vaikų interesus. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinika 2022 m. gegužės 24 d. informavo Tarnybą, kad nepilnamečiam G. L. nustatytos diagnozės: kiti emocijų sutrikimai vaikystėje; kitos patikslintos problemos, susijusios su artimiausios aplinkos asmenimis. Vaikui rekomenduotas ištyrimas ir gydymas Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyriaus dienos stacionare. Tai reiškia, kad nepilnamečio G. L. išlaikymas reikalauja papildomų lėšų. Siekdami apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgdami į įstatymo normas, Tarnyba iš esmės sutiko su ieškovės prašymu priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui G. L. po 310,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, o nepilnamečiui vaikui M. L. po 270,00 Eur dydžio išlaikymą. Jeigu byloje bus įrodyta, kad atsakovas nedalyvavo, arba nepakankamai dalyvavo nepilnamečių vaikų išlaikyme, Tarnyba palaikys ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Byloje nėra įtikimų įrodymų, patvirtinančių, kad vaikų susitikimai ir bendravimas su tėvu traumuoja vaikus psichologiškai, arba neatitinka vaikų individualių interesų. Pabrėžtina, kad atvejo vadybos posėdžio metu, Ž. K. nurodė, kad vaikai, būnant pas tėvą turi galimybę pabūti ne tik su tėvu bet ir su seneliais. Ieškovė pasakė, kad nesijaudina išleisdama vaikus pas tėvą, nes žino, kad vaikais bus pasirūpinta, kadangi vaikų seneliai yra labai tvarkingi ir atsakingi. Tai reiškia, kad vaikų saugumas bendravimo metu tėvo gyvenamojoje vietoje bus užtikrintas, todėl nėra teisinio pagrindo drausti tėvui bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį su nakvynėmis pas tėvą. Tuo pačiu metu Tarnyba atkreipia dėmesį, kad atsakovas turi pasirūpinti, kad vaikams jo gyvenamojoje vietoje būtų sudarytos visos tinkamos sąlygos pasilikti su nakvyne (paruoštos vaikams atskiros miegojimo vietos). Dėl kitų tėvo ir vaikų bendravimo sąlygų numatytų ieškinyje Tarnyba neprieštarauja.
5. Tarnybos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prašomas išlaikymo dydis M. L. – 309 Eur yra mažesnis nei pusė MMA, todėl neprieštarauja tokio prašymo tenkinimui. Dėl didesnio išlaikymo G. L. – 379 Eur, atstovas mano, kad protinga būtų priteisti 350 Eur išlaikymo dydį, kadangi vaikas turi papildomų poreikių, tačiau jis gali gauti ir nemokamą pagalbą iš sveikatos specialistų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė nepilnamečių vaikų G. L. ir M. L. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove Ž. K.; nustatė atsakovo G. L. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais G. L. ir M. L.; priteisė iš atsakovo G. L. nepilnamečiam vaikui G. L. 350,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas pavedant tvarkyti ieškovei Ž. K. uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo G. L. nepilnamečiam vaikui M. L. 309,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas pavedant tvarkyti ieškovei Ž. K. uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo G. L. nepilnamečiam vaikui G. L. 600,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; priteisė iš atsakovo G. L. nepilnamečiam vaikui M. L. 777,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
7. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovas dirba, turi nuolatines pajamas (gaunamas darbo užmokestis yra apie 1 100 Eur), nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu gyvena tėvams priklausančiame būste, turi kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovė šiuo metu nedirba, gyvena tėvams priklausančiame name kartu su trimis nepilnamečiais vaikais (sūnus iš ankstesnių ryšių bei ieškovės ir atsakovo du nepilnamečiai sūnūs, ieškovės pilnametė dukra gyvena atskirai). Gauna vaiko pinigus, stipendiją iš būsimos darbovietės, nemažas pinigų sumas perveda jos tėvas, gyvenantis Vokietijoje, todėl mėnesines ieškovės pajamas sudaro apie 1 500 Eur.
8. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš dalies pagrindė faktiškai patiriamas išlaidas vaikams išlaikyti – ieškovė pateikė į bylą savo banko sąskaitos išrašą, taip pat mokėjimo kvitus, iš kurių matyti ieškovės patiriamos išlaidos už komunalines paslaugas, vaikų aprangą, avalynę, maisto produktus, sveikatos priežiūros išlaidas, baseino būrelį.
9. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pažymėjo, jog atsakovo turtinė padėtis nėra pakankamai gera, kadangi jis neturi nekilnojamojo turto, turi kreditorinių įsipareigojimų, jo gaunamos pajamos yra apie 1 100 Eur atskaičius mokesčius. Kita vertus, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Pažymėjo, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai.
10. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės patiriamas išlaidas vaikų poreikiams patenkinti, taip pat tai, kad ieškovės nurodomos išlaidos vaiko M. L. poreikiams patenkinti yra mažesnės, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (840,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 633,00 Eur atskaičius mokesčius), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma M. L. išlaikymui reikalinga suma (309 Eur) yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 straipsnis). Tuo tarpu nepilnamečio G. L. išlaikymui reikalinga didesnė pinigų suma, kadangi vaikas turi specialiųjų poreikių, jam būtina profesionali medicininė pagalba (psichologo, psichiatro konsultacijos, būreliai orientuoti į vaiko elgesio korekciją, akinių rėmelių bei stiklų keitimas ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad dalis medicininių paslaugų yra nemokamos, atsižvelgiant į dabartinę bei realią šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, ieškovės nurodomą vaiko išlaikymui reikalingą sumą, taip pat kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas ieškovės nurodomą vaiko išlaikymo sumą (379,52 Eur) mažinti ir G. L. išlaikymui priteisti 350 Eur iš atsakovo G. L.
11. Atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu ieškovė visgi nurodė, kad su atsakovu bendravo epizodiškai, jis grįždavo namo ir vėl dingdavo, kol galutinai savo daiktus pasiėmė tik 2022 m. balandžio mėn. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo mėn. visiškai neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo atmestini kaip nepagrįsti, kadangi prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Visų pirma, iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas G. L. ieškovei lėšas vaikų išlaikymui pervedinėjo nuo 2019 m. sausio mėn., nors dar vedė bendrą ūkį su ieškove. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. spalio 19 d. ieškovei pervesta suma sudaro 1 695 Eur. Nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. birželio 18 d. atsakovas pervedė 940 Eur, nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. gegužės 7 d. – 2 227 Eur, 2022 m. birželio 6 d. pervedė sūnui G. L. 300 Eur, o nuo 2022 m. lapkričio 10 d. kas mėnesį perveda ieškovei po 450 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas tam tikras sumas pervedinėjo ir į ieškovės tėvo M. K. sąskaitą.
12. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nenustačius aplinkybių, kad atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo mėn. būtų visiškai nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį dalyje dėl įsiskolinimo už nepilnamečių vaikų išlaikymą tenkinti iš dalies. Preziumuojama, kad kartu gyvenantys tėvai prie vaikų išlaikymo ir visapusiško jų poreikių tenkinimo prisideda lygiomis dalimis, ieškovei pripažįstant, kad su atsakovu galutinai ryšius nutraukė tik 2022 m. balandžio mėn., teismas priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio mėn. (kai šalys faktiškai nebegyveno kartu) iki 2022 m. birželio mėn. (kreipimosi į teismą data). Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas 2022 m. gegužės 7 d. pervedė ieškovei 300 Eur, o 2022 m. birželio 6 d. pervedė sūnui G. L. 300 Eur išlaikymo. Nepilnamečiui M. L. šiuo laikotarpiu turėjo būti skirtas 927 Eur išlaikymas (309 Eur x 3 mėn.), G. L. – 1 050 Eur (350 Eur x 3 mėn.), atėmus atsakovo sumokėtus 600 Eur, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 377 Eur išlaikymo įsiskolinimo, t. y. už nepilnamečio M. L. išlaikymą priteisiamas 777 Eur išlaikymo įsiskolinimas (927 Eur – 150 Eur), už nepilnamečio G. L. išlaikymą priteisiamas 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas (1 050 Eur – 150 Eur – 300 Eur) iš atsakovo G. L.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovas G. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams G. L. ir M. L. ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priimti naują sprendimą, t. y. priteisti iš atsakovo G. L. sūnui G. L. 266 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas pavedant tvarkyti ieškovei Ž. K. uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo G. L. sūnui M. L. 221 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas pavedant tvarkyti ieškovei Ž. K. uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo G. L. 861 Eur išlaikymo įsiskolinimą; likusioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
14. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Nurodė, kad teismas nevertino ir nepasisakė ar ieškovė pagrindė ir įrodė, kad vaikų poreikiams reikalingos prašomos sumos. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė tik iš dalies įrodė vaikų poreikių tenkinimui reikalingas sumas. Teismas taip pat nevertino atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktos poreikių lentelės analizės, kurioje akivaizdžiai matoma, kad dalį reikalaujamos išlaikymo sumos sudaro įrodymais nepagrįstos išlaidos, kurias tariamai patiria ieškovė, rūpindamasi vaikais ir jų poreikių užtikrinimu. Teismas taip pat nevertino, kad pateiktoje nepilnamečių poreikių lentelėje netinkamai paskaičiuotos ir neteisingai paskirstyta vaikams tenkanti komunalinių mokesčių ir būsto išlaikymo išlaidos, interneto mokestis, kitos sumos. Ieškovės namuose be ieškovės ir atsakovo vaikų dar gyvena du vaikai iš ankstesnių ieškovės partnerysčių, todėl šie mokesčiai turi būti paskirstyti proporcingai visiems kartu gyvenantiems asmenims.
14.2. Teismas taip pat neanalizavo ir neįsigilino į atsakovo pateiktus paaiškinimus, kuriuose keliamas klausimas dėl logopedo ir psichologo konsultacijų teikimo vasaros laikotarpiu. Atsakovo žiniomis, vasaros laikotarpiu vaikai nesilanko pas nurodytus specialistus, todėl ir konsultacijų kaina turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į faktinę situaciją, o ne preziumuojant, kad konsultacijos vaikams teikiamos visus kalendorinius metus.
14.3. Šiuo metu ieškovė gauna 260,00 Eur dydžio išmokas nepilnamečiams šalių sūnums per mėnesį, t. y. po 130,00 Eur kiekvienam vaikui, skirtas tik vaikų poreikių tenkinimui, vadinasi nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, vaikų poreikiams apskaičiuota suma turi būti sumažinta gaunamos išmokos vaikui suma. Sūnaus G. išlaikymui skiriama 662,27 Eur suma (suskaičiuota suma pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus) mažintina 130,00 Eur išmokos suma ir sūnaus G. išlaikymui yra skirtina 532,27 Eur suma, arba po 266,14 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Sūnaus M. išlaikymui skiriama 571,11 Eur suma (suskaičiuota suma pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus) mažintina 130,00 Eur išmokos suma ir sūnaus M. išlaikymui yra skirtina 441,11 Eur suma, arba po 220,56 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Atitinkamai, atsakovo sūnui G. priteistinas 266,00 Eur išlaikymas, kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis; sūnui M. – 221,00 Eur išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio iki 2022 m. birželio mėnesio atsakovas sūnaus G. išlaikymui turėtų sumokėti 798,00 Eur sumą, sūnaus M. išlaikymui – 663,00 Eur sumą, viso – 1461,00 Eur. Kadangi atsakovas nuo 2022 m. balandžio iki 2022 m. birželio sumokėjo vaikų išlaikymui 600,00 Eur sumą, iš atsakovo priteistinas 861,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
14.4. Kaip atsakovas buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, atsakovo gaunamas darbo užmokestis civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo apie 1100,00 Eur į rankas, atsakovas taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų, kurių dengimui atsakovas skiria kas mėnesį apie 516,52 Eur sumą. Atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena tėvų bute. Pažymėjo ir tai, kad nuo 2023 m. kovo mėnesio iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis – atsakovas buvo atleistas iš darbo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2023 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. (9.26E) NI_SP1E-10029 nuspręsta atsakovui skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką. Šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos yra nedarbo išmoka, kurią sudaro 982,40 Eur suma, ši suma yra kintama - mažėja, išmoka yra mokama tik tam tikrą laiko tarpą. Be to, atsakovas netrukus turės dar vieną vaiką, kadangi jo sugyventinė R. V. laukiasi. Sumažėjusios finansinės galimybės ir artimiausiu metu pasikeisiantis išlaikytinių skaičius dar labiau sumažina atsakovo finansines galimybes teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą vaikams. Todėl įvertinus vaiko poreikius, į bylą pateiktus įrodymus, atsakovo finansines galimybes ir išskaičiavus valstybės mokamą išmoką vaikams, iš atsakovo priteistinas išlaikymas: 266 Eur sūnui G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 221 Eur sūnui M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
15. Ieškovė Ž. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais:
16.1. Pažymėjo, kad šiuo metu minimali mėnesinė alga siekia 633,00 Eur „į rankas“ gaunamo atlygio. Vadinasi, orientacinė suma, tenkanti vienam iš tėvų, išlaikant nepilnametį vaiką, yra maždaug 317,00 Eur (633,00 : 2). Patikslintu ieškiniu civilinėje byloje ieškovė prašė iš apelianto M. L. naudai priteisti 309,00 Eur dydžio, o G. L. naudai – 379,52 Eur dydžio išlaikymą. Teismas ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus (mokėjimo pavedimus, kvitus, čekius, sąskaitas, kt.), taip pat poreikių lenteles su detalizacijomis ir tiksliais skaičiavimais, įvertino ir išsamiai analizavo kelis teismo posėdžius. Ieškovė būsto išlaikymui tenkančias išlaidas (komunalinius mokesčius) dalino iš visų būste gyvenančių asmenų, siekiant tiksliai nustatyti sumas, tenkančias būtent jos ir atsakovo sūnums. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas išanalizavo pateiktus dokumentus ir pažymėjo, kad ieškovė iš dalies pagrindė savo patirtas išlaidas, todėl ir priteisė tik dalį prašyto išlaikymo dydžio vieno iš nepilnamečių vaikų, t. y. G. L., naudai, o būtent - vietoje prašyto 379,52 Eur išlaikymo, priteisė 350,00 Eur. Pažymėjo, kad M. L. naudai priteistas išlaikymas yra netgi mažesnis, negu teismų praktikoje formuojamas minimalus išlaikymo dydis (t. y. pusė minimalios mėnesinės algos, siekiančios 317,00 Eur). Tuo tarpu G. L. naudai priteistas išlaikymo dydis vos keliasdešimt eurų viršija minimalų išlaikymo dydį, kadangi atsakovo sūnus turi specialių poreikių – tai byloje patvirtinta rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo mažinti iš apelianto nepilnamečiams sūnums priteistą išlaikymo dydį, kadangi jis ir taip yra minimalus ir užtikrina tik būtiniausius, pačius minimaliausius sparčiai besivystančių ir augančių vaikų poreikius.
16.2. Ieškovė vaikams skiriamų išmokų niekuomet nesutapatino ir nesudėjo su jos pačios vaikams skiriamomis lėšomis, t. y. ½ dalimi tos sumos, kuri priteista ir iš atsakovo. Būtent todėl valstybės skiriama parama nesudaro pagrindo mažinti apeliantui tenkančios vaikų išlaikymo prievolės dalies, nes ieškovei, su kuria gyvena vaikai, tenka rūpintis nuolatine kasdiene jų priežiūra, būtinomis išlaidomis papildomiems nenumatytiems vaikų poreikiams patenkinti, kas savaime suponuoja didesnę išlaikymo prievolės naštą. Pažymėjo, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas atitinka tik minimalų, būtiniausių poreikių tenkinimui skirtą išlaikymą, tad valstybės skiriamų išmokų „įskaitymas“ į būtiniausių poreikių tenkinimui skiriamas ieškovės ir atsakovo lėšas – išlaikymo dydį, taigi, ir jo sumažinimas ta dalimi, iš esmės atimtų galimybę ieškovei apmokėti papildomas vaikų edukacijas, pramogas, keliones, kultūros pažinimą, kadangi šias išmokas tektų skirti jau būtiniausių vaikų poreikių tenkinimui.
16.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismui, išėjus į pasitarimų kambarį, atsakovas siekė paveikti teismą ir į bylos medžiagą teikė dokumentus apie tai, jog šis tapo bedarbiu. Dabar atsakovas teikia pažymą apie jam priskaičiuotą nedarbo išmokos dydį. Tačiau dar prieš apeliacinio skundo pateikimą (2023 m. gegužės 5 d.), o būtent – 2023 m. gegužės 4 d. atsakovas, ieškovei pasiteiravus apie bendravimo su vaikais tvarką ir jos laikymąsi, nurodė jai, kad dirba, todėl su vaikais susitikti negalės. Lygiai taip pat atsakovas nurodė, kad „<...> šį savaitgalį dirbs“ dar 2023 m. balandžio 27 d., t. y. daugiau nei savaitę laiko prieš apeliacinio skundo pateikimą teismui. Apelianto melą teismui patvirtina ir 2023 m. gegužės 11 d. ieškovei atsiųstas antstolio raštas dėl informacijos suteikimo vykdomojoje byloje, kurioje nurodoma, kad „skolininkas šiuo metu yra dirbantis, patvarkymas dėl skolos išieškojimo į darbovietę išsiųstas <...>“. Akivaizdu, jog per kelias darbo dienas susirasti darbą, įsidarbinti ir darbdaviui pateikti duomenis VSDFV, nebūtų lengvai įgyvendinama, taigi, dėl to darytina išvada, kad apeliantas jau skundo pateikimo metu dirbo (ką ir pats nurodė ieškovei rašomose trumposiose žinutėse), tačiau specialiai nutylėjo ir suklaidino teismą apie jau buvusį bedarbio statusą.
16.4. Pažymėjo, jog nors neapibrėžtoje ateityje atsakovo išlaikytinių skaičius galimai padidės, tačiau jis niekaip nepagrindė aplinkybės, jog jo darbo užmokestis, gaunamos pajamos ženkliai sumažėjo ar, kad jis neturi pakankamai pajamų teikti nustatyto dydžio išlaikymą, arba, kad jis dėl sveikatos problemų negali susirasti kito ir (ar) geriau apmokamo darbo. Tokių aplinkybių atsakovas neįrodinėjo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, atsakovas, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu planavęs dar vieną vaiką su kita moterimi, turėjo įsivertinti ir prisiimti su tuo susijusias pasekmes, t. y. jog atsiras dar vienas išlaikytinis, kuriuo jis taip pat turės pareigą rūpintis. Taip pat nagrinėjamos civilinės bylos dalykas yra atsakovo ir ieškovės nepilnamečiams vaikams skirtinas išlaikymo dydis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo išsamiai išanalizuoti bei individualiai įvertinti kiekvieno iš atsakovo sūnų poreikiai. Išlaikymas, skirtas kitiems (dar negimusiems) apelianto vaikams, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir nesudaro pagrindo tvirtinti, jog M. L. ir G. L. šiuo metu nustatytas išlaikymas yra per didelis ir (ar) dėl tokių priežasčių turėtų būti mažintinas.
Atsiliepimas
17. Atsakovas G. L. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovės pateikti susirašinėjimai buvo ne dėl oficialaus darbo, o dėl atsakovo darbo šeimos reikalais savaitgalį – atsakovas padėjo savo tėvams tvarkytis sodyboje, todėl ieškovės pateikta informacija (susirašinėjimas) nepaneigia atsakovo apeliacinio skundo faktų apie prarastą darbą. Atsakovas darbą prarado dėl ieškovės aktyvių veiksmų, kai ieškovė pradėjo skambinėti atsakovo vadovybei dėl tik pačiai ieškovei suprantamų priežasčių. Atsakovas buvo priverstas išeiti iš darbo. Atsakovas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui gimė trečias vaikas.
18. Ieškovė Ž. K. pateikė nuomonę dėl byloje priimtų įrodymų. Nurodė, kad palaiko atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes ir prašo atsakovo G. L. apeliacinį skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovas, jau būdamas dviejų nepilnamečių vaikų tėvu, prisiimdamas papildomus įsipareigojimus (planuodamas dar vieną vaiką), privalėjo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, o to nepadarius, atsakomybė už sąmoningai prisiimtų įsipareigojimų pasekmes tenka pačiam atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
21. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu (toliau – ir skundžiamas sprendimas) be kita ko, iš atsakovo G. L. nepilnamečiam vaikui M. L. priteistas 309,00 Eur dydžio išlaikymas, o nepilnamečiam vaikui G. L. 350,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat sprendimu iš atsakovo nepilnamečiam vaikui G. L. priteistas 600,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas, o nepilnamečiam vaikui M. L. 777,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas, t. y. iš viso iš atsakovo priteistas 1 377 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
22. Apeliantas nesutinka su aukščiau nurodyta sprendimo dalimi (dėl priteisto išlaikymo ir, atitinkamai, išlaikymo įsiskolinimo dydžio). Apeliaciniame skunde, visų pirma, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė ar ieškovė pagrindė ir įrodė, kad vaikų poreikiams reikalingos prašomos priteisti sumos, nevertino atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktos poreikių lentelės analizės, kurioje akivaizdžiai matoma, kad dalį reikalaujamos išlaikymo sumos sudaro įrodymais nepagrįstos išlaidos, kurias tariamai patiria ieškovė, rūpindamasi vaikais ir jų poreikių užtikrinimu. Teismas taip pat nevertino, kad pateiktoje nepilnamečių poreikių lentelėje netinkamai paskaičiuotos ir neteisingai paskirstyta vaikams tenkanti komunalinių mokesčių ir būsto išlaikymo išlaidos, interneto mokestis, kitos sumos, kadangi ieškovės namuose be ieškovės ir atsakovo vaikų dar gyvena du vaikai iš ankstesnių ieškovės partnerysčių, todėl šie mokesčiai turi būti paskirstyti proporcingai visiems kartu gyvenantiems asmenims. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.
23. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
24. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
25. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kaip minėta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
26. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįsti ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė turėjo pareigą teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius išlaidas patiriamas vaikų poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad ieškovė pagrindė dalį faktiškai patiriamų išlaidų vaikams išlaikyti (pateikė į bylą savo banko sąskaitos išrašą, taip pat mokėjimo kvitus), kita vertus, nereikia įrodinėti aplinkybės, kuri grindžiama šalių pripažintais faktais (CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Akivaizdu, kad nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, jai teks didesnė kasdienio rūpesčio vaikais dalis. Be to, sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, paprastai nėra galimybės nustatyti vieno euro ar euro cento tikslumu reikalingą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį.
28. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui M. L. (309 Eur kas mėnesį), kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, yra mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (840,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 633,00 Eur atskaičius mokesčius), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Todėl ieškovė neprivalo teikti detalių įrodymų apie išlaidas vaiko išlaikymui, kurios neviršija teismų praktikoje nustatyto orientacinio būtino išlaikymo dydžio.
29. Tuo tarpu, šalių nepilnamečiui vaikui G. L. iš atsakovo priteistas 350 Eur išlaikymas, nors nežymiai viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį, tačiau tokios didesnės išlaidos yra pagrįstos nepilnamečio vaiko poreikiais, t. y. vaikas turi specialiųjų poreikių, jam būtina profesionali medicininė pagalba (psichologo, psichiatro konsultacijos, būreliai orientuoti į vaiko elgesio korekciją, akinių rėmelių bei stiklų keitimas ir pan.).
30. Apeliantas, nesutikdamas su priteistu išlaikymo dydžiu šalių nepilnamečiams vaikams, nurodo, jog ieškovė gauna 260 Eur dydžio išmokas nepilnamečiams šalių sūnums per mėnesį, t. y. po 130,00 Eur kiekvienam vaikui, skirtas tik vaikų poreikių tenkinimui, todėl nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, vaikų poreikiams apskaičiuota suma turi būti sumažinta gaunamos išmokos vaikui suma. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutinka iš dalies.
31. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).
32. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, jog nors išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisė išlaikymą, kuris atitinka tik minimalų, būtiniausių poreikių tenkinimui skirtą išlaikymą (nepilnamečiui G. L. priteista išlaikymo suma tik nežymiai viršija orientacinį būtino išlaikymo dydį), todėl priteisto išlaikymo dydį sumažinus valstybės skiriamų išmokų dalimi, tai atimtų (sumažintų) galimybę ieškovei apmokėti papildomas vaikų edukacijas, pramogas, keliones, kultūros pažinimą, kadangi šias išmokas tektų skirti būtiniausių vaikų poreikių tenkinimui. Be to, nors pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra labai gera (jis neturi nekilnojamojo turto, turi kreditorinių įsipareigojimų), tačiau jis yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ir pan. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisto išlaikymo nesumažino valstybės skiriamų vaiko pinigų suma.
33. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog jis buvo atleistas iš darbo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2023 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. (9.26E) NI_SP1E-10029 nuspręsta atsakovui skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką. Šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos yra nedarbo išmoka, kurią sudaro 982,40 Eur suma, ši suma yra kintama - mažėja, išmoka yra mokama tik tam tikrą laiko tarpą. Be to, atsakovas netrukus turės dar vieną vaiką, kadangi jo sugyventinė laukiasi. Sumažėjusios finansinės galimybės ir artimiausiu metu pasikeisiantis išlaikytinių skaičius dar labiau sumažina atsakovo finansines galimybes teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą vaikams.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentus apie tai, kad jis yra atleistas iš darbo ir šiai dienai jo gaunamos pajamos yra tik nedarbo socialinio draudimo išmoka, paneigia ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas 2023 m. gegužės 11 d. antstolio raštas, kuriame informuojama, jog skolininkas (apeliantas) „šiuo metu yra dirbantis, patvarkymas dėl skolos išieškojimo į darbovietę yra išsiųstas, laukiama pirmojo išskaičiavimo iš darbo užmokesčio“.
35. Kaip nepagrįsti, atmestini ir atsakovo argumentai apie sumažėjusias finansines galimybes teikti nustatytą išlaikymą dėl gimusio dar vieno atsakovo vaiko. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamos civilinės bylos dalykas yra atsakovo ir ieškovės nepilnamečiams vaikams skirtinas išlaikymo dydis, tuo tarpu išlaikymas, skirtas kitiems apelianto vaikams, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir nesudaro pagrindo tvirtinti, jog šalių nepilnamečiams vaikams pirmosios instancijos teismo nustatytas ir iš atsakovo priteistas išlaikymas yra per didelis ar dėl tokių priežasčių turėtų būti mažintinas. Be to, atsakovas turėjo įsivertinti ir prisiimti su tuo susijusias pasekmes, t. y. jog atsiras dar vienas išlaikytinis, kuriuo jis taip pat turės pareigą rūpintis.
36. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio. Pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistos išlaikymo periodinės išmokos nepilnamečiams vaikams laikytinos pagrįstomis bei protingo dydžio. Atitinkamai, nėra pagrindo naikinti (keisti) skundžiamo sprendimo dalies dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo dydžio.
37. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo G. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.