- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-14
- Bylos Nr.
- e2S-720-889/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- A. D., S. D.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6786-867/2026 pagal ieškovų A. D. ir S. D. ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybei ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės nuomos sudarymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. D. ir S. D. kreipėsi su ieškiniu į teismą, juo prašė teismo įpareigoti atsakoves Klaipėdos miesto savivaldybę ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją išnuomoti ieškovams ne aukciono būdu valstybinės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir dalį aikštelės, kadastro žemėlapyje (plane) pažymėtos indeksu 1k, eksploatacijai per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį.
2. Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys valstybinės žemės sklype, todėl jie turi teisę išsinuomoti žemės sklypo dalį be aukciono įstatymų nustatyta tvarka. Teigė, kad kreipėsi į atsakoves dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo, tačiau sutartis su jais nesudaryta. Nurodo, kad ginčijamą žemės sklypo dalį faktiškai naudoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bilvina“, su kuria, ieškovų teigimu, buvo kilę ginčai dėl šios teritorijos naudojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį atsakovėms ir grąžino ieškovui 115 Eur žyminį mokestį. Išaiškino, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.
4. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nėra priėmusi galutinio sprendimo, tai yra būtų atsisakiusi sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškovais, ar ginčytų ieškovų teisę išsinuomoti ne aukciono tvarka valstybinę žemės sklypą, kuris būtinas ieškovų statinių eksploatacijai. Priešingai iš savivaldybės ieškovams pateikto rašto matyti, kad dėl objektyvių priežasčių nėra užbaigtos procedūros dėl pateikto ieškovų prašymo, nes dėl oro sąlygų negali patikrinti žemės sklypo vietoje ir apžiūrėti statinių. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra baigtas ieškovų prašymo nagrinėjimas savivaldybėje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovų teisės yra pažeistos ar ginčijamos ir tarp šalių nėra kilusio ginčo dėl teisės, todėl ieškovų teismui pateiktas ieškinys dėl įpareigojimo sudaryti valstybinę žemės nuomos sutartį yra pareikštas per anksti ir nėra pagrindo priimti ieškinį nagrinėti teisme. Teismas nusprendė atsisakyti priimti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
5. Teismas pažymėjo, kad, jeigu ieškovai mano, jog savivaldybė netinkamai atlieka administracines procedūras dėl jų pateikto prašymo ir 2026 m. vasario 13 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas, ieškovai turi teisę apskųsti jį. Duomenų, kad ieškovai būtų apskundę šį savivaldybės raštą, teismui nepateikta. Teismas ieškovams išaiškino, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį, grąžino ieškovui už ieškinį sumokėtą 115 Eur žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas A. D. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą spręsti iš naujo ieškinio priėmimo klausimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Mano, kad ginčas dėl valstybinės žemės nuomos nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, nes tai ginčas dėl atsisakymo sudaryti sandorį. Ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas ieškinio patenkinimo klausimas. Šias aplinkybes galima įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog atsisakoma priimti ieškinį, nes byloje nėra tam tikrų duomenų apie atsakovų priimtą galutinį sprendimą, iš esmės sprendė ne procesinius klausimus, o išsprendė klausimą, susijusį su atsakovų administracine veikla, kuris galėtų būti sprendžiamas tik administraciniame teisme. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje akivaizdžiai netinkamai vertino su ieškiniu pateiktus įrodymus ir patį ieškinį, dėl to padarė klaidingas išvadas, jog šiam ginčui spręsti buvo privaloma gauti galutinį atsakovų sprendimą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovės tiesiog vengia išnuomoti valstybinės žemės sklypą, todėl ir nepagrįstai atsirašinėja apie tai, kad joms reikia kažkokių ypatingų gamtos sąlygų, jog galėtų sudaryti tokią sutartį. Teigia, kad šiame etape (ieškinio priėmimo stadijoje) teismas galėjo nuspręsti, ar ieškovai turi teisę kreiptis į teismą, o dėl kilusių teismui neaiškumų teismas privalėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį atsakovėms, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai yra statinių:
10.1. Kiti inžineriniai statiniai – aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėta indeksu 1k);
10.2. Tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėta indeksu 2k);
10.3. Rezervuaro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėta indeksu 3k);
10.4. Aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėta indeksu 4k);
10.5. Kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėta indeksu 5k) savininkai.
11. Šie statiniai ieškovams nuosavybės teise priklauso pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo– pardavimo sutartį. Iš bylai pateikto VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad šie ieškovams priklausantys statiniai yra ant 0,9216 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2024 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 32 bei 2024 m. sausio 26 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. ITA-26/4MŽP-8-(15.4.33.E) nuo 2024 m. sausio 31 d. yra perduotas patikėjimo teise Klaipėdos miesto savivaldybei.
Dėl ginčo esmės
12. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde argumentuoja, kad ginčas dėl valstybinės žemės nuomos nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, nes tai ginčas dėl atsisakymo sudaryti sandorį. Teigia, kad ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas ieškinio patenkinimo klausimas.
13. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija – Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Suinteresuotumas yra savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami teismo įpareigoti atsakoves Klaipėdos miesto savivaldybę ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją išnuomoti ieškovams ne aukciono būdu valstybinės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir dalį aikštelės, kadastro žemėlapyje (plane) pažymėtos indeksu 1k, eksploatacijai per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį.
15. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra baigtas ieškovų prašymo nagrinėjimas savivaldybėje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovų teisės yra pažeistos ar ginčijamos ir tarp šalių nėra kilusio ginčo dėl teisės, todėl ieškovų teismui pateiktas ieškinys dėl įpareigojimo sudaryti valstybinę žemės nuomos sutartį yra pareikštas per anksti ir nėra pagrindo priimti ieškinį nagrinėti teisme.
16. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
17. Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovų atstovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies nuomos, sumažinant UAB „Bilvina“ nuomojamos žemės sklypo dalį. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2026 m. vasario 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovų atstovą, kad dėl oro sąlygų šiuo metu nėra galimybės atlikti Metodikos 7 punkte nurodytų procedūrų ir apie tolimesnių valstybinės žemės procedūrų vykdymo eigą informuos papildomai.
18. Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina, jog nors apeliantas atskirajame skunde ir pagrįstai nurodo, kad ieškinio reikalavimo pobūdis nepaneigia galimybės tokį ginčą nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi reikalavimas įpareigoti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį iš esmės gali būti siejamas su ginču dėl atsisakymo sudaryti sandorį, taip pat pagrįstai pažymi, jog ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas ieškinio pagrįstumo arba jo patenkinimo klausimas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų suformuluotas ieškinio dalykas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, jog tarp bylos šalių jau yra kilęs ginčas dėl teisės. Apeliantas, formuluodamas ieškinio reikalavimą, prašo įpareigoti atsakoves sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, o atskirajame skunde teigia, kad šiuo atveju ieškinys nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, nes tai esą ginčas dėl atsisakymo sudaryti sandorį. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės būtų priėmusios galutinį sprendimą atsisakyti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškovais.
19. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovų pateikto prašymo nagrinėjimo procedūra savivaldybėje dar nėra baigta. Pirmiau paminėtame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2026 m. vasario 13 d. rašte ieškovai buvo informuoti tik apie tai, kad dėl nepalankių oro sąlygų šiuo metu nėra galimybės atlikti reikalingų procedūrų, susijusių su prašomos išnuomoti žemės vertinimu, ir kad apie tolimesnę procedūrų eigą ieškovai bus informuoti papildomai. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovų teisės yra pažeistos, o tarp šalių yra kilęs konkretus ginčas dėl teisės. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų teismui pateiktas ieškinys dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį yra pareikštas per anksti ir nėra pagrindo jo priimti nagrinėti teisme.
20. Pažymėtina ir tai, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Teisminė gynyba gali būti realizuojama tuomet, kai egzistuoja realus teisės pažeidimas, tačiau nagrinėjamu atveju administracinė procedūra dėl ieškovų siekiamos sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties dar nėra pasibaigusi, o kompetentinga institucija dar nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl ieškovų prašymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, konstatuodamas, jog pareikštas reikalavimas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.
21. Be to jeigu ieškovai nesutinka su atsakovių 2026 m. vasario 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame pateikta informacija dėl atsakovių atliekamų / neatliekamų veiksmų, gali pasinaudoti paminėtame rašte nurodyta jo apskundimo tvarka ir raštą apskųsti.
22. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl nėra pagrindo šios nutarties panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.