- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- e2FB-1567-971/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00182-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Advokatai
- Rasa Valiukienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė bankas „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, antstolis Vytautas Mitkus, antstolis Vaidas Drungilas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašo teismo iškelti jam bankroto bylą. Nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų „Swedbank“ AB, Lindorff Oy filialui (uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“) ir išieškojimą iš jo vykdantiems antstoliams V. Mitkui, V. Drungilui. Jo kreditoriniai įsipareigojimai sudaro daugiau nei 78 000 Eur. 2007 m. su buvusia sutuoktine A. B. paėmė paskolą būsto pirkimui iš „Swedbank“, AB, šios paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas perkamas butas. Tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, įkeistas butas buvo parduotas, tačiau gautos lėšos nepadengė visos skolos. 2008 m. AB DnB NORD bankas jam suteikė kreditą, kurio jis nesugebėjo grąžinti sutartyje nustatyta tvarka. Neturi galimybių įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus, jo nemokumą lėmė valdytos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas bei ekonominė krizė. Stengėsi vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, mokėjo bent dalį sutartyse numatytų įmokų, nesislapstė nuo kreditorių, tačiau dėl turtinės padėties yra nepajėgus atsiskaityti su kreditoriais (elektroninės bylos priedo b. l., toliau – tik e. b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo „Swedbank“ AB pateikė atsiliepimą, kuriame teismo prašo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo išdėstytos aplinkybės nėra priežastis iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėjas nenurodė realių finansinių galimybių atsiskaitymų bankroto byloje vykdymui, o prašoma nustatyti 500 Eur suma būtinųjų poreikių tenkinimui visiškai neatitinka pareiškėjo gaunamų pajamų ir situacijos (e. b. l. 98-100).
Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo netenkinti pareiškimo. Nurodė, kad pareiškėjo A. B. elgesys buvo nesąžiningas, neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų, todėl fizinio asmens bankroto byla jam neturėtų būti iškelta. Pareiškėjo prašoma nustatyti 500 Eur suma būtinųjų poreikių tenkinimui gerokai viršija jo realias pajamas, taip pat nėra aišku, iš kokių lėšų būtų mokamos įmokos kreditoriams ir bankroto administratoriui (e. b. l. 107-108).
Suinteresuoti asmenys antstoliai Vytautas Mitkus, Vaidas Drungilas atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą iškelti jam bankroto bylą ir patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad buvo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. 2007 m. su buvusia sutuoktine paėmė paskolą būstui pirkti iš „Swedbank“ AB. Apie 1-1,5 metų kreditorinius įsipareigojimus bankui vykdė pagal grafiką, nes turėjo pajamų, įmonė veikė sėkmingai. 2008 m. iš AB DnB NORD banko paėmė kreditą, nes norėjo nupirkti giminaičių žemės sklypus, išsaugoti senelių sodybą. Dėl prasidėjusios ekonominės krizės 2008-2009 metais jo valdomos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikla darėsi nuostolinga, klientai delsė atsiskaityti, todėl iš AB DnB NORD banko gautą kreditą panaudojo įmonės veiklai, tikėjosi taip ją išgelbėti. Pastangos nepasiteisino, 2010 metais uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Po bankroto bylos iškėlimo įmonės sąskaitos buvo areštuotos, jis nebedisponavo jokiomis lėšomis, negavo darbo užmokesčio, todėl nebegalėjo vykdyti kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams. Paskolos „Swedbank“ AB grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas butas, kurį banko sutikimu pardavęs jo surastam pirkėjui, nepadengė viso įsiskolinimo. Jo buvusiai sutuoktinei A. B. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla. Nors pagal sutartį jie abu solidariai buvo atsakingi „Swedbank“ AB, tačiau po A. B. fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo jis vienas liko atsakingas už skolos likutį. Šiuo metu „Swedbank“ AB yra skolingas 59009 Eur. AB DnB NORD banko kreditorinį įsipareigojimą perėmė Lindorff Oy filialas (šiuo metu uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“). Šiai įmonei yra skolingas 20352,51 Eur. Antstoliui V. Drungilui, vykdančiam išieškojimą iš jo „Swedbank“, AB naudai yra skolingas apie 3000 Eur vykdymo išlaidų. Antstoliui V. Mitkui nėra skolingas. Po uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2012 m. vasario mėn. jis dirbo Klaipėdoje, uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, stengėsi stabilizuoti savo turtinę padėtį, mokėjo bent dalį pagal mokėjimo grafikus priklausančių mokėti sumų. 2012 m. išvyko dirbti į Baltarusiją, ten dirbo apie 1-1,5 metų, tačiau dėl suprastėjusios sveikatos nutraukė darbo santykius ir grįžo į Lietuvą. Jam buvo diagnozuotas artritas, maždaug tris mėnesius užtruko, kol gydytojai nustatė ligą, paskyrė tinkamus vaistus. Lietuvoje jis užsiregistravo darbo biržoje, ieškojo darbo. Įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, bet dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti šaltose patalpose, todėl 2016 m. lapkričio 28 d. nutraukė darbo sutartį. Tada vėl užsiregistravo darbo biržoje, gavo 102 Eur dydžio socialinę pašalpą, gyveno pas tėvą, remiamas tėvo ir brolio. Tuo metu, net neturėdamas praktiškai jokių lėšų mokėjo kas mėnesį Lindorff Oy filialui bent po 15-30 Eur. Jis turi aukštąjį išsilavinimą (automobilių kelių statyba), tačiau pagal specialybę niekada nedirbo. Nutarė keisti savo specializaciją, kad galėtų gauti darbą, todėl 2017 m. įgijo CE vairuotojo kategoriją, pradėjo ieškoti sunkiasvorių automobilių vairuotojo darbo. Nuo 2018 m. vasario 19 d. dirba Vokietijoje sunkvežimio vairuotoju, yra priimtas trijų mėnesių bandomajam laikotarpiui su galimybe pratęsti sutartį. Šiuo metu jo darbo užmokestis kartu su dienpinigiais sudaro apie 700 Eur. Po bandomojo laikotarpio yra galimybė gauti didesnes pajamas, nes įgijęs patirties galės važiuoti didesnius atstumus, gauti komandiruotpinigius. Jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga nurodė 500 Eur sumą, nes šios sumos jam reikėtų, kad galėtų išsilaikyti pats ir teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, kuriai dvejus metus jokio išlaikymo neteikia. Mano, kad bus nepajėgus sumokėti kreditoriams, nes atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, amžių, yra nerealu gauti tiek pajamų, jog pakaktų atsiskaitymui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. B. atstovė advokatė Rasa Valiukienė pareiškimą palaikė. Nurodė, kad pareiškėjas deda pastangas savo mokumui atkurti.
Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - LR FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. LR FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. LR FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Tam, kad nustatyti, ar fizinis asmuo yra nemokus, būtina įvertinti, kokia yra bendra visų asmens pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma ir kiek bendrai yra vertas fizinio asmens likvidus turtas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvius bei subjektyvius kriterijus. Tam, kad konstatuoti asmens nesąžiningumą LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl kitokių veiksmų, kurie LR CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, turi būti vertinamas asmens elgesys prisiimant ir vykdant finansinius įsipareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2008 m. birželio 13 d. paskolos sutarties matyti, kad pareiškėjas ir AB DnB NORD bankas sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2409-2008-45143, pagal kurią pareiškėjui vartojimo reikmėms buvo suteiktas 11584,80 Eur kreditas su 8,02 proc. metine palūkanų norma terminui iki 2013 m. gegužės 31 d. (e. b. l. 14-19). 2009 m. rugpjūčio 21 d. susitarimu Nr. 2409-2008-45143/1 pakeistos 2008 m. birželio 13 d. kreditavimo sutarties sąlygos, pratęsiant galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2013 m. gruodžio 6 d., nustatant 10,02 proc. metinių palūkanų dydį ir perskaičiuojant bendrą kredito sumą: 12459,21 Eur (e. b. l. 20-23). 2017 m. birželio 15 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintinio perleidimo sutartimi AB DNB bankas perleido reikalavimo teisę į A. B. Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą (e. b. l. 24-28). A. B. 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą, nurodant, kad jo įsiskolinimas Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą, sudaro 20352,51 Eur (e. b. l. 28). Nuo 2017 m. spalio 1 d. Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, vykdomą veiklą, visą turtą, teises ir įsipareigojimus pagal Įmonės pirkimo-pardavimo sutartį perėmė uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“ (e. b. l. 109-110). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovo „Swedbank“, AB reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – A. B. ir A. B. priklausančio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto areštas 57924 Eur sumai (e. b. l. 30). Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymas perduotas antstoliui Vytautui Mitkui (e. b. l. 31). Pagal 2007 m. rugpjūčio 6 d. kredito sutartį Nr. 07-075379-FA „Swedbank“ AB suteikė A. B. ir A. B. 173772 Eur kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir statybos darbų užbaigimui, terminui iki 2035 m. rugpjūčio 6 d. Kredito grąžinimo užtikrinimui įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 32-41). 2011 m. balandžio 11 d. susitarimu pakeista 2007 m. rugpjūčio 6 d. kredito sutartis, kuriuo atidėtas palūkanų, paskaičiuotų pagal minėtą sutartį mokėjimas, nustatyta bendra kredito suma 200154,36 Eur (e. b. l. 42-53). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimu iš A. B. „Swedbank“, AB naudai priteista 57924 Eur skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl kreditorinių įsipareigojimų pagal 2007 m. rugpjūčio 6 d. kredito sutartį nevykdymo (e. b. l. 54). Išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. vykdomąjį raštą dėl 59009 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš A. B. „Swedbank“ AB naudai vykdo antstolis V. Drungilas ir vykdymo išlaidos bei atlygis antstoliui šioje byloje sudaro 3093,77 Eur (e. b. l. 70). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (e. b. l. 58-59), o 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi ši įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (e. b. l. 69). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta pasibaigusia ir nuspręsta ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Pažyma apie pajamas patvirtina, kad A. B. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. gavo 102-122 Eur socialinę išmoką (e. b. l. 67). Medicininiame pažymėjime nurodyta, kad A. B. nuo 2015 m. spalio 6 d. nėra uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ registro įskaitoje, o duomenų apie asmenis, prisirašiusius pas kitų rajonų šeimos gydytojus neturi, nes iki minėtos datos A. B. buvo registruotas Centro poliklinikoje (e. b. l. 68). Respublikinio priklausomybės ligų centro 2018 m. vasario 27 d. pažyma patvirtina, kad A. B. 5 metų laikotarpiu į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą gydytojo konsultacijai ar gydymui nesikreipė (e. b. l. 68). Pažymoje dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokų išmokėjimo nurodyta, kad A. B. darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. vasario 19 d. (e. b. l. 74). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistų registro duomenimis A. B. yra neteistas (e. b. l. 75). A. B. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 15 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, o laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. l. 76-78). Darbo sutartis patvirtina, kad nuo 2018 m. vasario 19 d. A. B. dirba sunkvežimio vairuotoju įmonėje Vokietijoje, sutartis pasirašyta 3 mėnesių bandomajam laikotarpiui, mokant 450 Eur mėnesinį atlyginimą.
Iš pareiškėjo paaiškinimų, bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma pareiškimo nagrinėjimo dienai sudaro 85455,28 Eur. Dėl savo turtinės padėties jis negali šių skolinių įsipareigojimų įvykdyti, kadangi, kaip minėta, jokio turto neturi, gaunamos pajamos nėra didelės, t. y. pastaruosius du mėnesius gaunamas darbo užmokestis paties pareiškėjo teigimu sudaro apie 700 Eur su mokamais dienpinigiais, iki tol beveik trejus metus jo pajamas sudarė 102-122 Eur socialinė išmoka. Jokių tyčinių, nesąžiningų veiksmų, lėmusių skolų atsiradimą, pareiškėjas neatliko. Nustačius šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams „Swedbank“, AB ir uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA, taigi jis yra nemokus.
Pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita LR FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo, aiškinama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, įrodančių pareiškėjo nesąžiningumą (LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), jo tapimą nemokiu dėl žalingų įpročių (LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas) ar dėl padarytų nusikalstamų veikų (LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Taip pat byloje nėra jokių duomenų ir apie LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5, 6 punktuose nurodytų sąlygų egzistavimą. Pažymėtina, jog LR CK įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 straipsnyje yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 straipsnyje išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 straipsnyje, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, ir preziumuoti pareiškėjo nesąžiningumo šiuo pagrindu negalima (LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Pagal Lietuvoje pasirinktą LR FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). LR FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Šiuo atveju, teismas jokio nesąžiningo pareiškėjo A. B. elgesio nenustatė. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas bendradarbiavo su kreditoriais, nevengė bent dalimis vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, abejonių keliančių sandorių neatliko, pareiškėjo paaiškinimu, tik su kreditoriaus „Swedbank“, AB sutikimu pardavė paskolos grąžinimo užtikrinimui įkeistą butą, dirbo ir stengėsi stabilizuoti savo turtinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties pareiškėjo, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių įsiskolinimų. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą ir kt.). Pripažinus, jog egzistuoja visos sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas, A. B. iškeltina bankroto byla.
Pagal LR FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 11 straipsnį, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo pasiūlęs bankroto administratoriaus. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR FM 2018 m. balandžio 4 d. raštu nurodė, kad deklaraciją dėl atitikties teisės aktų reikalavimams pateikė V. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto administratorių biuras“, MB „Adminus“ ir V. T. Visus reikalingus duomenis (sutikimus, nurodyti lėšų sumą, draudimą ir pan.) teismui pateikė tik vienas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR FM siūlomas administratorius MB „Adminus“.
Žemesnės instancijos teismas
LR FABĮ nenustatyta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų parinkti fizinio asmens bankroto administratorių. Teismas, skirdamas fizinio asmens bankroto administratorių turėtų atsižvelgti į šiuos kriterijus: pirma, į kriterijus, susijusius su nuolatiniais bankroto administratoriaus požymiais (bankroto administratorius yra juridinis ar fizinis asmuo; bankroto administratoriaus dydis, darbuotojų skaičius, bankroto administratoriaus patirtis, šiuo metu administruojamų fizinių asmenų, taip pat įmonių skaičius ir pan.); antra, kriterijais, susijusiais su asmeniu, kurį reikia administruoti (asmens, kuriam keliama bankroto byla, valdomą turtą, kreditorių skaičių ir pan.); trečia, kriterijus, atskleidžiančius bankroto administratoriaus santykį su siūlomu administruoti fiziniu asmeniu (bankroto administratoriaus teritorinė buveinė (veiklos vieta) ir atstumas iki fizinio asmens, kuriam keliama bankroto byla, gyvenamosios vietos teismo, bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūliusį asmenį, daugumos kreditorių (didžiausių kreditorių) pritarimas siūlomai kandidatūrai, siūlomo administratoriaus sutikimas vykdyti bankroto procedūras ir pan.). Įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, teismas gali suteikti teisinės reikšmės ir kitiems kriterijams, kurie negali būti diskriminaciniai, prieštaraujantys įstatymams ir kitiems teisės aktams. Taigi, fizinio asmens bankroto administratoriaus kandidatūroms įvertinti teismas gali pasirinkti bet kuriuos nurodytus ar kitus teisinės reikšmės turinčius kriterijus, tačiau kandidatūras turi vertinti pagal tuos pačius aiškius ir objektyvius kriterijus ir argumentuoti tokį savo pasirinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015).
Nagrinėjamu atveju tik vienas bankroto administratorius pateikė duomenis, kurie yra būtini sprendžiant dėl bankroto administratoriaus tinkamumo ir paskyrimo. Pareiškėjas A. B. sutiko, kad MB „Adminus“ būtų paskirta jo bankroto administratoriumi, kitų kandidatų nepasiūlė ir jokių prieštaravimų dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR FM siūlomos kandidatūros neišreiškė. Iš viešai pateiktų duomenų www.bankrotodep.lt matyti, kad MB „Adminus“ į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą yra įrašyta 2015 m., vykdo 1 bankroto procedūrą, yra užbaigusi 6 procedūras. Teismui pateiktoje administravimo išlaidų sąmatoje MB „Adminus“ nurodė, kad administravimo išlaidos, reikalingos nuo nutarties iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos turėtų siekti ne daugiau kaip 110 Eur. Tokia administravimo išlaidų suma tenkina pareiškėją, kuris patvirtino galėsiąs mokėti tokio dydžio sumą bankroto administratoriui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu pareiškėjo interesus ir sklandų, didelių lėšų nereikalaujantį bankroto procesą gali užtikrinti bankroto administratorius MB „Adminus“. Įmonė yra pateikusi teismui sutikimą, bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą, atitinka LR FABĮ reikalavimus, todėl MB „Adminus“ skirtina pareiškėjo bankroto administratoriumi (LR FABĮ 4 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į MB „Adminus“ pateiktą administravimo išlaidų pagrindimą, bylos apimtį (pareiškėjo skolinius įsipareigojimus, kreditorių skaičių) nustatytina 110 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (LR FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
Pareiškėjas nurodė ir pateikė išlaidų detalizaciją, kad jo būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 500 Eur suma, iš jų 200 Eur maistui, 100 Eur higienos priemonėms ir rūbams, 70 Eur mokesčių apmokėjimui, 100 Eur vaiko išlaikymui, 30 Eur kitiems poreikiams. Teismo posėdžio metu A. B. paaiškino, kad sumą būtinųjų poreikių tenkinimui numato su perspektyva į ateitį, nes tokios sumos jam realiai reikėtų, kad galėtų išsilaikyti pats ir teikti išlaikymą nepilnametei dukrai.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pareiškėjo prašoma nustatyti suma būtinųjų poreikių tenkinimui viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vienos minimalios mėnesinės algos dydį, jokių objektyvių duomenų apie savo sveikatos būklę ar kitas ypatybes, į kurias būtų galima atsižvelgti ir nustatyti būtent pareiškėjo prašomą sumą jis nepateikė. Be to, pažymėtina, kad suma būtiniesiems poreikiams tenkinti yra nustatoma apibrėžtam laikui, t. y. nuo teismo nutarties iškelti fiziniams asmenims bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, todėl pareiškėjo argumentai dėl būtinųjų poreikių tenkinimui skirtos sumos nustatymo į perspektyvą neturi pagrindo. Įvertinus pareiškėjo gaunamas pajamas, amžių, tai, kad turi nepilnametę dukrą, atsižvelgiant į protingumo principą, nustatytina, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma yra 380 Eur (LR FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).
Nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (LR FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti (LR FABĮ 8 straipsnio 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Iškelti pareiškėjui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.
Paskirti A. B. bankroto administratoriumi MB „Adminus”, kodas 304073963, buveinė Vilniuje, Aludarių g. 2-25, kitas adresas Vilnius, Maironio g. 23-1, tel. 8 693 33202, el. paštas martynas@tilinde.lt.
Nustatyti 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.
Patvirtinti 110 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti A. B. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
Patvirtinti 380 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį A. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti (bankroto administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, per 3 darbo dienas šį protokolą ir plano projektą su išvada pateikia teismui).
Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtam bankroto administratoriui MB „Adminus“.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie LR FM, antstoliams V. Drungilui ir V. Mitkui, kredito įstaigoms „Swedbank“ AB, Luminor Bank AB, UAB Medicinos bankui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.