Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Panaikinus Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo“, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą jai pateikti 2022 m. gruodžio 16 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. prašymuose nurodytą informaciją ir dokumentus.

Dėl galimybės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo“ skųsti administraciniam teismui teisėjų kolegija akcentuoja, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme viešasis administravimas apibrėžiamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (2 str. 18 d.). Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalį administracine paslauga laikytina šio įstatymo nurodyta viešojo administravimo veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar informacijos teikimu. Remiantis tuo, kas nurodyta, atsakovės veikla nagrinėjant pareiškėjos 2022 m. gruodžio 16 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. prašymus pateikti informaciją ir dokumentus laikytina viešojo administravimo funkcijų vykdymu.

Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėja į atsakovę kreipėsi, siekdama pasinaudoti savo teise gauti informaciją (tai, ar šiuo atveju pareiškėja turi tokią teisę ir, jei taip, ar šia teise naudojasi tinkamai, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas). Atsakovės veiksmai nagrinėjant pareiškėjos prašymus bei priimtas sprendimas (suteikti / atsisakyti visiškai ar iš dalies suteikti prašomą informaciją), įformintas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo“, yra susiję su informacijos pateikimu ir tokioje situacijoje sukelia teisines pasekmes. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo būtent dėl pareiškėjai pateiktos informacijos tinkamumo, pakankamumo, t. y. teisės gauti informaciją įgyvendinimo, todėl toks ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, o Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 17 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo“ gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4514-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3495-502/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016).

Pastebėtina, kad, Viešojo administravimo įstatymą išdėsčius nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2020 m. lapkričio 1 d., 8 straipsnio nuostatos iš esmės pasikeitė (šiuo metu minėta teisės norma reglamentuoja viešojo administravimo subjektų administracijos struktūrą), tačiau reikalavimas tinkamai motyvuoti administracinį sprendimą neišnyko: jis ne tik tiesiogiai įtvirtintas Viešojo administravimo įstatyme (žr. 10 str. 5 d.), bet, kaip minėta, ir kyla iš bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, teisėtumo ir gero administravimo principų. Atsakovei manant, kad pareiškėjai jau buvo pateikta jos 2022 m. gruodžio 16 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. prašymuose nurodyta informacija ir dokumentai, tokį motyvą ji gali nurodyti, pateikdama naują atsakymą į minėtus prašymus.

Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 336/2011, 2016 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-658-858/2016, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2455-662/2019). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1687-438/2019).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo“ turinys neatitinka anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų, nes raštas neinformatyvus, nėra aiškūs atsisakymo suteikti prašomą informaciją bei pateikti dokumentus motyvai, nėra nuorodų į konkrečias teisės normas.

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo“ motyvacijos trūkumai laikytini esminiais, kadangi iš tokio administracinio akto turinio nėra aišku, kokius pareiškėjai aktualius duomenis atsakovė turi ir kokius konkrečiai atsisakymo suteikti informaciją ar tam tikrą jos dalį pagrindus (faktinius ir teisinius) pareiškėja turėtų ginčyti, su jais nesutikdama.

Kadangi vertintina, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 17 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, jis naikintinas.

Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad nepasibaigus pareiškėjo 2022 m. gruodžio 16 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. prašymų nagrinėjimo terminui, pareiškėja 2023 m sausio 3 d. ir 2023 m. sausio 9 d. su skundais kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ ir 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini) “ panaikinimo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atsisakymo pareiškėjai pateikti (visą) jos prašomą informaciją teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Minėtų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, o tai reiškia, kad administraciniame teisme gali būti sprendžiama ne dėl bet kokios valstybinio administravimo subjekto veiklos ar neveikimo, o tik tokio, kuris atitinka ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies bei 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. LVAT formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog kai skundžiamas aktas, veiksmas ar neveikimas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, o nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz., 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-998-756/2017, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-243-822/2018).

Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipusio teisminės gynybos asmens materialioji reikalavimo teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties, nes teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė.

Jau minėta, kad pareiškėja 2023 m sausio 3 d. ir 2023 m. sausio 9 d. su skundais kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ ir 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini) “ panaikinimo.

Po to, kai teisme buvo išspręstas pareiškėjos 2023 m sausio 3 d. ir 2023 m. sausio 9 d. skundų priėmimo klausimas, buvo gauti atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos ir Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimai į skundą su visa Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini) “ ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ rengimo medžiaga.

Pareiškėja yra ginčo administracinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) šalimi, todėl preziumuojama, jog šiose bylose pateiktų atsiliepimų ir jų priedų turinys jai yra žinomas.

Kadangi visi duomenys, susiję su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini) “ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. A1-1939 priėmimu, yra pateikti pareiškėjos inicijuotose administracinėse bylose Nr. bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nesuformulavus kitokių reikalavimų dėl pažeistų teisių, vertintina, kad pareiškėjo reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo priimti naują sprendimą ir pateikti 2022 m. gruodžio 16 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. prašymuose nurodytą informaciją ir dokumentus nagrinėjimas pareiškėjai nesukeltų materialiųjų teisinių pasekmių, t. y. jo turimų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, jokie įstatymo saugomi jo interesai negalėtų būti apginti, todėl toks procesas būtų beprasmis.

Konstatavus, kad byloje neliko ginčo dalyko, administracinė nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo“ panaikinti.

Kitoje dalyje administracinę bylą nutraukti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.