Kauno apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino iš esmės analogiškai, prašė ieškinį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovui A. P. procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdį pranešta CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-926/2021 pripažino A. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą; pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė jam 250 MGL (12500 Eur) dydžio baudą; pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam 200 MGL (10000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, teismas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą 250 MGL (12500 Eur) dydžio baudą.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas A. P. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „Fortlana“, direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 21 straipsnį atsakingu už apskaitos organizavimą, duomenų teikimą, apgaulingai organizuodamas UAB „Fortlana“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, nurodė UAB „Fortlana“ buhalterei M. G. (nieko nežinančiai apie daroma nusikalstamą veiką) pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir mokėtiną PVM.

Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad UAB ,,Fortlana“ iš tikrųjų parduodavo daug didesnį kiekį produkcijos ir gaudavo didesnes pinigų sumas, negu buvo išrašomuose buhalteriniuose dokumentuose. Tai patvirtina specialisto išvada Nr. 04/11-2-32-11945, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis UAB „Fortlana“ neišsaugojo 2017 metų vasario - 2018 metų sausio mėnesių prekių įsigijimo iš Lenkijos tiekėjų sąskaitų už 672 522,87 Eur (620771,98 Eur 2017 m., 51 750,89 Eur 2018 m. 01 mėn.), 2017 metų vasario - 2018 metų sausio mėnesiais parduotai produkcijai nesurašė pardavimų dokumentų (lyginant Lenkijos tiekėjų pateiktų sąskaitų duomenis su UAB „Fortlana“ PVM deklaracijose deklaruotais įsigijimais iš ES) ne mažiau kaip už 673 023,59 Eur + 141 334,95 Eur pardavimo PVM, viso ne mažiau kaip už 814 358,54 Eur, nesurašė ne mažiau kaip 814358,54 Eur gavimą patvirtinančių dokumentų (pinigų priėmimo kvitų), netvarkė apskaitos ir buhalterinės apskaitos registruose neregistravo prekių įsigijimo iš Lenkijos tiekėjų, neregistravo prekių pardavimo ne mažiau kaip už 814 358,54 Eur, kur prekių vertė ne mažiau kaip 673 023,59 Eur. (išvados 5 punktas). Be to, UAB „Fortlana“, pardavusi 2017 metų vasario - 2018 metų sausio mėnesiais tvarkomoje apskaitoje neapskaitytas prekes ne mažiau kaip už 673 023,59 Eur (ne mažesne nei pirkimo kaina), PVM deklaracijose pateikė neteisingus duomenis, nes PVM deklaracijų 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo ne mažiau kaip 673 023 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 21 laukelyje „Iš ES įsigytos prekės“ nedeklaravo 673 023 Eur iš ES įsigytų prekių; 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM" nedeklaravo 141 334 Eur pardavimo PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ nedeklaravo 141 334 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetų nesumokėjo 141 334 Eur PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM (turto panaudojimą).

Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai buvo pažeisti ir tai lėmė, jog iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o valstybės įgaliotai institucijai buvo pateikiami neteisingi duomenys apie pajamas, pelną. Atsakovas A. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir to siekė. Nesumokėtų mokesčių suma viršija 750 MGL, tarp Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Kasacinio teismo konstatuota, kad baudžiamosiose bylose nustatyti faktai civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią. Į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje įeina, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai, nukreipti prieš ieškovę, pasireiškė tuo, kad atsakovas, būdamas atsakingas už UAB „Fortlana“ veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir už Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytų pareigų vykdymą, tinkamai nevykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigų, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė prekių pardavimų ne mažiau kaip už 673 023 Eur bei neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 141 334 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), tokiu būdu valstybės biudžetui padarė 141 334 Eur žalą. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad neteisėti įmonės vadovo veiksmai buvo atlikti valstybės atžvilgiu, siekiant išvengti privalomų mokėti mokesčių sumokėjimo, t. y. tyčia padarant žalą valstybei. Nustačius atsakovo A. P. neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama ir ši prezumpcija atsakovo nepaneigta (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Teismas pripažįsta, kad tarp atsakovo tyčinių veiksmų, kuriais siekta išvengti UAB „Fortlana“ priklausančių mokesčių mokėjimo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl konstatuotina, kad byloje nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos ir atsakovas turi atlyginti valstybei padarytą žalą.

Byloje nustačius, kad atsakovas tyčiniais veiksmais padarė ieškovei žalą, ieškovės reikalavimas dėl 141 334 Eur žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir tenkinamas visiškai.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus, valstybei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2 713 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Byloje patirta 8,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 141 334 (vieną šimtą keturiasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt keturis eurus) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2 713 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trylika eurų) žyminį mokestį bei 8, 85 Eur (aštuonis eurus ir 85 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.