Kauno apygardos teismo nutartis

2016-09-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1440-601/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-12
Bylos Nr.
2A-1440-601/2016
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02113-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
N. J.
Atsakovas
A. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1440-601/2016Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02113-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1.; 3.1.7.5.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui A. A., institucija, teikianti išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, lėšų priteisimo vaiko išlaikymui, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo nustatyti, kad atsakovas A. A. yra ieškovės dukters A. J. tėvas; vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą dukrai A. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 800 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 3 182 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2015-04-26 – 2015-08-24 laikotarpį; paskirti ieškovę nepilnametės dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.Atsakovas atsiliepimu sutiko su ieškiniu dalyje, kad yra vaiko A. J. tėvas ir kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ieškove N. J., tačiau nesutiko su prašoma priteisti išlaikymo suma ir dalies bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu (b. l. 92-97):

Ieškinį tenkino iš dalies.Nustatė, kad A. A. yra A. J. tėvas.Nustatė nepilnametės A. J. gyvenamąją vietą su ieškove N. J.. Priteisė iš A. A. dukters A. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t. y., nuo 2015-08-25, po 200 Eur iki jos pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą įstatymo nustatyta tvarka. Vaiko A. J. lėšų tvarkytoja iki jos pilnametystės uzufrukto teise paskyrė N. J.. Priteisė iš atsakovo A. A. nepilnametei dukrai A. J. 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą.Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo pavedė vykdyti skubiai.Priteisė iš A. A. 173,44 Eur bylinėjimosi išlaidų N. J..Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš N. J. 6,70 Eur pašto išlaidų valstybei. Priteisė iš A. A. 72 Eur žyminio mokesčio ir 2,24 Eur pašto išlaidų valstybei.Dėl tėvystės nustatymo teismas darė išvadą, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų nustatyti, kad A. A. yra A. J. biologinis tėvas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nepilnametės A. J. interesus, siekiant užtikrinti jos teisių ir teisėtų interesų tinkamą įgyvendinimą, sprendė, kad tikslinga jos gyvenamąją vietą nustatyti su motina N. J.. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti 800 Eur kasmėnesinė suma būtiniesiems vaiko poreikiams yra nepagrįsta, dukters poreikiams skiriamos išlaidos aiškiai neprotingos (170 Eur skalbimo priemonėms, 120 Eur išlaidos rūbams ir avalinei ir kt.). Byloje nėra pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys išlaidas už būsto nuomą, teikiamas komunalines paslaugas, kitus patarnavimus – nurodomos tik sumos, nepridėti jokie kvitai, patvirtinantys bendros 770 Eur/mėn. sumos mokėjimą. Nepateikti įrodymai, kad darželio lankymas kainuoja 693 Eur. Pateikti tik bendri įkainiai apie vaiko nuo 2 iki 3 metų žaidimų mokyklėlės ir priešmokyklinės grupės lankymą, tačiau šie duomenys nepagrindžia A. J. poreikių. Dėl to, kad vaikas išvyksta su vienu iš tėvų gyventi į užsienį, dėl to likusiam Lietuvoje tėvui neturi kilti pareiga prisiimti padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Teismas, atsižvelgęs į pateiktas išlaidas, dukters A. J. poreikius, ieškovės gerą turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, dirba nepastovų darbą, savo šeimoje yra vienintelis išlaikytojas, turi vieną vaiką ir laukia gimsiančio antrojo, sprendė, kad iš atsakovo dukters Adrijos išlaikymui tikslinga priteisti po 200 Eur/mėn. išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkino iš dalies. Šio reikalavimo suma yra 12 782 Eur, patenkinta reikalavimo suma yra 3 200 Eur, todėl darė išvadą, kad patenkinta 25,04 proc. šio reikalavimo dalis. Teismas iš atsakovo priteisė žyminio mokesčio dalį ir vertino išlaidas, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 16,32 Eur. Ieškovė turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos proporcingai patenkinto ieškinio daliai iš atsakovo – 75,12 Eur. Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 173,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės turėtos išlaidos už lėktuvo bilietus nepriteisiamos, kadangi pateiktos informacinio pranešimo apie bilietus kopijos nepatvirtina, kiek konkrečiai iš bendros 298,74 Eur sumos ieškovė sumokėjo už savo ir dukters kelionę, kadangi su jomis į Lietuvą skrido ir ieškovės motina.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė N. J. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-19- 347/2016 pakeisti dalyje dėl išlaikymo A. J. priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovo A. A. išlaikymą dukteriai A. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 800 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 3 182 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-04-26 iki 2015-08-24 bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 101-103).

Šalies argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nepagrįstai teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-195-915/2015, kurioje pažymėta, kad dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusių jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi tenka tam iš tėvų, kurio iniciatyva išvykstama ir neturi tokia pareiga kilti tam iš tėvų, kuris lieka Lietuvoje. Pats atsakovas jau kurį laiką gyvena ne Lietuvoje, o Norvegijoje, ten ir dirba. Šios šalies pragyvenimo lygis net aukštesnis nei Airijoje, tad išlaidos tenkinant vaiko poreikius turėtų būti panašios. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas. Atsakovo darbinės mėnesinės pajamos, įvertinus nekvalifikuoto darbuotojo valandinį darbo užmokestį, gali siekti apie 2 500 Eur. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad jis gali skirti tik 175 Eur vaiko išlaikymui. Tai, kad atsakovas su drauge laukiasi antro bendro vaiko, negali būti motyvu sprendžiant dėl išlaikymo dydžio. Įrodymų, patvirtinančių šį faktą, nepateikta. Atsakovas judviejų bendram vaikui siunčia apie 400-500 Eur. Šiuo atveju teismo priteista tik 200 Eur suma pažeidžia ieškovės vaiko interesus. Teismas visiškai patenkino du reikalavimus, o du reikalavimus tenkino iš dalies. Patenkinta ieškinio dalis gali sudaryti 62,52 proc., o ne 25,04 proc. Nepagrįstai teismas nepriteisė išlaidų už lėktuvo bilietus. Įvertinus tai, kad su ieškove skrido dukra ir mama, teismas iš bendros 298,74 Eur sumos galėjo nors pusę šios sumos priteisti, kompensuojant ieškovės turėtas išlaidas kelionei į Lietuvą. Taip pat priteistos per didelės pašto išlaidos.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė (b. l. 107).

Šalies argumentai

Teisėjų kolegija,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš esmės atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ginčo esmė – ar pagrįstai iš atsakovo priteistas išlaikymas (ir jo įsiskolinimas – 4 mėn. x 200 Eur = 800 Eur) dukrai A., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą (800 Eur) ir 200 Eur kas mėnesį išlaikymą dukrai, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantės nurodomos reikalingos vaikui išlaidos per mėnesį (1 777 Eur) yra aiškiai per didelės ir nepagrįstos įrodymais. Byloje nustatyta, kad apeliantės turtinė padėtis yra gera (nuomojasi namą; turi automobilį; gaudavo (duomenų, ar šiuo metu gauna/negauna, nepateikta) tiek pašalpą vaikui (135 Eur), tiek motinystės pašalpą (920 Eur); dirba (atlyginimas turimais duomenimis apie 2 702 Eur)), dukrą prižiūri apeliantės mama (duomenų, kad vaikas lankytų darželį nėra). Įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra pateikta, nenustatyta, kad atsakovas turėtų nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Atsakovas nurodo, kad jis dirba Norvegijoje laisvai samdomu darbuotoju, darbas nėra pastovus, gaunamas darbo užmokestis apie 1 700 Eur, kurių didžiąją dalį išleidžia pragyvenimui (būstas, maistas ir pan.), o likusią dalį (apie 400-500 Eur) siunčia į Lietuvą antro vaiko besilaukiančiai draugei. Taigi, nustatytos byloje aplinkybės leidžia spręsti, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas dukrai po 200 Eur per mėnesį ir išlaikymo įsiskolinimas (800 Eur) yra pakankamas, leidžiantis užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir atitinkantis tėvų turtinę padėtį. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog tai, kad atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, yra pagrindas reikalauti didesnio išlaikymo. Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Apeliantė byloje nėra pagrindusi vaiko poreikių (nėra duomenų apie vaiko lankymą darželio; apie gaunamas pašalpas ir pan.), o iš atsakovo priteista išlaikymo suma nėra tokia, kuri negali užtikrinti būtinų vaikui vystytis sąlygų. Pažymėtina, kad tai, jog atsakovas dirba Norvegijoje būtent ir leidžia (nors nėra žinomos jo pajamos ir išlaidos) priteisti iš jo išlaikymą po 200 Eur, t. y. kiek didesnį, negu įprastai galėtų būti priteistas atsakovui dirbant Lietuvoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškinys patenkintas tik 25,04 proc., t. y. atsižvelgė tik į reikalavimus patenkintus iš dalies (išlaikymo priteisimas ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas). Apeliantė nurodo, kad patenkinta ieškinio dalis yra 62,52 proc. (100 + 100 + 25,04 + 25,04 : 4), nes du apeliantės reikalavimai patenkinti visiškai, o du iš dalies. Apeliantė nesutinka: 1) su išlaidų už advokatės teisines paslaugas paskirstymu (300 Eur), 2) su nepriteisimu išlaidų už lėktuvo bilietus (298,74 Eur), 3) su pašto išlaidų tarp šalių paskirstymu (8,94 Eur). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais ir sprendžia, kad ieškinys (4 reikalavimai) yra patenkintas 62,52 proc., todėl teismo sprendimą patikslina dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teisme apeliantė turėjo 300 Eur išlaidų už advokatės teisines paslaugas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina proporcingai patenkinto ieškinio daliai – 187,56 Eur (CPK 93 str.). Taip pat patikslintinas ir bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidų) valstybei paskirstymas (8,94 Eur), priteisiant iš atsakovo 5,59 Eur, o iš ieškovės 3,35 Eur. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė išlaidų už lėktuvo bilietus, nes pateiktos bilietų kopijos nepatvirtina, kiek konkrečiai iš bendros sumos ieškovė sumokėjo už savo ir dukters kelionę, kadangi su jomis skrido ir ieškovės motina. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti išlaidų už lėktuvo bilietus, nes pagal pateiktą į bylą išankstinį (apmokėtą) patvirtintą užsakymą matyti, jog buvo sumokėta už du bilietus 298,74 Eur, todėl vieno bilieto kaina yra 149,37 Eur. Visos apeliantės turėtos kelionės išlaidos (149,37 Eur) priteistinos iš atsakovo, nes dėl atsakovo prašymo atlikti DNR ekspertizę, kuri patvirtino jo tėvystę, buvo patirtos šios išlaidos.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas, nurodant, kad 1) iš atsakovo apeliantei priteistinos bylinėjimosi išlaidos padidintinos iki 435,25 Eur, 2) iš ieškovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (pašto išlaidos) sumažintinos iki 3,35 Eur, 3) iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (pašto išlaidos) padidintinos iki 5,59 Eur. Kitos priteistos bylinėjimosi išlaidos (priteistas 72 Eur žyminis mokestis) lieka tokios pat, kaip nurodyta teismo sprendime.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y.:

1) padidinti priteistas iš A. A. bylinėjimosi išlaidas N. J. iki 435,25 Eur,2) sumažinti priteistas iš N. J. pašto išlaidas valstybei iki 3,35 Eur,

3) padidinti priteistas iš A. A. pašto išlaidas valstybei iki 5,59 Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė