- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- e2-83-1147/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nikolaj Semionov
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- D. D.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis, Viktorija Čivilytė
išvada teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui D. D. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. G. ieškiniu prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią D. D. nepilnamečio vaiko N. D. atžvilgiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovas D. D. yra nepilnamečio sūnaus N. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, tačiau visiškai juo nesirūpina ir neteikia jam išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepimas į ieškinį iš esmės motyvuojamas tuo, kad šeimos bylose prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu yra privaloma pasinaudoti mediacija, ieškovė yra užblokavus tiek atsakovo, tiek jo šeimos narių telefono numerius, kelis kartus keitė gyvenamąją vietą, nenurodydama ir slėpdama, kur gyvena, nes visą laiką deda visas pastangas, kad atsakovas neturėtų galimybės bendrauti su vaiku. Ne kartą atsakovui buvo pabrėžta, kad vaikas turi kitą tėvą ir atsakovas yra nepageidaujamas.
Šalys turėjo atstovus advokatus, todėl pasirengimas nagrinėti bylą privalėjo vykti paruošiamųjų dokumentų būdu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 227 straipsnio 1 dalis). Ieškovė dublike neigė atsakovo atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad ji trukdo atsakovui bendrauti su vaiku. Atsakovas triplike pranešė, kad pradėjo mokėti vaikui išlaikymą ir pageidauja atkurti ryšį su vaiku.
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovas advokatas Kąstytis Paspirgėlis teismo posėdyje išdėstė ieškinyje ir dublike nurodytus ieškinio motyvus, prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad tėvų valdžia gali būti apribota ir laikinai, nes atsakovas pradėjo mokėti išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė advokatė Viktorija Čivilytė teismo posėdyje išdėstė atsiliepime ir triplike išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį atmesti. Taip pat atsakovas D. D. paaiškino, kad 2016 metais išvyko į Angliją, kur nuolat dirbo, jo pajamos buvo apie 80 svarų per dieną, lėšų vaikui nemokėjo, nes turėjo daug išlaidų.
Tarnyba 2021-08-06 pateiktoje išvadoje nurodė, kad galutinę išvadą pateiks teismo posėdyje, o teismo posėdyje nurodė, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus, tačiau yra pagrindas skirti terminuotą tėvų valdžios apribojimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies
Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant įvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
Ieškovė S. G. ir atsakovas D. D. yra nepilnamečio sūnaus N. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. N. D. gyvena su motina S. G.. Tai patvirtina N. D. gimimo liudijimas, pažyma apie S. G. deklaruotą gyvenamąją vietą.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16-242/2017, patvirtinta ieškovės S. G. ir atsakovo D. D. 2017 m. balandžio 4 d. taikos sutartis, pagal kurią atsakovas D. D. įsipareigojo per šešis mėnesius nuo šią sutartį patvirtinančios teismo nutarties įsiteisėjimo sumokėti 900 Eur nepilnamečio vaiko N. D. išlaikymo įsiskolinimą už 2016 m. lapkričio - 2017 m. kovo mėnesius, pervesdamas šią sumą į S. G. banko sąskaitą bei įsipareigojo nuo 2017 m. balandžio 1 d. nepilnamečiam vaikui N. D. teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis 180 Eur dydžio periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Be to, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-04-04 nutartimi nustatyta atsakovo D. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. D. tvarka: D. D. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku N. D. kas antrą mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 15 iki 17 valandos dalyvaujant ieškovei S. G. ar kitam jos nurodytam pilnamečiam asmeniui. Abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikį skirti laiko poilsiui ir ugdomajai veiklai, Šalių darbo grafikus ir kitas reikšmingas aplinkybes, Šalys gali nustatyti konkrečius pasimatymus ir kitomis (darbo, poilsio, šventinėmis ar atostogų) dienomis.
Tarnybos 2021-08-06 pateikta išvada patvirtina, kad Tarnybos specialistai 2021-08-02 apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovė kartu sugyventiniu L. S. gyvena jos tėvams S. ir V. G. nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių (37 m²) bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas daugiabučiame name, su visais patogumais: yra vonia, tualetas, virtuvė, centralizuotas šildymas, vandentiekis. Bute yra visi reikalingi baldai ir buitinė technika, kurie padeda šeimai gyventi patogiai. Šiuo metu butas ruošiamas remonto darbams, namuose daiktai sudėti į dėžes. Viename kambaryje gyvena vaiko mama S. su sugyventiniu L., jos sūnus N. bute turi atskirą kambarį. Vaiko kambaryje yra miegamoji lova, rašomasis stalas, komoda, įvairūs žaislai. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Specialistų apsilankymo metu, S. G. pasakojo, kad biologinis N. D. tėvas D. D., gimus vaikui po šeštojo mėnesio su vaiku ryšių nepalaiko, vaiko nelanko. Nurodė, kad jai auginti N. nuo mažens padeda jos sugyventinis L. S.. Berniukas L. vadina tėčiu, pasak vaiko mamos S. G. jos sūnus N. nieko nežino apie savo biologinį tėvą, tačiau kai berniukas sulauks atitinkamo amžiaus, planuojama tai pasakyti. N. pasak mamos, darželyje lanko logopedą, yra draugiško būdo, gerai sutaria su kitais darželyje esančiais vaikais. Šeimoje pastebimas akivaizdus ryšys tarp vaiko ir mamos. Berniukas taip pat gerai sutaria ir turi artimą tarpusavio ryšį su mamos sugyventiniu L..
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos 2021-08-06 pateiktoje išvadoje nurodyta, kad N. D. turi kalbos sutrikimą, tačiau su specialiste bendravo noriai, nebijojo kalbėti bei išsakyti savo nuomonę, o į užduodamus klausimus atsakinėjo drąsiai. N. parodė savo kambarį, parodė savo žaislus, pasisakė, kad moka nušokti nuo lovos. Parodė kamuolį. Sakė, kad jis gyvena su tėčiu L., mama S. ir šuniuku Koliu. Jam namuose gerai, jo niekas neskriaudžia. Atsakydamas į specialistės klausimus, N. pasakė, kad jam 5 metai, kad lanko darželį (duomenys neskelbtini), turi draugų kurių vardai D. ir M., taip pat draugauja ir su mergaitėmis, jų vardų nepasakė. Vaikas pasakoja, kad mama jam seka pasakas prieš miegą apie karalių liūtą, nes šita pasaka patinka. Tėtis L. mane kutena, man labai patinka. Apsilankymo metu N. buvo švarus, aprengtas tvarkingais drabužiais. Vaikas prižiūrėtas. Bendraujant su mama ir vaiku, buvo matomas šiltas emocinis ryšys, atidumas vaiko poreikiams, nuotaikoms. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, teismas neturi pagrindo šiais duomenimis netikėti.
Tarnybos 2021-08-06 išvada taip patvirtina, kad kad siekiant išsiaiškinti atsakovo nuomonę dėl pareikšto ieškinio, D. D. buvo skambinta ieškinyje nurodytu numeriu, tačiau paaiškėjo, kad tokio numerio nėra. 2021-07-28 bendrauta su D. D. motina M. D., kurios teigimu, jos sūnus D. D. gyvena (duomenys neskelbtini). Parašius sūnaus kontaktų, moteris teigė, kad sūnaus telefono numerio ji neturi, bendrauja per Messenger programą.
Tarnybos 2021-08-06 išvadoje nurodyta, kad iš tarnybos surinktos informacijos, ieškinyje nurodytų aplinkybių ir vaiko pasakymų, kad jis gyvena „su tėčiu L., mama S. ir šuniuku Koliu“, galima daryti išvadą, kad atsakovas nedalyvauja sūnaus gyvenime, vaikas apie jį, kaip savo biologinį tėvą, nežino, su atsakovu nebendrauja. Atsakovo nusišalinimas, atsiribojimas nuo vaiko, nedalyvavimas jo gyvenime, gali turėti reikšmingą įtaką jo sūnaus normaliam psichologiniam vystymuisi.
2021-07-09 antstolės Nijolės Viešchnickienės pažyma patvirtina, kad D. D. neišmokėta skola sūnaus N. D. išlaikymui 2021-07-01 sudarė 7556,12 Eur. Paskutiniai mokėjimai buvo: 2020-03-18 – 199,60 Eur, 2020-11-19 – 23 Eur, 2020-11-20 – 54 Eur. Tai rodo, kad per laikotarpį nuo 2020-03-18 iki 2021-07-09, t.y. per 1 metus ir nepilnus 4 mėnesius, D. D. išmokėjo vaiko išlaikymui 276,60 Eur. Šie duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad 7556,12 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma susidarė mažiausiai už 42 mėnesių laikotarpį (7556,12 /180=41,978) arba 3 metus ir 6 mėnesius visiškai neskiriant vaikui išlaikymą.
2021-10-22 Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr.e1-631-724/2021 atsakovas D. D. už vengimą išlaikyti vaiką N. D. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jam paskirta bausmė – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant tęsti darbą.
Atsakovas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių išlaikymo vaikui mokėjimo vengimą per labai ilgą laikotarpį, nors pats nuolat dirbo užsienyje ir turėjo pajamas, toks atsakovo elgesys vertinamas kaip piktybiškas prievolės rūpintis vaiku nevykdymas, darantis ypatingą žalą vaikui.
Atsakovo teiginys, kad ieškovė vengė spręsti ginčą mediacijos būdu atmetami, nes ginčas dėl vaiko išlaikymo ir atsakovo dalyvavimo vaiko auklėjime buvo išspręstas, o bylose dėl tėvų valdžios apribojimo negalima taikos sutartis, nes šalys tarpusavio susitarimu negali nustatyti tėvų valdžios apribojimą, todėl negalima ir mediacija (Mediacijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).
Atsakovo teiginiai, kad ieškovė yra užblokavusi tiek atsakovo, tiek jo šeimos narių telefono numerius, kelis kartus keitė gyvenamąją vietą, nenurodydama ir slėpdama, kur gyvena, nes visą laiką deda visas pastangas, kad atsakovas neturėtų galimybės bendrauti su vaiku, atsakovui buvo pabrėžta, kad vaikas turi kitą tėvą ir atsakovas yra nepageidaujamas atmetami, nes nepateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai. Atsakovas ieškovei nevykdant nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos turėjo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, įrodymų, kad jis tai buvo padaręs, nepateikta, todėl aplinkybė, kad atsakovas norėjo bendrauti su vaiku ir jam buvo daromos kliūtys, neįrodyta. Taip pat neįrodyta, kad buvo daromos kliūtys bendrauti su vaiku atsakovo motinai ar tėvui.
Ieškovės pateiktas susirašinėjimas su atsakovo motina nepaneigtas atsakovo. Taip pat nepaneigta, kad atsakovas neužblokuotas ieškovės socialinio tinklo „facebook“ paskyroje, ką patvirtina ieškovės pateiktas vaizdo įrašas, 2016 metų susirašinėjimas. Pažymėtina, kad atsakovo keliami jo ir jo šeimos narių bendravimo su vaiku klausimai nėra kliūtis atsakovui vykdyti prievolė išlaikyti vaiką ir nėra pagrindas vengti vykdyti prievolę išlaikyti vaiką.
Atsakovo pateikti elektroniniai laiškai su 2017 sausio mėnesio datomis vertintini atsižvelgiant į tuo metų vykstantį teisminį ginčą. 2016-11-30 atsakovas pateikė Ignalinos rajono apylinkės teismui priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kuriuo prašė pripažinti, kad jis nėra N. D. tėvas. Todėl klausimas ar tikrai atsakovas nori pamatyti vaiką, kurio tėvystę tuo pačiu metu ginčija, nėra kliūtis atsakovui vykdyti prievolė išlaikyti vaiką ir nėra pagrindas vengti vykdyti prievolę išlaikyti vaiką. Minėtas ginčas baigėsi Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16-242/2017, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis.
Atsakovo pateiktame 2020-02-21 elektroniniame laiške yra vien jo teiginiai „Tu neleidi bendrauti su sūnumi. Ne tik man, bet ir mano seimai. Atmetinėji bet kokias pastangas su tavimi sukontaktuoti.“ Šie teiginiai nepatvirtinti įrodymais, nėra kliūtis atsakovui vykdyti prievolė išlaikyti vaiką ir nėra pagrindas vengti vykdyti prievolę išlaikyti vaiką.
2021-07-27 atsakovui (jo tėvui) buvo įteiktas šioje byloje pareikštas ieškinys. Po bylos iškėlimo atsakovas pradėjo kas mėnesį mokėti vaikui išlaikymą: 2021 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais mokėjo po 200 Eur, tai patvirtina ieškovės banko sąskaitos išrašas. Teismo posėdyje atsakovas išreiškė norą matytis su vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir tvirtino pradėjęs reguliariai mokėti vaikui išlaikymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad yra pagrindas manyti, kad ateityje padėtis su išlaikymo vaikui skyrimo vengimu gali pagėrėti.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas po bylos iškėlimo pradėjo reguliariai mokėti vaikui išlaikymą, teismo vertinimu, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nėra proporcingas. Neterminuotas atsakovų tėvų valdžios apribojimas šiuo atveju negali būti taikomas, kadangi neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuomet, kai byloje surinkti įrodymai patvirtina ir teismas gali daryti išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Todėl ieškinio reikalavimas atsakovui neterminuotai apriboti tėvų valdžią tenkinamas iš dalies ir atsakovo valdžia į vaiką apribojama laikinai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Laikinai apribojus tėvo valdžią, tokio apribojimo nustatymas nėra susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnio 1 dalimi, vykdomi skubiai.
Vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai yra išspręsti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16-242/2017, todėl šioje byloje nesprendžiami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Šioje byloje nustatyta, kad 2021-10-22 Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr.e1-631-724/2021 atsakovas D. D. už vengimą išlaikyti vaiką N. D. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, per laikotarpį nuo 2020-03-18 iki 2021-07-09, t.y. per 1 metus ir nepilnus 4 mėnesius, D. D. išmokėjo vaiko išlaikymui 276,60 Eur, t.y. mažiau nei dviem mėnesiams, išlaikymo įsiskolinimas 2021-07-01 sudarė 7556,12 Eur, t.y. mažiausiai už 42 mėnesių laikotarpį visiško pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo, nors pats nuolat dirbo užsienyje ir turėjo pajamas, toks atsakovo elgesys įvertintas kaip piktybiškas prievolės rūpintis vaiku nevykdymas, darantis ypatingą žalą vaikui, tik po šios bylos iškėlimo atsakovas pradėjo reguliariai mokėti išlaikymą vaikui, kas sudarė pagrindą manyti, kad ateityje padėtis gali pagėrėti ir ieškinį tenkinti tik iš dalies. Atsakovui nepradėjus reguliariai mokėti išlaikymą vaikui po šios bylos iškėlimo nebūtų jokio pagrindo manyti, kad ateityje padėtis gali pagėrėti, būtų pagrįstas pagrindas tenkinti ieškinį visiškai. Atsakovui pradėjus reguliariai mokėti išlaikymą po bylos iškėlimo, teismo posėdyje ieškovės atstovas išreiškė poziciją, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti ir laikinas.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, visos bylinėjimosi išlaidos susidarė vien dėl atsakovo ilgalaikio piktybiško vengimo išlaikyti vaiką. Todėl yra pagrindas ieškovės bylinėjimosi išlaidas teismas priteisti iš atsakovo, o atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir ieškovės nepriteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015-03-20 redakcija).
Ieškovės išlaidos, susijusios su advokato pagalba, sudaro 530 Eur už ieškinio parengimą ir atstovavimą, ieškovė prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovo.
Išlaidų dydis ir mokėjimo pagrindas yra patvirtintas pateiktais mokėjimo nurodymais ir sąskaitomis už teisines paslaugas, kurie pateikti su 2021-02-01 ieškiniu (450 Eur) ir 2022-01-27 (80 Eur) prašymu.
Pagal Rekomendacijų 7 punktą Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pagal Rekomendacijų 8 punkto papunkčius Rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai sudaro už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5; už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1.
Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) yra: 1598,1 Eur.
Atsižvelgiant į vykusių teismo posėdžių skaičių, bylos sudėtingumą, teismas daro išvadą, kad ieškovės išlaidos, susijusios su advokato pagalba neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl yra pagrindas jas priteisti iš atsakovų.
Ieškovės sumokėtas žyminio mokesčio dydis už ieškinį šioje byloje sudaro 75 Eur.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydis sudaro 8,96 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 260, 263 – 265 str., 270 str. str. teismas,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti ieškovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 (šešis šimtus penkis eurus) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išieškoti iš atsakovo D. D., valstybės naudai 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.