- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-123-619/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03854-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- E. J.
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. (A. B.) ieškinį atsakovei E. J. ir pagal atsakovės E. J. priešieškinį ieškovui A. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. B. (A. B.) ieškinį atsakovei E. J. ir pagal atsakovės E. J. priešieškinį ieškovui A. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį (savaitgalių skaičiavimą pradėti nuo teismo nutarties priėmimo) pradedant nuo to savaitgalio penktadienio 17 val. paimant dukrą iš ugdymo įstaigos, o jei tai nėra darbo diena ar dukra dėl kokių nors priežasčių nelankė ugdymo įstaigos – iš dukros gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 20 val. grąžinant ją į gyvenamąją vietą; ieškovas turi teisę kiekvieną trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. bendrauti su dukra paimant ją iš ugdymo įstaigos ir gražinant į gyvenamąją vietą iki 20 val. Jei dukra ugdymo įstaigos tą dieną nelankys, ieškovas turi teisę tuo pačiu nustatytu laiku paimti dukrą iš gyvenamosios vietos ir tuo pačiu nustatyti laiku grąžinti ją į gyvenamąją vietą; ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku 30 (trisdešimt) kalendorinių atostogų dienų, kurios gali būti naudojamos dalimis, atostogų laiką iš anksto suderinus su atsakove. Atostogų metu dukra paimama iš gyvenamosios vietos 18 val. (jei tai darbo diena) arba 11 val. (jei tai nedarbo diena) ir grąžinama paskutinės atostogų dienos 20 val. į gyvenamąją vietą. Atostogų laikotarpiui atsakovė įpareigojama perduoti ieškovui dukters asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;ieškovas bendrauja su vaiku Tėvo dieną (jei ji nesutampa su ieškovo bendravimo laiku savaitgaliais) nuo tos dienos 10 val., paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos iki tos dienos 20 val. grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą; ieškovas bendrauja su vaiku porinių metų gruodžio 25 ir 26 dienomis paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 10 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d., 20 val.;ieškovas bendrauja su vaiku neporinių metų gruodžio 24 d., paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos tos dienos 10 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tos dienos 20 val.; ieškovas bendrauja su vaiku neporinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos tos dienos 10 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tos dienos 20 val.; ieškovas bendrauja su vaiku porinių metų antrą Šv. Velykų dieną paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos tos dienos 10 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tos dienos 20 val.; šventėms netaikoma bendravimo tvarka, nustatyta darbo dienoms bei savaitgaliams ir šiems sutapus, prioritetas teikiamas bendravimo laikui švenčių dieną; ieškovas bendrauja su vaiku kiekvienų metų nedarbo dienas (sausio 1 d., vasario 16 d., kovo 11 d., gegužės 1d., birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d., jei tai nėra bendravimo laikas savaitgalių ar savaitės dienomis) su dukra bendraujama kas antrą šventinę dieną pagal kalendoriaus eiliškumą nuo tos dienos 10 val. paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tos dienos 20 val. Tuo atveju, jei nurodytos dienos sutampa su bendravimo savaitgaliais ar ieškovui skirtomis bendrauti su dukra kitomis tvarkoje nurodytomis dienomis, prioritetas teikiamas bendravimui savaitgalį ar kitomis ieškovui skirtomis bendrauti su dukra kitomis tvarkoje nurodytomis dienomis; dukters ligos atveju (jei ji nėra gydoma stacionare) bendravimas su ja aukščiau nurodytu laiku vyksta jos gyvenamojoje vietoje. Tuo atveju, jei dukra gydoma gydymo įstaigos stacionare, bendravimas su ja vyksta pagal gydymo įstaigos taisykles.Atsakovė pateikė prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti, kad A. B. turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį (savaitgalių skaičiavimą pradėti nuo teismo nutarties priėmimo dienos) paimant penktadienį iš ugdymo įstaigos arba kitos šalių sutartos vietos, o jei tai nėra darbo diena ar dukra dėl kokių nors priežasčių nelankė ugdymo įstaigos - iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos, iki sekmadienio 20 val. grąžinant ją į gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą; atsakovas turi teisę bendrauti su dukra 30 kalendorinių atostogų dienų, kurios gali būti naudojamos dalimis, atostogų laiką iš anksto suderinus su atsakove prieš 30 kalendorinių dienų. Atostogų metu I. B. paimama iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 18 val. (jei tai darbo diena) arba 11 val. (jei tai nedarbo diena) ir grąžinama paskutinės atostogų dienos 20 val. į gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą; A. B. turi teisę bendrauti su I. B. ir kitu su atsakove suderintu laiku.Atsakovė nurodė, kad pasikeitus I. B. gyvenamajai vietai, t.y. persikėlus į Jungtinę Karalystę, kur šalių nepilnametė dukra jaučiasi gerai ir lanko mokyklą, 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra I. B. tvarka tapo iš esmės neįmanoma ir turi būti pakeista.Ieškovas su pareikštu prašymu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė išvykdama gyventi į užsienį neturėjo ieškovo leidimo. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka pažeidžia šalių nepilnametės dukros ir ieškovo interesus. Nustačius atsakovės prašomą bendravimo tvarką jos įgyvendinimas taps neįmanomas dėl didelių laiko ir piniginių kaštų. Ieškovo nuomone, turėtų būti papildoma dabar galiojanti bendravimo su vaiku tvarka, numatant pareigą atsakovei jos sąskaita pristatyti vaiką bendravimui su ieškovu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi netenkino atsakovės E. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Papildė 2016 m. balandžio 22 d. nutartį dėl laikinos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatant, kad vieną savaitgalį per mėnesį vaiką bendravimui su ieškovu A. B. (A. B.) atsakovė E. J. pristato į ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškovas A. B. (A. B.) turi teisę neribotai bendrauti su dukra I. B. nuotolinio ryšio priemonėmis – telefonu ir kompiuterinių programų (Skype, ir pan.) pagalba. Atsakovė E. J. įpareigojama užtikrinti tokio bendravimo galimybes.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti ieškovo bendravimo su dukra tvarka bendraujant kas antrą savaitgalį taip pat nėra tinkama, nes gyvenant Lietuvoje, nėra realios galimybės kas antrą savaitgalį nuvykti į Jungtinę Karalystę bendrauti su vaiku. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdo tėvo pareigas vaiko atžvilgiu, todėl nėra pagrindo riboti ieškovo bendravimo su dukra. Teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatė maksimalią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, byloje yra pareikštas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymo, todėl siekiant užtikrinti galimą ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą, riboti jo ir dukters bendravimo negalima. Tai, kad atsakovė, nesant nustatytos vaiko gyvenamosios vietos, esant iškeltai bylai dėl jos nustatymo, galiojant nutarčiai dėl ieškovo bendravimo su vaiku iki teismo sprendimo priėmimo, neturėdama ieškovo, turinčio lygias teises ir pareigas, susijusias su vaiku, leidimo, išvežė vaiką į užsienio šalį, negali būti pagrindu keisti teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir riboti ieškovo bendravimą su vaiku.Teismas atsižvelgdamas į tai, kad vaiko vežiojimas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą po kelis kartus prie savaitę neatitiktų paties vaiko interesų, ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę vaiką bendravimui pristatyti į jo gyvenamąją vietą, tenkino iš dalies, nustatant, kad atsakovė pristato vaiką bendravimui su ieškovu į ieškovo gyvenamąją vietą vieną savaitgalį per mėnesį. Kadangi nagrinėjamu atveju privalo būti užtikrintas vaiko interesas palaikyti nuolatinį ryšį betarpiškai bendraujant su tėvu, teismas nustatė, kad ieškovas turi teisę neribotai bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis – telefonu ir kompiuterinių programų (skype ir kt.) pagalba, įpareigojant atsakovę užtikrinti tokio bendravimo galimybes.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė E. J. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinant atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.Apeliantės nuomone, skundžiama nutartis pažeidžia vaiko interesus, todėl yra naikintina. Pažymėjo, kad šalių nepilnametė dukra pradėjo lankyti Šv. Vincent De Paul Katalikų pradinę mokyklą. Mokyklos lankymas yra privalomas ir griežtai reglamentuotas, mergaitė į pamokas privalo 8:45 val., o diena mokykloje baigiasi 15:30 val. Vaikas privalo ne tik lankyti mokyklą, bet privalo ir jai pasiruošti, atlikti mokyklos pateiktas užduotis, taip pat privalo eiti laiku miegoti ir kt., t.y. vaikas privalo laikytis tam tikro rėžimo, kuris pas vaiką jau yra susiformavęs. Nustačius, kad vieną savaitgalį per mėnesį vaiką bendravimui su ieškovu atsakovė pristato į ieškovo gyvenamąją vietą, neatitinka vaiko interesų ir tai iš esmės pakeis nusistovėjusį vaiko rėžimą. Apeliantės nuomone, vaikui mažiausiai streso grįžimas į Lietuvą sukeltų jo atostogų metu.Atsakovė nesutiko su nutartyje išdėstytais argumentais, kad ieškovui gyvenant Lietuvoje, nėra realios galimybės kas antrą savaitgalį nuvykti į Jungtinę Karalystę bendrauti su vaiku. Pažymėjo, kad ieškovas šiuo metu dirba tėvų įmonėje ir eina vadovaujančias pareigas, valdo didelės vertės turtą bei gauna dideles bei stabilias pajamas, todėl atsakovui aplankyti dukrą jos gyvenamojo vietoje atvykstant į Jungtinę Karalystę bendravimui su vaiku nėra jokių problemų ar kliūčių, priešingai, ieškovas turi visas galimybes bei sąlygas bendrauti su vaiku. Tačiau ieškovas nerodo jokios iniciatyvos bendravimui su dukra, pats vyksta atostogauti į užsienį, tačiau nesiima iniciatyvos aplankyti vaiką Jungtinėje Karalystėje, nors atsakovė ir geranoriškai suteiktų ieškovui galimybę bendrauti su vaiku.Apeliantė pažymėjo, kad vaikas visuomet gyveno su mama, visuomet su mama keliaudavo ir kt., todėl pagal nusistovėjusią dukros gyvenamą vietą teigtina, kad jos gyvenamojo vieta yra ten, kur yra ir atsakovės gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to ar ji yra Lietuvos Respublikoje ar užsienyje. Vaiko gyvenimas užsienyje atitinka ir paties vaiko geriausius interesus, kadangi Jungtinėje Karalystėje jam bus suteiktos geresnės gyvenimo sąlygos, geresnės išsilavinimo galimybės, o taip pat bus užtikrintas ir pastovumo principo laikymasis.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. B. (A. B.) su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovė visuomet ignoravo ieškovo teisę bendrauti su dukra. 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi teismas nustatė gana išsamią tėvo bendravimo su dukra tvarką, nes nustatė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog ieškovo bendravimas su dukra kenktų jos interesams. Šios teismo nutarties atsakovė nebeskundė. Kurį laiką jos buvo laikomasi, kai kuriais atvejais ieškovui paprašius, dukra su tėvu praleisdavo daugiau laiko, nei nustatyta nutartyje. Tačiau per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovė ruošė savo ir dukters išvykimą iš Lietuvos. Ji įvairiais pretekstais prašydavo teismo atidėti bylos nagrinėjimą, buvo sutikusi sudaryti byloje taikos sutartį, tačiau vilkino jos pasirašymą. Net pripažinus atsakovės dalyvavimą byloje būtinu, ji į 2016 m. lapkričio 17 d. posėdį neatvyko, jai skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė be tėvo žinios ir sutikimo išvežė nepilnametę dukrą į Jungtinę Karalystę, nutraukė jos ugdymo procesą ir apribojo tėvo galimybę su dukra bendrauti. Kadangi dukra buvo išvežta, suprantama, kad atsakovė nesilaikė teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, nesilaiko jos ir 2016 m. spalio 28 d. nutarties ir dabar. Dukters ieškovas nėra matęs nuo spalio pradžios, atsakovė netgi neatsiliepia telefonu (dukra savo telefono neturi, todėl tenka naudotis atsakovės telefonu), į žinutes arba neatsako arba atsako neva dukra dar miega arba dar neatsikėlė, arba perskambins vėliau, tačiau niekada neperskambina. Atsakovei neteisėtai išvežus dukrą ieškovas ėmėsi teisės aktuose nustatytų priemonių ir buvo pradėtas jos grąžinimo procesas. Atsakovės teiginiai, esą ji negalinti vykdyti teismo nustatytos tvarkos yra nepagrįsti, nes iš jos pateikto dukters 2016-2017 mokslo metų plano aiškiai matyti, kad dukrai nuo spalio 21 d. iki spalio 31 d. buvo atostogos, tačiau vaikas nebuvo atvežtas į Lietuvą; pati ieškovė buvo atvykusi į Lietuvą nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d., tačiau dukters taip pat neatvežė. Dukters interesai apeliantei visiškai nesvarbūs, esminis siekis yra gauti pinigų (tik išvykus iš Lietuvos, buvo patikslintas atsakovės reikalavimas dėl dukters poreikių, kurie esą padidėjo ir dabar dukrai esą jau reikia 1000 EUR per mėnesį).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovė įpareigota vieną savaitgalį per mėnesį pristatyti šalių nepilnametę dukrą į ieškovo gyvenamąją vietą Lietuvoje.Pažymėtina, kad CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos, kaip ir priteisto išlaikymo dydžio bei vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.175 straipsnis, CPK 148 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pradinė ieškovo bendravimo su vaiku tvarka nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi. Minėta nutartimi teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir nenustatęs aplinkybių, jog ieškovo bendravimas su vaiku kenktų dukros interesams nustatė maksimalios apimties laikiną bendravimo su vaiku tvarką, t.y. ieškovui leista su vaiku matytis kiekvieną savaitę trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 17 iki 20 val., kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val. bei atitinkamomis švenčių ir nedarbo dienomis.Atsakovė 2016 m. spalio 4 d. pateikė prašymą pakeisti nustatytą laikiną ieškovo ir šalių nepilnametės dukters bendravimo tvarką ir nustatyti, kad ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos bei 30 kalendorinių atostogų dienų, kurios gali būti naudojamos dalimis ir kitu su atsakove suderintu laiku paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos, t.y. iš esmės prašė susiaurinti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovė prašymą motyvavo tuo, kad kartu su dukra persikėlė gyventi į Jungtinę Karalystę, todėl nustatyta bendravimo su vaiku tvarka tapo neįgyvendinama.Pažymėtina, kad vaiko interesas yra turėti abu tėvus, todėl mažametis vaikas negali būti atskirtas nuo tėvų, jis turi pažinti juos abu, jausti jų meilę ir šilumą, rūpinimąsi juo. Ieškovo pozicija nagrinėjamoje byloje sudaro pagrindą manyti, jog jis siekia bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir stiprinti tarpusavio ryšį. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog savo vaikų atžvilgiu tėvai turi lygias teises ir pareigas, o skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka nustatoma atsižvelgiant į vaiko interesus, sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Tuo tarpu minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.156 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu, ar kad maksimalus ieškovo bendravimas su vaiku gali pakenkti vaiko interesams. Apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, jog įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatytas vaiko bendravimas su tėvu prieštarauja vaiko interesams (CPK 178 str.) ir egzistuoja pagrindas susiaurinti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo siaurinti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas įpareigodamas ją vieną savaitgalį per mėnesį pristatyti dukrą į tėvo gyvenamąją vietą pažeidžia vaiko interesus, kadangi mergaitė lanko mokyklą, o vieną savaitgalį per mėnesį pristatinėjant mergaitę į Lietuvą bendravimui su tėvu, sutriktų kasdienis jos režimas ir tai sukeltų stresą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Vaikas gyvena su apeliante, todėl ji turi užtikrinti ne tik kasdienį rūpinimąsi vaiku, bet ir pirmiau paminėtą jo teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, šiuo atveju, teismo nutartimi nustatytoje apimtyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė be ieškovo sutikimo buvo išsivežusi šalių nepilnametę dukrą į Jungtinę Karalystę nuolatiniam gyvenimui. Ieškovas kreipėsi į Jungtinės Karalystės kompetentingas institucijas, dėl vaiko sugrąžinimo į Lietuvą. Jungtinės Karalystės teismas įpareigojo ieškovę iki 2016 m. gruodžio 16 d. grąžinti vaiką į Lietuvą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi uždraudė atsakovei išvežti šalių nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos teritorijos be teismo leidimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi tenkinus bendrą ieškovės ir atsakovo prašymą, atsakovei ir nepilnametei šalių dukrai leista laikinai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Jungtinę Karalystę, nustatant, jog leidimas galioja iki 2017 m. vasario 20 d. Šalių nepilnametė dukra I. B. 2017 m. vasario 20 d. turi būti grąžinta į Lietuvos Respubliką.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko išvežimas be kito tėvo (motinos) žinios į užsienio šalį laikomos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl tėvo teisių įgyvendinimo priešingai vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).Atsižvelgiant į faktinę bylos situaciją bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovė bylos nagrinėjimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo metu, galiojant laikinai ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarkai, be ieškovo sutikimo persikėlusi su dukra gyventi į užsienį, savo rizika prisiėmė pareigą prisidėti prie nustatytos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo. Tenkinus atsakovės prašymą dėl laikinos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, būtų nustatyta tvarka, kuri iš esmės patogi tik atsakovei. Be kita ko atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi bei skundžiama nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra laikytina pakankamai lanksti ir liberali bei užtikrinanti atsakovei galimybę prie jos prisiderinti siekiant įgyvendinti dukros interesą bendrauti su tėvu. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.