Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. LK-N-675 (toliau – ir Nutarimas) netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. Z., kuriam paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2025 m. sausio 21 d. Bausmę nuo 2025 m. rugpjūčio 5 d. atlieka Alytaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Teismui pateiktais duomenimis, pirmą kartą atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2021 m. birželio 7 d.), nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atliekant pakartotinį vertinimą (2025 m. vasario 5 d., 2025 m. liepos 29 d.), taip pat nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, žema didelės žalos rizika. Formalius BVK kriterijus nuteistasis atitinka, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Teismas tokią išvadą daro tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, įvertinęs resocializacijos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas yra pagrįstas. Skundžiamas nutarimas yra pakankamai argumentuotas, aptartos nagrinėjamam klausimui reikšmingos aplinkybės, nei vienai jų nesuteikiant prioritetinės reikšmės, pateiktos konkrečios rekomendacijos. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę jau yra pakankamos, o pataisos procesas yra užtikrinantis, kad, lygtinai paleistas, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis nesutinka su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, nes, jo manymu, jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, akcentuoja padarytą pažangą, kuri yra pakankama aptariamo instituto taikymui, o nutarimas nepagrįstas, išvados neteisingos. Su šiais skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Komisija įvertino ne vien tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau taip pat atsižvelgė ir į pastarąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad A. Z. anksčiau nebuvo teistas, pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika, žema didelės žalos rizika. Įvertinta ir tai, kad bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, vyksta į trumpalaikes išvykas, įgijo naują specialybę, aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat stebimi teigiami pokyčiai problemų atpažinimo srityje, pastaraisiais metais elgiasi nepriekaištingai. Tačiau šios teigiamai nuteistojo elgesį apibūdinančios aplinkybės nesudarė Komisijai pagrindo vienareikšmiškai spręsti esant galimybei toliau nuteistąjį prižiūrėti nestruktūruotoje aplinkoje.

Iš Socialinio tyrimo išvados 5.1 punkte pateikto socialinės reabilitacijos priemonių sąrašo matyti, kad nuteistasis resocializacijos priemonėse pradėjo dalyvauti nuo 2021 m. Nuteistasis nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. buvo labiau orientuotas į pozityvaus užimtumo priemonių įgyvendinimą – nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. liepos 28 d. dalyvavo programoje „Biblioterapija“, o nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. spalio mėn. dalyvavo „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų vykdymo psichologinio konsultavimo programoje“. Tačiau nuo šio laikotarpio buvo stebima pauzė nuteistojo dalyvavime jam į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą orientuotose programose. Nuteistasis nuo 2025 m. sausio mėn. dalyvavo raštingumo užsiėmime su savanore, nuo 2025 m. kovo 17 d. iki 2025 m. gegužės 17 d. dalyvavo intervencinėje „Problemų sprendimo ir nusikalstamumo rizikos analizėje“. Išanalizavęs minėtus duomenis, teismas vertina, kad nuteistojo dalyvavimas šiose priemonėse nebuvo nuoseklus visą bausmės atlikimo laikotarpį, ir tik suėjus formaliam terminui, nuo kada galimas lygtinis paleidimas, buvo pradėtas stebėti didesnis jo įsitraukimas ir motyvuotas dalyvavimas jose.

Kaip minėta, išvada, ar yra pakankamas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, darytina tik įvertinus ne atskiras, tik teigiamai asmenį apibūdinančias aplinkybes, kurias akcentuoja nuteistasis savo skunde, tačiau visapusiškai įvertinus pastarojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-263-932/2024). A. Z. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas, šiuo metu bausmę atlieka Alytaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Vis dėlto, Komisija, svarstydamas lygtinio paleidimo taikymo galimybę, pagrįstai įvertino nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, o ne tik atskirus jo etapus. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis 2022 m. perkeltas iš Marijampolės kalėjimo į Vilniaus kalėjimą, nes darė neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, o po kurio laiko izoliuotas nuo kitų nuteistųjų dėl kilusio konflikto. Be kita ko, 2023 m. gegužės 26 d. neplaninės kratos metu, patikrinus A. Z., rastas mobilusis ryšio telefonas, paskirta nuobauda – draudimas vienam mėnesiui įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Nepaisant to, kad paskirta nuobauda yra negaliojanti, tokios aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu visgi nebuvo nepriekaištingas, pažeidimo pobūdis rodo nuteistojo nenorą paklusti įkalinimo įstaigose nustatytoms taisyklėms ir režimo reikalavimams. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo keturis kartus paskatintas, tačiau paskutinįjį kartą 2024 m. liepos 8 d. Nors nuteistasis padarė pažangą dirbant ties mąstymo ir elgesio problemomis, vis tik jis yra linkęs kaltinti aplinką, kitų žmonių elgesį, o tokios aplinkybės rodo nuteistojo kritiško savo elgesio vertinimo stoką. Šios aplinkybės yra svarbios nagrinėjamo klausimo kontekste, sprendžiant, ar nuteistasis jau yra pakankamai pakeitęs savo elgesį ir gebės gyventi laikydamasis teisės aktais reglamentuojamo elgesio reikalavimų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad mąstymas ir elgesys vis dar išlieka aktualiomis sritimis, kurios reikalauja tolimesnių tikslinių priemonių.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatytas vienas statinis kriminogeninis veiksnys, tačiau vis dar išlieka nemažai dinaminių veiksnių, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų: nedidelė darbinė patirtis; lėšų tvarkymas bei pajamos – silpni lėšų paskirstymo įgūdžiai; gyvenimo stilius ir draugai – tikslų siekimas neteisėtais būdais; mąstymas ir elgesys – tam tikros neigiamos nuostatos į bendruomenę ir visuomenę; apraiškos susijusios su kriminalinės subkultūros palaikymu. Nustatyti trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai: lygtinio paleidimo atveju turėtų stabilią gyvenamąją vietą, taip pat turėtų darbo vietą; turi stiprius šeimyninius ryšius. Šio klausimo kontekste pažymėtina, kad, nuteistojo asmens byloje esančiais duomenimis nustatyti penki dinaminiai veiksniai, o anksčiau parengtoje socialinio tyrimo išvadoje (2025 m. vasario 5 d.) nustatyti šeši dinaminiai veiksniai, kas sudaro pagrindo išvadai, kad per šį laikotarpį iki pakartotinio svarstymo nuteistasis nedėjo pakankamai pastangų, siekiant šiuos veiksnius sumažinti.

Nuteistasis nesutinka ir su Komisijos išvada dėl jo darbinės veiklos, vertindamas, kad šių aplinkybių interpretacija yra ne visiškai teisinga. Teismas iš dalies su šiais skundo teiginiais sutinka. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad, kaip nurodo ir pats nuteistasis, jis bausmės atlikimo metu nedirbo, o tai pateisina sveikatos problemomis, dėl kurių jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, tuo tarpu, šiuo metu, lygtinio paleidimo atveju, planuotų užsiimti vairuotojo – betonuotojo veikla. Akivaizdu, kad ši veikla nebūtinai sietina išimtinai tik su fizine (atliekant vairuotojo funkcijas). Vis dėl to, vertinant nuteistojo turimą darbinę patirtį, matyti, kad nuo 2021 m. iki 2022 m. jis jokia darbine veikla neužsiėmė, o nuo 2022 m. iki 2024 m. nuteistasis vykdė individualią veiklą, vėliau, Vilniaus kalėjime turėjo tokį leidimą, tačiau individualios veiklos nevykdė dėl sveikatos problemų, todėl šios aplinkybės pagrįstai kėlė abejonių dėl rizikos veiksnių suvokimo ir suvaldymo šioje srityje. Be to, kaip akcentuojama nutarime, nors A. Z. skolos yra padengtos, jos buvo sumokėtos jo artimųjų giminaičių, tad pritartina komisijos išvadai, jog tai rodo asmeninės atsakomybės stoką, o nuteistojo skunde nurodytas argumentas, jog jis turėjo santaupų, nėra patvirtintas byloje esančiais duomenimis ir laikytinas abejotinu. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, iki bausmės vykdymo A. Z. dirbo statybų sektoriuje Lietuvos Respublikoje bei užsienio valstybėse, tačiau darbinės veiklos patirtis nepasižymėjo stabilumu, nes prieš nuteisimą paskutinių trejų metų laikotarpiu jis nedirbo ir registravosi Užimtumo tarnyboje. Taip pat kvestionuojamas Komisijos nutarime nurodytas argumentas dėl kriminalinių subkultūros nuostatų, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2025 m. sausio 31 d. kriminalinės žvalgybos valdybos duomenimis nuteistajam yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos, laikosi nuteistųjų subkultūros. Teismas pažymi, kad kriminalinės žvalgybos institucijų veikla nėra vieša, todėl detali informacija ar jos šaltiniai negali būti atskleidžiami. Teismas neturi pagrindo abejoti pateikta informacija, todėl ją vertina, kaip charakterizuojančią nuteistąjį, kitų, nuteistojo elgesio pokyčius atskleidžiančių, duomenų visumoje.

Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto neprivaloma taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.

Nuteistasis skunde akcentuoja, kad jis padarė akivaizdžią pažangą, yra charakterizuojamas teigiamai, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais, o paleistas lygtinai galėtų dirbti apmokamą darbą. Teismas vertina teigiamai, kad A. Z., nepaisant nustatytų sveikatos sutrikimų, rodo norą dirbti, ir tai, jog lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, palaiko glaudžius santykius su šeima, bei neabejoja, kad šios aplinkybės skatins nuteistąjį elgtis teigiamai, tačiau visgi jis turi nemažai tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų.

Apibendrinus konstatuotina, kad skundžiamas Komisijos nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam A. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nors ir šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau to dar nepakanka išvadai, kad nuteistojo elgesys jau gali būti koreguojamas savarankiškai ir kad asmuo gali būti gali būti lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. LK-N-675, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.