Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. gynėjo advokato Aleksandro (Aleksandr) Gončarko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atmestas A. K. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. RV-25-1577 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 11 punktus (dėl dviejų bejėgiškos būklės žmonių nužudymo, juos kankinant ar kitaip itin žiauriai, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą), laisvės atėmimo bausme 19 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. K. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 19 metų 1 mėnesiui. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pakeistas anksčiau nurodytas 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis: nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 11 punktų perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 6 punktus (dviejų bejėgiškos būklės žmonių nužudymas, juos kankinant ar kitaip itin žiauriai) ir A. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė 17 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų 1 mėnesiui, pirmuosius trejus laisvės atėmimo bausmės metus skiriant atlikti kalėjime, likusius – pataisos namuose; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu, ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d nuosprendžiu, paskirtos bausmės ir A. K. nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 19 metų.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. birželio 29 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. birželio 29 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. gegužės 29 d. – 5 metai 1 mėnuo.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. gynėjo skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta nuteistojo asmens bylos medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Teismas taip pat pažymi, jog skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iš esmės įvertino aplinkybes, kurias gynėjas pakartotinai dėsto ir šiame skunde, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo gynėjo skundo argumentus.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šį sprendimą jį priimanti institucija turi tinkamai motyvuoti. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nuteistasis A. K. atitinka vieną iš formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų, t. y. pastarasis atliko daugiau nei du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Antra lygtinio paleidimo sąlyga yra maža nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį teigiama linkme galima keisti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir toks pastarojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Išnagrinėjus esamą situaciją, konstatuotina, kad tiek Komisija nutarime, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.

9. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2019 m. spalio 10 d. taikant OASys metodiką buvo atliktas pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2020 m. birželio 1 d., 2022 m. vasario 17 d., 2023 m. vasario 17 d., 2023 m. lapkričio 10 d. 2024 m. gegužės 7 d. atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, jų metu nustatyta taip pat vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau BVK 82 straipsnio nuostatų kontekste būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Skunde gynėjas kaip tik ir įrodinėja, kad nuteistojo A. K. pažanga yra akivaizdi. Neneigdamas, kad nuo bausmės pradžios iki 2019 m. nuteistasis buvo charakterizuojamas neigiamai, gynėjas pabrėžia, kad paskutinius penkerius metus yra stebimas disciplinuotas pastarojo elgesys. Tokia gynėjo įvardinta aplinkybė nėra iš esmės neteisinga, sutiktina, kad nuteistojo elgesys ženkliai pakito, tapo daug labiau disciplinuotas, tokie elgesio pokyčiai nulėmė tai, kad nuo 2022 m. kovo 16 d. nuteistasis buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus, dar kiek daugiau nei po mėnesio jam suteikta galimybė kiekvieną savaitę dviem paroms išvykti į namus, kas rodo teigiama linkme pakitusio nuteistojo elgesio įvertinimą, mažesnį jo teisių ir laisvių suvaržymą ir toks įvertinimas šiuo metu atitinka nuteistojo teisinę padėtį. Taigi byloje nustatyti duomenys, rodantys teigiamus nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, yra neabejotinai reikšmingi, tačiau, pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinama ir nekelianti abejonių, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams rizikos veiksniams.

10. Nors gynėjas tvirtina, kad šioje bausmės vykdymo stadijoje visi bausmės tikslai jau yra pasiekti, tačiau tikslinga pažymėti, kad šioje A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar yra išskiriama pakankamai nemažai dinaminių pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti rizikos veiksnių – maža darbo patirtis; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; praeityje dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas agresyvus, kontroliuojantis elgesys, taip pat nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros, apribojimo pažeidimai, savivokos stoka. Akivaizdu, jog išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo ir (ar) mažinimo procese. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Sutiktina, kad nuteistasis per paskutinius penkerius metus ženkliai sumažino dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekį, kas leidžia spręsti, jog toliau atlikdamas bausmę ir dėdamas atitinkamas pastangas nuteistasis šiuos veiksnius gali dar labiau sumažinti, dalį jų apskritai panaikinti.

11. Siekiant nustatyti, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus būtent nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, motyvacija dalyvauti vykdomose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse keičiančiose nuteistųjų elgesį. Nustatyta, kad nuteistasis tikslinėse prevencinėse priemonėse dalyvavo 2014 m. – 2016 m., 2018 m. – 2024 m. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu A. K. įgijo vidurinį išsilavinimą bei keturias profesines kvalifikacijas, išsilaikė egzaminus, reikalingus vairuotojo pažymėjimui gauti, dalyvauja socialinės reabilitacijos ir elgesio korekcijos programose, individualiose intervencinėse priemonėse, pozityvaus užimtumo veiklose, nuo 2022 m. kovo 16 d. bausmę atlieka Vilniaus pusiaukelės namuose lengvosios grupės sąlygomis, pastarajam yra suteikta galimybė kiekvieną savaitę dviem paroms nuvykti į namus, išvykų metu režimo pažeidimai nenustatyti. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti teigiami pokyčiai šiose srityse: nuostatose į darbą, labiau disciplinuotas elgesys, ryšiuose su artimaisiais; taip pat nustatyti apsauginiai veiksniai – patvirtinta galimybė dirbti laisvėje, gyventi pasirinktoje vietoje. Tokie pokyčiai yra reikšmingi, tačiau jie vis dėlto iš esmės neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tam tikri apsauginiai veiksniai, kuriuos skunde mini ir gynėjas, susiję su darbine veikla, taip pat socialinių ryšių palaikymu su artimaisiais, nėra tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darančiais kriminogeniniais veiksniais, todėl akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką savaime taip pat neįrodo. Be to, šios aplinkybės egzistavo dar tuomet, kai A. K. buvo laisvėje, tačiau tai pastarojo nuo priešingo teisei elgesio niekaip nesustabdė, todėl bausmės vykdymo procese nėra pagrindo juos vertinti kaip išskirtinius.

12. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pirmą kartą su policijos pareigūnais A. K. susidūrė ir buvo nuteistas būdamas jauno amžiaus, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Itin reikšminga tai, kad anksčiau jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau toks pasitikėjimas didesnės įtakos nuteistajam nepadarė ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Teismas nesutinka su gynėjo argumentu, kad, priimant sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, negali būti atsižvelgiama į praeities įvykius. Pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Būtent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, dėl kurių jam buvo paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, atliko būtent tada, kai jam buvo taikomas lygtinis paleidimas. Tad vertinant šį faktą kartu su A. K. padarytų nusikalstamų veikų skaičiumi, didėjančiu jų pavojingumo pobūdžiu bei laipsniu, galima daryti išvadą, kad praeityje nuteistajam skirtos švelnesnės bausmės, bausmės vykdymo atidėjimas ir, pabrėžtina, lygtinio paleidimo institutas nesuformavo noro laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. Nuteistojo nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės materialinės naudos motyvacija, matomas pasirinktų veikų sunkumo didėjimas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad aptariami duomenys atskleidžia nuteistojo požiūrį į teisės aktų reikalavimus bei sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė ne atsitiktinai, o vedinas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

13. Iš nagrinėjamo skundo turinio galima matyti, kad gynėjas daugiausia akcentuoja teigiamus nuteistąjį apibūdinančius duomenis, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, paskatinimai, o nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, vis dar nėra pakankama daryti išvadą, jog A. K. elgesys sudaro realų pagrindą spręsti, kad lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje. Įvertinus tai, kad teigiama nuteistojo elgesio dinamika pradėta palaipsniui fiksuoti nuo 2019 m. kovo mėn., kaip tuo tarpu nepalyginamai ilgesnį laikotarpį (devynerius metus iš dvylikos atliktų) nuteistojo elgesys buvo probleminis (pastarajam net 23 kartus baustas drausmine tvarka, jo padaryti pažeidimai yra ne tik daugkartiniai, tačiau ir pakankamai šiurkštūs, fiksuotas sistemingas priešinimas nustatytai tvarkai ir taisyklėms), šiuo metu nustatytas dar pakankamai ženklus dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius, taip pat, atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadą dėl tolesnių rekomendacijų valdant galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, spręstina, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nėra pakankamas pripažinti, kad jis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jam parodytą pasitikėjimą, todėl sutiktina su Komisijos nutarimu ir rekomendacijomis nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Gynėjo akcentuota aplinkybė, kad du Komisijos nariai pareiškė atskirąsias nuomones, siūlydami taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nenusveria visų anksčiau aptartų duomenų visumos, kurios pagrindu padaryta motyvuota išvada, kad nuteistasis dar neįdėjo maksimalių pastangų, siekdamas nuosekliai sumažinti nusikalstamo elgesio riziką ir pažanga ją mažinant nėra akivaizdi, todėl lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu dar būtų per ankstyvas.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo laikotarpiu padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Neginčytina, kad A. K. deda pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tokių pastangų kol kas negalima vertinti kaip pakankamai nuoseklių ir ilgalaikių, todėl nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos esamu metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Atitinkamai negalima aiškiai spręsti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, dėl ko nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo skundą ir naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Aleksandro Gončarko skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.