Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal UAB „LKU turto valdymas“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo V. K., G. J., A. K. ir V. M. atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akmenės rajono apylinkės teisme 2016-07-07 gautas UAB „LKU turto valdymas“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą išieškoti solidariai iš skolininko V. K. bei laiduotojų G. J., A. K. ir V. M. kreditoriui UAB „LKU turto valdymas“ dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-02-03 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3, 4, 9, 10 punktų nevykdymo. Nurodoma, kad Taikos sutarties 4 punktu skolininkas bei laiduotojai įsipareigojo nuo 2016-02-1 iki 2017-03-01 kas mėnesį mokėti po 500 Eur, tačiau skolininkas ir laiduotojai yra atlikę šiuos mokėjimus: 2016 m. vasario mėn. sumokėjo 500 Eur, 2016 m. balandžio mėn. – 300 Eur. Prašoma išduoti vykdomąjį raštą išduoti kreditoriaus reikalavimo nefiksuojant konkrečia pinigų suma, nes kreditoriaus reikalavimo fiksavimas konkrečia suma pažeistų kreditoriaus teises ir taikos sutarties sąlygas, nes ši suma yra nuolat kintanti, nes taikos sutartyje numatytos palūkanos bei delspinigiai yra skaičiuojami už kiekvieną pradelstą dieną arba visiško įsipareigojimo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-02-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-298-672/2016 patvirtinta UAB „LKU turto valdymas“, V. K., G. J., A. K. ir V. M. 2016-01-05 sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl 7 350,78 Eur skolos grąžinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad teismo patvirtinta sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Šioje nutartyje kasacinis teismas, spręsdamas netesybų (baudos) skolininkui skyrimo už teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatytos prievolės nevykdymą, taip pat pažymėjo, jog tam, kad būtų galima svarstyti klausimą dėl netesybų (baudos) skolininkui skyrimo, būtina išsiaiškinti, ar teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra galimas vykdyti apskritai. Aplinkybė, jog pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka, nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka; teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo, suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą. Analogiškos nuostatos buvo laikomasi ir kitoje kasacinio teismo nutartyje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2010, kurioje taip pat nurodyta, kad reikalavimai dėl taikos sutarties pažeidimo ir kylančių teisinių padarinių, jų faktinis ir teisinis pagrindas negali būti išnagrinėti vykdymo proceso tvarka vykdomojoje byloje, o turi būti sprendžiami atskiroje civilinėje byloje ieškinio teisenos tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, kreditoriaus UAB „LKU turto valdymas“ teigimu, skolininkas V. K. bei laiduotojai G. J., A. K. ir V. M. nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o teismo patvirtintos taikos sutarties 9 bei 10 punktuose yra numatytos netesybos, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas negali būti išduotas tol, kol ieškinio teisenos tvarka nebus išspręstas klausimas dėl netesybų priteisimo.

Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju UAB „LKU turto valdymas“ nurodo, kad skolininkas bei laiduotojai yra solidarūs skolininkai, tačiau taikos sutartyje nėra numatytas prievolės solidarumas. Be to, taikos sutarties 4 punkte yra numatyta, kokia tvarka skolininkas V. K. bei laiduotojai G. J., A. K. privalo grąžinti taikos sutarties 3 punkte numatytą skolą, tačiau taikos sutartyje nėra numatyta, kokia tvarka laiduotojas V. M. turi grąžinti skolą kreditoriui UAB „LKU turto valdymas“. Pažymėtina ir tai, kad taikos sutarties 10 punkte įtvirtinta sąlyga, jog ,,skolininkas arba laiduotojai daugiau kaip 15 kalendorinių dienų vėluoja sumokėti bet kurią iš šios taikos sutarties 3.1., 3.2., 4.1.-4.2. punktuose numatytų įmokų, visa likusi nesumokėta skolos suma tampa mokėtina iš karto. Tokiu atveju skolininkas ir laiduotojai privalo sumokėti nesumokėtą skolos dalį, palūkanas bei netesybas, kurios yra lygios 10 % nuo visos likusios nesumokėtos skolos dalies“. Taigi tokios sutarties sąlygos priverstinis vykdymas galimas tik žinant konkrečią nesumokėtos skolos dalį. Tuo tarpu iš teismui pateiktų nėra aišku, kokio dydžio yra negrąžinta skolos dalis. Kreditoriaus teigimu, skola nebuvo grąžinta taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgiant į Taikos sutarties 5 punkte numatytą įmokų paskirstymo tvarką, kai skolininkas ir laiduotojai nesilaiko taikos sutarties 4 punkte numatytos skolos grąžinimo tvarkos, nėra aišku, kokia dalis 2016 m. balandžio mėn. įmokos skirta skolos padengimui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas atsisako išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio taikos sutarties 3, 4, 9 ir 10 punktų vykdymo.

Vadovaujantis CPK 290-291 straipsniais ir 646 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti.

Nutartis atskiruoju skundu per septynias dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.