Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1098-459/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-17
Bylos Nr.: e2A-1098-459/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00283-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Raimonda Andrulienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Danutė Žvinklytė
Atsakovas: B. I.
Ieškovas: Palangos butų ūkis
Trečiasis asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1098-459/2020Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00283-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. I. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovei B. I. dėl skolos priteisimo ir atsakovės B. I. priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Palangos butų ūkis“, trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GP00041335 pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Palangos butų ūkis“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 328,70 Eur skolą už suteiktas administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra juridinis asmuo, teikiantis daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas Palangos mieste. Ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei teikė administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas, už kurias atsakovė su ieškove nėra atsiskaičiusi, dėl to yra susidaręs 328,70 Eur įsiskolinimas. Iš sąskaitos matyti, kad skolos likutis („iš viso mokėtina suma“) sudaro 350,76 Eur, tačiau atsakovė per 2018 m. rugsėjo mėnesį atliko 22,06 Eur mokėjimą, dėl to skolos likutis sudaro 328,70 Eur (350,76 – 22,06 = 328,70). Kadangi atsakovė yra pradelsusi susimokėti piniginę prievolę, priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė B. I. ieškinį prašė atmesti, nurodė, kad UAB „Palangos butų ūkis“, administruojanti namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra 43 patalpų savininkai, šio namo gyventojų susirinkime pranešė, kad bus atliekami pastato stogo ir kiti einamojo remonto darbai. Šio namo gyventojų daugumos sprendimu atsakovė B. I. buvo išrinkta atstove tarpininkauti tarp gyventojų ir darbus atliekančios UAB „Pastatų meistrai“, kurią parinko UAB „Palangos butų ūkis“. Darbai buvo vykdomi trimis etapais, pateikta suma sudarė 17 814,95 Eur. Kadangi šio namo stogas po atlikto remonto ir toliau leido vandenį, atsakovė susidomėjo atliktų darbų kokybe ir kainomis. UAB „Palangos butų ūkis“ atsisakė pateikti namo (duomenys neskelbtini), gyventojams remonto darbų sąmatas, remontui panaudotų medžiagų kainoraščius, kokybės sertifikatus, nurodyti medžiagų kainas ir pateikti kitą reikalingą informaciją. Gyventojai, supratę, kad yra apgauti, atsisakė šio administratoriaus paslaugų, pasirinkdami Palangos UAB „Komunalinis ūkis“. Dalis namo gyventojų, praradę viltį surasti teisybę ir dėl savo šventos ramybės, susimokėjo savo pinigų dalį, kiti, tarp jų ir atsakovė, nesutinka UAB „Palangos butų ūkis“ sumokėti vadinamą 328,70 Eur skolą, nes yra įsitikinę, kad apskaičiuota piniginė suma neatitinka atliktų darbų kokybės.

3. Atsakovė B. I. pateikė priešieškinį ieškovei UAB „Palangos butų ūkis“, trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), juo prašė pripažinti negaliojančia nuo pat sudarymo momento ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GP00041335 dalį, kurioje yra nurodyta atsakovės B. I. 341,16 Eur skola. Nurodė, kad atsakovės skola, nurodyta ginčijamoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GP00041335, kurią ieškovė laiko ūkine operacija, nėra pagrįsta ūkinės operacijos ir (ar) ūkinio įvykio dokumentais. Galbūt ieškovės pateikta 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūra Nr. GP00041335 siekiama pridengti kokias nors kitas savo išlaidas, kurios ieškovės nebuvo tinkamai įtrauktos į apskaitą, todėl, atsakovės nuomone, ieškovė siekia praturtėti atsakovės sąskaita be teisinio pagrindo. Ieškovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GP00041335 turinys neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, nes pagal sąskaitoje pateiktą informaciją neįmanoma identifikuoti ūkinės operacijos – iš šio dokumento turinio neįmanoma identifikuoti, kokią prekę ar paslaugą atsakovė galbūt pirko iš ieškovės ir dėl to susidarė tariama 341,16 Eur dydžio skola (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2, 12 ir 13 straipsniai). Nurodo, kad ji yra periodiškai ir tinkamai apmokėjusi visas ieškovės pateiktas sąskaitas, tačiau atsakovė atsisakė apmokėti ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GP00041335 dalį, kurioje yra nurodyta tariama atsakovės 341,16 Eur dydžio skola.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė UAB „Palangos butų ūkis“ prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė, reikšdama priešieškinį, turėtų ginčyti prekių pateikimą / nepateikimą ar paslaugų suteikimą / nesuteikimą kaip sandorį, tačiau to nedaro. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) reglamentuoja sandorių negaliojimo pagrindus, tačiau atsakovė priešieškinyje neįrodinėja nė vieno iš šių pagrindų. Atsakovės teiginiai, kad „skola nėra identifikuota kaip ūkinė operacija ar ūkinis įvykis“, vertintini kaip subjektyvūs ir neatitinkantys byloje esančių duomenų, nes iš byloje esančių dokumentų matyti, kaip susiformavo skola, taigi ji yra identifikuota. Priešingai, nei nurodo atsakovė, ieškovės kartu su ieškiniu pateikta ginčijama sąskaita atitinka visus teisės aktuose numatytus reikalavimus, keliamus PVM sąskaitai faktūrai kaip buhalterinės apskaitos dokumentui. Ginčijamoje sąskaitoje yra visi rekvizitai, kurie yra privalomi pagal nurodytus teisės aktus. Ginčijamoje sąskaitoje nurodyta, jog ji išrašyta už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Ginčijamoje sąskaitoje nurodytos visos paslaugos (jų pavadinimai), kurios buvo suteiktos būtent šiuo laikotarpiu, ir už šiuo laikotarpiu suteiktas paslaugas mokėtina suma (9,60 Eur be PVM). Turint omenyje tai, kad ieškovės teikiamos paslaugos yra ilgalaikio pobūdžio, t. y. ginčijama sąskaita nėra vienkartinė, joje įtraukta papildoma eilutė „Skola (+) / Permoka (-)“ – 341,16 Eur, kurioje pateikiama informacija apie susidariusį įsiskolinimą / permoką už ankstesnes PVM sąskaitas faktūras. Pažymėjo, kad ši skolos suma susiformavo ne tuo laikotarpiu, už kurį išrašyta ginčijama sąskaita, o ankstesniu. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ir įvykus, o teikiant ilgalaikes paslaugas (t. y. paslaugas, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį) PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. Todėl ginčijamoje sąskaitoje ir negalėjo būti įtraukta ūkinė operacija ar ūkinis įvykis, kurie įvyko ne laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Priešingai, nei nurodo atsakovė, ji pati 2019 m. rugsėjo 10 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu teigė: „Aš už mokesčius jiems skoloje nesu, aš jiems esu skoloje už stogą“ (posėdžio garso įrašas, 13.46.20). Iš pačios atsakovės pridėtų PVM sąskaitų faktūrų aiškiai matyti, kaip ir iš ko susiformuoja skola, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad skola yra „išgalvota“. Atsakovė tiesiog vengia sumokėti teisėtai ir pagristai apskaičiuotus mokesčius. Ieškovė vykdo savo, kaip daugiabučio namo administratoriaus, pagrindinius uždavinius – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, ir proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja už suteiktas paslaugas mokėjimus ir įmokas, kuriuos patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai apmoka pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus. Todėl atsakovė turi pareigą mokėti ne tik už „komunalinius patarnavimus“, bet ir apmokėti visus ieškovės kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorės apskaičiuotus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir išlaidas už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus.

5. Trečiasis asmuo VMI atsisakė teikti atsiliepimą į priešieškinį, nes tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o jeigu teismas nustatytų, kad asmenys pažeidė įstatymus ar jų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, jis privalės imtis priemonių ir apie nustatytus pažeidimus informuoti atitinkamas institucijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Plungės apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 328,70 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 328,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priešieškinį atmetė. Teismo motyvai:

6.1. Nurodė, kad atsakovė neneigia, kad ji nuo 2018 m. kovo mėnesio ieškovės pateiktas sąskaitas apmokėdavo nevisiškai, kadangi ji nesutiko apmokėti stogo remonto darbų, nes jie atlikti nekokybiškai, o jų kainos apskaičiavimas nepagrįstas dokumentais. Byloje pateiktos sąskaitos patvirtina, kad atsakovės skola susidarė būtent tada, kai jai į 2018 m. kovo ir balandžio mėnesio sąskaitas buvo įtraukta stogo remonto darbų kaina.

6.2. Iš daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių susirinkimo, vykusio 2017 m. rugpjūčio 3 d., protokolo Nr. 178/17-08-03 nustatė, kad trečiuoju susirinkimo dienotvarkės klausimu buvo svarstyta dėl namo stogo remonto. Nuspręsta pritarti pasiūlymui, kad būtų atliekamas paprastasis viso namo stogo remontas. Daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai 1 mėn. patys ieškos rangovo stogo remonto darbams atlikti, neradus rangovo, UAB „Palangos butų ūkis“ vykdys konkursą dėl plokščiojo stogo remonto darbų atlikimo. Ieškovė UAB „Palangos butų ūkis“ 2017 m. rugsėjo 15 d. paskelbė daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), plokščiojo stogo dangos remonto darbų konkursą pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. sąlygas ir apie tai informavo namo gyventojus. Pasiūlymą atlikti remonto darbus pateikė UAB „Pastatų meistrai“, su kuria ir buvo sudaryta sutartis dėl darbų atlikimo. Darbų sąmata – 17 859,60 Eur. Apie tai namo gyventojai informuoti.

6.3. Nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia pateiktomis sąskaitomis, kuriose nurodytas suteiktų paslaugų pobūdis, apyvartos žiniaraščiu už paslaugas, taip pat ataskaita apie stogo remonto darbų organizavimą bei vykdymą, atliktų darbų aktu Nr. A001, kuris patvirtina, kad buvo atlikta darbų už 17 814,95 Eur. Taigi, ieškovė yra nurodžiusi teisinį pagrindą dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo ir pagrindė patirtas išlaidas. Atsakovė už suteiktas paslaugas atsiskaitė tik iš dalies ir nesutinka mokėti už stogo remonto darbus dėl to, kad jie atlikti nekokybiškai, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, t. y. iš esmės atsakovė neįrodinėjo, kad atlikti darbai turi trūkumų, taip pat tik deklaratyviai nurodė, kad apskaičiuota suma yra per didelė.

Atsiliepimas

6.4. Pažymėjo, kad atsakovė nuo ieškovės pareikšto reikalavimo sumokėti mokesčius už suteiktas daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas gynėsi atsiliepime išdėstydama aplinkybes, kad stogo remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl atsakovė neturi pagrindo jų apmokėti. Tačiau tokios aplinkybės iš esmės sudaro savarankiško reikalavimo pagrindą dėl rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbą ir turi būti įrodinėjamos pagal civilinės atsakomybės nustatymo ir taikymo taisykles, sudarant galimybę nuo tokio reikalavimo kitai šaliai gintis. Bylos dalyką apibrėžia ieškinio reikalavimai, kurie nagrinėjamu atveju susiję ne su ieškovės, o su atsakovės civilinės atsakomybės klausimais. Atsakovė pareikštame priešieškinyje rangovo darbų kokybės neginčijo, atliktų darbų trūkumų neįrodinėjo, todėl teismas negali nagrinėti jos argumentų dėl netinkamai atliktų darbų ir dėl to atleisti atsakovę nuo pareigos sumokėti už šiuos darbus. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atliktų darbų trūkumus, padarė išvadą, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo dangos remonto darbai yra atlikti ir dėl jų kokybės ginčo nėra.

6.5. Pripažino, kad atsakovė pažeidė prievolę mokėti ieškovei administravimo išlaidas, nepateikė konkrečių duomenų, kurie paneigtų paslaugų suteikimo faktą ir apskaičiuoto mokesčio pagrįstumą, todėl yra pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir iš atsakovės ieškovei UAB „Palangos butų ūkis“ priteisti 328,70 Eur skolą.

6.6. Nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad, apmokėdama ieškovės pateiktas sąskaitas už 2018 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais suteiktas administravimo paslaugas, nurodė, kurią skolą ji grąžina, todėl ieškovė pagrįstai atsakovės sumokėtas įmokas paskirstė seniausiai skolai padengti, tuo labiau kad atsakovė skolų apskaičiavimo pagrįstumo teisės aktų numatyta tvarka neginčijo.

6.7. Teismas nesutiko ir su atsakovės priešieškinio argumentais, kad ieškovės atsakovei pateikta 2018 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita Nr. GP00041335 neatitinka jai nustatytų reikalavimų. Sąskaitoje yra nurodyti visi BAĮ 13 straipsnio 4 dalyje nustatyti tokio apskaitos dokumento privalomi rekvizitai. Sąskaitoje nurodyta, jog apskaičiuojami mokesčiai už administravimą, elektrą bendroms reikmėms, kaupiamosios lėšos bendroms namo reikmėms, mokesčiai už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, techninę priežiūrą, taip pat į sąskaitą įtraukta 341,16 Eur skola. Taip pat pranešimuose nurodyta mokėtinos sumos apskaičiavimo tvarka pagal atsakovei priklausančio buto plotą – 40,31 kv. m. Pažymėjo, kad visose byloje esančiose pačios atsakovės pateiktose sąskaitose už 2018 m. kovo–rugpjūčio mėnesius yra analogiški duomenys, išskyrus skolos dydį. Iš sąskaitos Nr. GP00023340 matyti, kad ieškovė informavo atsakovę, jog 2018 m. kovo mėn. name buvo atlikta 2-a dalis plokščiojo stogo remonto. Darbus atliko UAB „Pastatų meistrai“, atliktų darbų kaina – 8 929,80 Eur. Atsakovei už stogo remontą apskaičiuota 198,38 Eur suma. Iš viso atsakovei apskaičiuota už suteiktas paslaugas sumokėti 251,62 Eur. Sąskaita Nr. GP00026953 ieškovė informavo atsakovę, kad 2018 m. balandžio mėn. name buvo atlikta 3-ia dalis plokščiojo stogo remonto, atliktų darbų kaina – 5 317,59 Eur. Atsakovei už stogo remontą apskaičiuota 118,13 Eur suma. Iš viso atsakovei apskaičiuota už balandžio mėn. suteiktas paslaugas sumokėti 167,47 Eur, o atsakovės skola pagal ankstesnę sąskaitą yra 200,00 Eur. Bendra sąskaitos suma – 355,98 Eur. Sąskaitoje Nr. GP00030580 nurodoma, kad už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. atsakovei gegužės mėn. už suteiktas paslaugas apskaičiuota 32,83 Eur, o susidariusi skola pagal ankstesnę sąskaitą yra 330,98 Eur. Bendra sąskaitos suma – 361,53 Eur. Sąskaitoje Nr. GP00034197 nurodoma, kad už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. ieškovei už birželio mėn. suteiktas paslaugas apskaičiuota 11,72 Eur, o susidariusi skola pagal ankstesnę sąskaitą yra 328,70 Eur. Bendra sąskaitos suma – 340,42 Eur. Sąskaitoje Nr.GP00037758 nurodoma, kad už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. atsakovei už liepos mėn. suteiktas paslaugas apskaičiuota 12,46 Eur, o susidariusi skola pagal ankstesnę sąskaitą yra 328,70 Eur. Bendra sąskaitos suma – 341,16 Eur. Ginčijamoje sąskaitoje Nr. GP00041335 nurodoma, kad už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei už rugpjūčio mėn. suteiktas paslaugas paskaičiuota 9,60 Eur, o susidariusi skola pagal ankstesnę sąskaitą yra 341,16 Eur. Bendra sąskaitos suma – 350,76 Eur. Taigi, sąskaitose nurodytos mokėtinos sumos apskaičiavimo tvarka yra aiški, vienoda ir nesikeičianti nuo 2018 m. kovo mėnesio. Iš pateiktų sąskaitų aišku, kad skola yra susidariusi dėl to, kad atsakovė nesumokėdavo visos sąskaitoje nurodytos sumos, to atsakovė ir neginčija, o kadangi, kaip minėta, atsakovė, nevisiškai apmokėdama ieškovės pateiktas sąskaitas už 2018 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais suteiktas administravimo paslaugas, nenurodė, kurią skolą ji grąžina, ieškovė pagrįstai atsakovės sumokėtas įmokas paskirstė seniausiai skolai padengti, dėl to skola nuosekliai didėjo. Atsakovė neginčijo bendrų visam namui suteiktų administravimo ir kitokių paslaugų sumų, o iš 2018 m. kovo–balandžio mėnesio sąskaitų aišku, kad atsakovė buvo informuota apie atliktus stogo remonto darbus ir jų kainą, kuri buvo įtraukta į pateiktas sąskaitas, ją apskaičiavus pagal atsakovei priklausančio buto plotą. Todėl pripažino, kad ginčijamame mokėjimo dokumente yra aiškiai ir suprantamai nurodyta atsakovei tenkančios mokėti sumos apskaičiavimo tvarka, pagrįsta bendrų, visam namui tenkančių išlaidų santykiu su kiekvieno namo savininkui priklausančių buto plotu. Toks suteiktų kitų paslaugų apskaičiavimo metodas neprieštarauja CK nuostatoms, reglamentuojančioms bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, o pateikta apmokėti sąskaita Nr. GP00041335 turi visus BAĮ 13 straipsnio 4 dalyje nustatytus tokio apskaitos dokumento privalomus rekvizitus, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti šį apskaitos dokumentą negaliojančiu, dėl to atsakovės priešieškinis atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė B. I. (toliau – ir apeliantė) prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nurodo, kad teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą. Ginčijamu sprendimu nustatė, kad ne ieškovė privalo įrodyti atsakovės skolą, tačiau atsakovė privalo įrodyti, kad ji yra neskolinga ieškovei. Teismas ginčijamą sprendimą grindė įvairiais ieškovės paaiškinimais, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 328,70 Eur dydžio skolą už daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto darbus. Akivaizdu, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai neidentifikavo ieškovės ieškinio dalyko ir pagrindo, kadangi teismas ieškovei priteisė iš atsakovės tai, ko ieškovė ieškiniu neprašė. Teismas priteisė 328,70 Eur dydžio skolą už daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto darbus, o tai reiškia, kad teismas savo iniciatyva išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškovė ieškiniu prašė priteisti 328,70 Eur dydžio skolą už ieškovės suteiktas administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas, tačiau ne už daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto darbus.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GP00041335 atitinka teisės aktų reikalavimus. Sąskaitoje yra nurodyta 341,16 Eur tariama atsakovės skola, kurią ieškovė laiko ūkine operacija, tačiau ši skola nėra pagrįsta ūkinės operacijos ir (ar) ūkinio įvykio dokumentais. Galbūt ieškovė pateikta 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GP00041335 siekė pridengti kokias nors kitas savo išlaidas, kurios nebuvo tinkamai įtrauktos į apskaitą, todėl, atsakovės nuomone, ieškovė galbūt siekė praturtėti atsakovės sąskaita be teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu iš atsakovės priteisė skolą už tariamai atliktus daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto darbus, tačiau sąskaitoje nėra nurodyta tokia ieškovės ūkinė operacija.

7.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės priešieškinį, visiškai netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, kadangi teismas pats savo iniciatyva identifikavo ieškovės PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą tariamą atsakovės skolą, tačiau ši sąskaitoje nurodyta tariama atsakovės skola nėra tinkamai nurodyta kaip atitinkama ūkinė operacija ar ūkinis įvykis, todėl ši ieškovės sąskaita visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2, 12 ir 13 straipsnių.

Atsiliepimas

8. Ieškovė UAB „Palangos butų ūkis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo motyvai:

8.1. Nurodo, kad ieškovė savo reikalavimus byloje įrodinėjo ir grindė pateikdama papildomus rašytinius įrodymus, taip pat išdėstydama savo argumentus bei aplinkybes apie skolos susidarymo pagrįstumą teismo posėdžio metu. Tuo tarpu apeliantė nurodė tik deklaratyvius su ieškinio nesutikimu susijusius motyvus.

8.2. Mano, kad tiek ieškiniu, tiek byloje esančiais įrodymais bei pateiktas paaiškinimais visiškai įrodė apeliantės skolos, susidariusios už suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų paslaugas, pagrįstumą, o apeliantė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantės skola nepagrįsta, o stogo remonto darbai neatlikti ar atlikti nekokybiškai.

8.3. Nurodo, kad apeliantė turėtų ginčyti prekių pateikimą / nepateikimą ar paslaugų suteikimą / nesuteikimą kaip sandorį, tačiau to neginčija. LR CK reglamentuoja sandorių negaliojimo pagrindus, tačiau apeliantė jų nenurodė nei bylos nagrinėjimo metu, nei pateiktame apeliaciniame skunde.

8.4. Nurodo, kad ginčijama sąskaita atitinka visus teisės aktuose numatytus reikalavimus, keliamus PVM sąskaitai faktūrai kaip buhalterinės apskaitos dokumentui. Ginčijamoje sąskaitoje yra visi rekvizitai, kurie yra privalomi pagal nurodytus teisės aktus.

8.5. Nurodo, kad apeliantė laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. darė dalinius mokėjimus, kurie iš dalies padengdavo ne tik priskaičiuotus mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų paslaugas (administravimo, techninės priežiūros ir t. t.), bet ir stogo remonto išlaidas. Apeliantė niekada nesikreipė į ieškovę dėl galbūt neteisingai ir (ar) nepagrįstai apskaičiuotų mokesčių. Iš pateiktų sąskaitų aišku, kad skola yra susidariusi dėl to, kad apeliantė nesumokėdavo visos sąskaitose nurodytos sumos. Sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad sąskaitoje yra aiškiai ir suprantamai nurodyta apeliantei tenkančios mokėti sumos apskaičiavimo tvarka, pateikta sąskaita turi visus nustatytus tokio apskaitos dokumento privalomus rekvizitus, todėl pagrindo pripažinti šį apskaitos dokumentą negaliojančiu nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškinys ir priteista iš atsakovės 328,70 Eur skola už buto administravimo paslaugas, o priešieškinis atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei B. I. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB „Palangos butų ūkis“ Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 16 d. įsakymu yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Ieškovė teikė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas ir proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuodavo mėnesinius mokesčius ir įmokas už pastato bendrosios nuosavybės administravimą, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus ir kt. Ieškovė už laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. suteiktas administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas pateikė atsakovei apmokėti sąskaitą Nr. GP00041335, kurios suma 350,76 Eur. Šią sumą sudaro: administravimas – 1,56 Eur, mokestis už elektrą bendroms namo reikmėms – 0,22 Eur, kaupiamosios lėšos bendroms namo reikmėms – 2,02 Eur, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra –1,66 Eur, techninė priežiūra – 2,82 Eur, iš viso mokestis už administravimo paslaugas per mėnesį – 8,28 Eur, taip pat į sąskaitą įtraukta 341,16 Eur skola. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė pagal šią sąskaitą sumokėjo 22,06 Eur, todėl likusi nesumokėta skola yra 328,70 Eur. Ieškovė nurodė, kad sąskaitoje nurodyta 341,16 Eur skola susidarė dėl to, kad atsakovė nuo 2018 m. kovo mėn. sumokėdavo tik dalį sąskaitose nurodytos sumos ir šiomis įmokomis buvo dengiami ankstesni įsiskolinimai. Atsakovė neneigė, kad ji nuo 2018 m. kovo mėnesio ieškovės pateiktas sąskaitas apmokėdavo nevisiškai, kadangi ji nesutiko apmokėti stogo remonto darbų, nes jie atlikti nekokybiškai, o jų kainos apskaičiavimas nepagrįstas dokumentais, todėl pateikė priešieškinį prašydama pripažinti negaliojančia ieškovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GP00041335 dalį dėl 341,16 Eur skolos. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei skolą iš atsakovės, atsakovės priešieškinį atmetė. Atsakovė, nesutikdama su ginčijamu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

13. Apeliantė savo skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, nurodo, kad teismas ginčijamu sprendimu nustatė, kad ne ieškovė privalo įrodyti apeliantės skolą, tačiau apeliantė privalo įrodyti, kad ji yra neskolinga ieškovei.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį ir šalių procesinius dokumentus, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad, kasacinis teismas pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė įrodinėdama atsakovės skolos dydį pateikė ne tik 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GP00041335, bet ir kitas nuo 2018 m. kovo mėnesio atsakovei išrašytas sąskaitas: už 2018 m. kovo mėn. Nr. GP00023340 – 251,62 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. Nr. GP00026953 – 355,98 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. Nr. GP00030580 – 361,53 Eur, už 2018 m. birželio mėn. Nr. GP00034197 – 340,42 Eur, už 2018 m. liepos mėn. – 341,16 Eur; taip pat pateikė UAB „Palangos butų ūkis“ 2018 m. kovo 1 d., 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. balandžio 4 d. veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitas, kuriose užfiksuoti visi administratorės atlikti darbai, taip pat pateikta su stogo remonto darbais susijusi išklotinė, kurioje užfiksuotos medžiagų ir darbų kainos. Taigi ieškovė savo reikalavimą pagrindė pateiktomis sąskaitomis, kuriose nurodytas suteiktų paslaugų pobūdis, apyvartos žiniaraščiu už paslaugas, taip pat ataskaita apie stogo remonto darbų organizavimą bei vykdymą, atliktų darbų aktu Nr. A001, kuris patvirtina, kad buvo atlikta darbų už 17 814,95 Eur. Todėl darytina išvada, kad ieškovė pateikė reikiamus įrodymus, sudarančius teisinį pagrindą dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo ir atitinkamų paslaugų suteikimo, ir pagrindė dėl to patirtas išlaidas. Tačiau apeliantė už suteiktas paslaugas atsiskaitė tik iš dalies ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad ieškiniu prašoma priteisti skola yra nepagrįsta. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad būtent šalis, teigianti, jog administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2246-656/2016, 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1104-275/2019, 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-648-653/2020). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad ieškovės reikalaujama skola yra nepagrįsta, nes namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbai atlikti nekokybiškai, tačiau apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų ar svarių argumentų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes, jog atlikti namo stogo remonto darbai turi trūkumų ar kodėl apskaičiuota suma turėtų būti vertinama kaip per didelė.

16. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neidentifikavo ieškovės ieškinio dalyko ir pagrindo, kadangi teismas ieškovei priteisė iš atsakovės skolą už tai, ko ieškovė ieškiniu neprašė, nes ieškovė ieškiniu prašė priteisti 328,70 Eur dydžio skolą už ieškovės suteiktas administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas, tačiau ne už daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto darbus.

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantės skola susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Apeliantei šiuo laikotarpiu buvo išrašomos sąskaitos už suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, techninės priežiūros paslaugas, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, bendrojo naudojimo objektų remonto / atnaujinimo darbus, tarp jų ir už namo stogo remonto darbus, kaupiamąsias lėšas bendroms namo reikmėms, kitas suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje įvardijo, kad skola susidarė už namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas, kurios apima ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo / remonto darbus, avarinius darbus. Ieškovė nurodė, kad apeliantė anksčiau minėtu laikotarpiu atlikdavo dalinius mokėjimus, todėl jos mokėjimai būdavo įskaitomi seniausiai skolai dengti.

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.55 straipsnį skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs (1 dalis). Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms (2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamame sprendime pažymėjo, jog apeliantė nepateikė duomenų, kad apmokėdama ieškovės sąskaitas už 2018 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais suteiktas administravimo paslaugas nurodė, kurią skolą ji grąžina, todėl ieškovė pagrįstai apeliantės sumokėtas įmokas paskirstė seniausiai skolai padengti.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė byloje esančiais įrodymais bei pateiktais paaiškinimais įrodė apeliantės skolos, susidariusios už suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų paslaugas, pagrįstumą, o apeliantė nepateikė jokių duomenų ir (ar) įrodymų, kurie patvirtintų apeliantės teiginius, jog susidariusi skola yra nepagrįsta, o anksčiau minėti namo stogo remonto darbai neatlikti ar atlikti nekokybiškai.

20. Apeliantė nesutikdama su ginčijamu sprendimu taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog ieškovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GP00041335 atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad ieškovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GP00041335 yra nurodyta 341,16 Eur neva tariama apeliantės skola, kurią ieškovė laiko ūkine operacija, tačiau ši skola nėra pagrįsta ūkinės operacijos ir (ar) ūkinio įvykio dokumentais.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 30 punktu PVM sąskaita faktūra – tai PVMĮ nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įformintos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais, o asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes. Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą / paslaugų suteikimą.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginiai, kad ginčijamoje sąskaitoje nurodyta skola nėra identifikuota kaip ūkinė operacija ar ūkinis įvykis, atmestini kaip nepagrįsti, nes neatitinka byloje esančių duomenų, kadangi iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už visą ginčo laikotarpį ir apyvartos žiniaraščio matyti, kaip susiformavo skola, už kokias paslaugas, kokio dydžio mokesčiai priskaičiuoti apeliantei, taigi pagrįstai galima teigti, jog skolos apskaičiavimo tvarka yra aiški ir nuosekli.

23. Pažymėtina, kad ginčijama sąskaita atitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. PVMĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokie rekvizitai privalomi PVM sąskaitoje faktūroje: išrašymo data, serija ir numeris, prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo ir pirkėjo PVM mokėtojų kodai, pavadinimas, adresas, tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas, taip pat jų kiekis, tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos vieneto kaina (be PVM) ir kiti. Sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyti, be kita ko, tokie prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo duomenys: PVM mokėtojo kodas, pavadinimas arba vardas, pavardė ir buveinė. PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyti, be kita ko, tokie tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų duomenys: pavadinimas, tiekiamos prekės paslaugos vieneto kaina (be PVM), tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė, PVM tarifas, PVM suma nacionaline valiuta, t. y. prekių duomenys, leidžiantys nustatyti prekių kiekį bei rūšį. PVMĮ 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau, teikiant ilgalaikes paslaugas (t. y. paslaugas, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį), PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos.

24. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 12 straipsnyje numatyti juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimo ir registravimo reikalavimai. Pagal 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir kitų) teikimo pagal sutartis arba paslaugų, įgytų naudojantis telekomunikacijų įranga, praėjusio laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, apskaitos dokumentai išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Be to, pagal šio straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamoje sąskaitoje nurodyta, jog ji išrašyta už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Sąskaitoje taip pat nurodytos visos paslaugos (jų pavadinimai), kurios buvo suteiktos būtent šiuo laikotarpiu, ir už šiuo laikotarpiu suteiktas paslaugas mokėtina suma (9,60 Eur be PVM). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teikiamos paslaugos yra ilgalaikio pobūdžio, t. y. sąskaita nėra vienkartinė, joje įtraukta papildoma eilutė „Skola (+) / Permoka (-)“ – 341,16 Eur, kurioje pateikiama informacija apie susidariusį įsiskolinimą / permoką už ankstesnes PVM sąskaitas faktūras. Pažymėtina, kad ši skolos suma susiformavo ne tuo laikotarpiu, už kurį išrašyta sąskaita, o ankstesniu. Vadovaujantis BAĮ 12 straipsnio 1 dalimi ir PVMĮ 79 straipsnio 2 dalies 1 punktu, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ir įvykus, o teikiant ilgalaikes paslaugas (t. y. paslaugas, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį), PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. Taigi ginčijamoje sąskaitoje negalėjo būti įtraukta ūkinė operacija ar ūkinis įvykis, kuris įvyko ne laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

26. Taigi, vadovaujantis pateiktu teisiniu reglamentavimu ir įvertinus ginčijamos sąskaitos turinį ir formą, darytina išvada, kad sąskaita Nr. GP00041335 atitinka visus teisės aktuose numatytus reikalavimus, keliamus PVM sąskaitai faktūrai kaip buhalterinės apskaitos dokumentui. Ginčijamoje sąskaitoje yra nurodyti visi rekvizitai, kurie yra privalomi pagal nurodytus teisės aktus, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog ieškovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GP00041335 atitinka teisės aktų reikalavimus.

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau – Administravimo nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus LR CK 4.85 str. nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektu atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą; remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir kt. (Administravimo nuostatų 4 punktas).

28. Administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja šiuos mokėjimus ir įmokas: už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftus) techninę priežiūrą, už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą), už lifto naudojimą ir priežiūrą, už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją (ir už elektros energiją, kai bendrabučio tipo daugiabučiame name neįrengti individualūs elektros energijos apskaitos prietaisai), už bendrojo naudojimo patalpų valymą, mėnesines kaupiamąsias įmokas, mėnesines investicijų ir (ar) kredito ir palūkanų grąžinimo įmokas, susijusias su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu, ir kitas įmokas (Administravimo nuostatų 8 punktas). Administravimo nuostatų 13 punkte numatyta, kad už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą (Administravimo nuostatų 11 punktas), arba ilgalaikiame plane nenumatytus darbus (Administravimo nuostatų 12 punktas), kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra patvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytų mokėtinų sumų apskaičiavimo tvarka yra aiški, vienoda ir nesikeičianti nuo 2018 m. kovo mėnesio. Iš pateiktų sąskaitų yra aišku, kad skola susidarė dėl to, jog apeliantė nesumokėdavo visos sąskaitose nurodytos sumos. Laikotarpiu nuo 2018 m kovo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. darė dalinius mokėjimus, kurie iš dalies padengdavo ne tik priskaičiuotus mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų paslaugas (administravimo, techninės priežiūros ir t. t.), bet ir namo stogo remonto išlaidas, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų kreipusis į ieškovę dėl galbūt neteisingai ir (ar) nepagrįstai apskaičiuotų mokesčių. Taip pat sutiktina, kad ginčijama sąskaita Nr. GP00041335 turi visus nustatytus tokio apskaitos dokumento privalomus rekvizitus, todėl pripažinti šį apskaitos dokumentą negaliojančiu nėra jokio pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, šalių procesinius dokumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Raimonda AndrulienėAušra MaškevičienėDanutė Žvinklytė