Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2593-1057/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
1-2593-1057/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-37140-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
A. J.
Advokatai
Faustas Vrubliauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2593-1057/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-37140-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8.; 1.2.25.6; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta(duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini), Lietuva, šeim. padėtis nevedęs, dirba pagal individualią veiklą, teistas:

1) 2012-02-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d, 178str. 1 d., 178str. 2 d., -laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, 2013-09-13 išregistruotas iš Probuojamų asmens duomenų registro;

2) 2019-06-25 nutarimas ikiteisminio tyrimo nutraukimas LR BK 284 str. vadovaujantis LR BPK 212 str. 5 p, BK 38 str. 1 d.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2020 m. rugsėjo 16 d., apie 03.00 val., Olandų gatvėje, ties pastatu Nr. 57, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“ valst. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.91 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020-09-15 buvo pas draugą, kur išgėrė alkoholio. Gėrė brendį. Apie 3 val. nutarė nuvažiuoti namo, atsisėdo į automobilį ir Olandų gatvėje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė atitvarą prie kelio, sustojo. Automobilis priklauso dėdei. Problemų su alkoholiu neturi. Ateityje tai nepasikartos. Baudą sugebės sumokėti.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. įtariamojo apklausos metu parodė, kad psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, nėra registruotas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje, įtarimo esmę supranta, lietuvių kalbą moka. 2020-09-15 vakare, tikslios valandos neatsimena, būdamas pas draugą, vartojo alkoholinį gėrimą brendį. Jo išgėrė apie 200-300 g. Apie 02:45 nutarė nuvažiuoti namo, todėl sėdo į savo dėdei T. J. priklausantį automobilį Volvo V70, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis jam buvo leidęs naudotis, kol remontuojamas jo automobilis, ir važiavo. T. J. nežinojo, kad jis ketina vairuoti jo automobilį būdamas neblaivus. Automobiliu važiavo vienas. Važiuodamas Drujos gatve link Olandų žiedo nepastebėjo kelio borto ir ties „VIADA“ degaline, esančia Olandų žiede, atsitrenkė į jį. Po ko jo vairuojamas automobilis Volvo V70, valst. nr. (duomenys neskelbtini) sustojo. Jis išlipęs iš automobilio priėjo prie vyriškio, kuris buvo sustojęs netoli degalinės ir paprašė pagalbos patraukti automobilį Volvo V70, valst. nr. (duomenys neskelbtini) tam kad jis netrukdytų eismui. Netrukus į eismo įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai davė jam pūsti į alkotesterį. Pūtė du kartus. Jam buvo nustatytas 1,91 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais sutinka. Po to buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Dėl savo poelgio labai ir nuoširdžiai gailisi. Daugiau tai nepasikartos. Sutinka bylą baigti pagreitinto proceso tvarka ir nepageidauja, kad į bylos nagrinėjimą teisme būtų kviečiami liudytojai.( b.l. 36)

Kadangi kaltinamasis A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir jo gynėjas bei prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

A. Š. liudytojo apklausos metu parodė, jog 2020-09-16 apie 02:40 jis vairuodamas automobilį CHRYSTLER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link Naujosios Vilnios nuo Stoties pusės Drujos gatve. Jam važiuojant dešinės pusės važiuojamąja kelio dalimi, jam iš kairės pusės, dideliu greičių pravažiavo automobilis VOLVO, tamsiai žalios spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris net neįsitikinęs, ar žiedinėje sankryžoje nėra kitų važiuojančių automobiliu, dideliu greičių įvažiavo į žiedinę sankryžą, ir važiuodamas tiesiai, įvažiavo į betoninį kelio atitvarą. Automobilis VOLVO net gi akylo į pusę metro aukštį, jo priekinė pusė atsisuko link Olandų gatvės. Jis tai pamatęs nuvažiavo tiesiai, po apsisuko artimiausioje apsisukimo vietoje, po ko privažiavo prie žiedinėje sankryžoje esančios degalinės VIADA, kur palikus savo automobilį, priėjo prie nurodyto VOLVO automobilio, ir pamatė automobilyje sėdintį vyrą, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, aukšto ūgio (virš 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, kaip jis buvo apsirengęs jis blogai įsidėmėjo, tačiau atsimena, kad jis dėvėjo skirtingų spalvų skirtingas šlepetes. Jam atvykus nurodytas asmuo sėdėjo vairuotojo sėdimoje vietoje, anksčiau nurodyto automobilio VOLVO viduje. Pamatęs manę, asmuo išlipo iš automobilio. Jis svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti. Nurodytas asmuo prašė jo, kad jis jam padėtų nutempti jo automobilį. Bendravimo su nurodytu asmeniu metu nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Suprato kad šis asmuo yra visiškai neblaivus. Jis supratęs, kad asmuo gali pasišalinti iš įvykio vietos, pasiūlė jam fiktyvią pagalbą, bei kartu pasiūlė nueiti link šalia esančios degalinės VIADA, ten tikėdamasis asmeniui nepastebimai iškviesti policijos pareigūnus. Nepaisant to, kad jis su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną, jis turėjo pagrindo manyti, kad asmuo gali pasišalinti, be to jis buvo agresyvus ir visais būdais bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Tuo momentu, kol automobilio VOLVO savininkas buvo lauke, jis užėjo į degalinės VIADA vidų, kur ten esančių dispečerių paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Jam išėjus iš degalinės į lauką, pamatė kaip anksčiau minėtas asmuo prašė pagalbos iš ten esančio taksi vairuotojo. Netrūkus atvyko policijos pareigūnai, kurie patikslinus įvykio aplinkybes bei alkotesterio pagalbą nustatę, kad automobilio VOLVO vairuotojas yra neblaivus, sulaikė nurodytą asmenį. Girdėjo kad policijos pareigūnai jo iškvėptame ore nustatė 2,16 promilių girtumo laipsnį. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali ( b.l. 9).

K. S. liudytojo apklausos metu parodė, jog 2020-09-16 patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu R. V., apie 02:57 val. iš Vilniaus aps. OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Olandų g. 57 galimai neblaivus vairuotojas padarė eismo įvykį ir bando šalintis. Atvykę minėtu adresu pastebėjo apgadintą, galimai po eismo įvykio automobilį Volvo V70, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo ties olandų g. 57 pastatu, kryptimi link Antakalnio gatvės ir šalia jo stovintį vyrą, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 185 ūgio, kresnas, avėjo skirtingas šlepetes, vilkėjo šviesiais marškinėliais ir sportines tamsias kelnes. Kaip vėliau iš jo pateiktų dokumentų buvo nustatyta, tai A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus vyro ar jis vairavo automobilį Volvo V70, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad ne. Pasiteiravus ar jis yra vartojęs alkoholinius gėrimus, jis atsakė teigiamai, tačiau nenurodė kada ir kokius alkoholinius gėrimus vartojo. A. J. judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Todėl jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARBK-0107, patikros sertifikato Nr. 1179178. Pirmu pūtimu 03.01 val. buvo nustaytas 2.16 promilių girtumas, o antru pūtimu 03:26 val. - 1.91 promilių girtumas. Įvykį matė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2020-09-16, apie 02-40 val. šalia degalinės "Viada", esančios Olandų žiede, matė automobilio Volvo V70, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris nesuvaldė minėto automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarą. Nurodė, jog automobilį Volvo V70, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotoją visą laiką matė. Dėl šio įvykio A. Š., parašė paaiškinimą. Į įvykio vietą atvykę V1821, aiškinosi ar buvo eismo įvykis, bei surašė automobilio Volvo V70, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo aktą. Automobilis Volvo V70, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127. A. J. buvo pristatytas į Vilniaus aps. OVS.( b.l. 14)

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu A. J. 2020-09-16 03.01 val. nustatytas 2,16 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 03.26 val. nustatytas 1,91 promilės etilo alkoholio. ( b.l. 14)

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio Volvo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra T. J. (b. l. 23).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio Volvo 1998 m. vidutinė kaina Lietuvoje yra 901 Eur (be PVM), 1090 Eur (su PVM) (b.l . 22).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, kaltinamojo prisipažinimą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. A. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. rugsėjo 16 d., apie 03.00 val., Olandų gatvėje, ties pastatu Nr. 57, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“ valst. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.91 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojų parodymais, alkoholio matuoklio rodmenimis, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga. A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Kadangi ginčo šioje dalyje nėra, teismas plačiau dėl to nepasisako.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Spręsdamas klausimą dėl A. J. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teistas (b. l. 48-49), 2019-04-06 ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. jo atžvilgiu nutrauktas, vadovaujantis BPK 212 str. 5 p, BK 38 str. 1 d., baustas administracine tvarka, baudos ne visos sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 44-47), dirbantis (b. l. 43).

BK 40 sttraipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kai yra šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi A. J. praeityje teistas, 2019 metais jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, todėl šiuo atveju jis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų ir teismas nesvarsto galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Gynėjas prašė teismo skirti mažesnę baudą, nes tai buvo vienetinis atvejis. Jokių pasekmių kaltinamojo veika nesukėlė. Mano, kad prokurorės siūloma 60 MGL dydžio bauda šiuo atveju per griežta.

Teismo įsitikinimu, šiuo atveju geriausiai BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus įgyvendins baudos bausmė. Teismas sutinka su valstybinio kaltintojo pozicija ir nustato 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą. Skirti švelnesnę baudą, kaip to prašo kaltinamojo gynėjas, teismas nemato pagrindo, nes prokurorės prašoma bausmė, kuri nors ir yra griežtesnė nei siūlo gynėjas, tačiau yra artima minimaliai už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriamai baudai (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), taigi negalima teigti, jog šiuo atveju ji būtų neproporcinga ir nepagrįstai labiau suvaržytų kaltinamojo padėtį, nei būtina. A. J. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis, pats kaltinamasis nurodė, jog baudą gali sumokėti, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad jis negalės sumokėti prokurorės siūlomo dydžio baudos. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis ne sykį baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių dauguma nors ir yra smulkūs, tačiau rodo netinkamą kaltinamojo požiūrį į kelių eismo taisyklių laikymąsi. Todėl teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo nukrypti nuo prokurorės siūlomo baudos dydžio.

Kartu teismas konstatuoja, jog kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda, kurią sumokėti kaltinamasis įpareigotinas per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmę įskaitomas A. J. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. 03.10 val. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. 14.53 val. (b. l. 29-31) išbūtas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviejų MGL dydžių baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam be abejonės yra vienas iš šiurkščiausių KET pažeidimų. Asmuo, kuris vairuoja transporto priemonę neblaivus, rizikuoja savo ir kitų asmenų gyvybe, sveikata, rizikuoja sugadinti kitiems priklausantį turtą. Todėl A. J. atžvilgiu privalu taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nustatydamas konkretų baudžiamojo poveikio priemonės terminą teismas šiuo konkrečiu atveju atsižvelgia ne tik į BK 68 straipsnio 2 dalies normas, bet ir į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 9 dalį, kuri numato, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. A. J. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, vairuodamas jis rizikavo ne tik savo, bet ir kitų žmonių sveikata ir netgi gyvybe. Tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, prokurorės siūlomas trejų metų terminas, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra per griežtas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, praeityje nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus, teismas nustato 1 metų ir 10 mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2020 m. rugsėjo 16 d.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės alkoholio kiekis; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK72 straipsnio 5 dalis).

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso T. J. (b.l. 23). Duomenų, kad T. J. žinojo apie kaltinamojo daromą nusikalstamą veiką byloje nėra. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Volvo 1998 m. vidutinė kaina Lietuvoje yra 901 Eur (be PVM), 1090 Eur (su PVM) (b. l. 22).

Teismo vertinimu, visos automobilio vertės konfiskavimas šiuo atveju bus proporcinga (adekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui, ir asmens nesuvaržys labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl iš kaltinamojo A. J. išieškotina visa automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, konfiskuotino turto vertė nustatoma su PVM, t. y. 1090 Eur (LAT 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-495/2020), nustatytinas

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstame tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020; Nr. 1A-310-318/2020).

Kaltinamajam A. J. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir paskaičiuotas 48,00 Eur advokato užmokestis (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-09-17 pažyma Nr. (12.32)-PT-3803). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam A. J. buvo paskirtas gynėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 str. 1 d. 9 p., kadangi byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios.

Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes bei įvertinęs valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad valstybės patirtos ir prašomos priteisti už nuteistiesiems suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus ir dirbantis. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nustatytinas 4 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas automobilio vertės atitinkančiai pinigų sumai sumokėti.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“. (b. l. 39)

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (b. l. 39) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinama.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina (b. l. 39)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 68, 72 straipsniais, baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti A. J. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. 03.10 val. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. 14.53 val. išbūtą laiką (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviejų MGL dydžių baudai ir nustatyti, kad galutinė nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL (1900 Eur).

Paskirti A. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų 10 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. J. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1090 (vieną tūkstantį devyniasdešimt) eurų.

Įpareigoti A. J. per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą - 6610. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išieškoti iš A. J. 48,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo pirmosios instancijos teisme.

Kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: