- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- e2A-678-613/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M., dėl savavališkos statybos aktų ir privalomų nurodymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. Š. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-191122-00045, 2019 m. lapkričio 25 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-191125-00047, 2019 m. lapkričio 25 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-191125-00048, panaikinti 2020 m. spalio 16 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-201016-00097 ir 2020 m. spalio 28 d. raštą Nr. 2D-15618. Ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:
1.1. Ieškovė statybos (rekonstrukcijos) darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), vykdė pagal 2019 m. gegužės 22 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-190522-0001. Mano, kad 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-191122-00045 neteisingai nurodyta, jog buvo įrengtas 3 pastato aukštas, nes faktiškai pastatas yra dviejų aukštų su mansarda, t. y. ne 3 aukštas, o mansarda (pastogė).
1.2. Pagal Žemės ūkio ministro 2018-02-20 įsakymo Nr. 3D-96 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 66 punktą pastogė – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo; pastogės išorės sienų aukštis ne didesnis kaip 1,6 m žemiausioje pastato dalyje, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki išorės sienos vidinio paviršiaus susikirtimo su šlaitinio stogo apatine dalimi, o mažiausias šlaitinio stogo kampas nuo vertikalės – 10 laipsnių. 2019-11-22 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-191122-00045 Statybos inspekcija neteisingai išmatavo, kad gegnių nuolydis 7 laipsniai. Teismo ekspertas D. K. Teismo ekspertizės aktu nustatė, kad išmatavus stogo konstrukcijos nuolydį tarp ašių A-B ir B-C, buvo nustatyta, kad šlaitinio stogo gegnių nuolydis nuo horizontalės yra 9,50-9,60° ir 76,80-78,85°. Taigi stogas atitinka reikalavimus pastogei. Be to, Teismo ekspertas D. K. Teismo ekspertizės aktu nustatė, kad įvertinus faktinę situaciją, galima teigti, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), rekonstruojamame gyvenamajame name yra įrengta mansarda (pastogė). Vadinasi 2019-11-22 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-191122-00045, ir jo pagrindu surašytuose privalomuose nurodymuose, nustatytos aplinkybės yra neteisingos, todėl statybos aktas ir privalomi nurodymai naikintini
1.3. Pažymėjo, kad uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pievų takas“ parengus gyvenamosios paskirties vieno buto pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto, keičiant naudojimo paskirtį į dviejų butų gyvenamąjį pastatą, Techninio darbo projekto – 1 laidą, vykdoma statyba atitinka projektą, o atsakovės nurodyti pažeidimai buvo pašalinti. Šias aplinkybes patvirtino teismo ekspertas D. K. surašytu teismo ekspertizės aktu, t. y. teismo ekspertas nustatė, kad stogas atitinka reikalavimus pastogei, o Techninio darbo projekto – 1 laida, numatyti sprendiniai pašalina pažeidimus nustatytus savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-191122-00045, be to, naujas statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Pažymėjo, kad pastatas neviršija detaliajame plane nustatytų reikalavimų. Teritorijoje leidžiama statyti 2 aukštų pastatus, maksimalus aukštis iki karnizo nustatytas 6 metrai iki kraigo 10 metrų. Pastatas ir Techninio darbo projekto – 1 laida atitinka šiuos teritorijų planavimo aukštingumo reikalavimus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, prašė ieškovės L. Š. patikslinto ieškinio reikalavimui panaikinti Inspekcijos 2020 m. spalio 28 d. raštą Nr. 2D-15618 taikyti ieškinio pateikimo senatį ir ieškinį šioje dalyje atmesti, o dėl reikalavimo panaikinti 2020 m. spalio 16 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-201016-00097 civilinę bylą nutraukti; taip pat patikslintą ieškinį dalyje dėl reikalavimų panaikinti 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-191122-00045, 2019 m. lapkričio 25 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-191125-00047, 2019 m. lapkričio 25 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-191125-00048 atmesti kaip nepagrįstus. Atsikirtimų pagrindu nurodė šias aplinkybes:
2.1. Inspekcijos 2020 m. spalio 28 d. raštas Nr. 2D-15618 yra individualus administracinis aktas, todėl byloje taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostatos.
2.2. Inspekcijos 2020 m. spalio 28 d. raštas Nr. 2D-15618 Ieškovei buvo įteiktas per jos atstovą advokatą S. Č. dokumentą išsiunčiant jį užregistravimo dieną elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsto dokumento įteikimo asmeniui diena laikoma po dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, tad ieškovei Inspekcijos 2020 m. spalio 28 d. raštas Nr. 2D-15618 buvo įteiktas 2020 m. spalio 29 d., reiškia, ieškinys teismui ginčijant šį raštą turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 30 d. Tačiau ieškovė, reikalaudama panaikinti Inspekcijos 2020 m. spalio 28 d. raštą Nr. 2D-15618, patikslintą ieškinį teismui pateikė tik 2021 m. spalio 1 d., t. y. praėjus beveik metams nuo minėto rašto gavimo dienos. Terminas kreiptis į teismą ir ginčyti nurodytą individualų administracinį aktą yra praleistas, kas sudaro savarankišką pagrindą šioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
2.3. Nesutinka su ieškove, kadangi ji keičia esminius statinio sprendinius. Statinio Projekte buvo numatytos mūrinės laikančios sienos 0,24 cm ir 1,7 m ant kurių sumontuoti murlotai, o ant jų sumontuojamos gegnės 20 laipsnių nuolydžiu ir virš švieslangių 7 laipsnių nuolydžių ir numatyti karnizai (taip buvo nurodyta Projekte, kuris vertintas surašant 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-191122-00045). Stogas buvo suprojektuotas trijų skirtingų šlaitų. Projekto 1 laidoje keičiamos stogą laikančios konstrukcijos, naikinamas laikantis mūras ir suprojektuojama nauja medinė stogo konstrukcija pakeičiant stogo nuolydį su 12 laipsnių gegnių nuolydžiu ir karnizu. Projekto 1 laidoje stogas suprojektuotas dviejų skirtingų šlaitų ir medine laikančia konstrukcija. Pirminio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad yra išmūrytos padidinto aukščio mūrinės sienos, apšiltintos, sudėti murlotai, ant kurių sumontuotos gegnės (padidintas dalies išilginių lakančių sienų aukštis 1,32 m ašyse A ir C (statybos darbų žurnalo 29 puslapyje nurodyti mansardinio aukšto mūro darbai ašyse A-A ir C-C atlikti iki altitudės +7.46 m, projekte numatytos altitudės yra +6.14). Projekto 1 laidoje keičiamos statinio stogą laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas – keičiamas išilginis stogą laikantis mūras su gegnėmis į medines stogą laikančias konstrukcijas su spyriais, pakeičiamas stogo nuolydis. didinamas lauko sienų aukštis ašyse 1 ir 4, didinamas karnizo aukštis ašyse A ir C, tai yra keičiami ir panašūs statinio išorės matmenys, kurie yra esminiai.
2.4. 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-191122-00045 surašytas vertinant Projektą, o ne Projekto 1 laidą, kuri prieš pradedant statybos darbus Palangos miesto savivaldybės administracijai nebuvo pateikta ir statybą leidžiantis dokumentas nebuvo gautas. Įvertinus faktiškai atliktus darbus, nustatyta, kad yra įrengta ne mansarda (pastogė), bet trečias pastato aukštas. Ieškovei priklausančio pastato sienos yra išmūrytos 1,84 m aukščio nuo antro aukšto perdangos iki murloto (fiksuota statybos darbų žurnale), sudėtos gegnės neatitinka Projekte numatyto 20 laipsnių nuolydžio, pakabintos medinės dėžės, kad atrodytų kaip karnizai, o viduje su nuolydžiu prikaltos OSB plokštės, kad imituotų mansardą, tokiu maskuojamu būdu bandant paslėpti esamą trečią aukštą.
2.5. Ekspertas ekspertizėje pateikia prieštaringas išvadas. Viena vertus ekspertas nurodo, kad Projekto 1 laidoje numatyti sprendiniai pašalina pažeidimus, kurie nustatyti savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-191122-00045 bei naujas statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau tuo pačiu sau paprieštarauja. Ekspertizės 5 išvadoje pats ekspertas patvirtina, jog dėl to, kadangi buvo neišlaikytas pastato karnizo aukštis, pakeisti konstrukciniai sprendimai bei stogo konstrukcijų išdėstymas, kurie numatyti Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai. Be to, nurodytina, kad ekspertas analizuodamas ketvirtąjį klausimą tiriamojoje dalyje užsimena, kad Projekto 1 laida pašalina nustatytos savavališkos statybos pažeidimus ir, neva, naujas statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, tačiau ekspertizės 4 išvadoje tai, kad nėra privalomas naujas statybą leidžiantis dokumentas, jau nebenurodoma. Taigi, ekspertas ekspertinėje išvadoje pats pripažįsta, kad nukrypimai nuo Projekto laidos buvo esminiai, taigi statyba savavališka, tai reiškia, kad norint pažeidimus ištaisyti yra reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas.
2.6. Šiuo atveju statybos darbai atlikti pažeidžiant esminius parengto Projekto, pagal kurį išduotas 2019 m. gegužės 22 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LRS-33-190522-00011, sprendinius, t. y. paaukštintos statinio laikančias konstrukcijos – išilginės sienos, pakeistas laikančių konstrukcijų - stogo gegnių išdėstymas, nuolydis ir skaičius, statybos darbai atlikti pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus, numatytus Detaliojo plano sprendiniuose, padidintas stogo karnizo aukštis iki 8,02 m ašyse A-A ir C-C bei įrengta ne mansarda (pastogė), o pilnavertis 3 pastato aukštas, kuris šiuo metu yra pridengtas OSB plokštėmis siekiant sudaryti įspūdį, jog tai mansarda (pastogė).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
4. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties taikymo, nurodė, kad terminas kreiptis į teismą ir ginčyti nurodytą individualų administracinį aktą yra praleistas, tačiau ieškovė visada veikė aktyviai, jos sutuoktinis į teismą su ieškiniu kreipėsi dar 2019 m. gruodžio 27 d., iš karto ginčijo administracinį aktą, tik ne iš karto tinkamai suformulavo savo reikalavimus, ieškovės atstovas prašo šį terminą atnaujinti, todėl siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą ieškovei atnaujintinas terminas kreiptis į teismą ir ginčyti individualų administracinį aktą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, (toliau – Reglamentas STR 1.05.01:2017) 48 punkte nustatytos išimtys ieškovei netaikytinos, kadangi keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai keičiamas statinio išorės laikančių sienų aukštis daugiau kaip 1 m, keičiamas stogo nuolydis, karnizas įrengtas daugiau nei 1 m aukščiau nei numatyta Projekte, pakeičiama visa stogą laikanti konstrukcija bei jos išdėstymas, todėl ieškovei, norint įgyvendinti Projekto 1 laidos sprendinius, kurie yra kitokie nei numatyti Projekte, privalu gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.
6. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-191122-00045 surašytas vertinant Projektą, o ne Projekto 1 laidą, kuri prieš pradedant statybos darbus Palangos miesto savivaldybės administracijai nebuvo pateikta ir statybą leidžiantis dokumentas nebuvo gautas. Atsižvelgta į tai, kad atsakovei įvertinus faktiškai atliktus darbus, buvo nustatyta, kad yra įrengta ne mansarda (pastogė), bet trečias pastato aukštas. Ieškovei priklausančio pastato sienos yra išmūrytos 1,84 m aukščio nuo antro aukšto perdangos iki murloto (fiksuota statybos darbų žurnale), sudėtos gegnės neatitinka Projekte numatyto 20 laipsnių nuolydžio, pakabintos medinės dėžės, kad atrodytų kaip karnizai, o viduje su nuolydžiu prikaltos OSB plokštės, kad imituotų mansardą, tokiu maskuojamu būdu bandant paslėpti esamą trečią aukštą.
7. Teismas sutinka su atsakovės pastabomis dėl byloje esančio ekspertizės akto prieštaringų išvadų. Viena vertus ekspertas nurodo, kad Projekto 1 laidoje numatyti sprendiniai pašalina pažeidimus, kurie nustatyti savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-191122-00045 bei naujas statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas (ekspertizės 20 psl.), tačiau, tuo pačiu sau prieštaraudamas, Ekspertizės išvadoje Nr. 5 tas pats ekspertas patvirtina, jog kadangi buvo neišlaikytas pastato karnizo aukštis, pakeisti konstrukciniai sprendimai bei stogo konstrukcijų išdėstymas, kurie numatyti Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai (ekspertizės 23 psl.). Be to, ekspertas, analizuodamas ketvirtąjį klausimą, tiriamojoje dalyje užsimena, kad Projekto 1 laida pašalina nustatytos savavališkos statybos pažeidimus ir naujas statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, tačiau ekspertizės išvadoje Nr. 4 tai, kad nėra privalomas naujas statybą leidžiantis dokumentas, jau nebenurodoma. Ekspertas teismui pateiktoje ekspertinėje išvadoje pripažįsta, kad nukrypimai nuo Projekto laidos buvo esminiai, todėl statyba savavališka, o tai reiškia, kad, norint pažeidimus ištaisyti, yra reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas.
8. Teismas įvertino tai, kad vadovaujantis Projekto 1 laida, jokių statybos darbų pagal faktą, susijusių su esminių sprendinių įgyvendinimu atlikta nebuvo, išskyrus tai, kad statinio išorėje pridėtos kelios imitacinės dėžės, viduje prisuktos plokštės, tai reiškia, kad parengtos Projekto 1 laidos sprendiniai neatitinka atliktų statybos darbų, o išlieka ta pati esminių projekto sprendinių pažeidimo situacija, kuri buvo fiksuota 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-191122-00045.
9. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad statybos darbai atlikti pažeidžiant esminius parengto Projekto, pagal kurį 2019 m. gegužės 22 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LRS-33-190522-00011, sprendinius, t. y. paaukštintos statinio laikančias konstrukcijos – išilginės sienos, pakeistas laikančių konstrukcijų – stogo gegnių išdėstymas, nuolydis ir skaičius, statybos darbai atlikti pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus, numatytus Detaliojo plano sprendiniuose, padidintas stogo karnizo aukštis iki 8,02 m ašyse A-A ir C-C bei įrengta ne mansarda (pastogė), o pilnavertis 3 pastato aukštas, kuris šiuo metu yra pridengtas OSB plokštėmis, siekiant sudaryti įspūdį, jog tai mansarda (pastogė).
10. Teismas, nuspręsdamas dėl skundžiamų administracinių aktų pagrįstumo, konstatavo, kad atsakovės priimtas Savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos panaikinti ieškinyje nurodytais argumentais nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė L. Š. (toliau – apeliantė), atstovaujama advokato S. Č., apeliaciniame skunde prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
11.2. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje Reglamento STR 1.05.01:2017 48 punkto nustatytos išimtys netaikytinos, ir norint įgyvendinti projekto 1 laidos sprendinius reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Teismas iš esmės suklydo dėl vertinimo, nes šioje bylos dalyje buvo būtina nustatyti, ar parengus projekto 1 laidą, šiai naujai laidai privalomas naujas statybą leidžiantis dokumentas, o ne ar faktiškai pastatytas (įrengtas) karnizas daugiau nei 1 m aukščiau. Kitaip tariant buvo būtina įvertinti ar projekto 1 laidos korektūros atitiko Reglamento STR 1.05.01:2017 48 punkto išimtis. Tik įvertinus statybos leidimo privalomumą projekto 1 laidai, turėjo būti sprendžiama dėl statybos darbų tinkamumo.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad Projekto 1 laida statinio išorės laikančių sienų aukštis keičiamas daugiau kaip 1 m, ir kad karnizas įrengtas daugiau nei 1 m aukščiau nei numatyta projekte. Projekto 1 laida ir buvo išleista, kad pagal ją pašalinti padarytą pažeidimą. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.2 punktą atbraila – apatinis šlaitinio stogo kraštas ar plokščiojo stogo krašto apatinė dalis, pvz., žemiausioje karnizo vietoje, o pagal 7.43 punktą stogo karnizas – stogo dalis, išsikišanti už išorinės sienos vertikaliosios plokštumos. Faktiškai projekto 1 laida buvo pakeista stogo dalies konstrukcija, stogo karnizą iš esmės paliekant tokiame pačiame aukštyje kaip ir 0 laidoje, analogiškai ir su sienos aukščiu iki karnizo. Žemiau pateikiamos projektų 0 ir 1 laidų ištraukos patvirtina, kad projekte karnizo ir sienų aukščio matmenų pasikeitimai neviršija 1 metro (0 laidoje 5,60 m., 1 laidoje 5,40 m.)
11.4. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas naujo statybos leidimo Projekto 1 laidai būtinumą nurodė, kad statybos leidimas būtinas, nes keičiamas stogo nuolydis ir pakeičiama visa stogą laikanti konstrukcija. Šis pirmos instancijos teismo motyvas yra nepagrįstas, nes ne visais atvejais perprojektuojant stogą būtinas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Kaip minėta, pagal Reglamento STR 1.05.01:2017 48.1. punktą, keičiant esminius statinio projekto sprendinius, naujas statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, jeigu laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas. Sutinka su atsakovo ir teismo motyvu, kad buvo pakeista stogo konstrukcija t. y. ir laikanti ir nelaikanti. Tačiau pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį esminiams statinio projekto sprendinių pakeitimui nėra priskiriamas nelaikančių konstrukcijų pakeitimas, su sąlyga, jei nesikeičia statinio vieta sklype, išorės matmenys ir kt.
11.5. Pažymėjo, kad Projekto 1 laida yra suprojektuota ne 3 aukštų, bet 2 aukštų su mansarda pastatas, tai patvirtina Projekto 1 laidos Bendrųjų statinio rodiklių lentelės 1.4 punktas, taip pat ekspertizės aktas, o tai atitinka Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane nustatytą 2 aukštų reikalavimą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pažymėjo, kad ieškovė, įrodinėdama, jog Projekto 1 laida šalina neesminius statinio projekto sprendinių pakeitimus, pati sau prieštarauja. Ieškovė, nurodydama, kad atliko stogo konstrukcijos pakeitimus, pati pripažįsta pakeitusi ne neesminius, o esminius statinio projekto sprendinius.
12.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ieškovė keičia esminius statinio Projekto sprendinius. Statinio Projekte buvo numatytos mūrinės laikančios sienos 0,24 cm ir 1,7 m ant kurių sumontuoti murlotai, o ant jų sumontuojamos gegnės 20 laipsnių nuolydžiu ir virš švieslangių 7 laipsnių nuolydžių ir numatyti karnizai (taip buvo nurodyta Projekte, kuris vertintas surašant 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-191122-00045). Stogas buvo suprojektuotas trijų skirtingų šlaitų. Projekto 1 laidoje keičiamos stogą laikančios konstrukcijos, naikinamas laikantis mūras ir suprojektuojama nauja medinių spyrių ir gegnių stogą laikanti konstrukcija, pakeičiamas stogo nuolydis į 12 laipsnių, suformuojamas naujas stogo karnizas. Projekto 1 laidoje stogas suprojektuotas dviejų skirtingų šlaitų ir medine laikančia konstrukcija. Pirminio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad yra išmūrytos padidinto aukščio mūrinės sienos, apšiltintos, sudėti murlotai, ant kurių sumontuotos gegnės (padidintas dalies išilginių lakančių sienų aukštis 1,32 m ašyse A ir C (statybos darbų žurnalo 29 puslapyje nurodyti mansardinio aukšto mūro darbai ašyse A-A ir C-C atlikti iki altitudės +7.46 m, projekte numatytos altitudės yra +6.14). Projekto 1 laidoje keičiamos statinio stogą laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas – dalyje stogo, vietoje Projekte numatyto stogą laikančio mūro su mūrlotais ir gegnėmis, keičiama į medines stogą laikančias konstrukcijas su spyriais, pakeičiamas stogo nuolydis, didinamas lauko sienų aukštis ašyse 1 ir 4, tai yra keičiamos statinio laikančios konstrukcijos, jų išdėstymas ir išorės matmenys, kurie yra esminiai.
12.3. Sutinka su pirmosios instancijos teismo pagrįstomis išvadomis, kad ieškovės atliktos savavališkos statybos atveju Reglamento STR 1.05.01:2017 48 punkte nustatytos išimtys negali būti taikomos, nes pažeisti esminiai statinio Projekto sprendiniai – pakeistas statinio išorės laikančių sienų aukštis daugiau kaip 1 m, pakeistas stogo nuolydis, karnizas įrengtas daugiau nei 1 m aukščiau nei numatyta Projekte, statyba pažeidžia teritorijų planavimo dokumentą. Šiuo atveju ieškovei, norint įgyvendinti Projekto 1 laidos sprendinius, kurie yra kitokie nei numatyti Projekte, privalu gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.
12.4. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovei įvertinus faktiškai atliktus darbus, buvo nustatyta, kad yra įrengta ne mansarda (pastogė), bet trečias pastato aukštas. Ieškovei priklausančio pastato sienos yra išmūrytos 1,84 m aukščio nuo antro aukšto perdangos iki murloto (fiksuota statybos darbų žurnale), sudėtos gegnės neatitinka Projekte numatyto 20 laipsnių nuolydžio, pakabintos medinės dėžės, kad atrodytų kaip karnizai, o viduje su nuolydžiu prikaltos OSB plokštės, kad imituotų mansardą, tokiu maskuojamu būdu bandant paslėpti esamą trečią aukštą.
12.5. Pažymėjo, kad pagal Projekto 1 laidą, kuri buvo parengta po Inspekcijos pirminio patikrinimo, ant antro aukšto perdangos turėtų būti sumontuota nauja stogą laikanti konstrukcija laikančių gegnių ir spyrių sistema ir įrengtas naujas stogo karnizas su lietaus nuvedimo sistema. Tam, kad atlikti Projekto 1 laidoje numatytus darbus, buvo reikalinga išardyti stogo gegnes, stogo apšiltinimo sluoksnį, išardyti silikatinių blokelių armuotą laikančią sieną ir pastatyti laikančią konstrukciją – gegnes su spyriais. Todėl nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde teikiamais paaiškinimais, kad nebuvo reikalingi stogo ardymo darbai įgyvendinant Projekto 1 laidos sprendinius.
12.6. Pažymėjo, kad ieškovė pasisakydama, kad „užtenka akyto betono sienoje (jos taip pat neardant) išmušti skyles gegnėms ir taip pastato šonuose įrengti naują medinį karkasą, atlikus karkaso apdailą jis iš išorės tampa stogo dalimi, o viduje nuožulnia siena. Akyto betono blokeliai yra mažo stiprio (minkšti), todėl tai padaryti nebuvo sudėtinga“ pirmiausia turi pagrįsti, jog buvo naudoti akyto betono blokeliai. Statybos darbų žurnale (27-30 psl.) užfiksuota, kad mansardinio aukšto sienų mūrijimui buvo naudojami silikatiniai blokeliai, o ne akyto betono blokeliai, kaip teigiama apeliaciniame skunde.
12.7. Nurodė, kad perstatant statinį pagal Projekto 1 laidą dalyje stogo turėjo būti išardyta visa stogo laikanti konstrukcija, tai yra išardyta laikanti silikatinių blokelių armuoto mūro sienos dalis iki antro aukšto perdangos, išardyti mūrlotai, į kuriuos rėmėsi gegnės, išardytos gegnės, ir įrengtos naujos stogą laikančios konstrukcijos – gegnės su spyriais, pritvirtintais prie antro aukšto perdangos, kas techniškai neįmanoma padaryti tik išmušus skyles sienoje, kaip nurodo ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
15. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti savavališkos statybos aktą, privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti savavališkos statybos aktą, privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius, motyvuodama tuo, kad 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos akte nepagrįstai nurodoma, kad rekonstravimo darbai galimi tik pagal privalomą naują statybą leidžiantį dokumentą, nes ginčo laikotarpiu galiojusio STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48 punkte nustatyti atvejai, kada keičiant esminius statinio projekto sprendinius naujas statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas: 48.1. laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas; 48.2. dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis; 48.3. iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); 48.4. iki 1 m didinami statinio išorės matmenys; 48.5. mažinami statinio išorės matmenys. Nors šis 48 punktas buvo panaikintas Aplinkos ministro 2021-10-29 įsakymu Nr. D1-636, tačiau šiai bylai jis taikytinas, nes projekto 1 laida buvo rengiama ir ginčijamas 2020 m. spalio 16 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas priimtas jam galiojant. Teigia, kad keičiant esminius statinio projekto sprendinius ne visada privalomas naujas statybą leidžiantis dokumentas, o konstatavus savavališką statybą (esminių projekto sprendinių pažeidimą), keičiant pažeistus esminius pastato projekto sprendinius ne kiekvienu atveju privalomas naujas statybą leidžiantis dokumentas.
18. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčijami aktai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo, kadangi ieškovei reglamento STR 1.05.01:2017 48 punkte nustatytos išimtys netaikytinos, kadangi keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai keičiamas statinio išorės laikančių sienų aukštis daugiau kaip 1 m, keičiamas stogo nuolydis, karnizas įrengtas daugiau nei 1 m aukščiau nei numatyta Projekte, pakeičiama visa stogo laikanti konstrukcija bei jos išdėstymas, todėl norint įgyvendinti Projekto 1 laidos sprendinius, kurie yra kitokie nei numatyti Projekte, privalu gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad reglamento STR 1.05.01:2017 48 punkte nustatytos išimtys ieškovei netaikytinos, kadangi keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai keičiamas statinio išorės laikančių sienų aukštis daugiau kaip 1 m, keičiamas stogo nuolydis, karnizas įrengtas daugiau nei 1 m aukščiau nei numatyta Projekte, pakeičiama visa stogą laikanti konstrukcija bei jos išdėstymas, todėl ieškovei, norint įgyvendinti Projekto 1 laidos sprendinius, kurie yra kitokie nei numatyti Projekte, privalu gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Statybos darbai atlikti pažeidžiant esminius parengto Projekto, pagal kurį 2019 m. gegužės 22 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LRS-33-190522-00011, sprendinius. Todėl, nustačius esminius statinio projekto, kurio statybai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių pažeidimus, pagrįstai konstatuota savavališka statyba ir pagrįstai ieškovei surašyti savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai, jų naikinti ieškovės nurodytais motyvais pagrindo nėra.
20. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje STR 1.05.01:2017 48 punkto nustatytos išimtys netaikytinos, ir norint įgyvendinti projekto 1 laidos sprendinius reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas, nes: 1) keičiamas statinio išorės laikančių sienų aukštis daugiau kaip 1 m.; 2) karnizas įrengtas daugiau nei 1 m aukščiau nei numatyta projekte; 3) keičiamas stogo nuolydis; 4) pakeičiama visa stogą laikanti konstrukcija bei jos išdėstymas. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
21. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovo nurodytų argumentų.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo
22. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvadą, kad šioje byloje STR 1.05.01:2017 48 punkto nustatytos išimtys netaikytinos, ir norint įgyvendinti projekto 1 laidos sprendinius reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas, nes: 1) keičiamas statinio išorės laikančių sienų aukštis daugiau kaip 1 m.; 2) karnizas įrengtas daugiau nei 1 m aukščiau nei numatyta projekte; 3) keičiamas stogo nuolydis; 4) pakeičiama visa stogą laikanti konstrukcija bei jos išdėstymas.
23. Pažymėtina, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 48 punkte nurodyta, kad pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: 48.1. laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas; 48.2. dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis; 48.3. iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); 48.4. iki 1 m didinami statinio išorės matmenys; 48.5. mažinami statinio išorės matmenys.
24. Minėto Reglamento STR 1.05.01:2017 48.1 papunktyje numatyta išimtis, kad gauti naują statybą leidžiantį dokumentą neprivaloma, jei laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ir nepažeidžiami teritorijų planavimo dokumentai, statybą leidžiantys dokumentai, specialieji architektūros reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, specialieji paveldosaugos reikalavimai, esminiai statinio reikalavimai ir kiti teisės aktai. Tai yra Reglamento 48.1 papunktyje nurodyta išimtis apima visas statinio laikančiąsias konstrukcijas, su sąlyga, kad jos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas, tačiau, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, esminiais statinio projekto sprendiniais laikytinos ne vien tik statinio laikančiosios konstrukcijos, bet taip pat ir jų išdėstymas (esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai).
25. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ieškovė keičia esminius statinio Projekto sprendinius. Projekte buvo numatytos mūrinės laikančios sienos 0,24 cm ir 1,7 m ant kurių sumontuoti murlotai, o ant jų sumontuojamos gegnės 20 laipsnių nuolydžiu ir virš švieslangių 7 laipsnių nuolydžių ir numatyti karnizai (taip buvo nurodyta Projekte, kuris vertintas surašant 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-191122-00045). Stogas buvo suprojektuotas trijų skirtingų šlaitų. Projekto 1 laidoje keičiamos stogą laikančios konstrukcijos, naikinamas laikantis mūras ir suprojektuojama nauja medinių spyrių ir gegnių stogą laikanti konstrukcija, pakeičiamas stogo nuolydis į 12 laipsnių, suformuojamas naujas stogo karnizas. Projekto 1 laidoje stogas suprojektuotas dviejų skirtingų šlaitų ir medine laikančia konstrukcija. Pirminio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad yra išmūrytos padidinto aukščio mūrinės sienos, apšiltintos, sudėti murlotai, ant kurių sumontuotos gegnės (padidintas dalies išilginių lakančių sienų aukštis 1,32 m ašyse A ir C (statybos darbų žurnalo 29 puslapyje nurodyti mansardinio aukšto mūro darbai ašyse A-A ir C-C atlikti iki altitudės +7.46 m, projekte numatytos altitudės yra +6.14). Projekto 1 laidoje keičiamos statinio stogą laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas – dalyje stogo, vietoje Projekte numatyto stogą laikančio mūro su mūrlotais ir gegnėmis, keičiama į medines stogą laikančias konstrukcijas su spyriais, pakeičiamas stogo nuolydis, didinamas lauko sienų aukštis ašyse 1 ir 4, tai yra keičiamos statinio laikančios konstrukcijos, jų išdėstymas ir išorės matmenys.
26. Vertinant apeliantės argumentus nagrinėjamu atveju ar pagrįstai konstatuotas savavališkos statybos aktas ir priimti ginčijami aktai, svarbu pažymėti, kad:
26.1. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 46 dalį, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
26.2. SĮ 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.
26.3. SĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, jog statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva (draudžiama statinio projekto ekspertizę pavesti organizuoti statinio projektuotojui), ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.
26.4. SĮ 24 straipsnio 3 dalis numato, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, taip pat tais atvejais, kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. To paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais; 27 straipsnio 22 dalyje numatyta, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
26.5. Nagrinėjamu atveju norint įgyvendinti Projekto 1 laidos sprendinius, kurie yra kitokie nei numatyti Projekte, naujas statybą leidžiantis dokumentas – yra privalomas. Siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, pagal SĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi būti pateiktas projektas.
27. Nagrinėjamu atveju statybos (rekonstrukcijos) darbai žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 22 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-190522-00011. 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-191122-00045 buvo vertintas „Gyvenamosios paskirties vieno buto pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas, keičiant naudojimo paskirtį į dviejų butų gyvenamąjį pastatą“ Nr. 18-08-TDP (toliau – Projektas), pagal kurį Palangos miesto savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 22 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-190522-00011 (toliau – Statybą leidžiantis dokumentas). 2020 m. UAB „Pievų takas“ parengė „Gyvenamosios paskirties vieno buto pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, keičiant naudojimosi paskirtį į dviejų butų gyvenamąjį pastatą“ Nr. 18-08-TDP 1 laida (toliau – Projekto 1 laida). Nors Ieškovė nurodo, kad statyba vykdyta pagal Statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažymėtina tai, jog šiuo leidimu buvo leista įgyvendinti Projekto, o ne Projekto 1 laidos sprendinius. Kadangi išduodama statybą leidžiantį dokumentą, savivaldybės administracija suderino būtent tokią statinio schemą, kuri yra statybos projekto sudedamoji dalis, grafiškai atvaizduojanti statinio projekto sprendinius, įgyvendinant projekto sprendinius, buvo būtina vadovautis šia schema. Šiuo atveju pagal pradinio Projekto ir Projekto 1 laidos fasado skirtumus matyti, kad: 1) panaikinta mūro siena ir gelžbetoninis armuotas vainikas ant mūro sienos; 2) pakeistas stogo gegnių nuolydis ir gegnių išdėstymas; 3) pakeista stogą laikanti konstrukcija, vietoje mūro su gelžbetoniniu armuotu vainiku ir mūrlotu numatyta medinė konstrukcija su spyriais; 4) karnizo aukštis Projekte 5.30 m, Projekto 1 laidoje 5.10 m, tačiau realiai yra apie 8.00 m., todėl šiuo atveju jie leido padaryti išvadą dėl esminių statinio projekto pažeidimų.
28. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).
29. Aplinkybė, jog techninio projekto pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir jokių neatitikimų techniniame projekte nebuvo nustatyta bei statytojui buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, niekaip nepaneigia Privalomojo nurodymo teisėtumo. Juolab, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnį Inspekcija 1 atlieka statybos valstybinę priežiūrą ir, be kita ko, gali duoti privalomus nurodymus, įpareigoti pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Inspekcija teisingai konstatavo savavališkos statybos faktą, kadangi ieškovė, vykdydama pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus pažeidė esminius Projekto sprendinius, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas
31. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
33. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus ir argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti ieškinyje nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinio reikalavimus.
35. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą ir dėstydamas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, materialinės teisės normų taikymu, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų vertinimu ir (ar) teisingam ginčo išsprendimui taikytinos materialinės teisės, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai išsprendė šalių ginčą, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
36. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų ir argumentų dėl ginčijamų administracinių aktų atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, dėl šios dalies nepasisako ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nevertina.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, nenukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo principus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
39. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
40. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neprašo priteisti ir nepateikia apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas nesprendžiamas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.