Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ir atsakovės A. T. - B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11640-584/2020 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei A. T. - B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovės A. T. - B. priešieškinį ieškovui E. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Metų neporinėmis savaitėmis savaitgaliais ieškovas penktadienį paima vaiką iš ikimokyklinio ugdymo / mokymo įstaigos po užsiėmimų / pamokų grąžina vaiką į ikimokyklinio ugdymo / mokymo įstaigą pirmadienį iki pirmo užsiėmimo/pamokos pradžios. Jei pagal sutartą bendravimo grafiką savaitgalis būna ilgasis (3 dienos ar daugiau), ieškovas turi teisę pasiimti sūnų visam ilgajam savaitgaliui. Atsakovė A. T. - B. įsipareigoja užtikrinti, kad vaikas turėtų visas vaikui reikalingas ugdymo priemones, naudojamas sekančiuose ikimokyklinio ugdymo/mokymo užsiėmimuose / pamokose.

2. Kiekvieną savaitę ieškovas trečiadienį paima vaiką iš ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigos po užsiėmimų/pamokų ir grąžina vaiką į ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigą ketvirtadienį iki pirmo užsiėmimo/pamokos pradžios. Jei trečiadienis yra nedarbo diena, ieškovas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaiką į ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigą ketvirtadienį iki pirmo užsiėmimo/pamokos pradžios.

3. Kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) ir ieškovo gimimo dieną (liepos 3 d.) N. B. praleidžia su tėvu:

3.1. jei ieškovo gimimo diena yra darbo diena ir nepatenka į nustatytą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką aptartą 1 ir 2 punktuose, ieškovas paima vaiką iš ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigos po užsiėmimų/pamokų ir grąžina vaiką į ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigą kitą dieną iki pirmo užsiėmimo/pamokos pradžios.

3.2. jei ieškovo gimimo diena yra šeštadienis, kuomet nenustatytas sūnaus ir tėvo bendravimas, ieškovas bendrauja su sūnumi paimdamas vaiką 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, bei atveža sūnų N. B. į gyvenamąją vietą 20 val.

3.3. Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), o taip pat jei ieškovo gimimo diena yra sekmadienis, kuomet nenustatytas sūnaus ir tėvo bendravimas, ieškovas bendrauja su sūnumi paimdamas vaiką 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos bei atveža sūnų pirmadienį į ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigą iki pirmo užsiėmimo/pamokos pradžios.

4. Kiekvienų metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir atsakovės gimimo dieną (rugpjūčio 4 d.) sūnus praleidžia su motina, nesilaikant šios sutarties 1 ir 2 punktuose nustatytos tvarkos.

5. Ieškovas bendrauja su sūnumi sūnaus gimimo dieną, t. y. birželio 16 d., tokia tvarka:

5.1. jei tai yra neporiniai metai ir darbo diena, ieškovas pasiima vaiką iš ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigos po užsiėmimų/pamokų ir atvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.;

5.2. jei tai yra neporiniai metai ir nedarbo diena, ieškovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir atveža vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.;

5.3. jei tai yra poriniai metai ir darbo diena, sūnus savo gimimo dieną su tėvu švenčia kitą dieną po gimimo dienos, t. y. birželio 17 d., ieškovui pasiimant vaiką iš ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigos po užsiėmimų/pamokų ir atvežant vaiką sekančią dieną į ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigą ketvirtadienį iki pirmo užsiėmimo/pamokos pradžios, jeigu birželio 17 diena nėra penktadienis;

5.4. jei tai yra poriniai metai ir darbo diena - ketvirtadienis, sūnus savo gimimo dieną su tėvu švenčia kitą dieną po gimimo dienos, t. y. birželio 17 d. (penktadienį), ieškovui pasiimant vaiką iš ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigos po užsiėmimų/pamokų ir atvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20 val.;

5.5. jei tai yra poriniai metai ir darbo diena - penktadienis, sūnus savo gimtadienį su tėvu švenčia kitą dieną po gimimo dienos, t. y. birželio 17 d. (šeštadienį), ieškovui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir atvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną (sekmadienį) iki 20 val.;

5.6. jei tai yra poriniai metai ir nedarbo diena - šeštadienis, sūnus savo gimtadienį su tėvu švenčia kitą dieną po gimimo dienos, t. y. birželio 17 d. (sekmadienį), ieškovui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir atvežant vaiką sekančią dieną (pirmadienį) į ikimokyklinio ugdymo/mokyme įstaigą iki pirmo užsiėmimo/pamokos pradžios.

6. Neporiniais metais Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ir pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) sūnus švenčia su tėvu, kuris jį pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10 val. ir atveža į vaiko gyvenamąją vietą pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) 20 val.

7. Poriniais metais sūnus švenčia su tėvu antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), ieškovui pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 17 val. ir atvežant į vaiko gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 20 val.

8. Neporiniais metais Naujųjų metų sutiktuves (gruodžio 31 dieną) vaikas švenčia su motina, o poriniais metais - su tėvu, kuris paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val., arba iš vaiko lankomos ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigos po užsiėmimų/pamokų ir atveža į vaiko gyvenamąją vietą sausio 1 d. 20 val.

9. Neporiniais metais Šv. Velykų sekmadienį sūnus švenčia su tėvu, kuris paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val., ir atveža į vaiko gyvenamąją vietą sekančią dieną - pirmadienį 10 val., o antrąją Šv. Velykų dieną sūnus švenčia su motina.

10. Poriniais metais Šv. Velykų sekmadienį sūnus švenčia su motina, o antrąją Šv. Velykų dieną sūnus švenčia su tėvu nuo 10 val. iki 20 val.

11. Ieškovas kiekvienais metais su sūnumi praleidžia 28 dienas savo kasmetinių atostogų, iš kurių vieną kartą ne mažiau kaip 14 dienų paeiliui savo kasmetinių atostogų metu ir dar du kartus atostogų dienų skaičių pasirinktinai arba dar vieną kartą - 14 dienų. Ieškovas savo atostogų su sūnumi periodu, pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Ieškovas informuoja atsakovę apie planuojamas atostogas ne vėliau kaip 2 savaitės iki atostogų pradžios.

12. Atostogų laikas gali būti keičiamas tik abiejų šalių susitarimu. Jei ieškovui pranešus apie jo kasmetines atostogas, keistųsi asmeniniai atsakovės planai ir/ar jos asmeninių atostogų laikas, tėvo ir sūnaus atostogų laikas nekeičiamas. Jeigu ieškovas rugpjūčio 4 d. (atsakovės gimimo dieną) atostogauja su sūnumi ir tą dieną su sūnumi yra išvykęs iš Kauno, sūnus rugpjūčio 4 d. leidžia su tėvu. Tačiau tuo atveju, jeigu ieškovo kasmetinės atostogos sutaps su atsakovės kasmetinėmis atostogomis, sūnus pusę atostogų laiko praleis su ieškovu, o kitą pusę - su atsakove.

13. Atostogų metu ieškovas turi teisę su sūnumi išvykti į keliones Lietuvoje ar už Lietuvos ribų, pas gimines. Atsakovė įsipareigoja nedaryti tam jokių kliūčių ir, jeigu būtų reikalingi vaiko išvykimo dokumentai, atsakovė įsipareigoja pasirūpinti, kad vaikas tokius dokumentus turėtų.

14. Vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, ieškovas kiekvienais metais su sūnumi praleidžia pusę sūnaus mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) atostogų laiko, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų praleidimo su ieškovu dieną 10 val. ir grąžindamas paskutinę vaiko atostogų praleidimo su ieškovu dieną 18 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Ieškovui ir atsakovei geranoriškai susitarus ieškovas gali leisti su vaiku visas vienerias vaiko mokyklines atostogas (rudens, žiemos, pavasario, vasaros), o tokiu atveju sekančias vienerias vaiko mokyklines atostogas vaikas nuo pirmos iki paskutinės dienos leidžia su atsakove.

15. Atsakovė pateikia reikiamus sūnaus asmens dokumentus, drabužius, avalynę ir kitus daiktus būtinus išvykai su tėvu.

16. Tais atvejais, kai dėl vaiko ligos, trunkančios ilgiau kaip 7 dienas, tėvui nėra galimybės sūnaus išsivežti iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendrauti, atsakovė privalo sudaryti sąlygas bendrauti tėvui su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje, o taip pat ir elektroninėmis bei kitomis ryšio priemonėmis.

17. Tais atvejais, jei dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių (ieškovo liga, komandiruotė, ilgalaikė išvyka ir kt.) bendrauti su sūnumi tėvui nepavyksta tomis dienomis, kaip yra nustatyta sūnaus bendravimo su tėvu tvarkoje, bendravimo dienos kompensuojamos susitikimus perkeliant į kitas dienas iš anksto susitikimų laiką suderinus su vaiko motina.

18. Ieškovas informuoja atsakovę apie numatomos su sūnumi veiklos pobūdį ir vietą, jei yra būtinas specialus pasirengimas pasirinktam laisvalaikio praleidimui.

19. Atsakovė privalo pranešti ieškovui apie sūnaus sveikatos būklės pasikeitimus ne vėliau kaip per 12 val. nuo ligos pradžios ar ligos pabaigos.

20. Ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi jo ligos atveju gydymo įstaigoje ne mažiau kaip 2 valandas per dieną.

21. Ieškovas turi teisę neribotai bendrauti su vaiku elektroninėmis ir kitomis ryšio priemonėmis.

22. Atsakovė perduoda ieškovui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu bei gydytojo vaikui priskirtus vaistus, jeigu pastarasis serga, ir suteikia visą būtiną informaciją apie vaikui paskirtą gydymą ir gydytojų rekomendacijas;

23. Abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu ir/ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų;

24. Kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiu su vaiku klausimais ir/ar su vaiku palaikyti, pasikeitimą;

25. Atsakovė įpareigojama visais atvejais ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną informuoti vaiko tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos pasikeitimą.

Neporinėmis metų savaitėmis ieškovas bendrauja su sūnumi savaitgaliais taip:

darbo dieną, penktadienį pasiimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo po vakarienės (užsiėmimų) / mokymo įstaigos po užsiėmimų (pamokų) ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.

nedarbo dieną, penktadienį pasiimdamas sūnų 10 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.

Porinėmis metų savaitėmis ieškovas bendrauja su sūnumi trečiadieniais, darbo dieną, pasiimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo po vakarienės (užsiėmimų) / mokymo įstaigos po užsiėmimų (pamokų) ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. Nedarbo dieną, pasiimdamas sūnų 10 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20val.

Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) ir ieškovo gimimo dieną (liepos 3 d.), jei nepatenka į tėvo bendravimo tvarką, tėvas su sūnumi bendrauja taip:

Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) tėvas bendrauja su sūnumi pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą 20 val.

Tėvo gimimo dieną (liepos 3 d.), tėvas bendrauja su sūnumi, nedarbo dieną, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą 20 val. Darbo dieną pasiimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo po vakarienės (užsiėmimų) / mokymo įstaigos po užsiėmimų (pamokų) ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą 20 val.

Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) mama bendrauja su sūnumi, jei sutampa su tėvo savaitgaliu, tai tėvas grąžina sūnų į gyvenamąją vietą šeštadienį 20 val.

Motinos gimimo dieną (rugpjūčio 4 d.) mama bendrauja su sūnumi, jei sutampa su tėvo bendravimo dienomis, tai tėvas grąžina sūnų į gyvenamąją vietą rugpjūčio 3 d. 20 val.

Jei motinos ir sūnaus šventės (Motinos diena, motinos gimimo diena, Kūčios, Šv. Kalėdos, Šv. Velykos), atostogos (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) sutampa su tėvo bendravimo dienomis, pirmumas teikiamas šventėms ir atostogoms su motina.

Neporiniais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su sūnumi per sūnaus gimtadienį (birželio 16 d.), darbo dienomis pasiimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo po vakarienės (užsiėmimų) / mokymo įstaigos po užsiėmimų (pamokų) ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą 20 val., nedarbo dienomis, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą 20 val. Poriniais metais, sūnus gimtadienį praleidžia su motina.

Neporiniais metais Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d.) tėvas švenčia su sūnumi, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) 18 val.

Poriniais metais Naujus metus tėvas švenčia su sūnumi, pasiimdamas sūnų gruodžio 31 d. iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ar gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18 val.

Neporiniais metais Šv. Velykas tėvas švenčia su sūnumi, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną 18 val.

Vaikui lankant ikimokyklinę ugdymo įstaigą, tėvas su sūnumi praleidžia 14 dienų savo kasmetinių atostogų. Dėl ilgesnio laikotarpio būtinas tarpusavio šalių sutikimas. Tėvas savo atostogų su sūnumi periodu, pasiima sūnų pirmą atostogų dieną 7:30 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18 val. Ieškovas informuoja atsakovę apie planuojamas atostogas ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios.

Suderinus atostogų laiką su atsakove, atostogų laikas gali būti keičiamas tik abiejų šalių susitarimu. Jei tėvo atostogos sutampa su Motinos diena ir gimimo diena, pirmumas teikiamas Motinos dienai ir gimimo dienai.

Atostogų metu ieškovas turi teisę su sūnumi išvykti į keliones Lietuvoje ar už Lietuvos ribų. Atsakovė įsipareigoja nedaryti tam jokių kliūčių ir, jeigu būtų reikalingi vaiko išvykimo dokumentai, atsakovė įsipareigoja pasirūpinti, kad vaikas tokius dokumentus turėtų.

Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, tėvas su sūnumi praleidžia sūnaus mokyklines atostogas - žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario, rudens taip:

žiemos (Kalėdų) atostogas - poriniais metais, tėvas bendrauja su sūnumi, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 7.30 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18 val.

žiemos atostogas - neporiniais metais, tėvas bendrauja su sūnumi, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 7.30 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18 val.

pavasario atostogas - poriniais metais, tėvas bendrauja su sūnumi, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 7.30 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18 val.

rudens atostogas - neporiniais metais, tėvas bendrauja su sūnumi, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 7.30 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18 val.

Atsakovė pateikia reikiamus sūnaus asmens dokumentus, drabužius, avalynę ir kitus daiktus būtinus išvykai su tėvu.

Tais atvejais, kai tėvui bendrauti su sūnumi nepavyksta tomis dienomis, kaip yra nustatyta sūnaus bendravimo su tėvu tvarkoje, bendravimo dienos nekompensuojamos. Bendravimo dienos papildomai nustatomos šalių susitarimu.

Atsakovė įsipareigoja pranešti ieškovui apie sūnaus sveikatos būklės pasikeitimus ne vėliau kaip per 12 val. nuo ligos pradžios ar pabaigos.

Sūnui, esant su tėvu, pablogėjus sveikatai, traumos ar ligos atveju tėvas įsipareigoja pranešti motinai nedelsiant.

Sūnaus ligos atveju gydymo įstaigoje tėvas lanko sūnų pagal anksčiau aptartą bendravimo tvarką, t. y. jo bendravimo su sūnumi dienomis ir laiku.

Abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu ir/ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų.

Kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiu su vaiku klausimais ir/ar su vaiku palaikyti, pasikeitimą.

Atsakovė įpareigojama visais atvejais ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną informuoti vaiko tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos pasikeitimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Dėl ieškovo ir vaiko bendravimo tvarkos

12.1. Bendravimo tvarka, pagal kurią tėvas kas antrą savaitgalį galėtų pasiimti savo sūnų iš ugdymo įstaigos penktadienį ir jį grąžinti į ugdymo įstaigą pirmadienį, o taip pat galėtų pasiimti sūnų ir darbo dienomis, pasiimant iš ugdymo įstaigos ir pasiliekant jį nakčiai, o kitą dieną nuvežant į ugdymo įstaigą, yra įprasta, tačiau ne maksimali bendravimo tvarka. Maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme - vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų;

12.2. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad dėl bendravimo su ieškovu sūnui būtų prasidėjęs tikas, ar kad dėl bendravimo su ieškovu jo sūnus būtų susirgęs išmatų nelaikymu, šioje byloje nėra;

12.3. Teismas ne padidino, o apribojo ieškovo bendravimo su sūnumi galimybes lyginant su nustatytu Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimu. Teismas neteisėtai panaikino ankstesniu teismo sprendimu ieškovui nustatytą galimybę porinėmis metų savaitėmis pasiimti sūnų antradienį ir ketvirtadienį po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžinti tos pačios dienos vakare 20:00 valandą, į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą;

12.4. Teismo sprendime nėra numatyta galimybė ieškovui pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos vasaros atostogų metu. Tokia bendravimo tvarka, kuri leidžia atsakovei nesuteikti galimybės ieškovui bendrauti su vaiku, negali būti palikta galioti. Be to, būtų sąžininga, nevykstant pamokoms ir kitokiems užsiėmimams, leisti tėvui su sūnumi šią dieną praleisti daugiau laiko, grąžinant sūnų į gyvenamąją vietą kitos dienos 20.00 val. Analogiškai sūnaus pasiėmimas iš jo gyvenamosios vietos ieškovui nėra numatytas ir birželio 16 dieną (sūnaus gimimo dieną), nors tokiu laiku taip pat tikėtina, kad jau bus prasidėjusios vasaros atostogos ir nevyks jokios pamokos ar užsiėmimai;

12.5. Nesutiktina sprendimu, kai suderinus atostogų laiką su atsakove, atostogų laikas gali būti keičiamas tik abiejų šalių susitarimu. Žodis „suderinus“ suteikia atsakovei galimybę piktnaudžiauti ir neleisti ieškovui bendrauti su jo sūnumi, nes „suderinimas“ sprendime nėra konkrečiai apibrėžtas, o tai leidžia atsakovei interpretuoti šią sąvoką taip, kaip ji norės;

12.6. Nesutiktina su tvarkos 23 ir 25 punktų formuluotėmis dėl informavimo apie vaiko sveikatos būklę. Apie bet kokius sūnaus sveikatos pokyčius ne tik ieškovas turi informuoti atsakovę nedelsiant, bet ir atsakovė lygiai taip pat turi informuoti ieškovą nedelsiant, o ne po 12 valandų;

12.7. Nesutiktina su tvarkos 26 punktu. Atsakovė yra linkusi bet kokią neaiškią ar kategoriškai neapibrėžtą sąlygą interpretuoti taip, kaip jai norisi. 26 punkte sąlyga nėra konkretizuota. Tokia formuluotė suteikia galimybę atsakovei leisti ieškovui bendrauti su sūnumi ne po 1 valandą kas dieną, o po vieną valandą per savaitę, ar net per mėnesį. Atsakovė privalo sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su sūnumi elektroninėmis bei kitomis ryšio priemonėmis po 1 valandą kas dieną;

Dėl išlaikymo padidinimo

12.9. Teismo išvada, kad vaiko poreikiams patenkinti pakankama suma yra 610 Eur, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis ar paskaičiavimais;

Pakeisti teismo sprendimo 16 punktą, nurodant, kad neporinėmis metų savaitėmis ieškovas bendrauja su sūnumi savaitgaliais taip:

darbo dieną, penktadienį pasiimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo po vakarienės (užsiėmimų/ mokymo įstaigos po pamokų (užsiėmimų) ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.

nedarbo dieną, penktadienį pasiimdamas sūnų 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas

sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.

kitos šio 16 punkto dalies nekeisti.

Pakeisti teismo sprendimo 2 punktą, nurodant, kad: Tėvo gimimo dieną (liepos 3 d.), jei tai nedarbo diena, tėvas pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val., darbo dieną pasiima sūnų iš ikimokyklinio ugdymo po vakarienės (užsiėmimų)/ mokymo įstaigos po užsiėmimų (pamokų) ir grąžina sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.

kitos šiame punkte nurodytos bendravimo tvarkos nekeisti.

Pakeisti teismo sprendimo 3.1 punktą: Neporiniais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su sūnumi per sūnaus gimtadienį (birželio 16 d.), darbo dieną pasiimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo po vakarienės (užsiėmimų) / mokymo įstaigos po užsiėmimų (pamokų) ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val., nedarbo dieną, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.

pakeisti teismo sprendimo 3.2 punktą: Poriniais kalendoriniais metais sūnus N. savo gimimo dieną su tėvu švenčia kitą dieną po sūnaus gimimo dienos, t. y. birželio 17 d., darbo dieną pasiimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo po vakarienės (užsiėmimų)/ mokymo įstaigos po užsiėmimų (pamokų) ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val., nedarbo dieną, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. Poriniais metais, sūnus tikrąją gimimo dieną (birželio 16 d.) praleidžia su mama.

Pakeisti teismo sprendimo 4.4 punktą: Neporiniais metais Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d.) tėvas švenčia su sūnumi, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) 18 val.

Pakeisti teismo sprendimo 4.5 punktą: Poriniais metais tėvas nešvenčia Kūčių ir abiejų Kalėdų dienas su sūnumi. Poriniais metais sūnus švenčia su mama Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d.).

Neporiniais metais Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ir pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) tėvas švenčia su sūnumi, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) 18 val.

Poriniais metais sūnus N. švenčia su tėvu antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), E. B. pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10 val. ir atvežant į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. Jei poriniais metais Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos sutampa su tėvo bendravimo savaitgaliu, tai sūnus į gyvenamąją vietą tėvo grąžinamas gruodžio 23 d. 20 val.

Pakeisti teismo sprendimo 4.5. punktą: Suderinus atostogų laiką su A. T. - B., atostogų laikas gali būti keičiamas tik abiejų šalių susitarimu. Jei tėvo atostogos sutampa su Motinos diena (pirmą gegužės sekmadienį) ir gimimo diena (rugpjūčio 4 d.), pirmumas teikiamas Motinos dienai ir motinos gimimo dienai. Ieškovas privalo savo atostogų laiką derinti taip, kad jos nesutaptų su A. T. - B. Motinos diena, motinos gimimo diena ar motinos suplanuotomis atostogomis kartu su sūnumi. Neporiniais metais Šv. Velykas tėvas švenčia su sūnumi, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmąją dieną 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18 val. Poriniais metais Šv. Velykų tėvas su sūnumi nešvenčia, jas sūnus švenčia su mama arba neporiniais metais Šv. Velykas tėvas su sūnumi švenčia pirmą Šv. Velykų dieną, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. Poriniais metais Šv. Velykas su sūnumi švenčia antrą Šv. Velykų dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų j gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. Jei Šv. Velykos sutampa su tėvo bendravimo savaitgaliu, sūnus į gyvenamąją vietą grąžinamas šeštadienį 20 val.

Pakeisti teismo sprendimo 4.4 ir 5.5 punktus (dėl bendravimo Šv. Velykų dieną):

p. Neporiniais metais Šv. Velykas tėvas švenčia su sūnumi, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmąją dieną 10 vai. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18 vai.

4.4 p. Poriniais metais Šv. Velykų tėvas su sūnumi nešvenčia, jas sūnus švenčia su mama. arba

4.4 p. Neporiniais metais Šv. Velykas tėvas su sūnumi švenčia pirmą Šv. Velykų dieną, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.

4.5 p. Poriniais metais Šv. Velykas su sūnumi švenčia antrą Šv. Velykų dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. Jei Šv. Velykos sutampa su tėvo bendravimo savaitgaliu, sūnus į gyvenamąją vietą grąžinamas šeštadienį 20 val.

Pakeisti teismo sprendimo 19, 20, 21 punktus: A. T. - B. įsipareigoja tėvo bendravimo su vaiku savaitgalių ir atostogų metu, E. B. perduoti sūnaus reikiamus drabužius, priskirtus vaistus, gydytojų rekomendacijas bei kitus vaiko asmeninius daiktus. Sūnaus asmens dokumentus (gimimo liudijimą, asmens tapatybės kortelę ar pasą) perduoti tėvui išvykstant kartu į užsienį.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-133- 752/2017 dalį dėl 190 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui N. B. priteisimo ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. B. periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį nuo priešieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. liepos 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti atsakovę.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

13.1. Teismas netinkamai vertino byloje esamus įrodymus, teismo išvados nustatant bendravimo tvarką prieštarauja viena kitai, todėl teismo sprendimas eilėje punktų keistinas.

13.2. Dėl teismo sprendimo 16 punkto dalies pakeitimo. Teismas privalėjo įvertinti ir atsižvelgti į vaiko amžių (6 metai), kad jis labai jautrus, prisirišęs prie motinos, vaikas sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje, turi rimtų sveikatos problemų (astma, išmatų nelaikymas, nuo stipresnio streso, kurį sukelia tėvo ir jo draugės elgesys, jį ištinka nervinis tikas), kad 2021 m. rugsėjo mėn. pradės lankyti mokyklą, dėl ko patirs stresą, kad vaikas įpratęs eiti į ugdymo įstaigą iš savo gyvenamosios vietos, kuri yra vos už 50 metrų nuo namų, todėl ėjimas į ugdymo įstaigą iš tėvo namų, vaikui sukels papildomo, nereikalingo streso. Tėvas, grąžindamas vaiką sekmadienį 20 val., išlaikytų sūnui įprastą dienotvarkę. Vaiko paėmimas iš ugdymo įstaigos po pamokų/užsiėmimų, kurios baigiasi 12-13 val., suteiktų tėvui galimybę ir pareigą dalyvauti sūnaus socialiniame gyvenime, tiesiogiai pabendrauti su vaiko klasės auklėtoja, susipažinti su vaiko klasės draugais, jų tėvais, dalyvauti susirinkimuose, nuvežti/parvežti vaiką į/iš būrelio.

13.3. Dėl teismo sprendimo 2 punkto pakeitimo. Šio punkto dalis dėl bendravimo tėvo gimimo dieną (liepos 3 d.), jei tai nedarbo diena, turi būti patikslinta, kad vaikas grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną, žinant ieškovo elgesį, nes jis nesilaikė ir ankstesnio teismo sprendimu nustatytos konkrečios bendravimo datos ir laiko ir dėl sprendimo aiškumo ir tikslumo;

13.4. Dėl teismo sprendimo 3.1 punkto patikslinimo. Šiame punkte turėtų būti nurodytas ne tik sūnaus grąžinimo laikas, bet ir diena, t. y. teismo sprendimas turėtų būti konkretesnis, kad mažiau kiltų ginčų tarp tėvų;

13.5. Dėl teismo Sprendimo 3.2 punkto pakeitimo. Šio punkto 3.2.1 - 3.2.4 papunkčiuose nurodyta bendravimo tvarka yra perteklinė ir labai paini. Sūnaus gimtadienis patenka į porinę savaitę (mamos savaitgalis), tai reiškia, kad sūnus savo tikrąją gimtadienio dieną (birželio 16 d.) švęs su mama vieną dieną, o su tėvu švęs kitas dvi dienas ir dar per motinos ir sūnaus bendravimo savaitgalį;

13.6. Dėl teismo Sprendimo 4.4 ir 4.5 punktu pakeitimo. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, Kūčias ir Šv. Kalėdas tėvas su sūnumi švenčia kiekvienais metais. Neporiniais metais tėvas švenčia 3 dienas (12.24-25-26d)., o motina neporiniais metais, iš viso negalės švęsti Kūčias ir Šv. Kalėdas su vaiku. Poriniais metais, kai nustatytas bendravimas su motina, tėvas su vaiku švenčia antrą Kalėdų dieną. Vadinasi vaikas su motina gali švęsti tik kas antrus metus ir tik dalį šventės, o tėvas kiekvienais metais. Todėl turėtų būti nustatytos vienodos sąlygos vaikui švęsti Kūčias ir Šv. Kalėdas su abiem tėvais;

13.7. Dėl teismo Sprendimo 4.5 punkto. Teismo sprendime 4.5 punktai nurodyti du. Nesutiktina su 4.5 punktu dėl atostogų, kadangi jame teismas prieštarauja sau. Nurodyta, jog ieškovas privalo atostogų laiką derinti taip, kad jos nesutaptų su Motinos diena, su atsakovės gimimo diena ar su atsakovės suplanuotomis atostogomis kartu su sūnumi. Sprendimo 2 punkte teismas jau pasisakė, kad pirmumo teisė suteikta Motinos dienai ir motinos gimimo dienai, todėl 4.5 punkte sprendimo dalis „suderinus atostogų laiką su A. T. - B., atostogų laikas gali būti keičiamas tik abiejų šalių susitarimu. Jei tėvo atostogos sutampa su Motinos diena ir gimimo diena, pirmumas teikiamas Motinos dienai ir gimimo dienai. Jeigu E. B. rugpjūčio 4 d. (A. T. - B. gimimo dieną) atostogauja su sūnumi ir tą dieną su sūnumi N. yra išvykęs iš Kauno, N. B. rugpjūčio 4 d. leidžia su tėvu. Tuo atveju, jeigu E. B. kasmetinės atostogos sutaps su A. T. - B. kasmetinėmis atostogomis, N. B. pusę atostogų laiko praleidžia su E. B., o kitą pusę - su A. T. - B.“, turėtų būti pakeista;

13.8. Dėl teismo sprendimo 4.4 ir 4.5 punktų (dėl bendravimo Šv. Velykų dieną). Nesutiktina ir dėl šiame punkte nurodytos bendravimo tvarkos per Šv. Velykas. Turi būti nustatyta atsakovės siūloma bendravimo per Šv. Velykas tvarka;

13.9. Dėl teismo Sprendimo 19, 20 ir 21 punktu pakeitimo. Visi nurodyti 19, 20, 21 punktai turėtų būti sujungti, nes jie dubliuojasi. Kaskart tėvui pasiėmus sūnų pateikti tėvui sūnaus asmens dokumentus nėra jokio pagrindo. Vaiko asmeniniai dokumentai atsakovei reikalingi, o tėvui sūnaus asmens dokumentai reikalingi tik išvykstant su sūnumi į užsienį, kuriuos jis privalo po kelionės grąžinti vaiko motinai;

Dėl išlaikymo dydžio

13.10. Teismo priteista 305 Eur suma patenkins tik dalį pagrindinių, būtinų vaiko poreikių. Vaikas turi ir specialių poreikių: vaikas gydomas nuo tuštinimosi sutrikimo, jam reikalingos psichologo ir odontologo paslaugos, išlaidos padidės dėl mokymosi. Teismas nevertino, kad atsakovė neteko darbo ir gauna 648,30 Eur nedarbo išmoką, kuri kas ketvirtį mažėja iki 359,22 Eur.

Dėl bendravimo tvarkos

14.1. Atsikirtimai į atsakovės apeliacinį skundą jau yra nurodyti ieškovo apeliaciniame skunde, todėl jais turi būti vadovaujamasi ir kaip atsikirtimais į atsakovės apeliacinio skundo argumentus;

14.2. Kadangi atsakovė neteikė atsiliepimo į ieškovo ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nereiškė priešieškinio dėl ieškovo bendravimo tvarkos su sūnumi, todėl ieškovės apeliaciniame skunde pareikšti konkretūs savarankiški reikalavimai dėl ieškovo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, nepareikšti savalaikiai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei neapmokėti žyminiu mokesčiu, apskritai net negali būti nagrinėjami;

14.3. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kad vaikas yra ypatingai jautrus, kad yra prisirišęs tik prie motinos, sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje, kad nuo streso, kurį sukelia tėvo ir jo draugės elgesys, jį ištinka nervinis tikas. Vaiko ligos buvo įvertintos dar 2017 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendime;

14.4. Atsakovės reikalavimas neleisti ieškovui jo gimimo dieną praleisti daugiau laiko su savo sūnumi, sulyginant šią dieną su įprasta savaitės diena, tuo pat metu atsakovės gimimo dienai suteikiant didesnės šventės statusą, neturi jokio loginio pagrindimo ir rodo ne vaiko interesų gynimą, o tik ieškovės ambicijas;

14.5. Atsakovė reikalauja sau išskirtinių sąlygų bendrauti su sūnumi tuo metu, kai ieškovas su sūnumi leis savo vasaros atostogas. Tačiau tokias pat sąlygas sudaryti ieškovo bendravimui su sūnumi atsakovės vasaros atostogų metu atsakovė neketina. Atsakovė reikalauja sau didesnių teisių ir geresnių sąlygų, nei numato suteikti ieškovui;

14.6. Atsakovė reikalauja keisti ir ieškovo bendravimo su sūnumi per Šv. Velykas tvarką taip, kad ieškovas neturėtų jokios galimybės išvykti su sūnumi pas gimines, artimuosius už Kauno ribų, bei kartu su jais švęsti šią šventę, nes atsakovė reikalauja, kad vaikas, paimtas iš namų 10.00 val. būtų grąžintas namo tą pačią dieną 20.00 val.;

14.7. Atsakovė manipuliuoja vaiko tuštinimosi problema, reikalaudama, kad būtų nustatyta tokia ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią vaikui būtų leidžiama tik minimaliai nakvoti pas ieškovą;

14.8. Atmestinas atsakovės reikalavimas, kad iš ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos būtų pašalintas įpareigojimas atsakovei pateikti vaiko dokumentą. Vaiko dokumentas ieškovui yra būtinas, nes vaikui gali atsitikti nelaimė, dėl kurios jam gali prireikti ir stacionarios medicininės pagalbos. Be to, yra pramogų, kur būtina pateikti vaiko amžių patvirtinantį asmens dokumentą, dokumentas gali suteikti ir įvairių lengvatų, nuolaidų įsigyjant bilietus į renginius. Vaikas turi net tris jo tapatybę patvirtinančius dokumentus, todėl vieno iš šių dokumentų pateikimas ieškovui netrukdo atsakovei naudotis kitais vaiko dokumentais;

Dėl išlaikymo padidinimo

14.9. Ieškovo apeliaciniame skunde yra išsamiai ir argumentuotai pasisakyta dėl išlaikymo padidinimo nepagrįstumo;

14.10. Atsakovės priešieškinis dėl išlaikymo padidinimo neatitinka nė vieno iš CPK 143 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodytų atvejų, todėl buvo pareikštas nesilaikant CPK nustatytų reikalavimų ir negalėjo būti nei priimtas, nei net iš dalies patenkintas.

Dėl bendravimo tvarkos

Dėl išlaikymo padidinimo

15.6. Šioje byloje tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu sprendžiami klausimai, susiję su šalių nepilnamečiu vaiku, o tai reiškia, kad tarp priešieškinio ir ieškinio yra tarpusavio ryšys ir juos kartu nagrinėjant galima greičiau ir teisingai išnagrinėtas ginčas, todėl ieškovo teiginiai dėl priešieškinio priėmimo yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

17. Byloje sprendžiamas ginčas dėl tėvo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos bei priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio.

18. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).

19. Teisėjų kolegijos vertimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta tėvo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka yra plati ir detali, tačiau kai kurie punktai yra nekonkretūs ir besikartojantys, todėl atsižvelgiant į šalių apeliacinių skundų argumentus, vaiko amžių ir jo interesus yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką iš dalies pakeisti.

20. Teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte (teismo sprendime 16 p.) nurodytas ieškovo bendravimas su sūnumi neporinėmis metų savaitėmis savaitgaliais darbo dieną, penktadienį ir nedarbo dieną, penktadienį. Šiame punkte yra numatyta, kad ieškovas sūnų darbo dieną penktadienį pasiima iš gyvenamosios vietos 19 val. ir grąžina sūnų į ikimokyklinio ugdymo /mokymo įstaigą pirmadieniais iki pirmo užsiėmimo / pamokos pradžios. Atsakovė sutinka, kad ieškovas sūnų paimtų iš ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigos po užsiėmimų/pamokų, tačiau nesutinka su nustatytu vaiko grąžinimu pirmadienį, prašo šį punktą pakeisti ir nustatyti, kad vaikas būtų grąžinamas į gyvenamąją vietą sekmadienį dėl sekančių argumentų: 2021 m. rugsėjo mėn. sūnus pradės lankyti mokyklą, todėl atsiras nauja dienotvarkė, nauja veikla. Kadangi sūnaus mokykla vos už 50 metrų nuo namų, todėl, ieškovės nuomone, sūnaus ėjimas į ugdymo įstaigą iš tėvo namų, jam sukels papildomo nereikalingo streso. Teisėjų kolegija sutinka, kad vaikas po bendravimo su tėvu savaitgaliais būtų grąžinamas sekmadienį 20 val. į gyvenamąją vietą, nes po savaitgalio vaikui reikia pasiruošti į mokyklą iš vakaro. 1 punkte nustatyta tėvo su vaiku bendravimo tvarka trečiadieniais paliekama nepakeista, nes tai atitinka vaiko interesus.

21. Sprendimo rezoliucinės dalies 2 puntu numatyta vaiko bendravimas su tėvu Tėvo dieną, E. B. gimimo dieną ir Motinos dieną. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad šis punktas būtų patikslintas nustatant, jog Tėvo gimimo dieną (liepos 3 d.) vaikas grąžinamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.

22. Dėl sūnaus bendravimo su tėvu vaiko gimimo dieną (birželio 16 d.) atsakovė prašo pakeisti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų 3.1 – 3.2.4 punktų formuluotes ir nustatyti, jog tėvas su sūnumi vaiko gimimo dieną bendrauja neporiniais metais, o motina – poriniais metais, numatant vaiko grąžinimą į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka ir nustato, kad neporiniais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su sūnumi per sūnaus gimtadienį (birželio 16 d.): darbo dieną pasiimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos po vakarienės (užsiėmimų) / mokymo įstaigos po užsiėmimų (pamokų) ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val., nedarbo dieną arba dieną nesant užsiėmimų ir pamokų, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. Poriniais kalendoriniais metais sūnus N. savo gimimo dieną su tėvu švenčia kitą dieną po sūnaus gimimo dienos, t. y. birželio 17 d.: darbo dieną pasiimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo po vakarienės (užsiėmimų)/ mokymo įstaigos po užsiėmimų (pamokų) ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val., nedarbo dieną arba dieną, nesant užsiėmimų ir pamokų, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. Poriniais metais, sūnus tikrąją gimimo dieną (birželio 16 d.) praleidžia su mama.

23. Dėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje 4.4 - 4.5 punktais numatytos vaiko su ieškovu bendravimo tvarkos Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis šalys susitarė, kad ieškovas su vaiku per šias šventes bendrauja neporiniais metais, o poriniais metais su vaiku bendrauja atsakovė. Todėl teismo sprendimo punktas dėl vaiko bendravimo su tėvu švenčių dienomis keičiamas ir išdėstomas taip: neporiniais metais Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25 ir 26 dienomis) tėvas švenčia su sūnumi, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d. ) 20 val.

24. Dėl ieškovo bendravimo su vaiku per Šv. Velykas šalys taip pat susitarė, kad ieškovas su vaiku per Šv. Velykas bendrauja neporiniais metais, vaiką pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmąją dieną 10 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18 val. Poriniais metais su vaiku per Šv. Velykas bendrauja atsakovė.

25. Dėl vaiko bendravimo su tėvu atostogų metu, ieškovas nesutinka, kad reikia informuoti atsakovę apie numatomas atostogas prieš 30 dienų ir mano, kad užtenka prieš 14 dienų iki atostogų. Taip pat jo nuomone, atostogų derinti nereikia, užtenka atsakovę tik informuoti. Atsakovės nuomone, apie atostogas reikia informuoti prieš 30 dienų, tačiau sutinka, kad atostogų nereikia derinti, užtenka tik informuoti. Taip pat atsakovės nuomone, nereikia atostogų derinti su šalių gimtadieniais, nes gimtadieniai neturėtų trukdyti praleisti atostogas su vaiku. Kadangi ieškovas nurodė, kad jo darbovietėje atostogos yra numatomos dar sausio mėnesį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas turi galimybę informuoti atsakovę apie numatomas atostogas prieš 30 dienų. Kadangi šalių gimtadieniai, Motinos diena neturėtų įtakoti su vaiku leidžiamų atostogų, todėl pirmumas teikiamas šalių gimtadieniams ir Motinos dienai atostogų metu, iš nustatytos bendravimo tvarkos šalintinas.

26. Atsakovė nurodo, kad teismo sprendimo 19, 20, 21 punktai turėtų būti sujungti, nes jie dubliuojasi ir išdėstomi taip: A. T. - B. įsipareigoja tėvo bendravimo su vaiku savaitgalių ir atostogų metu, E. B. perduoti sūnaus reikiamus drabužius, priskirtus vaistus, gydytojų rekomendacijas bei kitus vaiko asmeninius daiktus. Sūnaus asmens dokumentus (gimimo liudijimą, asmens tapatybės kortelę ar pasą) perduoti tėvui išvykstant kartu į užsienį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vaiko asmens dokumentai gali būti reikalingi ne tik išvykstant į užsienį, bet ir kitu metu, todėl šiuos punktus išdėsto taip: A. T.-B. įsipareigoja tėvo bendravimo su vaiku savaitgalių ir atostogų metu, E. B. perduoti sūnaus reikiamus drabužius, priskirtus vaistus, gydytojų rekomendacijas bei kitus vaiko asmeninius daiktus. A. T. - B. pateikia reikiamus sūnaus N. asmens dokumentus, būtinus išvykai su tėvu. E. B. informuoja A. T. - B. apie numatomos su sūnumi veiklos pobūdį ir vietą, jei yra būtinas specialus pasirengimas pasirinktam laisvalaikio praleidimui.

27. Ieškovas nesutinka su ieškovui ir atsakovei nevienodai nustatyta vienas kito informavimo tvarka sūnaus ligos atveju (23 ir 25 punktai). Ieškovas prašo, kad informavimo tvarka būtų suvienodinta ir atsakovė taip pat privalėtų jį informuoti apie sūnaus ligą nedelsiant. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju šalių teisės turi būti lygios ir todėl tvarka dėl vienas kito informavimo apie sūnaus sveikatos būklės pasikeitimą išdėstoma taip: sūnui N. B. pablogėjus sveikatai, traumos ar ligos atveju šalys viena kitą informuoja nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 12 valandų. Dvylikos valandų laikotarpis nustatytas atsižvelgiantį į tai, jeigu dėl vaiko sveikatos būklės įvertinimo būtų kreipiamasi į gydymo įstaigą.

28. Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad nekonkretus bendravimo tvarkos 26 punktas, pagal kurį nustatytas bendravimas sūnaus ligos atveju, todėl šis punktas tikslintinas, nustatant, kad tais atvejais, kai dėl N. B. ligos, trunkančios ilgiau kaip 7 dienas, tėvui E. B. nėra galimybės sūnaus išsivežti iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendrauti, A. T. - B. privalo (atsižvelgiant į sūnaus sveikatos būklę) sudaryti sąlygas ne mažiau nei 1 val. per dieną bendrauti tėvui su sūnumi elektroninėmis bei kitomis ryšio priemonėmis šalių suderintu laiku.

29. Teismo sprendimo rezoliucinės dalies 27 punkte nustatyta, kad sūnaus N. B. ligos atveju gydymo įstaigoje tėvas lanko sūnų pagal anksčiau aptartą bendravimo tvarką, t.y. jo bendravimo su sūnumi dienomis ir laiku. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad sūnui būnant ligoninėje ieškovas neturės galimybės bendrauti su sūnumi pagal anksčiau aptartą tvarką, t.y. jo bendravimo su sūnumi dienomis ir laiku, todėl šis punktas keistinas. Teismas nustato, kad ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi jo ligos atveju gydymo įstaigoje pagal tos gydymo įstaigos nustatytą ligonių lankymo tvarką ir laiką.

30. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos punktų teisėjų kolegija nepasisako, jie paliekami nepakeisti, nes šalių teisių nepažeidžia bei atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

31. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nustatytos bendravimo tvarkos keičiamas iš dalies, tėvo ir vaiko bendravimo tvarka šios nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstoma nauja formuluote.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

32. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. T. .y. proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

34. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017-06-12 sprendimu nuspręsta priteisti iš ieškovo E. B. išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. B., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016-02-09) iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirta A. T. - B..

35. Skundžiamu teismo sprendimu Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui buvo padidintas ir nuo 2020 m. liepos 8 d. iš E. B. priteistas išlaikymas po 305 Eur (tris šimtus penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės

36. Su priteistu išlaikymo dydžiu nesutinka abi šalys: apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimo dalį dėl išlaikymo padidinimo panaikinti ir atsakovės priešieškinio reikalavimą šioje dalyje atmesti; atsakovė prašo priteistą išlaikymą padidinti iki 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

37. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo priteisto iš ieškovo išlaikymo yra išaugę vaiko poreikiai, todėl pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad N. B. serga dominuojančia alergine astma, vidurių užkietėjimu, 2018 m. operuotas prieširdžių pertvaros defektas, VšĮ Minčių dėlionė psichoterapeutė nurodė, jog vaikas yra jautrus, sunkiai adaptuojasi. Vaiko poreikių analizės pagrindu teismas padarė išvadą, kad N. B. poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga 610 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši išvada yra pagrįsta.

38. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai iš 610 Eur sumos neatėmė atsakovės kas mėnesį gaunamos iš valstybės 60 Eur išmokos vaikui, tačiau nagrinėjamu atveju šis argumentas atmestinas. Teisėjų kolegija vadovaujasi naujausia kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

39. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matosi, kad teismas išsamiai išanalizavo šalių turtinę padėtį. Teismas nustatė, kad Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), transporto priemonė – automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sodros duomenis ieškovo darbo užmokestis UAB „Baltic Logistic Solutions“ nuo 2020-01-01 iki šios dienos yra nuo 1433,19 Eur iki 1978,60 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Ieškovas turi kreditorių SEB bankas, kuriam yra mokama būsto paskola, kas mėnesį moka po 140,15 Eur ir SB lizingas po 108,78 Eur už automobilį. Ieškovas mokosi pagal kompiuterinės įrangos derintojo modulinę profesinio ugdymo programą. Atsakovei A. T. - B. asmeninės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovės vardu įregistruotas automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė nedirba, nuo 2020-08-26 gauna nedarbo išmoką nuo 359,22 Eur iki 648,30 Eur iki 2021-05-25.

40. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį yra pajėgus mokėti vaikui kas mėnesį po 305 Eur. Atsakovas negali būti atleidžiamas nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir ši pareiga negali būti perkeliama valstybei ar vienam iš tėvų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu vaiko materialinio aprūpinimo užtikrinimu, todėl ir dėl šio argumento mažinti priteisto išlaikymo dydžio nėra pagrindo.

41. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl priteisto iš ieškovo išlaikymo padidinimo iki 350 Eur per mėnesį netenkinamas, nes aplinkybė, kad atsakovė šiuo metu nedirba ir gauna nedarbingumo pašalpą nesuteikia teisės nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą didesne dalimi perkelti ieškovui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), todėl ir dėl šio argumento priteistą iš ieškovo išlaikymą didinti nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Kadangi šalys bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme dėl dalies teismo nustatytų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos punktų susitarė, dalį bendravimo tvarkos punktų apeliacinės instancijos teismas keičia atsižvelgiant į šalių apeliacinių skundų argumentus bei nepilnamečio vaiko interesus, todėl teismo sprendimas keičiamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo tenkinami iš dalies, priteisto išlaikymo dalyje – ieškovo ir atsakovės skundai atmetami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 str. 1, 2 d.).

44. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas iš viso patyrė 815 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 740 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 75 Eur žyminis mokestis. Atsakovė pirmojoje instancijoje patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 70 procentų, o priešieškinio reikalavimai – 87 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tik nežymiai pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, todėl sprendžiama, kad dėl šio pakeitimo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

46. Ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies. Apeliacinių skundų turtiniai reikalavimai, atitinkamai ieškovo dėl išlaikymo sumažinimo, o atsakovės dėl išlaikymo padidinimo, atmesti. Įvertinus apeliacinės instancijos teismo atliktus ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus, bei tai, kad dalis bendravimo tvarkos punktų nustatyti šalių abipusių nuolaidų būdu, sprendžiama, kad patenkinta 30 procentų ieškovo apeliacinio skundo ir 35 procentų atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų.

47. Apeliacinėje instancijoje ieškovas patyrė 356 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 250 Eur advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ir 106 Eur žyminis mokestis. Apeliacinėje instancijoje atsakovė patyrė1375 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (500 Eur sumokėta už apeliacinio skundo parengimą ir 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), 300 Eur papildomos pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje išlaidos bei 75 Eur žyminis mokestis.

48. Ieškovas turi teisę į 106,80 Eur (356x30%), o atsakovė į 481,25 Eur (1375x35%) apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atlikus ieškovo ir atsakovės vienas kitam vienarūšių priešpriešinių mokėtinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 374,45 Eur (481,25-106,80). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteistina 374,45 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti (CPK 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu nustatytą ieškovo E. B. ir nepilnamečio vaiko N. B. bendravimo tvarką pakeisti ir išdėstyti taip:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-133-752/2017 dalį, kuria nustatyta ieškovo E. B. bendravimo tvarka su sūnumi N. B. ir nustatyti, kad E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu sūnumi N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja:

Neporinėmis metų savaitėmis ieškovas E. B. bendrauja su sūnumi N. B. savaitgaliais taip: darbo dieną, penktadienį pasiimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigos po užsiėmimų/pamokų ir grąžina sūnų sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val.; darbo dieną, penktadienį nesant užsiėmimų ir pamokų, pasiimdamas sūnų 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val.; nedarbo dieną, penktadienį pasiimdamas sūnų 10 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val.

Kiekvieną savaitę ieškovas E. B. bendrauja su sūnumi N. B. trečiadieniais: darbo dieną pasiimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos po vakarienės (užsiėmimų) / mokymo įstaigos užsiėmimų (pamokų) ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; nedarbo dieną, pasiimdamas sūnų 10 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; darbo dieną, nesant užsiėmimų ir pamokų, pasiimdamas sūnų 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 20 val.

Jei Tėvo diena (pirmasis birželio sekmadienis) ir E. B. gimimo diena (liepos 3 d.) nepatenka į tėvo bendravimo tvarką, tėvas su sūnumi bendrauja taip:

Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) tėvas bendrauja su sūnumi pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.

Tėvo gimimo dieną (liepos 3 d.), jei tai nedarbo diena, tėvas pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; darbo dieną pasiima sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos po vakarienės (užsiėmimų) / mokymo įstaigos po užsiėmimų (pamokų) ir grąžina sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; darbo dieną, sūnui nesant užsiėmimų ir pamokų, pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.

Jei Motinos diena (pirmasis gegužės sekmadienis) sutampa su bendravimo tėvo su sūnumi savaitgaliu, tai tėvas grąžina sūnų į gyvenamąją vietą šeštadienį 20 val.

Jei motinos gimimo diena (rugpjūčio 4 d.) sutampa su tėvo bendravimo su sūnumi dienomis, tai tėvas grąžina sūnų į gyvenamąją vietą rugpjūčio 3 d. 20 val.

Neporiniais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su sūnumi per sūnaus gimtadienį (birželio 16 d.): darbo dieną pasiimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos po vakarienės (užsiėmimų) / mokymo įstaigos po užsiėmimų (pamokų) ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val., nedarbo dieną arba dieną nesant užsiėmimų ir pamokų, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. Poriniais kalendoriniais metais sūnus N. savo gimimo dieną su tėvu švenčia kitą dieną po sūnaus gimimo dienos, t. y. birželio 17 d.: darbo dieną pasiimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos po vakarienės (užsiėmimų)/ mokymo įstaigos po užsiėmimų (pamokų) ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; nedarbo dieną arba dieną, nesant užsiėmimų ir pamokų, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. Poriniais metais sūnus tikrąją gimimo dieną (birželio 16 d.) praleidžia su mama.

Neporiniais metais Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25 ir 26 dienomis) tėvas švenčia su sūnumi, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d. ) 20 val.

Poriniais metais Naujus metus tėvas švenčia su sūnumi, pasiimdamas sūnų gruodžio 31 d. iš ugdymo/mokymo įstaigos po užsiėmimų ar gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sausio 1 d. 20 val.

Ieškovas su vaiku per Šv. Velykas bendrauja neporiniais metais, vaiką pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmąją dieną 10 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18 val.

E. B. kiekvienais metais su sūnumi N. praleidžia 28 dienas savo kasmetinių atostogų, iš kurių vieną kartą ne mažiau kaip 14 dienų paeiliui ir dar du kartus atostogų dienų skaičių pasirinktinai arba dar vieną kartą - 14 dienų. E. B. savo atostogų su sūnumi periodu, pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 7.30 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną į gyvenamąją vietą 18 val. E. B. informuoja A. T. - B. apie planuojamas atostogas ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. Atostogų laikas gali būti keičiamas abiejų šalių susitarimu. Tuo atveju, jeigu E. B. kasmetinės atostogos sutaps su A. T. - B. kasmetinėmis atostogomis, N. B. pusę atostogų laiko praleidžia su E. B., o kitą pusę - su A. T. - B..

Atostogų metu E. B. turi teisę su sūnumi N. išvykti į keliones Lietuvoje ar už Lietuvos ribų. A. T. - B. įsipareigoja nedaryti tam jokių kliūčių ir, jeigu būtų reikalingi vaiko išvykimo dokumentai, A. T. - B. įsipareigoja pasirūpinti, kad vaikas tokius dokumentus turėtų.

N. B. pradėjus lankyti mokyklą, tėvas su sūnumi praleidžia sūnaus mokyklines atostogas – rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario taip:

- žiemos (Kalėdų) atostogas - poriniais metais, tėvas bendrauja su sūnumi, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 7.30 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18 val.

- žiemos atostogas - neporiniais metais, tėvas bendrauja su sūnumi, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 7.30 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18 val.

- pavasario atostogas - poriniais metais, tėvas bendrauja su sūnumi, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 7.30 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18 val.

- rudens atostogas - neporiniais metais, tėvas bendrauja su sūnumi, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 7.30 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18 val.

A. T. - B. įsipareigoja tėvo bendravimo su vaiku savaitgalių ir atostogų metu, E. B. perduoti sūnaus reikiamus drabužius, priskirtus vaistus, gydytojų rekomendacijas (vaiko ligos atveju) bei kitus vaiko asmeninius daiktus, sūnaus asmens dokumentus (gimimo liudijimą, asmens tapatybės kortelę ar pasą), reikalingus išvykai su tėvu. E. B. informuoja A. T. - B. apie numatomos su sūnumi veiklos pobūdį ir vietą, jei yra būtinas specialus pasirengimas pasirinktam laisvalaikio praleidimui.

Tais atvejais, kai tėvui E. B. bendrauti su sūnumi N. B. nepavyksta tomis dienomis, kai yra nustatytas sūnaus N. bendravimas su tėvu, bendravimo dienos nekompensuojamos. Bendravimo dienos papildomai nustatomos šalių susitarimu.

A. T. - B. ir E. B. įsipareigoja vienas kitam apie sūnaus N. B. sveikatos būklės pasikeitimus (traumos ar ligos atveju) pranešti nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 12 val. nuo ligos pradžios.

Sūnaus N. B. ligos atveju gydymo įstaigoje tėvas lanko sūnų pagal tos gydymo įstaigos nustatytą ligonių lankymo tvarką ir laiką.

Tais atvejais, kai dėl N. B. ligos, trunkančios ilgiau kaip 7 dienas, tėvui E. B. nėra galimybės sūnaus išsivežti iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendrauti, A. T. - B. privalo ( atsižvelgiant į sūnaus sveikatos būklę) sudaryti sąlygas ne mažiau nei 1 val. bendrauti tėvui su sūnumi elektroninėmis bei kitomis ryšio priemonėmis šalių suderintu laiku.

Abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu ir/ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų.

Kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusio su vaiku klausimais ir/ar su vaiku palaikyti, pasikeitimą.

A. T. - B. įpareigojama visais atvejais ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną informuoti vaiko tėvą E. B. apie vaiko gyvenamosios vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos pasikeitimą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. T. - B. a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 374,45 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus 45 centus) bylinėjimosi išlaidoms patirtoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.