- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-24
- Bylos Nr.
- e2YT-2301-937/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31966-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Pareiškėjas
- O. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo prosenelė Z. A. (taip pat žinoma kaip Z. G.; mergautinė pavardė – S.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
Pareiškėjas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kurį grindžia Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies nuostata. Migracijos departamentui pateikė duomenis, patvirtinančius, jog pareiškėjo prosenelė Z. A. (taip pat žinoma kaip Z. G.; mergautinė pavardė – S.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą remtis mamos Y. G. Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo dokumentais. Lietuvos Respublikos pilietybė pareiškėjo motinai Y. G. atkurta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020-03-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“, įsigaliojusiu 2020-03-05. Pareiškėjo motinai Lietuvos Respublikos pilietybė atkurta Migracijos departamentui patvirtintus, kad Z. A. (taip pat žinoma kaip Z. G.; mergautinė pavardė – S.) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriame nurodoma, jog nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo prosenelė Z. A. (taip pat žinoma kaip Z. G.; mergautinė pavardė – S.), gim. (duomenys neskelbtini), ir jos tėvai S. Z. S. (S.), gim. (duomenys neskelbtini) vietovėje, ir S. T., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Nusprendė, jog nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra asmens, iki 1940-06-15 buvusio Lietuvos Respublikos piliečio, palikuonis.
Nurodo, jog pareiškėjas yra Z. A. (taip pat žinomos kaip Z. G.; mergautinė pavardė – S.), gim. (duomenys neskelbtini), provaikaitis, tai patvirtina šie dokumentai: 1) pareiškėjo O. B. Izraelio valstybėje išduotas gimimo liudijimas, kuriuo patvirtinama, jog O. B. motina – Y. G., 2) pareiškėjo motinos Y. G. gimimo liudijimas, kuriame nurodoma, jog pareiškėjo motinos tėvai – S. ir I. G., 3) pareiškėjo senelio S. G. gimimo liudijimas, kuriame nurodoma, pareiškėjo senelis gimė (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijime nurodoma, jog S. G. tėvai – I. G. ir Z. S., 4) pareiškėjo senelio išrašas iš Izraelio valstybės gyventojų registro, kuriame nurodoma, kad S. G. ankstesnis vardas ir pavardė – S. G., 5) pareiškėjo prosenelės Z. A. išrašas iš Izraelio valstybės gyventojų registro, kuriame nurodoma, jog Z. A. ankstesnė pavardė – G., jos gimimo data (duomenys neskelbtini) tėvų vardai – S. ir S., 6) pareiškėjo prosenelių I. G., L. sūnaus, ir Z. S., S. dukters, santuokos liudijimas Nr. 1088.
Teigia, jog nustačius, kad pareiškėjo prosenelė Z. A. (taip pat žinoma kaip Z. G.; mergautinė pavardė – S.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietė, nustatymas suteiktų pareiškėjui subjektinę teisę, įtvirtintą Pilietybės įstatyme, atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Pareiškėjas nurodo, jog siekiant surinkti dokumentus buvo kreiptasi į Lietuvos valstybės archyvus, tačiau Lietuvos archyvų išduotų dokumentų bei kitų pareiškėjo pateiktų dokumentų Migracijos departamentui nepakako. Pareiškėjas neturi kitų galimybių ne teismo tvarka patvirtinti fakto, kad pareiškėjo prosenelė iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
2014-10-01 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje Nr. (P1-6532)P2-8044 nurodyta, kad žydų bendruomenių archyviniame fonde, Vilniaus žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) gimė S. Z. (S. Z.) ir S. (S.) iki santuokos T. S. (S., taip dokumente) duktė vardu Z.(pareiškėjo prosenelė).
2014-08-31 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-1556 „Apie gyvenimą Lietuvoje“ nurodoma, jog Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini), 1919-1931 m. namų knygoje įrašyti gyventojai: S. (S.) S., B. ir Ch. (Ch.) s., gim. (duomenys neskelbtini) vietovėje; S. (S.) S. ir F. d., 20 m. amžiaus gimusi (duomenys neskelbtini); S. (S.) M., S.ir S. s., 3 metų amžiaus, gimęs (duomenys neskelbtini); Z., S.ir S. duktė (pareiškėjo prosenelė).
Vilniaus žydų geto archyviniame fonde yra geto gyventojų sąrašų pagal asmens pažymėjimų numerius 1941-1943 m. byla, kurioje įrašyta S. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Archyvo pažymoje nurodoma, jog geto bibliotekos skaitytojų abonementų sąrašų 1941-1943 m. byloje įrašyta S. (S.) Z. Archyvo pažymoje taip pat nurodoma, kad Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde, Vilniaus priėmimo – paskirstymo punkto repatrijuojamiems TSRS piliečiams išduotų drabužių ir iš JAV gautų daiktų paskirstymo žiniaraščių ir sąrašų 1945-1946 m. byloje įrašyta S. Z., S. d. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); skiltyje „Nr. dokumento įrod. Asmenybę kur ir kada išduotas“ įrašyta „(duomenys neskelbtini) p.p. N 1823 12/VII 45 m.“ Su pažyma gauta Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, Vilniaus miesto gyventojų registracijos 1930-1939 m. kartotekoje esančios kortelės Nr. 2667/30V kopija ir Vilniaus miesto savivaldybės archyviniame fonde, Vilniaus miesto gyventojų registracijos kartotekoje esančios 1940-09-26 kortelės kopija. Vilniaus miesto gyventojų registracijos kartotekoje esančioje 1940-09-26 kortelėje nurodyti pareiškėjo prosenelės motinos S. T. S. duomenys – jos gimimo data (duomenys neskelbtini) metai, gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), pilietybė – Lietuvos. Dokumente nurodoma, kad Pareiškėjo prosenelės motinai S. T. S. (duomenys neskelbtini) išduotas vidaus pasas Nr. 3811.
2024-01-17 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie pareiškėjo prosenelės tėvų santuoką Nr. (P1-16)P2-541 nurodoma, jog žydų bendruomenių archyviniame fonde, Vilniaus žydų bendruomenės santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė S. Z. S., B. sūnus ((duomenys neskelbtini) metų), ir S. T., F. duktė ((duomenys neskelbtini) metų).
2025-01-28 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. P2-1130-(8.14 Mr) patvirtinama, jog Vilniaus gubernijos žydų bendruomenių archyviniame fonde, Vilniaus žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini)Vilniuje gimė F. ir F. iki santuokos T. sūnus vardu Š. Š. T. buvo pareiškėjo proprosenelės S. T. brolis.
2025-01-30 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą Nr. P2-1281-(8.14 Mr) nurodoma, kad Vilniaus gubernijos žydų bendruomenių archyviniame fonde, Vilniaus žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė F. ir F. iki santuokos (pavardė nenurodyta) T. sūnus vardu S. S. T. buvo pareiškėjo pro-prosenelės S. T. brolis.
2025-02-24 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymą apie mirtį Nr. P2-2305-(8.14 Mr), kurioje nurodoma, kad Vilniaus gubernijos žydų bendruomenių archyviniame fonde, Vilniaus žydų bendruomenės mirties aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje mirė 13 metų amžiaus Š. T., F. sūnus. Š. T. buvo pareiškėjo proprosenelės S. T. brolis.
2025-03-21 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-1404 „Dėl F. T. gyvenimo Lietuvoje“ su priedais. Kartu su minėta pažyma buvo gautos Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) 1919-06-15 – 1931-03-09 namų knygoje esančių įrašų, Vilniaus miesto seniūnijos archyviniame fonde, F. (F.) T. ir F. T. dokumentų vidaus pasams gauti bylose esančių prašymo (be datos, Vyriausybės komisaro Vilniaus miestui įstaigoje gauto 1923-08-13), 1923-08-23 liudijimo, (duomenys neskelbtini) paso, 1923-05-15 dokumento, Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, Vilniaus miesto gyventojų registracijos 1930 – 1939 m. kartotekoje esančios kortelės kopijos. Dokumente nurodyta, kad F. T. 1916 m. buvo išduotas Vokietijos pasas Nr. 116064, į minėtą pasą įrašyti jos vaikai – N., 13 metų, Š. 11 metų, D. 8 metų, J. (Z.) 6 metai, B. 4 metų. Dokumentuose nurodoma, kad F. T. B. gimimo metai – (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) F. T. prašyme, adresuotame Vilniaus komisarui, nurodoma, kad F. T. Vilniuje gyvena nuo 1900 metų, jai buvo išduotas Vokietijos pasas Nr. 116064.
2025-03-21 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-1405 „Dėl F. T. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ su priedais (priedai Nr. 16-17). Kartu su minėta pažyma gautos Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) 1919-06-15 – 1931-03-09 namų knygoje esančių įrašų, Vilniaus miesto seniūnijos archyviniame fonde, F. T. dokumentų vidaus pasui gauti byloje esančių prašymo (be datos, Vyriausybės komisaro Vilniaus miesto įstaigoje gauto 1926-10-15), 1922-07-25 dokumento, (duomenys neskelbtini) paso, 1923-05-15 dokumento, Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, Vilniaus miesto nekilnojamojo turto ir pastatų anketų byloje esančios 1932-12-21 anketos, Vilniaus miesto gyventojų registracijos 1930-1939 m. kartotekoje esančios kortelės, Vilniaus miesto savivaldybės 1921- 1945 m. archyviniame fonde, namų savininkų pranešimų butų mokesčio klausimu byloje esančio 1940 m. pranešimo, Vilniaus miesto savivaldybės 1940-1944 m. archyviniame fonde, Vilniaus miesto gyventojų registracijos kartotekoje esančios 1940-09-20 kortelės bei Darbininkų ir valstiečių milicijos valdybos archyviniame fonde saugomos išduotų pasų 1941 m. registracijos knygos ištraukos kopijos.
Archyvo duomenys, be kita ko, patvirtina, kad F. T. gimė (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kad jam 1916 metais buvo išduotas Vokietijos pasas Nr. 56050. F. T. prašyme, adresuotame Vyriausybės komisarui, nurodoma, jog F. T. gyvena Vilniuje nuo (duomenys neskelbtini) metų. Dokumentuose taip pat nurodoma, kad pareiškėjo prosenelės motinos tėvas F. T. taip pat buvo Lietuvos pilietis, jam buvo išduotas Lietuvos pasas.
Pareiškėjo prosenelė buvo laikoma Lietuvos Respublikos piliete, remiantis 1939-10-27 priimto Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prosenelė Z. S. gimė (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kuris nuo 1920 m. iki 1939 m. spalio 10 d. buvo okupuotas Lenkijos, vertinant pareiškėjo prosenelės ir jos tėvų teisinį statusą yra aktualūs ir Lietuvos Respublikos pilietybę Vilniaus srityje apibrėžiantys įstatymai, teisės aktai ir tarptautinės sutartys.
Pagal Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamąjį įstatymą tam, kad asmenys, gyvenę Vilniaus mieste ir jo srityje, kuri nuo 1920 m. faktiškai buvo valdoma Lenkijos, ir šių asmenų vaikai būtų pripažįstami Lietuvos piliečiais, turėjo būti nustatytos abi įvedamajame įstatyme nurodytos sąlygos: pirma, šie asmenys 1920-07-12 Lietuvos taikos sutarties su Sovietų Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną turėjo būti laikomi Lietuvos piliečiais, antra, šie asmenys turėjo turėti gyvenamąją vietą toje Vilniaus krašto teritorijoje, kuri buvo nustatyta Lietuvos ir Sovietų Sąjungos 1939-10-10 sutartimi bei 1939-10-27 papildomu protokolu. Tai reiškia, kad tik abi pirmiau nurodytas sąlygas atitinkantys asmenys ir jų vaikai iki 1940-06-15 buvo laikomi Lietuvos piliečiais.
Pirma sąlyga. 1920-07-12 Taikos su Rusija Sutarties 6 straipsnyje buvo nustatyta, jog „asmenys, kurie šios sutarties ratifikavimo dieną gyveno Lietuvos teritorijos sienose ir kurie patys arba jų tėvai nuolatos gyveno Lietuvoje arba buvo įrašyti į sodžių, miestų arba luomų bendruomenes Lietuvos teritorijoje, taip pat asmenys, kurie prieš 1914 metus išgyveno Lietuvoje ne mažiau kaip paskutinius dešimt metų, turėdami nuolatinį darbą, išėmus buvusius civilius bei kariuomenės tarnautojus, kilimo ne iš Lietuvos, su jų šeimynomis – tuo pačiu pripažįstami Lietuvos valstybės piliečiais. Tos pačios kategorijos asmenys, kurie šią sutartį ratifikuojant gyvena trečios valstybės teritorijoje, bet nėra tenai natūralizavęsi, lygiu būdu pripažįstami Lietuvos valstybės piliečiais.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo prosenelės motina bei prosenelės seneliai (iš mamos pusės) nuolatos gyveno Lietuvoje: 1) kartu su 2014-08-31 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4- 1556 „Apie gyvenimą Lietuvoje“ gautuose dokumentuose nurodoma, kad pareiškėjo prosenelės motina S. T. S. gimė (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini); 2) Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie gimimus patvirtina, kad pareiškėjo prosenelės motinos broliai – Š. ir S. gimė Vilniuje atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais (taigi šiais įrodymais patvirtinamas pareiškėjo prosenelės tėvų gyvenimo Vilniuje faktas); 3) Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie mirtį patvirtina, kad pareiškėjo prosenelės mamos brolis Š. mirė Vilniuje (duomenys neskelbtini) metais, kas taip pat įrodo, kad pareiškėjo prosenelės tėvai gyveno Vilniuje; 4) Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymomis patvirtinama, kad pareiškėjo prosenelės motinos S. T. S. abu tėvai F. (F.) T. ir F. T. nuo seno gyveno Vilniuje (F. T. prašyme nurodoma, kad jis Vilniuje gyvena nuo 1899 iki 1926 m., buvo prekybininkas; F. T. prašyme nurodoma, kad Vilniuje ji gyvena nuo 1900 iki 1923 metų.
Antra sąlyga. Pateikti dokumentai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo prosenelė bei jos tėvai 1939-10-27 turėjo gyvenamąją vietą Vilniaus apskrityje. Į bylą pateikti Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduoti dokumentai patvirtina pareiškėjo prosenelės, jos tėvų nuolatinį gyvenimą Vilniuje. Y. V. archyvo išduotame dokumente apie pareiškėjo prosenelę patvirtinama, jog 1941 metais ji buvo Vilniaus gete, vėliau – koncentracijos stovykloje Latvijoje. Pasibaigus karui pareiškėjo prosenelė grįžo gyventi į Vilnių, kuriame (duomenys neskelbtini) metais sudarė santuoką.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotuose dokumentuose patvirtinama, kad pareiškėjo prosenelės motina S. T.-S. yra Lietuvos pilietė, taip pat dokumente nurodoma, jog jai 1940-07-10 buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas. Nurodo, jog akivaizdu, kad pareiškėjo prosenelės motina S. T. S. atitiko 1939-10-27 Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo nuostatas ir buvo pripažinta Lietuvos Respublikos piliete. Minėto įstatymo sąlygas atitiko ir S. T. S. tėvas F. T., kuris taip pat pripažintas turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę.
Pareiškėjo prosenelės motina S. T. S. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, vadinasi ir jos duktė – pareiškėjo prosenelė Z. S., gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, – pripažintina Lietuvos Respublikos piliete pagal 1939-10-27 Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo 3 straipsnio nuostatas kaip Lietuvos piliečio vaikas iki 21 metų amžiaus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2025-11-18 prašymu dėl duomenų pateikimo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareikalavo pateikti papildomus duomenis.
Suinteresuotas asmuo 2025-11-21 teismui pateikė pranešimą dėl papildomų duomenų (DOK-173433).
Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2018 buvo konstatuota, kad pagal Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamąjį įstatymą tam, kad asmenys, gyvenę Vilniaus mieste ir jo srityje, kuri nuo 1920 m. faktiškai buvo valdoma Lenkijos, ir šių asmenų vaikai būtų pripažįstami Lietuvos piliečiais, turėjo būti nustatytos abi įvedamajame įstatyme nurodytos sąlygos: pirma, šie asmenys 1920-07-12 Lietuvos taikos sutarties su Sovietų Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną turėjo būti laikomi Lietuvos piliečiais, antra, šie asmenys turėjo turėti gyvenamąją vietą toje Vilniaus krašto teritorijoje, kuri buvo nustatyta Lietuvos ir Sovietų Sąjungos 1939-10-10 sutartimi bei 1939-10-27 papildomu protokolu. Tai reiškia, kad tik abi pirmiau nurodytas sąlygas atitinkantys asmenys ir jų vaikai iki 1940-06-15 buvo laikomi Lietuvos piliečiais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-10-31 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4691-756/2017 išaiškino, kad pretenduoti į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą, kartu pasiliekant ir turimą kitos valstybės pilietybę, gali tik tie asmenys, kurie 1940-06-15 (t. y. iki buvusios Sovietų Sąjungos įvykdytos okupacijos) turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir tokių asmenų palikuonys.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, jog nors pareiškėjo motinai ir buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, tačiau įvertinus pareiškėjo pateiktus duomenis nėra pakankamai duomenų, jog pareiškėjo protėviai būtų atitikę nutarties abi sąlygas. Atlikus papildomą patikrinimą asmens motinos byloje, buvo nustatyta, kad motinai Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta netinkamai taikant įstatymo nuostatas. Kiekvienas prašymas vertinamas individualiai.
Suinteresuotas asmuo teismui 2025-12-19 teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimo netenkinti.
Lietuvos Respublika tarpukariu Vilniaus kraštą administravo 1920 m. liepos 12 d. – 1920 m. spalio 9 d., vėliau Vilniaus kraštą okupavo Lenkijos Respublika (vėliau Vilniaus kraštas perduotas Lietuvos Respublikai 1939 m. spalio 10 d.), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualūs tie to meto teisiniai reguliavimai, kurie reguliavo Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus Vilniaus krašte.
Lietuvos Respublikos pilietybę apibrėžė 1919-01-09 Laikinasis įstatymas apie Lietuvos pilietybę, kurio 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvos piliečiais buvo laikomi asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjo prosenelė atitinka šias sąlygas (pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjo prosenelės tėvai ir seneliai nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje).
1920 m. liepos 12 d. (ratifikuotos 1920 m. rugpjūčio 6 d.) Lietuvos taikos sutarties su Rusija VI straipsnis nustatė, kad asmenys, kurie šios sutarties ratifikavimo dieną gyvena Lietuvos teritorijos sienose ir kurie patys arba jų tėvai nuolatos gyveno Lietuvoj arba buvo įrašyti į sodžių, miestų arba luomų bendruomenes Lietuvos teritorijoj, taip pat asmenys, kurie prieš 1914-tus metus išgyveno Lietuvoje ne mažiau kaip paskutinę dešimtį metų, turėdami nuolatinį darbą, išėmus buvusius civilinius bei kariuomenės tarnautojus, kilimo ne iš Lietuvos, su jų šeimynomis – tuo pačiu pripažįstami Lietuvos valstybės piliečiais, tačiau pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjo prosenelės tėvai buvo laikomi Lietuvos piliečiais.
1939-10-27 priimto Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta: „Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, kurie 1920-07-12 Lietuvos taikos sutarties su Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną buvo laikomi Lietuvos piliečiais ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną turėjo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ar jo srityje, laikomi Lietuvos piliečiais. Šitų Lietuvos piliečių žmonos ir vaikai ligi 21 metų amžiaus taip pat laikomi Lietuvos piliečiais“. Pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjo prosenelės tėvai 1920-07-12 buvo laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais.
1940-05-03 priimtame Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo pakeitime nustatyta: „Taip pat Lietuvos piliečiais laikomi ir tie Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, 2 kurie ligi 1914 m. rugpjūčio 1 d. bet kurį laiką turėjo Vilniaus mieste ar jo srityje gyvenamąją vietą ir nekilnojamąjį turtą arba darbą ir tarp 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. gyveno toje srityje ne mažiau kaip penkerius metus, jei jie 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. toje srityje turėjo gyvenamąją vietą“. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjos prosenelės tėvai 1920 m. rugpjūčio 6 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, gyveno Vilniaus srityje ir ligi 1914-08- 01 bet kurį laiką Vilniaus srityje turėjo nekilnojamąjį turtą arba darbą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-1- 969/2018 (toliau – Nutartis) konstatavo, kad „pagal Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamąjį įstatymą tam, kad asmenys, gyvenę Vilniaus mieste ir jo srityje, kuri nuo 1920 m. faktiškai buvo valdoma Lenkijos, ir šių asmenų vaikai būtų pripažįstami Lietuvos piliečiais, turėjo būti nustatytos abi įvedamajame įstatyme nurodytos sąlygos: pirmoji, šie asmenys 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Sovietų Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną turėjo būti laikomi Lietuvos piliečiais. Pagal Nutartyje nustatytą antrąją sąlygą, šie asmenys turėjo turėti gyvenamąją vietą toje Vilniaus krašto teritorijoje, kuri buvo nustatyta Lietuvos ir Sovietų Sąjungos 1939 m. spalio 10 d. sutartimi bei 1939 m. spalio 27 d. papildomu protokolu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prosenelės tėvai neatitinka minėtų Nutartyje nustatytų sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymi, kad asmenys Lietuvos Respublikos piliečiais tiek dabar, tiek tarpukariu tapdavo ne automatiškai, bet po tam tikro sprendimo, t. y. vaiko registracija, paso išdavimas ir kt. Sukūrus Lietuvos valstybę bei įkūrus Lietuvos pilietybės institutą, asmenys Lietuvos piliečiais oficialiai dažniausiai tapdavo šiems išsiėmus Lietuvos pasą (kurio išdavimo taisykles nustatė 1919-07-01 priimti įstatai, kurių 2 p. nurodė, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, sukakęs 17 metų, privalėjo turėti pasą, t. y. pilietybės įrodymą (šios prievolės terminas vėliau pratęstas iki 1922-03-31). Pasus išduodavo valsčių valdyba bei nuovadų viršininkai1 ), Pilietybės teisių pripažinimo komisijai priėmus atitinkamą sprendimą ir kt. būdais. 1923-12-03 nutarimu Vidaus reikalų ministerijoje buvo sudaryta Pilietybės teisių pripažinimo komisija, kuriai buvo pavesta spręsti „visas pilietybės bylas asmenų, neturinčių vidaus pasui gauti dokumentų, nurodytų Pasų įstatytų 9 str. II pastaboje, arba nors tuos dokumentus ir turinčių, bet esant abejonei, ar tie asmenys turi teisę į Lietuvos pilietybę pagal Laikinąjį įstatymą apie Lietuvos pilietybę“. Spręsdama bylas, komisija turėjo vadovautis pilietybės santykius reglamentuojančiais įstatymais, kitais teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis, taip pat „turėti galvoje visas faktines aplinkybes, nurodytas prašytojų ir įrodytas raštiškais dokumentais“.
Taip pat nurodo, jog 1939-11-24 Pasų įstatų pakeitime ir Vilniaus miesto ir apskrities viršininko 1939-12-01 patvirtintame Vilniaus miesto ir apskrities vidaus pasų davimo taisyklių projekte, numatyta, kad pasai duodami tiems Vilniaus miesto ir jo srities gyventojams, kurie pateikia ir įrodo Lietuvos pilietybę numatytais dokumentais ir pateikia dokumentus, įrodančius nuolatinę gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ar jo srityje 1920-08-06 ir 1939-10-27 dieną.
Daro išvadą, jog pareiškėjo prosenelės motinai tik 1940-07-10 buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas, nepatvirtina, kad pareiškėjo prosenelės motina 1920-07-12 Lietuvos taikos sutarties su Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną buvo laikoma Lietuvos piliete ir, kad pareiškėjo prosenelė buvo Lietuvos piliete pagal 1939-10-27 priimto Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo 3 dalies nuostatas. Pareiškėjo prosenelė 1940-04-15 negalėjo turėti Lietuvos pilietybės, jei jos motina Lietuvos pilietybę įgijo 1940-07-10.
Pareiškėjas teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka su suinteresuoto asmens atsiliepimu.
Pareiškėjas nesutikimą grindžia 1939-10-27 priimto Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo 3 straipsniu, 1920-07-12 Taikos su Rusija Sutarties 6 straipsniu, teisės doktrina, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2018, Vilniaus apygardos teismo 2025-12-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-4102-871/2025. Pareiškėjas rašytinių paaiškinimų 9 punkto 1-7 papunkčiuose atkartoja pareiškimo motyvus.
Nurodo, jog aplinkybę, jog Lietuvos piliečiais tapdavo automatiškai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021, kurioje teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-11-13 nutarimu „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Konstitucinio teismo nutarime konstatuota, jog: „Lietuvos piliečių korpusą sudarė Lietuvos piliečiai ipso iure (pagal įstatymą): nuolatiniai Lietuvos gyventojai bei iš užsienio į Lietuvą gyventi grįžę jų vaikai; asmenys, iki 1914 m. ne mažiau kaip dešimt metų išgyvenę Lietuvoje, turintys arba nekilnojamojo turto, arba nuolatinį darbą; taip pat asmenys, gavę pilietybę gimimu arba įgiję ją vedybomis; Lietuvos pilietybę buvo galima įgyti ir natūralizacijos būdu. Šis įstatymas buvo keičiamas ir papildomas, tačiau nuostatos dėl to, kas sudaro Lietuvos piliečių korpusą, nebuvo iš esmės keičiamos“.
Vilniaus miesto įvedamajame įstatyme nėra nurodyta jokių papildomų sąlygų asmenį laikyti piliečiu, t.y. nėra nurodyta, kad asmuo laikomas piliečiu tik po paso išdavimo. Pareiškėjas daro išvadą, jog prosenelės motina buvo laikoma Lietuvos Respublikos piliete ipso iure pagal 1919 m. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio 1 punkto nuostatas.
Teigia, jog pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo pro-prosenelė nuo seno gyveno Lietuvoje, prosenelės tėvai susituokė Vilniuje (duomenys neskelbtini), o prosenelė gimė Vilniuje (duomenys neskelbtini), o tai leidžia daryti išvadą, jog 1920-07-12 m. Taikos sutarties su Rusija ratifikavimo dieną (1920-08-06) pareiškėjo pro-prosenelė taip pat gyveno Lietuvoje ir buvo laikoma Lietuvos Respublikos piliete ipso iure kaip asmuo, kuris pats ir jos tėvai nuolatos gyveno Lietuvoje.
Pareiškėjo prosenelė laikoma Lietuvos Respublikos piliete pagal 1939-10-27 Vilniaus miesto įvedamojo įstatymo 3 straipsnio nuostatas kaip Lietuvos piliečio vaikas ligi 21 metų amžiaus. Pateikti duomenys taip pat leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad Pareiškėjo prosenelė bei jos tėvai 1939-10-27 turėjo gyvenamąją vietą Vilniaus apskrityje. Pateikti Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduoti dokumentai patvirtina pareiškėjo prosenelės, jos tėvų nuolatinį gyvenimą Vilniuje. Y. V. archyvo išduotame dokumente apie Pareiškėjo prosenelę patvirtinama, jog 1941 metais ji buvo Vilniaus gete, vėliau – koncentracijos stovykloje Latvijoje. Pasibaigus karui Pareiškėjo prosenelė grįžo gyventi į Vilnių, kuriame (duomenys neskelbtini) metais sudarė santuoką.
Teismas 2025-01-08 nutartimi nutarė įpareigoti pareiškėją O. B, suinteresuotą asmenį Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2026-01-19 pateikti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus duomenis, Rašytinį bylos nagrinėjimą skirti 2026-01-20.
Pareiškėjas 2026-01-16 teismui pateikė pranešimą dėl papildomų duomenų pateikimo (DOK-7850). Pareiškėjas teismui pateikė: 1) prašymų, teiktų Lietuvos valstybės istorijos archyvui, dėl pareiškėjo prosenelės brolių – S. T., Š. T. ir Z. T. gimimo aktų įrašų paieškos kopijas, 2) prašymo, teikto Lietuvos valstybės istorijos archyvui, dėl pareiškėjo prosenelės brolio Š. T. mirties akto įrašo paieškos kopiją, 3) prašymų, teiktų Lietuvos centriniam valstybės archyvui, dėl duomenų apie pareiškėjo prosenelės senelius iš prosenelės motinos S. S. (mergautinė pavardė T.) pusės – F. (F.) T. ir F. (G. F.) T. duomenų paieškos. Taip pat nurodė, jog negali pateikti šių paklausimų, nes jų neišsaugojo: 1) paklausimo, teikto Lietuvos centriniam valstybės archyvui dėl Pareiškėjo prosenelės motinos, į kurį gauta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2024-02-08 pažyma Nr. R4-710 „Apie S. S. gyvenimą Lietuvoje“, 2) Archyvui pateiktų prašymų dėl įrašų išdavimo, kurių pagrindu pateikta 2014-10-01 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-6532)P2-8044 apie Pareiškėjo prosenelės Z. S. gimimą bei 2024-01-17 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie santuoką Nr. (P1-16)P2-541 apie Pareiškėjo prosenelės tėvų S. T. 2 iš 2 ir S. Z. S. santuoką.
Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos per teismo nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo, nurodyto 2025-01-08 nutartimi.
Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Pareiškimas tenkintinas.
CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).
Lietuvos Respublikos pilietybės principus, Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato ir kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (Pilietybės įstatymo 1 straipsnis). Pilietybės įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 ir 17 dalis). Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Pilietybės įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu, dokumentais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Prašymas ir dokumentai dėl pilietybės atkūrimo pateikti Pilietybės įstatymo 9 str. ir 38 str. 2 d. nurodytais pagrindais ir tvarka.
Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940-06-15 palikuonis.
Sprendime nurodyta, jog išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatyta, kad pareiškėjo prosenelė Z. A. gimė ir gyveno Vilniuje, kuris, kaip Vilniaus krašto dalis, buvo okupuotas Lenkijos. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, Lietuvos Respublika šią teritoriją laikė laikinai okupuota ir joje teisiškai galiojo Lietuvos Respublikos įstatymai, tačiau 1924-12-03 buvo nustatytas specialus okupuotos Lietuvos gyventojo statusas ir šioje teritorijoje gyvenę asmenys nebuvo laikomi Lietuvos piliečiais. Pareiškėjo prosenelė teoriškai galėjo būti laikoma Lietuvos piliete, jei šiai būnant nepilnamete jos tėvai (pareiškėjos proproseneliai) S. Z. S. (S.), gim. (duomenys neskelbtini) vietovėje, ir S. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), būtų buvę Lietuvos Respublikos piliečiais. Šiuo atveju aktuali ir pareiškėjo proprosenelių pilietybė, tačiau dokumentų nebuvo pateikta. Tai, jog pareiškėjo proproseneliai bet kuriuo metu iki dukters gimimo bei šiai gimus, turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikti nebuvo, o Migracijos departamentas tokių duomenų Lietuvos Respublikos archyvuose nerado.
Konstatavo, jog pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjos prosenelė Z. A. (Z. G.; S.), gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, ir jos tėvų S. Z. S. (S.), gim. (duomenys neskelbtini) vietovėje ir S. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940-06-15 neturėjo, arba tokie dokumentai nepateikti, o taip pat konstatuotina, kad pareiškėjo protėviai neatitinka šiame sprendime minimų iki 1940-06-15 galiojusių ir Lietuvos Respublikos pilietybę reguliavusių Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų ir tarptautinių sutarčių sąlygų.
Nurodė, jog pateikti dokumentai nepatvirtina nutartyje nurodytų sąlygų, t. y. nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjo prosenelė ir jos tėvai (pareiškėjo proproseneliai) 1920-07-12 Lietuvos taikos sutarties su Sovietų Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną buvo laikomi Lietuvos piliečiais. Pareiškėjo protėviai taip pat neatitinka 1940-05-03 priimtame Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo pakeitime numatytų sąlygų būti pripažintiems Lietuvos piliečiais, t. y. pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog jo proproseneliai ligi 1914-08-01 bet kurį laiką turėjo Vilniaus mieste ar jo srityje gyvenamąją vietą ir nekilnojamąjį turtą arba darbą ir tarp 1920-08-06 ir 1939-10-27 gyveno toje srityje ne mažiau kaip penkerius metus, o taip pat, jog 1920-08-06 ir 1939-10-27 Vilniaus srityje turėjo gyvenamąją vietą.
Byloje pateiktas O. B. gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, jog O. B. motina yra Y. G. (žr. O. B. gimimo liudijimą). iš Y. G. gimimo liudijimo nustatyta, jog Y. G. tėvai yra S.ir I. G.
Iš išrašo iš gyventojų registro matyti, jog S. G. ankstesnė pavardė buvo S. G., o jo motinos vardas – Z., tėvo – I., gimimo data (duomenys neskelbtini), vieta – Lenkija. Iš S. G. gimimo liudijimo nustatyta, jog S. G. gimė Lodzėje, o jo tėvai buvo I. G.ir Z. S.
Iš Izraelio Vidaus reikalų ministerijos išrašo iš Gyventojų registro nustatyta, jog Z. A. gimė (duomenys neskelbtini) Lenkijoje, o jos tėvo vardas S., motinos – S. Ankstesnė Z. A. pavardė Z. G. (pakeista dėl pavardės).
Iš (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimo nustatyta, jog I. G., L. ir Z. S., S. dukters santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)Vilniuje.
Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodyta, jog Žydų bendruomenių archyviniame fonde, Vilniaus žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta (įrašas lenkų kalba), kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje (Wilno) gimė S. Z. (S. Z.) ir S. (S.) iki santuokos T. (T.) S. (S., taip dokumente) dukra vardu Z. (Z.).
Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos apie S. S. gyvenimą Lietuvoje nustatyta, jog Vilnius miesto magistrato archyviniame fonde yra (duomenys neskelbtini) 1919-07-12 – 1931-03-24 namų knyga, kurioje įrašyti buto Nr. 2 gyventojai: S. (S.) S., B. ir Ch. (Ch.) B. (R.) s., g. (duomenys neskelbtini) m. Varšuvoje, siuvėjas; S. T. S., F. ir F. B. d., g. (duomenys neskelbtini) m. Vilniuje, siuvėja; S. M., 4 mėn. Taip pat (duomenys neskelbtini) 1919-10-29 – 1931-04-29 namų knyga, kurioje įrašyti: S. S., B. ir Ch. s., g. (duomenys neskelbtini) m. Varšuvoje, prekybininkas; S. S., T. ir F. B. d., 20 m., gimusi Vilniuje S. M., S. ir S. s., 3 m., gimęs Vilniuje; S. Z., S. ir S. d., gimusi 1921, Vilniuje. Pridedamos Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, Vilniaus miesto gyventojų registracijos 1930-1939 m. kartotekoje esančios kortelės ir Vilniaus miesto savivaldybės archyviniame fonde, Vilniaus miesto gyventojų registracijos kartotekoje esančios 1940-09-26 kortelės. Pažymi, jog daugiau žinių, patvirtinančių, jog S. (S.) T. S. (S., S.), F. (F., T., T.) d., g. (duomenys neskelbtini) m. gyveno Vilniuje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė, dokumentų, patvirtinančių, jog ji iki 1940-06-15 neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės nerasta.
Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie santuoką nurodyta, jog Žydų bendruomenių archyviniame fonde, Vilniaus žydų bendruomenės santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė S. Z. S., B. sūnus 32 m. ir S. T., F. duktė 22 metų.
Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą nurodoma, jog Vilniaus gubernijos žydų bendruomenių archyviniame fonde, Vilniaus žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1901-07-12, Vilniuje gimė F. ir F. iki santuokos (pavardė nenurodyta) T. sūnus vardu Š. (duomenys neskelbtini), Vilniuje gimė F. ir F. iki santuokos (pavardė nenurodyta) T. sūnus vardu S.
Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie mirtį nurodoma, jog Vilniaus gubernijos žydų bendruomenių archyviniame fonde, Vilniaus žydų bendruomenės mirties aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mirė 13 metų amžiaus Š. T., F. sūnus.
Lietuvis centrinis valstybės archyvas pateikė pranešimą dėl F. T. gyvenimo Lietuvoje. Nurodė, jog kartu su pranešimu pateikė Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) 1919-06-15 - 1931-03-09 namų knygoje esančių įrašų (F. 64, ap. 6, b. 7068), Vilniaus miesto seniūnijos archyviniame fonde, F. (F.) T. ir F. (F.) T. dokumentų vidaus pasams gauti bylose esančių prašymo (be datos; Vyriausybės komisaro Vilniaus miestui įstaigoje gauto 1923-08-13), 1923-08-23 liudijimo (F. 53, ap. 11, b. 10153), 1916-07-08 paso, 1923-05-15 dokumento (F. 53, ap. 14, b. 4136, l. 10-14), Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, Vilniaus miesto gyventojų registracijos 1930- 1939 m. kartotekoje esančios kortelės (F. 64, ap. 28, b. l 05244) kopijas. Pažymėjo, jog daugiau žinių, patvirtinančių, jog F. (F., G. F.) T., M. (M., M.) d., g. (duomenys neskelbtini) m., gyveno Vilniuje, dokumentų apie jos turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę bei dokumentų, patvirtinančių, kad ji iki 1940-06-15 neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės, pagal Jūsų pateiktus duomenis, archyve saugomuose fonduose nerasta. Lietuvos gyventojų surašymo iki 1940 m. dokumentai Į archyvą saugojimui neperduoti.
Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje dėl F. T. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje ir kartu su pažymą pateiktų priedų nustatyta, jog F. T. gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), apskritis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – Vilnius, religija žydų. Pateikta namų savininkų pranešimų butų mokesčio klausimu byloje esančio 1940 m. pranešimo kopijos, kuriame matyti, jog T. F. turėjo Lietuvos pasą (1 eilutė). Iš pateiktos kortelės apie F. T. nustatyta, jog jis gimė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), pilietybė – Lietuvos.
(duomenys neskelbtini) pažymoje nustatyta, jog G. Z., kurios tėvai S. ir S. gimusi T., gimė (duomenys neskelbtini)., Vilniuje. Buvo Vilniaus gete, (duomenys neskelbtini), priverstinių darbų stovykloje Rygoje, gyveno slapstydamasi iki išlaisvinimo, (duomenys neskelbtini) Latvijoje išlaisvinta.
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškimu nesutinka. Nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėjo prosenelės motinai tik 1940-07-10 buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas, nepatvirtina, kad pareiškėjo prosenelės motina 1920-07-12 Lietuvos taikos sutarties su Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną buvo laikoma Lietuvos piliete ir, kad pareiškėjo prosenelė buvo Lietuvos piliete pagal 1939-10-27 priimto Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo 3 dalies nuostatas. Pareiškėjo prosenelė 1940-04-15 negalėjo turėti Lietuvos pilietybės, jei jos motina Lietuvos pilietybę įgijo 1940-07-10.
Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.
Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nustatytos Z. Z. S. gimimo datos: (duomenys neskelbtini) (daugumos įrodymų atveju), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Z. S. motina yra S. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurios tėvams (F. T. ir F. T.) 1916 m. buvo išduoti Vokietijos pasai, kurie išduoti tuomet, kai S. T. jau buvo 20 m. Byloje nėra duomenų, kad F. T. ir F. T. iki 1940 m. birželio 15 d. būtų buvę išduoti Lietuvos pasai.
Apie tai, kad Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė nurodyta kaip Lietuvos, patvirtina 1940-09-26 kortelė. Minėtoje kortelėje nėra jokių duomenų apie jai išduotą pasą. Duomenų apie jos Lietuvos pilietybę iki 1940-06-15 byloje nėra.
Apie tai, kad Z. S. motinos S. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., pilietybė nurodyta kaip Lietuvos, patvirtina 1940-09-26 kortelė, kurioje taip pat nurodyta, kad S. T. (duomenys neskelbtini) išduotas Lenkijos pasas, o vidaus pasas išduotas (duomenys neskelbtini). Duomenų apie jos Lietuvos pilietybę iki 1940-06-15 byloje nėra.
Apie tai, kad S. T. sutuoktinio, Z. S. tėvo S. S. (B. ir Ch. sūnus), gim. (duomenys neskelbtini) m., pilietybė nurodyta kaip Lietuvos, patvirtina 1940-07-04 kortelė, kurioje taip pat nurodytas dokumentas vidaus pasas (numeris 2855 Ip.), „1940-6-8“, aukščiau nurodyta eilutė „iš pagrindinės registracijos išimta“. Teismas, remdamasis nurodyta kortele sprendžia, kad Z. S. tėvas S. S. 1940-06-08 turėjo Lietuvos pilietybę, ką patvirtina 1940-07-04 kortelėje nurodyti duomenys apie vidaus paso išdavimą. Šiuo atveju pažymėtina, kad 1940-06-08 Z. S. nebuvo suėję 21 metai.
1939 m. spalio 27 d. priimto Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, kurie 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną buvo laikomi Lietuvos piliečiais ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną turėjo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ar jo srityje, laikomi Lietuvos piliečiais. Šitų Lietuvos piliečių žmonos ir vaikai ligi 21 metų amžiaus taip pat laikomi Lietuvos piliečiais.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. T. (S.) ir S. Z.(S.) susituokė (duomenys neskelbtini) m. Vilniuje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. T. (S.) tėvai gyveno Vilniuje, čia gimė/mirė jų vaikai ((duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m.), jų gyvenimą, mokslą ir darbą Vilniuje patvirtina ir archyviniai duomenys nuo 1919 m.
Teismui nustačius, kad 1940-06-08 (vidaus paso tėvui išdavimo metu) Z. S. nebuvo suėję 21 metai, teismas sprendžia, kad ir Z. S. laikytina Lietuvos piliete.
Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo pareiškimas tenkntinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Z. A. (taip pat žinoma kaip Z. G.; mergautinė pavardė – S.), gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.) Vilniuje, iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui O. B. yra reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo O. B., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo O. B. prosenelė Z. A. (taip pat žinoma kaip Z. G.; mergautinė pavardė – S.), gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.) Vilniuje, iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui O. B. Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.