- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-01
- Bylos Nr.
- eI2-11274-920/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00712-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Linas Baublys, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir kt. reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. A. (toliau – ir Pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti 2025-03-24 priimtą sprendimą Nr. 25S77113 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026-12-11.
Nurodo, kad Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas 2024-12-11 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Migracijos departamento duomenimis įdarbinančioji įmonė su Pareiškėju darbo sutarties nesudarė ir kitose įmonėse Pareiškėjas nedirba. Pareiškėjas atvyko dirbti ir atliko vairavimo egzaminą, ir darbdaviui netiko kaip egzaminas buvo atliktas, ir nepriėmė Pareiškėjo dirbti. To pasėkoje buvo priimtas 2025-03-24 priimtas sprendimas Nr. 25S77113 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026-12-11. Atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Sprendime nurodytą informaciją įdarbinanti įmonė neatliko prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko Pareiškėjas gavo neigiamą Sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškindamas faktines aplinkybes nurodė, kad Migracijos departamento duomenimis, bendrovė (duomenys neskelbtini), tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties su pareiškėju nesudarė, ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas dirbti, tačiau darbo sutartis nesudaryta, konstatuotina, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2025-03-24 sprendimą Nr. 25S77113 panaikinti leidimą laikinai gyventi. Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant ginčijamą sprendimą aiškintis aplinkybes dėl pareiškėjo darbo sutarties nesudarymo. Pareiškėjas neneigia fakto, jog darbo sutartis su Bendrovė nesudaryta, taigi ginčo dėl bylos esminių faktinių aplinkybių nėra. Pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui nesudarius darbo sutarties su Bendrove, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Preziumuotina, kad pareiškėjui yra žinomi Įstatymo įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai, todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos Departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo sprendimo nepriimti. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-03-24 priimto sprendimo Nr. 25S77113 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026-12-11.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis M. A., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), atsakovui 2024-10-03 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui tarpininkavo bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), kuri nurodė, kad įdarbins pareiškėją Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Migracijos departamentas nusprendė tenkinti pareiškėjo prašymą ir UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2026-12-11. Tačiau Migracijos departamentas nustatė, kad bendrovė (duomenys neskelbtini), tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties su pareiškėju nesudarė, ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas dirbti, tačiau darbo sutartis nesudaryta, Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir 2025-03-24 priėmė sprendimą Nr. 25S77113 panaikinti leidimą laikinai gyventi.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatyta užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarka ir kiti užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimai (UTPĮ 1 str. 1 d.).
Vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
UTPĮ 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Leidimas laikinai gyventi panaikinamas jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p.). UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.
UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) (bylai aktuali Aprašo redakcija, galiojusi nuo 2024 m. lapkričio 15 d. Nr. 1V-675), 129² punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte ar 44¹ straipsnyje nurodytais pagrindais arba jeigu Migracijos departamentas priėmė UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje arba UTPĮ 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir praėjus 2 mėnesiams atitinkamai nuo šio leidimo išrašymo dienos ar nuo sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimo dienos (jeigu užsienietis nutraukia darbo sutartį su buvusiu darbdaviu) Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie šio užsieniečio įdarbinimą, atliekami Aprašo 130 punkte nurodyti veiksmai.
Aprašo 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1‑13 ar 15‑21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1‑13 ar 15‑21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos, priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Nagrinėjamu atveju Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, darbo Bendrovėje pagrindu, tačiau Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su Bendrove, o kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirba.
Iš Sprendimo turinio aiškiai matyti, kad Sprendimas priimtas konstatavus du savarankiškus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus (UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. (50 str. 1 d. 2 p.) ir UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p.).
Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, užsieniečiui išduoto leidimo galiojimas tiesiogiai priklauso nuo to, ar pagal prašymą išduoti šį leidimą prisiimti reikalavimai bus įgyvendinti, o išduotas leidimas negali galioti, jei pagrindai, susiję su užsieniečio teise laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebuvo įvykdyti (žr., pvz., LVAT 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1981-821/2024, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2553-1047/2024 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, reikia pabrėžti, kad nagrinėjamoje byloje šalys neginčija, jog Bendrovė darbo sutarties su pareiškėju nesudarė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimas aptariamų aplinkybių pagrindu įtvirtintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte (su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta) ir Aprašo 129² bei 130 punktuose. Kitaip tariant, aplinkybė, kad Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas, vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, darbo Bendrovėje pagrindu, tačiau pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su Bendrove, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju atsirado UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Šiuo aspektu teismas akcentuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškiai suformuotą praktiką Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis UTPĮ reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų, jis privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2553-1047/2024 ir kt.).
Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylos medžiagą nėra pateikti įrodymai, kuriais remiantis būtų galima paneigti ginčijamo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą vertinant jį UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto (nustatyta, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta) taikymo aspektu. Atitinkamai teisėjų kolegija sprendžia, kad vertindamas nustatytas faktines aplinkybes atsakovas tinkamai taikė teisę panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
Dėl UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto (duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės) kaip ginčijamo Sprendimo teisinio pagrindo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2495-463/2024 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2394-575/2024, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2451-789/2024) yra konstatuota, jog atsakovui patikrinimo metu surinkus duomenis, kad pareiškėjas, kuriam mokamas mažesnis nei prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesio darbo užmokestis, neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, ginčo santykiams taikytinas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu), o ne tos pačios dalies 2 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas. LVAT laikėsi pozicijos, kad analogiškai turi būti vertinamos ir situacijos, kai darbo sutartis apskritai nėra sudaroma ir darbo užmokestis nėra mokamas.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau padarė faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo klaidą, nurodydamas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Vietoje UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ginčijamame Sprendime atsakovas privalėjo nurodyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir taikyti jame įtvirtintą teisinį reguliavimą.
Vis dėlto teisėjų kolegija pabrėžia, kad dėl aptariamos atsakovo padarytos teisės klaidos ginčijamas Sprendimas negali būti panaikintas, nes jis pagrįstas kitais teisiniais motyvais (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu). Be to, šiuo aspektu reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atskleidžia, kad aplinkybė, jog administracinis sprendimas grindžiamas teisiniu pagrindu, kurį teisėjų kolegija pripažino netinkamu susiklosčiusioms teisinėms aplinkybėms, galėtų sudaryti pagrindą panaikinti administracinį sprendimą tik tuo atveju, jeigu atsakovas turėtų diskreciją ginčo klausimais ir galėtų priimti kitokį sprendimą. Šiuo atveju atsakovas tokios diskrecijos neturi ir gali priimti tik tokį sprendimą, kuris iš esmės sukelia tas pačias teisines pasekmes kaip ir ginčytas administracinis sprendimas (žr., pvz., LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2394-575/2024 ir kt.).
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pakeičia ginčijamame Sprendime nurodytą leidimo pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo teisinį pagrindą iš UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas pareiškėjo situaciją vertino paviršutiniškai, neatsižvelgė į individualias aplinkybes ir priėmė Sprendimą, remdamasis deklaratyviais, tikrovės neatitinkančiais motyvais, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo Sprendimui priimti pakako oficialių institucijų informacinėse sistemose esančių duomenų, kurie nebuvo paneigti. Šių duomenų aiškumas ir nedviprasmiškumas, be kita ko, atsižvelgiant į imperatyvaus pobūdžio teisės normų determinuotą atsakovo pareigą nustačius atitinkamas aplinkybes naikinti Leidimą laikinai gyventi, eliminavo poreikį rinkti papildomus paaiškinimus iš pareiškėjo. Kitaip tariant, pareiškėjo Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas vadovaujantis aiškiu UTPĮ nustatytu teisiniu reguliavimu, kuris atitinkamu klausimu nesuteikia atsakovui vertinimo nuožiūros laisvės. Kadangi aplinkybė, dėl kurios Leidimas laikinai gyventi turi būti naikinamas, buvo objektyviai nustatyta (su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta) ir ji pati savaime sudarė pakankamą pagrindą priimti Sprendimą, konstatuotina, kad Sprendimo priėmimas nebuvo nulemtas tariamai paviršutiniško ar neobjektyvaus pareiškėjo situacijos vertinimo.
Šiame kontekste akcentuotina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1093-415/2024 ir kt.). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad duomenys apie pareiškėją buvo aiškūs, nedviprasmiški, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo rinkti papildomus duomenis.
Teisėjų kolegija taip pat remiasi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra nurodyta, kad pareiškėjui neįsidarbinus Bendrovėje, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pagrindas panaikinti jam išduotą Leidimą. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, jis privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas, Sprendimu vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai panaikino Leidimą. Pareiškėjas fakto, jog nebuvo įdarbintas Bendrovėje, nepaneigė, tuo tarpu atsakomybė, kad jis atitiktų Įstatymo nustatytas sąlygas Leidimui išduoti, atitenka jam pačiam (LVAT 2025 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1177-492/2025, p. 56).
Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai, jog jis atvyko dirbti ir atliko vairavimo egzaminą, tačiau darbdaviui netiko, kaip egzaminas buvo atliktas, šiuo atveju negalėjo turėti įtakos priimant Sprendimą ir lemti Leidimo laikinai gyventi palikimą galioti. Faktas, jog pareiškėjas su Bendrove nesudarė darbo sutarties, yra imperatyvaus pobūdžio teisės normose nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismo vertinimu, ginčijamas Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, Sprendime nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai, taip pat Sprendimo apskundimo tvarka, skundo padavimo terminas ir teisės aktas, reglamentuojantis apskundimo tvarką.
Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal atitinkamomis teisės normomis jam suteiktą kompetenciją, išnagrinėjo individualią faktinę pareiškėjo situaciją ir 2025-03-24 priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 25S77113 panaikinti pareiškėjo M. A. leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Sprendimo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 86‑87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo M. A., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-03-24 sprendime Nr. 25S77113 nurodytą leidimo laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindą iš Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.