Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-497/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-01-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-15
Bylos Nr.
1A-207-497/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33170-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Kazlauskienė, Audrius Cininas, Jurgita Mačionytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-497/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33170-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, V. T., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. T., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo G. K. (G. K.) atsakomybėn be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla V. T. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 24 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, V. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, paimant iš jo valstybės nuosavybėn automobilį „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. V. T. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad jis 2021 m. rugsėjo 24 d. apie 1.50 val. Vilniuje, Maironio gatvėje, netoli „Tymo“ turgaus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,10 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, V. T. (toliau – ir apeliantas) prašo: 1) skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones minimaliam 1 metų laikotarpiui; 2) netaikyti BK 72 straipsnyje numatytų nuostatų ir nekonfiskuoti automobilio „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 3) teismui manant, kad vis dėlto privalu taikyti dvi baudžiamojo poveikio priemones, skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmokos dydį nustatant artimą minimaliam (10 MGL) ir atidėti mokėjimą 2 metų laikotarpiui; 4) netenkinus 2) ir 3) punktų, taikyti minimalų įmanomą dalinį vertės konfiskavimą, atidedant mokėjimą 2 metų laikotarpiui. Skunde nurodoma:

2.1. pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ypač didelį reikalingumą apeliantui turėti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones. Neįsigilino į sunkią dabartinę jo finansinę padėtį, neturėjimą realių galimybių nei dabar, nei artimiausiu metu įsigyti kitą transporto priemonę, neatkreipė dėmesio į šių galimybių dar didesnį sumažėjimą, kuris visai nepriklauso nuo jo valios, t. y. COVID-19 įtakos Lietuvos Respublikos ekonomikai ir ūkio sektoriui, kas sąlygojo šalyje didesnę bedarbystę. Sutinka su jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių būtinumu, tačiau nesutinka su šių priemonių dydžiu. Priimdamas nuosprendį teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, taikant jų dydžius, todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti keistinas;

2.2. apeliantas prašo atimti teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui, nes byloje yra jo atsakomybę lengvinančių ir nėra sunkinančių aplinkybių. Jis nėra įrašytas į narkologo įskaitą, yra ypatingai teigiamai charakterizuojamas asmenų. Niekada nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų alkoholio poveikyje. Pilnai supranta savo veiksmų negrįžtamas pasekmes ir dėl to labai gailisi ir gailėsis visą likusį gyvenimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant kitos viešosios teisės šakos pažeidimų bylas, pvz., administracinių nusižengimų bylas, teismai retais atvejais skiria teisės pažeidėjui specialiosios teisės atėmimą atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui ar didesniam terminui. Jei pažeidėjas gailisi, pripažįsta kaltę, yra kitos aplinkybės (gailisi, teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms atlikti, sunki pažeidėjo sveikata ir pan.), teismai dažnu atveju skiria minimalų teisės atėmimo terminą. Teismui priimant teisingą sprendimą turėtų būti svarbu tai, kad apeliantui buvo nustatytas vidutinis girtumas. Negalima sutikti su nuosprendyje nurodytu argumentu, kad jis yra pradedantis vairuotojas, nes jam teisė buvo suteikta 2019 m. kovo 19 d. Apeliantui teisė vairuoti yra gyvybiškai svarbi. Visuose paskutiniuose darbuose jis užsiimdavo automobilių remontu ir jo darbo funkcijoms atlikti yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Šiuo metu, dar labiau susilpnėjus jo finansinei situacijai, turi išeiti iš nuomojamo buto ir gyventi kartu su mama vagonėlyje. Kad panašaus pobūdžio bylose minimaliam ar artimam minimaliam terminui atimama teisė vairuoti, matyti ir iš teismų praktikos – Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-851/2018 asmeniui, kuriam nustatytas 2,69 promilių girtumas, atimta teisė vairuoti 1 metams, Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-413-626/2018 asmeniui, kuriam nustatytas 2,69 promilių girtumas, teisė vairuoti atimta 1 metams 6 mėnesiams. Tokios praktikos laikomasi ir pirmosios instancijos teismuose panašiuose sprendimuose. Šiuo atveju teismas nemotyvavo, kodėl negali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, minimaliam laikotarpiui. Teismas, taikydamas uždraudimą naudotis specialiąja teise 2 metams, visiškai nemotyvavo šio būtinumo tokiam terminui. Teismas visiškai nevertino šiandieninės ir artimiausių kelių metų COVID-19 įtakos ekonomikai ir ūkio sektoriui šalyje ir iš to kylantį didelį sunkumą ieškant darbo neturint teisės vairuoti transporto priemonės;

2.3. apeliantas prašo netaikyti jam turto konfiskavimo, kadangi jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tokiu atveju turto konfiskavimo taikymo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Apeliantas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir motinos yra charakterizuojamas itin teigiamai ir jie prašo, kad apeliantas būtų baudžiamas kuo švelniau, neatimti jam teisės vairuoti transporto priemonės ir nekonfiskuoti jo automobilio. Apeliantas pastoviai kelia kvalifikaciją ir intensyviai sportuoja, yra kraujo donoras, kiti asmenys jį charakterizuoja teigiamai. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad alkoholio vartojimas nėra jo kasdienio gyvenimo būdo išraiška ir šiuo atveju, taikant konfiskavimo institutą šioje byloje, greičiau bus apelianto nubaudimas, o ne turės auklėjamąjį poveikį. Be to, pritaikius konfiskavimo institutą šioje byloje nukentės visai su šiuo nusikaltimu nesusiję asmenys (apelianto mama, (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojai, kuriems jis padeda, apelianto sesuo ir jos vaikai). Apelianto mama serga, kai jai prasideda skausmai, jis ją nuveža į gydymo įstaigą. Pats apeliantas taip pat turi didelių sveikatos problemų, yra lūžęs jo juosmens slankstelis, dėl ko yra ribotas jo mobilumas ir jam reikalingas automobilis ir teisė vairuoti transporto priemones. Transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes ir apeliantą ypatingai charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui. Prašo atkreipti dėmesį, kad apeliantui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kas šios bylos kontekste rodo mažesnį jo pavojingumą darant šią nusikalstamą veiką;

2.4. šioje byloje nustatyta automobilio vertė 5 720 Eur. Transporto priemonės vertės konfiskavimas pilnai sužlugdytų jį finansiškai ir morališkai ir neatitiktų proporcingumo principo įgyvendinimo. Šiandieninė jo finansinė situacija yra tragiška. Neseniai sudegė jo ir mamos gyvenamasis namas su visu jų turtu. Šiuo metu jis gyvena su A. T., kuri netrukus bus jo sutuoktinė ir kuri šiuo metu yra bedarbė, turi kreditorinių įsiskolinimų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai. Turto vertės konfiskavimas šiuo atveju nepagrįstai apsunkintų jo ir su šiuo nusikaltimu visai nesusijusių asmenų teisinę padėtį;

2.5. jeigu teismas vis dėlto manys, kad tikslinga taikyti dvi baudžiamojo poveikio priemones, apeliantas prašytų, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir aukščiau išdėstytus argumentus, skirti jam įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį (10 MGL), atidedant mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. T. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti nurodytais pagrindais, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir jų dydžiu.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

6. V. T. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. V. T. teigimu šis terminas turėtų būti sutrumpintas iki minimalaus 1 metų termino. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, bylos medžiagą bei skundžiamo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad šios poveikio priemonės terminas nustatytas pagrįstai, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visetą.

7. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

8. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę V. T. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai jam nustatytas 2,10 promilės girtumas. Sutiktina su skundo argumentu, kad V. T. buvo nustatytas vidutinio girtumo laipsnis, tačiau priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, tai jokiais būdais nerodo mažesnio jo pavojingumo. V. T. nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršija ne tik ribą, nuo kurios apskritai draudžiama vairuoti transporto priemones (0,4 promilės), bet ir ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi V. T. nustatytas girtumas daugiau nei 5 kartus viršijo leistiną 0,4 promilės ribą ir 1,4 kartų ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Šios aplinkybės negali būtų vertinamos kaip rodančios mažesnį V. T. veiksmų pavojingumą ir sudarančios pagrindą spręsti dėl trumpesnio poveikio priemonės termino nustatymo. Pažymėtina, kad V. T., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad išgėrė keletą alaus bokalų ir pora stikliukų degtinės, važiuojant namo prasilenkė su policijos pareigūnais, suprato, kad gali įpūsti daug promilių ir pasiūlė draugei, kuri buvo blaivi, pasikeisti vietomis, ką jie ir padarė, t. y. bandė suklaidinti pareigūnus ir išvengti atsakomybės. Taigi V. T., būdamas išgėręs ir suprasdamas, kad vairuoti negali, vis tiek sėdosi už automobilio vairo ir vairavo transporto priemonę, taip sukeldamas pavojų ne tik savo bei kartu su juo važiavusios draugės, bet ir visų aplinkinių asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui. Toks neatsakingas apelianto elgesys rodo didesnį V. T. veiksmų pavojingumą, kuris nesudaro pagrindo skirti jam baudžiamojo poveikio priemonės minimaliam 1 metų laikotarpiui. Taip pat paminėta, kad apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, jog V. T. nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų alkoholio poveikyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. kovo mėnesį V. T. buvo nubaustas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 2,05 promilės girtumo laipsnis (b. l. 72‑73). Taigi V. T. jau ir anksčiau yra baustas už nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio. Taip pat paminėtina, kad V. T. ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, dalis iš jų yra galiojantys (b. l. 74-75). Nors pažeidimai, susiję su transporto priemonių vairavimu, ir nėra šiurkštūs, tačiau yra svarbūs vertinant apelianto asmenybę visumoje, sprendžiant dėl šios poveikio priemonės termino nustatymo. Visos kitos V. T. nurodytos aplinkybės – kad byloje yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra sunkinančių, jis už analogiškus pažeidimus administracine tvarka nebaustas, anksčiau neteistas, į narkologo įskaitą neįrašytas, yra teigiamai charakterizuojamas aplinkinių asmenų, vertintina teigiamai, ir, remiantis šių aplinkybių visuma, V. T. pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminą nustatant artimą minimaliam terminui – 2 metams. V. T. nurodytos aplinkybės, kad jo sunki finansinė padėtis, teisės jam reikalingos darbui bei norint padėti kitiems asmenims, nėra išimtinės ir sudarančios pagrindą švelninti šios baudžiamosios poveikio priemonės terminą. Apeliantui jos buvo žinomos ir iki šios nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai jo nesulaikė nuo automobilio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Taip pat pažymėtina, kad teisių atėmimas jokiais būdais neatima galimybės V. T. ieškoti darbo, yra daugybė darbų, kuriems dirbti nėra reikalinga teisė vairuoti, taigi jo argumentas, kad dėl prarastų teisių jis negalės dirbti ir tai apsunkina jo padėtį, yra nepagrįstas.

9. Apelianto skunde nurodyti argumentai, kad administracinių nusižengimų ar baudžiamosiose bylose už analogiškus pažeidimus teismai dažnu atveju skiria minimalų ar artimą minimaliam teisės atėmimo terminui, taip pat nėra pagrįsti ir jais negali būti remiamasi kaip pagrindu švelninti šios poveikio priemonės terminą. Aplinkybės, nulemiančios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kiekvienu atveju vertinamos individualiai, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas įprastas bei išimtines tos bylos aplinkybes. Iš teismų praktikos matyti, kad priešingai, nei nurodoma skunde, teismai, įvertinę visas reikšmingas aplinkybes, asmenims tiek už padarytus administracinius nusižengimus, tiek už nusikaltimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, skiria ne tik minimalius, bet ir sankcijoje numatytam šios teisės atėmimo termino vidurkiui ir net maksimumui lygius terminus. Be to ir šiuo atveju V. T. paskirtas 2 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra gerokai trumpesnis nei nustatytas šios poveikio priemonės maksimumas (5 metai) ar net vidurkis (3 metai). Taigi, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo V. T. paskirtos poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, nėra pagrindo vertinti kaip nepagrįstai griežtos ar neproporcingos V. T. neteisėtiems veiksmams, todėl pagrindo jos švelninti nėra.

10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šios poveikio priemonės, visiškai nevertino šiandieninės ir artimiausių kelių metų COVID-19 įtakos ekonomikai ir ūkio sektoriui šalyje ir iš to kylantį didelį sunkumą ieškant darbo neturint teisės vairuoti transporto priemonės. Pastebėtina, kad vien COVID‑19 pandemijos paskelbimas šalyje savaime nesąlygoja asmens sunkesnės padėties ir savaime negali būti vertinama kaip priežastis lengvinti jam paskirtą poveikio priemonę. Turi būti konkrečiai nurodyta, kaip ši pandemija paveikė apeliantą, dėl ko pasunkėjo jo finansinė padėtis. Šiuo atveju nei apeliaciniame skunde, nei bylos medžiagoje tokių duomenų nėra.

Dėl BK 71 ir 72 ir straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

11. Šioje baudžiamojoje byloje V. T. taip pat buvo paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimas. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad automobilis, kuriuo V. T. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagal BK 72 straipsnio 2 dalį atitinka konfiskuotino turto sampratą, tačiau V. T. teigimu ši poveikio priemonė yra per griežta, automobilis iš jo neturėtų būti konfiskuojamas. Vietoj to turėtų būti skirta 10 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba teismui, netenkinus šio prašymo, turėtų būti konfiskuotas ne automobilis, o dalį jo vertės atitinkanti pinigų suma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, bylos medžiagą bei skundžiamo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad ši poveikio priemonė taip pat paskirta pagrįstai.

12. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas pagal teismų praktiką paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020).

13. Kaip buvo nustatyta, V. T. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40), būdamas smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio, nors žinojo, kad yra išgėręs ir faktiškai vairuoti negali. Jo veiksmų pavojingumą didina bei itin neatsakingą elgesį rodo tai, kad kartu su juo automobilyje važiavo jo draugė, kuri buvo blaivi ir turėjo teisę vairuoti, o vėliau pareigūnams jį stabdant, apsikeitė su drauge vietomis, taip siekiant suklaidinti pareigūnus bei išvengti atsakomybės. Taigi V. T. turėjo visas sąlygas automobilį perduoti savo draugei ir tokiu būdu, nekeliant pavojaus nei sau, nei kitiems asmenims ar turtui, saugiai grįžti namo. Vis tik apeliantas pasirinko priešingą elgesio variantą, ignoruodamas visuomenėje priimtinas elgesio normas ir tokiu būdu prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Pastebėtina, kad V. T. tokios būsenos planavo važiuoti nuo Vilniaus centro (jis buvo sustabdytas Maironio gatvėje, šalia „Tymo“ turgaus) iki namų, esančių (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei 15 km, tokiais savo veiksmais keldamas itin didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog V. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, jam nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas, kurio vertė 5 720 Eur, yra teisinga, proporcinga ir adekvati bei būtina siekiant teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros.

14. V. T. argumentai, kad jam neturėtų būti taikomas automobilio konfiskavimas dėl jo teigiamos charakteristikos, taip pat dėl jo itin sudėtingos finansinės padėties bei kitų apeliaciniame skunde nurodytų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, negali būti vertinama kaip pagrindas netaikyti BK 72 straipsnio, kadangi būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, kuomet jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, šios pasekmės ir kilo. Tai, kad šio automobilio konfiskavimas apeliantui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Apeliantas dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo žinojo, kokia yra jo finansinė padėtis, taigi jis pats sąmoningai pasirinko rizikuoti, dėl ko šiuo metu ir turi atsakyti dėl kilusių pasekmių.

15. Kritiškai vertintinas ir apelianto argumentas, kad dėl šios poveikio priemonės nukentėtų kiti, su šia nusikalstama veika nesusiję asmenys, nes jis negalės jiems padėti, kai reikės, jis jų negalės pavežti. Kaip yra žinoma, V. T. be transporto priemonės konfiskavimo yra paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – teisių atėmimas 2 metams, taigi V. T., net ir turėdamas šią transporto priemonę, mažiausiai 2 metus vis tiek negalės jos vairuoti ir padėti kitiems asmenims jo nurodytais būdais. Taigi šiuo atveju asmenys nukentės ne dėl automobilio konfiskacijos, o dėl netinkamų V. T. veiksmų ir dėl to kilusių pasekmių, kurių jis galėjo išvengti, jei nebūtų vairavęs automobilio būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

16. V. T. apeliaciniu skundu taip pat prašė vietoj transporto priemonės konfiskavimo, skirti jam 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teisėjų kolegijos vertinimu V. T. šiuo atveju turi būti taikomos baudžiamosios poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, nuostatos, nes turto konfiskavimas siejamas su V. T. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte, kuri, parodo, kokią riziką asmuo yra pasiryžęs prisiimti darydamas nusikalstamą veiką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje, nustačius, jog vis tik tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose yra tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą, tokios įmokos dydis įprastai sudaro didžiąją dalį automobilio vertės (pvz., kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Šiuo gi atveju automobilio vertė yra 5 720 Eur, o prašoma paskirti 10 MGL (500 Eur) įmoką, t. y. prašoma įmokos suma yra daugiau nei 11 kartų mažesnė nei automobilio vertė.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskacija, paskirta pagrįstai, keisti šios poveikio priemonės į kitą poveikio priemonę ar į dalį automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, V. T. apeliacinį skundą atmesti

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasDaiva KazlauskienėJurgita Mačionytė