Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-14 · Civilinė byla Nr. 2S-445-653/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-14
Bylos Nr.
2S-445-653/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Pareiškėjas
AB „Lithun“
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-445-563/2014Proceso Nr. 2-68-3-34236-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 129.1; 122.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų pareiškėjo AB „Lithun“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas civilinėje byloje Nr. 2-41518-807/13 pagal pareiškėjo AB „Lithun“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., Valstybinė mokesčių inspekcija, VSDFV Vilniaus skyrius, V. Z. ir Vilniaus miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) prašė panaikinti antstolio I. G. 2013-09-16 patvarkymą Nr. 50 8 2013 09 16 65/06-1. Nurodė, kad skundžiamame patvarkyme nurodyti klaidingi duomenys dėl vykstančių išieškojimų. Vykdomoji byla Nr. 0116/12/01845, kurioje buvo vykdomas išieškojimas V. Z. naudai yra užbaigta daugiau nei prieš pusę metų. Vykdomojoje byloje Nr. 0040/11/01881 išieškojimą antstolis vykdo tik dėl 74 Lt išieškojimo, todėl tai tik formaliai didina vykdomų išieškojimų skolininko atžvilgiu sąrašą, tačiau dėl tokios sumos nėra jokio pagrindo turto areštui. Dėl sumų, nurodytų VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimuose su VSDFV Vilniaus skyriumi yra sudaryta šiuo metu tebegaliojanti taikos sutartis dėl įsiskolinimų mokėjimo išdėstymo, todėl išieškojimas pagal VSDFV sprendimus negali būti vykdomas. Su kitu išieškotoju – Valstybine mokesčių inspekcija – teismuose vis dar vyksta ginčai dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška. 2013-09-11 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A566 -822/213, kurioje sprendžiamas klausimas dėl visos AB „Lithun“ mokestinės nepriemokos, susidariusios iki 2011-07-11 pripažinimo beviltiška, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, todėl kol nebus išspręstas klausimas nurodytoje administracinėje byloje, išieškojimas VMI naudai privalo būti stabdomas ir jokie išieškojimo veiksmai negali būti atliekami. Nurodo, kad nėra jokio pagrindo atlikti kokius nors išieškojimo veiksmus pagal skundžiamame patvarkyme nurodytus vykdomuosius dokumentus, todėl nėra pagrindo ir turto areštui bei turto įkainojimui, kurio vertė yra žymiai didesnė nei išieškomų sumų bendra vertė. Vien sandėlis, esantis Žarijų g. 8, Vilnius, yra vertas 1.533.000 Lt ir jo pilnai pakaktų visų išieškotojų reikalavimams padengti. Kiti pastatai VĮ „Registrų centras“ duomenimis, taip pat įvertinti didelėmis pinigų sumomis: betono mazgas, esantis Žarijų g. 8, Vilnius, - 242.000 Lt, inžineriniai tinklai, šilumos tinklai, esantys Erfurto g., Vilnius, - 161.000 Lt, susisiekimo komunikacijos – kolektorius, esantis Odminių g. 7, Vilnius, - 116.000 Lt, inžineriniai tinklai – lietaus komunikacijos vamzdynas, esantis P. V. g., Vilnius, - 5.045 Lt. Nekilnojamojo turto vertė galėtų dar padidėti, atlikus turto vertinimą. Viso turto vertė (2.770.045 Lt) daug didesnė už išieškomas sumas, todėl pažeidžiama CPK 675 str. 2 d., nustatanti, kad antstolis negali areštuoti turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Bendra areštuojamo turto vertė yra mažiausiai 2.770.045 Lt, kas daugiau nei dvigubai viršija išieškomą sumą, todėl skundžiamame patvarkyme išvardinto turto areštas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis įstatymų reikalavimams.

Anststolį I. G.pavaduojanti antstolė V. M. 2013-10-16 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad antstolis I. G. vykdo skolos išieškojimą pagal Vilniaus apskrities VMI 2005-12-29 išduotą sprendimą Nr. 14-19-14325 (sprendimu Nr. 14-20-10428 pakeistas), dėl skolos išieškojimo iš skolininko AB „Lithun“ išieškotojo Vilniaus apskrities VMI naudai, pagal VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus Nr. (8.2) 7-10-41919, (8.2) 7-10-10132, (8.2) 7-10-990, (8.2) 7-10-69771, (8.2) 7-10-54022, (8.2) 7-10-49273, (8.2) 7-10-46610, (8.2) 7-10-4578, (8.2) 7-10-76074, (8.2) 7-10-66891, (8.2) 7-10-62256, (8.2) 7-10-52650, (8.2) 7-10-49331, (8.2) 7-10-41272, (8.2) 7-10-31392, (8.2) 7-10-28833, (8.2) 7-10-19991, (8.2) 7-10-15190, 786 dėl skolų išieškojimo iš skolininko AB „Lithun“ išieškotojo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai, pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-637-535/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininko AB „Lithun“ išieškotojo Vilniaus miesto savivaldybės naudai. Išieškotojai nepateikė jokių prašymų sustabdyti išieškojimus, neatsiėmė pateiktų vykdyti dokumentų, jie nėra pripažinti negaliojančiais. Taigi antstolis privalo vykdyti pateiktus vykdomuosius dokumentus. Vilniaus apygardos teismui priėmus ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lithun“ dėl bankroto bylos iškėlimo, 2011-09-06 buvo priimtas patvarkymas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose iki bus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo. VSDFV Vilniaus skyrius informavo, kad minėtas teismas 2012-05-11 nutartimi Nr. B2-922-262/2012 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą dėl bankroto bylos iškėlimo Nr. B2-922-262.2012 nutraukė. Taigi taikos sutartis buvo sudaryta bankroto proceso metu, o ne dėl vykdomų išieškojimų. CPK 626 str. įtvirtina privalomuosius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 627 str. – sąrašą atvejų, kai antstolis gali vykdomąją bylą sustabdyti arba vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje atidėti. Vien tai, kad teismuose tebevyksta bylinėjimasis su išieškotojais, negali būti vertinama kaip pagrindas stabdyti išieškojimus pagal galiojančius vykdomuosius dokumentus. Skolininkas informavo, jog antstolis V. Č. užbaigė vykdomąją bylą V. Z. naudai, tačiau patikrinus informaciją Antstolių informacinėje sistemoje, nustatyta, kad V. Č. nuo 2013-05-27 vykdo išieškojimą H. D. N. naudai. Sprendimų vykdymo instrukcija numato, kad kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuotino turto. Atsižvelgiant į bendrą visų antstolių išieškomą sumą, darytina išvada, kad vykdomosios bylos užbaigimas vieno išieškotojo naudai nedaro 2013-09-16 patvarkymo neteisėto ir naikintino. Vykdymo procese areštuotas turtas dar nėra įkainotas. Siunčiant šalims 2013-09-16 patvarkymą, buvo nustatytas 3 darbo dienų terminas pateikti nuomonę dėl areštuoto turto vertės, tačiau šia teise skolininkas nepasinaudojo. Nėra jokio įstatyminio pagrindo naikinti skundžiamą patvarkymą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo AB „Lithun“ skundą dėl antstolio I. G. veiksmų.

Teismas iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatė, kad antstolis I. G. vykdo skolos išieškojimą pagal Vilniaus apskrities VMI 2005-12-29 išduotą sprendimą Nr. 14-19-14325 (sprendimu Nr. 14-20-10428 pakeistas) dėl 607458,99 Lt skolos išieškojimo iš skolininko AB „Lithun“ išieškotojo Vilniaus apskrities VMI naudai (vykdomosios bylos Nr. 0008/06/00065 1 t. l. 1. 34). A. I. G. vykdo skolos išieškojimą pagal VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus Nr. (8.2) 7-10-41919, (8.2) 7-10-10132, (8.2) 7-10-990, (8.2) 7-10-69771, (8.2) 7-10-54022, (8.2) 7-10-49273, (8.2) 7-10-46610, (8.2) 7-10-4578, (8.2) 7-10-76074, (8.2) 7-10-66891, (8.2) 7-10-62256, (8.2) 7-10-52650, (8.2) 7-10-49331, (8.2) 7-10-41272, (8.2) 7-10-31392, (8.2) 7-10-28833, (8.2) 7-10-19991, (8.2) 7-10-15190 dėl skolų išieškojimo iš AB „Lithun“ išieškotojo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai. Antstolis I. G. vykdo VSDFV Vilniaus skyriaus 2003-07-22 sprendimą Nr. 786 dėl skolos išieškojimo iš skolininko AB „Lithun“ išieškotojo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai. Taip pat antstolis I. G. vykdo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko AB „Lithun“ išieškotojo Vilniaus miesto savivaldybės naudai. 2013-09-16 patvarkyme Nr. 50 8 2013 09 16 65/06-1 nurodytas areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas – betono mazgas ir sandėlis, esantys Žarijų g. 8, Vilnius, inžineriniai tinklai, esantys Erfurto g., Vilnius, susisiekimo komunikacijos ir inžineriniai tinklai, esantys Odminių g. 7, Vilnius, inžineriniai tinklai, esantys P. V. g., Vilnius, ir nurodyta, kad skolininkas per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo gali pareikšti nuomonę dėl areštuoto turto vertės.

Vertindamas skundo argumentus, jog išieškojimas VMI naudai privalo būti stabdomas ir jokie išieškojimo veiksmai negali būti atliekami, kol nebus išspręstas klausimas dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška nurodytoje administracinėje byloje, teismas rėmėsi CPK 626 str., ir CPK 627 str., ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju teisminis procesas dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška dar nėra baigtas. Išieškotojams nepateikus antstoliui prašymų sustabdyti išieškojimus, neatsiėmus pateiktų vykdyti dokumentų, nepripažinus jų negaliojančiais, antstolis privalo vykdyti pateiktus vykdomuosius dokumentus taip ir tokia apimtimi, kaip nurodyta vykdomajame dokumente.

Skolininkas nesutikimą su antstolio patvarkymu taip pat motyvavo areštuoto turto verte, kuri yra mažesnė nei nurodyta VĮ „Registrų centras“. Tačiau VĮ „Registrų centras“ turtą įkainoja masiniu vertinimo būdu, neatsižvelgdamas į individualias objekto savybes. Įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – pirmiausia yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Pagal CPK 681 str. 1 d., areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.).

Antstolio areštuotas turtas dar nėra įkainotas, skolininkas turi teisę aktyviai dalyvauti turto įkainavimo procedūroje, tiek reikšdamas nuomonę dėl areštuoto turto vertės, tiek prieštaraudamas dėl turto įkainavimo, tiek prašydamas skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Kol areštuotas turtas nėra įkainotas bei atsižvelgiant į tai, jog prie antstolio I. G. vykdomo išieškojimo yra prisijungę kiti antstoliai, vykdantys išieškojimus iš to paties skolininko, nėra pagrindo daryti išvadą, jog antstolis yra areštavęs skolininko turto daugiau nei būtina.

Teismas darė išvadą, jog nesant vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindų, antstolis privalo vykdyti pateiktus vykdomuosius dokumentus, atlikdamas įstatymo numatytus vykdomuosius veiksmus, tarp jų – turto areštą ir įkainojimą. Tuo tarpu skolininkas turi teisę aktyviai dalyvauti areštuoto turto įkainojimo procedūroje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Skolininkas pateikė atskirąjį skundą (b.l. 34-36), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, jog teismas nevertino to argumento, jog išieškojimas VSDFV Vilniaus skyriui negali būti vykdomas, kol galioja šalių pasirašyta taikos sutartis dėl mokėjimų išdėstymo, patvirtinta 2012-05-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civ.byloje Nr. B2-922-262/2012. Joje buvo išspręstas klausimas dėl esančio įsiskolinimo sumų (pagal VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus Nr. (8.2) 7-10-41919, (8.2) 7-10-10132, (8.2) 7-10-990, (8.2) 7-10-69771, (8.2) 7-10-54022, (8.2) 7-10-49273, (8.2) 7-10-46610, (8.2) 7-10-4578, (8.2) 7-10-76074, (8.2) 7-10-66891, (8.2) 7-10-62256, (8.2) 7-10-52650, (8.2) 7-10-49331, (8.2) 7-10-41272, (8.2) 7-10-31392, (8.2) 7-10-28833, (8.2) 7-10-19991, (8.2) 7-10-15190) pagal antstolio I. G. vykdomus sprendimus išdėstymo. Šio argumento vertinimas turi įtaką vyksiančiam išieškojimui. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl šių skunde išdėstytų argumentų, todėl nutartis naikintina, nes pažeistos konstitucinės teisės į gynybą.

Pažymi, jog administracinėje byloje Nr. A566 -822/213 sprendžiamas klausimas dėl visos AB „Lithun“ mokestinės nepriemokos, susidariusios iki 2011-07-11 pripažinimo beviltiška. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A566 -822/213 priimtų palankų sprendimą AB „Lithun“, o antstolis I. G. tęstų išieškojimą iš AB „Lithun“ turto, bendrovė dėl nepagrįsto išieškojimo patirtų didelius nuostolius, už kurių atsiradimą būtų atsakingas antstolis. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolis turi tęsti išieškojimą, neatsižvelgiant į tai, kad teisminis procesas dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška dar nėra baigtas.

Taip pat pažymi, jog bendra areštuojamo turto vertė yra mažiausiai 2.770.045 Lt, taigi daugiau nei dvigubai viršija išieškomą sumą, o CPK 675 str. 2 d., nustato, kad antstolis negali areštuoti turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Kol nėra atlikta individualaus turto vertinimo, antstolis, įkainodamas turtą ir jį areštuodamas, turi vadovautis VĮ Registrų centro duomenimis. Mano, jog nekilnojamojo turto vertė galėtų padidėti atlikus turto vertinimą. Kol nėra aiški tiksli turto vertė, skolininko teisės neturi būti pažeidžiamos, areštuojant daugiau turto, negu reikia išieškotojo reikalavimams patenkinti. Mano, jog nėra pagrindo atlikti išieškojimo veiksmus pagal skundžiamame patvarkyme nurodytus vykdomuosius dokumentus, todėl nėra pagrindo ir turto areštui bei turto įkainojimui, kurio vertė žymiai didesnė nei išieškomų sumų bendra vertė.

Atsiliepimas

Išieškotojas VMI prie LR FM atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l.42). Nurodo, jog nėra CPK numatytų pagrindų vykdomajai bylai sustabdyti ar nutraukti, be to VSDFV Vilniaus skyrius pateikė antstoliui paaiškinimą, kad taikos sutartis buvo sudaryta bankroto proceso metu, o ne dėl vykdomų išieškojimų, todėl antstolis neturėjo stabdyti išieškojimo veiksmų. Apelianto argumentas, kad antstolis turi vadovauti VĮ Registrų centras esančiais duomenimis, nepagrįstas, nes CPK suteikia antstoliui teisę įkainoti turtą. Nustatant turo vertę vykdymo procese, skolininkas gali teikti savo pastabas, skųsti antstolio nepagrįstai nustatytą turto vertę, bet šiomis teisėmis nepasinaudojo.

Antstolis I. G. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l. 43-44). Nurodo, jog nesutinka su apelianto teiginiais, kad teismas nevertino skolininko argumentų, susijusių su vykstančiu išieškojimu VSDFV ir Vilniaus m. savivaldybės naudai, bei kad nepagrįstai pasisakė, jog antstolis privalo vykdyti vykdomuosius dokumentus, neatsižvelgiant į tai, kad teisminis procesas dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška dar nėra baigtas. Vien ta aplinkybė, kad teismuose tebesibylinėjama su išieškotojais, negali būti vertinama kaip pagrindas stabdyti išieškojimus pagal galiojančius vykdomuosius dokumentus. Pažymi, jog taikos sutartis buvo sudaryta dėl bankroto proceso metu, o ne dėl vykdomo išieškojimo. Jokia kita taikos sutartis, dėl kurios nebūtų galima vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų, antstoliui pateikta nebuvo. Pažymi, jog skolininko turto areštas – laikinai apribotos skolininko galimybės perleisti ar kitaip apsunkinti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo užtikrinimo priemonė, todėl turto arešto metu nėra aktualu nustatyti tikslią areštuojamo turto rinkos vertę, o siekiama tik areštuoti pakankamai turto skolininko prievolėms įvykdyti. Reali kaina rinkoje priklauso nuo parduodamo objekto specifikos, todėl negali vien vadovautis VĮ Registrų centras teikiama informacija, nes vertinimas atliktas masiniu būdu. Pažymi , kad ir kiti antstoliai vykdo išieškojimą iš skolininko turto, išieškotinos sumos yra didelės. Skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui nuomonę dėl areštuoto turto vertės nustatymo, bet iš karto pateikė skundą.

Išieškotojas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l. 45-46). Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas nutraukė bylą dėl bankroto bylos iškėlimo AB „Lithun“ ir patvirtino taikos sutartį dėl įsiskolinimo sumokėjimo VSDF biudžetui. Išieškojimas pagal VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus nebuvo sustabdytas, nes AB „Lithun“ nevykdė taikos sutarties sąlygų. Pagal patvirtintą grafiką skolininkas nėra sumokėjęs 303872,00 Lt įmokų. AB „Lithun“ ir toliau apskaičiuoja , bet nemoka įmokų. 2013-12-08 skola fondo biudžetui sudarė 1.327.294,42 Lt. 2013-11-11 VSDFV Vilniaus skyrius išsiuntė pranešimą apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui. Mano, jog antstolio veiksmai teisėti, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nesant vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindų, antstolis privalo vykdyti pateiktus vykdomuosius dokumentus, atlikdamas įstatymo numatytus vykdomuosius veiksmus, tarp jų – turto areštą ir įkainojimą. Apeliantas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodydamas, kad teismas nevertino to argumento, jog išieškojimas VSDFV Vilniaus skyriui negali būti vykdomas, kol galioja šalių pasirašyta taikos sutartis dėl mokėjimų išdėstymo, patvirtinta 2012-05-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civ.byloje Nr. B2-922-262/2012, taip pažeistos apelianto konstitucinės teisės į gynybą. Taip pat atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolis turi tęsti išieškojimą, neatsižvelgiant į tai, kad teisminis procesas dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška dar nėra baigtas.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi CPK 626 str., ir CPK 627 str. ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju teisminis procesas dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška dar nėra baigtas, tačiau išieškotojams nepateikus antstoliui prašymų sustabdyti išieškojimus, neatsiėmus pateiktų vykdyti dokumentų, nepripažinus jų negaliojančiais, antstolis privalo vykdyti pateiktus vykdomuosius dokumentus taip ir tokia apimtimi, kaip nurodyta vykdomajame dokumente.

Pažymėtina, jog Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjas AB „Lithun“ su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (23.19-08)-322-264 ir įpareigoti VMI visas pareiškėjo mokestines nepriemokas, susidariusias iki 2011 m. liepos 11 d., pripažinti beviltiškomis. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-822/2013 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Pareiškėjas 2013 m. birželio 10 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje administracinėje byloje, kuriuo taip pat prašė panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – apelianto (pareiškėjo) apeliacinį skundą tenkinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (administracinė byla Nr. P438-170/2013) tenkino pareiškėjo prašymą ir atnaujino bylos nagrinėjimą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A566 -822/213 (naujas Nr. A 442-994/2014) 2014 m. vasario17 d. nutartimi AB „Lithun“ prašymą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį paliko nepakeistais.

Taigi, ginčas dėl mokestinių nepriemokų susidariusių iki 2011 m. liepos 11 d., pripažinimo beviltiškomis yra išspręstas. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje 2014 m. vasario17 d. nutartį Nr. A566 -822/213 (naujas Nr. A 442-994/2014), nėra pagrindo teigti, kad bendrovė dėl nepagrįsto išieškojimo patirtų didelius nuostolius, nes antstolis pagrįstai vykdo mokestinių nepriemokų išieškojimą, nepripažinus šių nepriemokų beviltiškomis.

Sutiktina su apelianto argumentu, jog teismas nevertino to argumento, jog išieškojimas VSDFV Vilniaus skyriui negali būti vykdomas, kol galioja šalių pasirašyta taikos sutartis dėl mokėjimų išdėstymo, patvirtinta 2012-05-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civ.byloje Nr. B2-922-262/2012. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų sistemos Liteko bei vykdomosios bylos Nr. 0008/06/00065 duomenų (vykd.b. V t., l. 177-180), apeliantas jau buvo apskundęs antstolio 2012 m. gruodžio 19 d. patvarkymą, kuriuo nutarta atnaujinti išieškojimą iš pareiškėjo bei išaiškinti išieškotų iš skolininkų lėšų paskirstymo tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismui priėmus 2012 m. gegužės 11 d. nutartį, kuria buvo nutraukta civilinė byla Nr. B2-922-262/2012 dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo pagrįstai priimtas 2012 m. gruodžio 19 d. antstolio patvarkymas, kuriuo buvo atnaujintas išieškojimas iš pareiškėjo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad pagal ĮBĮ 9 str. 3 d. jeigu teismas atsisako iškelti bankroto bylą (nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta taikos sutartis), išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Tai yra imperatyvi nuostata, įpareigojanti antstolį nesant iškeltai bankroto bylai atnaujinti ir tęsti iki bylos sustabdymo atliktus veiksmus. Todėl apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, jog antstolis teisėtai priėmė skundžiamą patvarkymą ir toliau vykdė išieškojimą iš pareiškėjo.

Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartimi jau buvo išspręstas apelianto iškeltas argumentas dėl išieškojimo galimumo, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai dėl to nepasisako bei atmeta apelianto argumentą, jog buvo pažeistos jo konstitucinės teisės į gynybą. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog skolininkas tinkamai vykdo jo minėtą taikos sutartį.

Kitų CPK 626 str., ir CPK 627 str. nustatytų pagrindų vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymui nėra nustatyta ir apeliantas nenurodo, taigi išieškojimą iš skolininko antstolis I. G. privalo tęsti.

Atskirasis skundas grindžiamas ir tuo argumentu, jog bendra areštuojamo turto vertė daugiau nei dvigubai viršija išieškomą sumą, o CPK 675 str. 2 d., nustato, kad antstolis negali areštuoti turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Kol nėra atlikta individualaus turto vertinimo, antstolis, įkainodamas turtą ir jį areštuodamas, turi vadovautis VĮ Registrų centro duomenimis.

CPK 681 str. 1 d. numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi įstatyme nustatyti objektyvūs kriterijai, kuriais privalo vadovautis antstolis, įkainodamas areštuojamą turtą. Pagrindinis iš minėtų kriterijų yra areštuojamo turto rinkos vertė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo (nutarties) vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad šiuo metu išieškojimo proceso stadija yra ne pradinė, jau pažengusi, areštuotas turtas (pvz.: betono mazgas ir sandėlis, esantys Žarijų g. 8, Vilnius) jau buvo įkainotas, 2011-08-10 buvo priimtas antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto perkainavimo (vykd. b.V t., l. 18). Be to, svarbu pažymėti, jog prie išieškojimo yra prisijungę kiti išieškotojai (tai matyti iš vykd. bylos V t. esančių antstolių patvarkymų dėl prisijungimo prie išieškojimo). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog areštuoto turto pakaktų įvykdyti išieškojimus pagal antstolio I. G. vykdomus vykdomuosius dokumentus, kaip ir negalima daryti pagrįstos išvados, jog yra areštuota apelianto turto daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 677 str. 2 d.).

Kita vertus, kaip matyti iš ginčijamo 2013-09-16 patvarkymo Nr. 50 8 2013 09 16 65/06-1 (vykd. bylos VI t., l.9), antstolis pasiūlė per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pareikšti raštu nuomonę dėl areštuoto turto vertės, nurodant, kad jei minėtas turtas per praėjusius metus buvo įvertintas turto vertintojų, prašoma pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, jog procesinės teisės normos nedraudžia ir vėliau antstoliui atlikti tikslų turto įvertinimą. Areštuojamo turto vertės nenurodymas turto arešto akte būtų pagrindas panaikinti turto arešto aktą tuo atveju, jei areštuotas turtas būtų realizuojamas nesant duomenų apie jo vertę. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl turto realizavimo, o antstolis, kaip matyti iš ginčijamo 2013-09-16 patvarkymo, pasiūlė pateikti vykdymo proceso šalims raštu nuomonę dėl areštuoto turto vertės, taigi, apelianto teisės tokiu pasiūlymu 2013-09-16 patvarkyme nebuvo pažeistos, atvirkščiai, taip buvo garantuota, jog išieškojimo procese bus nustatoma tiksli realizuotino turto vertė, ir tai sąlygotų tiek apelianto, tiek išieškotojo interesų pusiausvyrą.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagas, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias vykdomosios bylos eigą ir skolininko teisių šiame procese užtikrinimą, nepažeidė procesinės teisės normų, tinkamai ir motyvuotai įvertino antstoliui keliamus reikalavimus.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina