Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimas dėl skolininko E. J. pakeitimo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, vykdomojoje byloje Nr. 0036/13/00111, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0036/13/00111 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-16392-199/2012 dėl 116,34 Lt (33,69 Eur) skolos, 85,63 Lt (24,8 Eur) delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, 71 Lt (20,56 Eur) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko E. J. išieškotojai UAB „General Financing“. Skolininkas E. J. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, skolininko E. J. palikimą 2016 m. rugpjūčio 16 d. priėmė Lietuvos Respublika. Antstolė A. A., vadovaudamasi CPK 596 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą su pareiškimu vykdymo procese pakeisti skolininką E. J. jos palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį antstolės pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad byloje esantys duomenys patvirtina jo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia apylinkės teismo išvada.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad skolininkas E. J. mirė (duomenys neskelbtini). Patikrinus Turto arešto aktų registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 23 d. buvo įregistruotas skolininkui E. J. priklausančios transporto priemonės areštas (turto arešto aktas Nr. 0209007209), nurodant, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, yra VSDFV Kauno skyrius, turto arešto pagrindai – VSDFV Kauno skyriaus 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimas, turto arešto mastas – 1 100 Lt (318,58 Eur). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. buvo įregistruotas skolininkui E. J. priklausančių 415/900 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), areštas, kuris išregistruotas 2016 m. rugsėjo 8 d. Išregistravus turto arešto aktą, nėra galimybės nustatyti asmens, kurio reikalavimams įvykdyti buvo areštuotas turtas, tačiau pažymėtina tai, kad Kauno miesto apylinkės teismas vykdomąjį raštą Nr. 2-16392-199/2012 dėl 116,34 Lt (33,69 Eur) skolos, 85,63 Lt (24,8 Eur) delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, 71 Lt (20,56 Eur) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko E. J. išieškotojai UAB „General Financing“ išdavė 2012 m. gruodžio 7 d. Iš vykdomosios bylos Nr. 0036/13/00111 duomenų matyti, kad antstolės A. A. kontoroje šis vykdomasis raštas gautas 2013 m. sausio 8 d. (b. l. 1). Taigi skolininkui E. J. priklausančios 415/900 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugsėjo 24 d. negalėjo būti areštuotos kreditorės UAB „General Financing“ reikalavimams įvykdyti. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat nenustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-16392-199/2012 UAB „General Financing“ naudai būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės skolininko E. J. atžvilgiu. Iš Turto arešto aktų registro išrašo duomenų nustatyta ir tai, kad 2010 m. kovo 23 d. buvo įregistruotas skolininkui E. J. priklausančios transporto priemonės areštas (turto arešto aktas Nr. 0210001646), nurodant, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, yra Kauno AVMI, turto arešto pagrindai – Kauno m. VPK VP EPT 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimas Nr. 725862, turto arešto mastas – 182,71 Lt (52,92 Eur).

Darytina išvada, kad nurodytais turto arešto aktais Turto arešto aktų registre buvo išviešintas palikėjo E. J. turto areštas. Pirmosios instancijos teismas netikrino šios Turto arešto aktų registre esančios informacijos ir dėl to nepagrįstai nusprendė, kad įpėdinė buvo tinkamai informuota apie palikėjo prievoles.

Kaip minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai; tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, jokių nurodyto termino išimčių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju turto arešto aktus įregistruojant Turto arešto aktų registre toks tikslas nebuvo pasiektas, nes tokiu būdu buvo pareikšti tik kreditorių VSDFV Kauno skyriaus ir Kauno AVMI reikalavimai, t. y. įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl šių kreditorių atitinkamo dydžio reikalavimų.

Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjos turto areštas kreditorės UAB „General Financing“ 79,05 Eur reikalavimo, kurio išieškojimas vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-16392-199/2012 pagrindu vykdomojoje byloje Nr. 0036/13/00111, įvykdymui užtikrinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė UAB „General Financing“ kitokiu būdu būtų pareiškusi minėtą konkretų reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad skolininkas E. J. mirė (duomenys neskelbtini), todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditorė UAB „General Financing“ turėjo teisę pareikšti savo reikalavimą, pasibaigė (duomenys neskelbtini). Kadangi antstolės pranešimas surašytas tik 2016 m. birželio 2 d., praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, nepagrįstu pripažintinas kreditorės UAB „General Financing“ argumentas, jog valstybei buvo tinkamai pranešta apie skolininko atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą, kadangi ji gavo antstolės 2016 m. birželio 2 d. patvarkymą dėl paveldėjimo teisės, po kurio buvo pradėti bešeimininkio turto paveldėjimo veiksmai ir palikimą VĮ Turto bankas priėmė žinodamas apie UAB „General Financing“ kreditorinį reikalavimą skolininko atžvilgiu. Aplinkybė, jog Lietuvos Respublika, priimdama mirusio skolininko E. J. palikimą, žinojo apie kreditorę UAB „General Financing“, savaime nereiškia, kad tampa nebeaktualus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas kreditoriui per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorės UAB „General Financing“ 79,05 Eur reikalavimą, kurio išieškojimas vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-16392-199/2012 pagrindu vykdomojoje byloje Nr. 0036/13/00111.

Kaip minėta, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas (CPK 576 straipsnio 2 dalis), pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas žodinio proceso tvarka (CPK 577 straipsnis). Kreditorė UAB „General Financing“ prašymo pratęsti terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti nebuvo pareiškusi pirmosios instancijos teisme, tokį prašymą ji suformulavo tik atsiliepime į atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į CPK 576–578 straipsniuose nustatytą tokių prašymų nagrinėjimo tvarką, jis negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kreditorės UAB „General Financing“ prašymo pagrįstumo.

Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, kasacinio teismo praktiką, todėl, pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo, nepagrįstai vykdymo procese skolininką pakeitė jo teisių perėmėja (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl ji panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0036/13/00111 atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atmesti pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0036/13/00111.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.