Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems M. K., D. K., S. J., A. T., jų gynėjams advokatams Vaclovui Šerlinskui, Tomui Leščinskui, P. R., Rimvidui Valančiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas septynis (7) kartus, paskutinį kartą 2019-07-25 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 2019-10-10 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 ir 2 dalis,

D. K., gimusi (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2 kartus, paskutinį kartą 2019-07-25 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 10 mėn., įpareigojant 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis,

S. J., gimusi (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį,

A. T., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. ir D. K., veikdami bendrininkų grupe, 2019-09-15, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), R. ir S. K. namuose, kuriuose tuo metu gyveno, pagrobė nukentėjusiajai S. K. priklausantį turtą: televizorių „Samsung“, 400 eurų vertės ir televizorių „LG“ 200 eurų vertės, taip nukentėjusiajai padarydami bendrą 600 eurų turtinę žalą.

Be to, M. K., D. K. ir A. T., veikdami bendrininkų grupe, 2019-09-17, apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), R. ir S. K.sodyboje, D. K. saugant, kad niekas neužkluptų darant nusikalstamą veiką, M. K. nukirpus garažo durų spyną ir įsibrovus į garažą, iš garažo pagrobė nukentėjusiajai S. K. priklausantį turtą: suktuką „Makita“ su papildoma baterija ir įkrovėju, kurių bendra vertė 180 Eur, žoliapjovę „Alko“, kurios vertė 150 Eur, skersavimo stakles „Stanley Fatmax“, kurių vertė 350 Eur, trimerį „Erman benzo“, kurio vertė 150 Eur, benzininį pjūklą „Stihl MS 180“, kurio vertė 500 Eur, kampinį šlifuoklį „Alpha“, kurio vertė 300 Eur, kompresorių „Parkside, kurio vertė 250 Eur, kompresorių „Stanley“, kurio vertė 150 Eur, suvirinimo aparatą „Stanley“, kurio vertė 400 Eur, ir nukentėjusiajam K. K. priklausančią garso kolonėlę „TOM“, kurios vertė 150 Eur.

Toliau tęsdami nusikalstamą veiką M. K., D. K., S. J. ir A. T., veikdami bendrininkų grupe, 2019-09-18, apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), toje pačioje sodyboje M. K. nukirpus ūkinio pastato durų spyną, o D. K. ir S. J. saugant, kad niekas neužkluptų, įsibrovę į ūkinį pastatą pagrobė S. K. priklausantį turtą: medžio oblių „Parkside“, kurio vertė 100 Eur, diskinį pjūklą „Mec“, kurio vertė 120 Eur, diskinį pjūklą „Makita“, kurio vertė 100 Eur, diskinį pjūklą „Verto“, kurio vertė 200 Eur, diskinį pjūklą „Bosh“, kurio vertė 150 Eur, perforatorių „Boxer“ su dėže, kurių bendra vertė 120 Eur, įrankių rinkinį „Powerfix“ su dėže, kurių bendra vertė 100 Eur, du įrankių rinkinius „Powerfix“, kurių bendra vertė 200 Eur, įrankių rinkinį „Parkside“, kurio vertė 100 Eur, dėžutę su atsuktuvų galvučių rinkiniu, kurios vertė 100 Eur, kompresorių „Luna compact“, kurio vertė 120 Eur, sekatorių „Florabest“, kurio vertė 89 Eur, vibro plokštę „Stanley“, kurios vertė 800 Eur, vyrišką dviratį „Mustang“, kurio vertė 100 Eur, moterišką dviratį „Yosemite“, kurio vertė 100 Eur, vyrišką dviratį „Crescent“, kurio vertė 100 Eur, vaikišką dviratį „Yosemite“, kurio vertė 150 Eur, dviratį „Crescent“, kurio vertė 100 Eur, vyrišką dviratį „Biltema“, kurio vertė 150 Eur, pjūklų rinkinį, kurių bendra vertė 100 Eur, statybinių vinių šautuvą „Parkside“, kurio vertė 150 Eur, elektrinę vaikišką mašiną, kurios vertė 100 Eur, statybinį pistoletą „Mec“ su dėže, kurių bendra vertė 100 Eur, ir K. K. priklausantį turtą: garso kolonėlę „Blaupunkt“, kurios vertė 150 Eur, dvi garso kolonėles, kurių bendra vertė 300 Eur, ir muzikos stiprintuvą „Pioneer“, kurio vertė 80 Eur, taip S. K. padarydami bendrą 5879 Eur, o K. K. - 680 Eur turtinę žalą.

Dėl pareikštų kaltinimų M. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį gyveno tėvų name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tėvai priimdami gyventi pasakė, kad juo nepasitiki dėl nuolatinio vagiliavimo ir leido gyventi tik name, o garažu ir tvartu naudotis neleido. Tėvai tvartą ir garažą užrakino ir raktus davė tik nuo gyvenamojo namo. Pradėjęs gyventi jis išsiprašė, kad tėvai leistų kartu gyventi ir jo žmonai D. K.. Begyvenant tėvų name jie su D. sugalvojo pavogti tėvų televizorius, nes labai trūko pinigų. Televizorius pardavė, pinigus išleido cigaretėms, maistui. Po dviejų dienų vėl trūko pinigų, todėl nusprendė pavogti iš garažo ir ūkinio pastato esančius daiktus, kuriuos tėvai buvo parsivežę iš užsienio. Pažįstamam taksistui A. T. pasakė, kad „yra reikalas“, kad vogs daiktus iš tėvų garažo, o vėliau juos parduos. Jis A. T. paklausė ar šis nori iš to užsidirbti, šiam sutikus, susitarė susiskambinti. Naktį, D. K. saugant, jis nukirpo garažo durų spyną ir taip pateko į garažą. Tuometsu A. T. iš garažo išnešė kaltinime nurodytus daiktus, kuriuos sukrovė į A. T. taksi automobilį ir sekančią dieną pardavė Klaipėdoje.

Kitą dieną apie 2.00 val. S. J. ir D. K. saugant, su A. T. nuėjo prie ūkinio pastato ir tomis pačiomis žirklėmis nukirpo tvarto durų spyną. Spyną kirpo abu, nes spyna buvo didelė ir ją nukirpti buvo sunku. Iš tvarto išnešę vertingus daiktus, juos per keletą kartu suvežė pas A. T. tėvą, gyvenantį (duomenys neskelbtini) ir juos sudėjo sandėliuke. Daiktus nuvežė į Klaipėdą ir pardavė.

D. K. dėl pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su M. K. laikinai gyveno jo tėvų name, esančiame (duomenys neskelbtini). M. tėvai tuo metu buvo išvykę į užsienį. 2019-09-15 su M. sugalvojo pavogti iš namų televizorius ir juos parduoti, nes tuo metu visiškai neturėjo pinigų. Pavogtus televizorius pardavė, pinigus išleido. Maždaug po poros dienų sugalvojo apvogti M. tėvų garažą ir tvartą, nes žinojo, kad ten laikomi vertingi daiktai. M. K. A. T. sakė, kad garaže ir tvarte yra įvairių daiktų, kuriuos reikia pavogti, o vėliau parduoti. M. pasiūlė A. T. eiti vogti kartu, o pastarasis su tokiu pasiūlymu sutiko. Naktį parvažiavo visi kartu su A. T. mašina. Ji pasiliko saugoti, kad niekas neužkluptų vagiant, o M. su A. T. nuėjo į garažą vogti. Vėliau jie nešė vogtus daiktus į A. T. mašiną, o sekančią dieną daiktus nuvežė į Klaipėdą, kur juos pridavė. Grįžtant į Šilutę visi vėl tarėsi eiti vogti iš M. tėvų sodybos, tai yra iš tvarto. Ji išlipo pas draugę S. J.. M. paprašė S. J. pagalbos vagiant, tai yra sakė, kad reikės pasaugoti, kad niekas neužkluptų. S. su pasiūlymu sutiko. Naktį jas pasiėmė A. T. ir visi vėl nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ji su S. liko saugoti aplinkos, o M. su A. T. nuėjo į sodybą. Po to pastarieji ėmė nešti į automobilį įvairius daiktus. Visi daiktai iš karto netilpo, todėl juos vežė per keletą kartų. Ryte A. T. išsinuomojo priekabą degalinėje ir visus vogtus daiktus nuvežė į Klaipėdą, kur dalį vogtų daiktų pridavė lombarde.

S. J. dėl pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad pas ją į namus atėjo draugė D. K., kuri pasakė, kad kiek vėliau atvažiuos jos vyras M. K. su taksistu ir jie važiuos pas M. tėvus vogti. D. K. paprašė jos pagalbos, tai yra, kad važiuotų drauge ir vagystės metu būtų kartu. Ji su D. K. pasiūlymu sutiko. Naktį atvažiavo prie sodybos, M. jai ir D. liepė stovėti ir žiūrėti ar niekas nepareina, tai yra saugoti, o jei kas ateitų perspėti. Tai girdėjo ir taksistas. Kai M. su taksistu nuėjo į tą sodybą, ji su D. liko laukti prie mašinos. Ten būnant girdėjo kaip nukrito kažkoks metalinis daiktas. Iš garso suprato, kad kažkokiu būdu nuėmė metalinę durų spyną. Suprato, kad vogs iš kieme esančio kažkokio pastato. Bestovint prie mašinos ir besaugant, matė, kaip M. su taksistu nešė daiktus į mašiną, tačiau ką konkrečiai nešė nepastebėjo. Sekančią dieną, vakare, pas ją atėjo D. ir pasakė, kad vogtus daiktus pardavė Klaipėdoje, kad už gautus pinigus M. jai nupirko telefoną. Už tai, kad dalyvavo vagystėje jai niekas niekaip neatsilygino.

A. T. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dvi naktis iš eilės padėjo M. K. vogti daiktus, juos krovė į savo automobilį bei vežė parduoti.

Įrodymai ištirti ir paskelbti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK ) 273 str., 291 str.

Nukentėjusysis K. K. parodė, kad 2019-09-18, atvykęs į tėvų namus pastebėjo, kad yra nukirptos garažo ir ūkinio pastato durų kabinamos metalinės spynos. Apžiūrėjęs pastebėjo, kad iš gyvenamo namo bei garažo, ūkinio pastato yra pavogti daiktai, priklausantys jo tėvams bei jam. Kadangi jo daiktai yra grąžinti jis pretenzijų nereiškia.

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad M. K. yra jos sūnus. Nuo 2019 m. liepos mėnesio ji sūnui leido gyventi savo namuose kartu su žmona D. K.. Raktus sūnui davė tik nuo gyvenamojo namo, o ūkinių pastatų raktai jam nebuvo duoti. 2019-09-05 ji su vyru išvyko į (duomenys neskelbtini), o spalio 19 dieną viena sugrįžo į Lietuvą. Vyras į Lietuvą grįžti neketina. Dar būnant (duomenys neskelbtini) jai paskambino sūnus K. ir pasakė, kad M. apvogė namus. Grįžusi pasigedo įvairių daiktų. Vagystės metu buvo nukirptos garažo ir tvarto durų pakabinamos spynos, kurių kiekvienos vertė 30 Eur. Dėl turto sugadinimo jai padaryta 60 Eur turtinė žala. Dalis pagrobtų daiktų jai yra grąžinta. Šiuo metu jai likusi padaryta turtinė žala yra 3500 Eur.

Liudytojas V. B., kurio parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2019-09-18, apie 19.00 val., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), prie kiemo vartų priėjo kaimynų sūnus K. K. ir pasakė, kad yra nupjautos jo tėvams priklausančių garažo ir ūkinio pastato durų pakabinamosios metalinės spynos. K. K. jam minėjo, kad dėl vagystės įtaria savo brolį M. K.. Paskutinį kartą K. sodyboje M. K. su žmona matė 2019-09-17, apie 10.00 val. (1 t., b. l. 107-109).

Liudytojas A. P., kurio parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) kasininku-priėmėju Minėtas lombardas yra (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 17 d., apie 11.30 val., į lombardą atėjo du vyrai ir moteris, kaip vėliau paaiškėjo D. K.. Minėta moteris savo vardu į lombardą pridavė įvairių statybinių įrankių (1 t., b. l. 117-119).

Liudytoja I. S., kurios parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2019-09-18, apie 17.00 val., pas ją į namus (duomenys neskelbtini), atvyko du vyriškiai ir mergina. Jie pasiūlė įsigyti dėvėtų dviračių. Atvykusieji sakė, kad dviračiai parvežti iš užsienio. Tąkart iš pastarųjų ji už 180 Eur nusipirko šešis dviračius. Taip pat iš minėtų asmenų įsigijo tris garso kolonėles. Vieną iš dviračių pardavė Dituvos turguje (1 t., b. l. 121).

Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2019-09-21 M. G. tyrėjui M. J. pateikė 2019-09-18 daiktų priėmimo kvitą Nr. 8978 (1 t., b. l. 168-170, 171-172).

Iš kratos protokolo nustatyta, kad pas A. T. buvo rasti ir paimti: garso kolonėlė, įrankių rinkinys „Powerfix“, atsuktuvų galvučių rinkinys „Powerfix“, atsuktuvų grąžtų rinkinys „Parkside“ ir atsuktuvų galvučių rinkinys (1 t., b. l. 177-181).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamųjų M. K., D. K., kaltė įvykdžius svetimo turto - dviejų televizorių vagystę- yra surinkta pakankamai, jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

M. K., D. K., S. J., A. T. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jie tyčiniais veiksmais, įsibraudami į patalpą pagrobė svetimą turtą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pagal kvalifikuojantį požymį – įsibrovimą į patalpą.

Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamųjų M. K., D. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). M. K., D. K. S. J. ir A. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ( BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. K. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Bausmė kaltinamajam skirtina atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, o tai rodo kaltinamojo nenorą keistis, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir taip padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, į tai, kad dalis daiktų yra grąžinti nukentėjusiesiems, skirtinas bausmės dydis, mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

D. K. nusikalstamas veikas padarė būdama teista laisvės apribojimo bausme per bausmės atlikimo laikotarpį, būdama bausta administracinėmis nuobaudomis, kas rodo jos nenorą keistis, taip pat ir tai, kad švelnesnės bausmės rūšis nepasiekė bausmės tikslo, todėl jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą.

S. J. apysunkią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, yra bausta administracine tvarka, yra jauno amžiaus, mokosi, jos vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, ji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl atsižvelgiant į visas šias aplinkybes jai skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

A. T. padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, yra baustas administracinėmis nuobaudomis, yra (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini). Pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal BK 40 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamojo prašymas perduoti jį M. T. pagal laidavimą ir bylą nutraukti, tenkintinas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į kaltinamojo teigiamą charakteristiką, kad anksčiau nėra nusikaltęs, nusižengęs ir yra visos įstatyme numatytos sąlygos (BK 40 str. 2 d.). Laiduotoju sutinka būti sutuoktinė M. T.. Ji teigiamai charakterizuojama darbdavio, neteista. Įvertinant visas aptartas aplinkybes, nustatytinas 1 metų terminas be užstato ir byla nutrauktina. BK 67 str. 2 d. numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (6 p.).

Kaltinamieji prisipažino kaltais pagal pareikštus kaltinimus, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. jiems skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas kaltinamajam M. K. ir D. K..

Nukentėjusioji S. K. teisiamojo posėdžio metu atsisakė pareikšto civilinio ieškinio. Atsisakymas priimtinas. Civilinis procesas nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2d. teismas,

nusprendė:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir nuteisti:

-pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 m. 9 mėn. bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹str. M. K. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems (1) metams ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2019-07-25 nuosprendžiu bei 2019-10-10 teismo nutartimi paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme bei 2020-02-19 teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems (1) metams ir 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo jo sulaikymo dienos – 2019-10-07.

Kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir nuteisti:

-pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 m. 3 mėn.

Vadovaujantis BK 63 str.1, 4., 9 straipsniais šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019-07-25 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹str. D. K. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems (1) metams.

Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 5, 8 punktais bausmės vykdymą D. K. atidėti vieneriems (1) metams įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, per tris mėnesius pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-09-20 iki 2019-09-21.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

S. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹str. S. J. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės apribojimą (4) mėnesiams įpareigojant be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią S. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.

A. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. pagal laidavimą ir bylą nutraukti. Perduoti A. T. M. T. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato.

Laidavimo pradžios terminą nustatyti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę - 6 MGL (300 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje Gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

A. T. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priimti civilinės ieškovės S. K. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinį procesą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.