- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-06-27
- Bylos Nr.
- A6.-132-1197/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00548-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Kanapinskas
- Pažeidėjas
- J. K.
- Kategorijos
- 7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „M“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, kurios teisena pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
UAB „M“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas J. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. kovo 28 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 16615,18 Eur. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. spalio 12 d. atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. J. K. Bendrovės vadovo pareigas eina nuo 2019 m. gruodžio 1 d. Jis, nuo 2023 m. sausio 15 d. gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir žinoti, kad Bendrovė yra iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tokiu atveju juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (Įstatymo 6 straipsnis). J. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus nėra galimybės, nes Bendrovė faktiškai veiklos nevykdo, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti Bendrovės mokumą, neturėjo pakankamai lėšų VMI pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, kurie sumažintų turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu pažeisdamas Bendrovės kreditorės – VMI interesus. VMI vertinimu, J. K. nevykdė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą savo vadovaujamai Bendrovei ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. 2024 m. vasario 12 d. UAB „M“ iškelta bankroto byla pagal kreditorės VMI pareiškimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nesitikėjo, jog Bendrovei bus reikalingas bankrotas, nežinojo, kada reikia pradėti vykdyti tą procesą, galvojo, kad pavyks įvykdyti įsipareigojimus, tačiau nepavyko. Teisėjui išaiškinus bendrąsias administracininių nuobaudų skyrimo taisykles, savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pripažino, gailėjosi, prašė teismo skirti kuo mažesnę administracinę nuobaudą, nes dirba statybose pagal individualią veiklą ir uždirba tik apie 1000 – 2000 Eur per mėnesį (jo paties žodžiais), tačiau turi 20000 Eur ir 95000 Eur dydžio įsipareigojimus dvejoms kredito įstaigoms. Be to, turi tris mažamečius vaikus, o jo žmona šiuo metu nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, pateikė šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus, kurie prijungti prie bylos, tačiau nepateikė pajamų mokesčio deklaracijos, kitų dokumentų, patvirtinančių jo pajamas.
Šalies argumentai
VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką VMI buvo informuota tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko pateiktą pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo.
VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (toliau – ir VMI pareiškimas) nurodyta, kad UAB „M“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. kovo 28 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 16615,18 Eur. Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, nuo 2023 m. sausio 5 d. taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai (nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir (ar) turto), kurie buvo nerezultatyvūs. Tai VMI leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų.
VMI pareiškime pažymima, kad Bendrovės vadovui turėjo būti žinoma jau nuo 2023 m. sausio 5 d., kad Bendrovė yra nemoki. Bendrovės vadovas J. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, matydamas, kad įvykdyti skolinius įsipareigojimus nėra galimybės, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti Bendrovės mokumą, vadovaujamu laikotarpiu neturėdamas pakankamai lėšų VMI reikalavimams patenkinti, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus, nors privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė, taip pažeisdamas VMI interesus.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, tačiau ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, šis faktas nepašalina bendrovės vadovo atsakomybės už įstatyme numatytos pareigos neįvykdymą, t. y. Įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodytą pareigą inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą. Tokiais atvejais kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas žymi tik ANK 120 straipsnyje nurodyto trunkamojo nusižengimo pabaigą, bet tokia aplinkybė pati savaime nešalina bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, jei kreditorius tokį prašymą pateikia po to, kai bendrovės vadovui buvo kilusi pareiga tai padaryti, nepaisant to, ar bendrovės vadovas žinojo, numanė ar bent galėjo numatyti apie kreditoriaus ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena J. K. atžvilgiu pradėta VMI pareiškimo pagrindu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „M“ vadovu nuo 2019 m. gruodžio 1 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl UAB „M“ nemokumo bylos iškėlimo, tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Bendrovės kreditoriaus – VMI interesus.
Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Bankroto byla įmonei iškeliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo dienos, kai tai žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1407-614/2024 pagal VMI pareiškimą UAB „M“ buvo iškelta nemokumo (bankroto) byla, konstatuojant, kad negalėjimas apmokėti įsiskolinimus kreditoriams nėra laikinas, o Bendrovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog yra veikiantis juridinis asmuo, siekiantis išlikti aktyviu rinkos dalyviu ir realiai vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad Bendrovė turi didelį įsiskolinimą VMI, neteikia Juridinių asmenų registrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, neturi darbuotojų, leidžia teigti, jog Bendrovė veiklos nevykdo, o duomenų apie tai, kad jos finansinė padėtis galėtų pagerėti nėra. Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB „M“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, nes ši Bendrovė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti aukščiau nurodyto Vilniaus apygardos teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.
Šioje byloje taip pat nustatyta, kad UAB „M“ buvo nemoki jau nuo 2023 m. sausio 5 d., mokestinė nepriemoka VMI tik didėjo. Tam, kad būtų užkirstas kelias tolimesniam nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, J. K., kaip Bendrovės vadovas, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto (nemokumo) bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau šios pareigos, įtvirtintos Įstatyme, nevykdė, todėl tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Bendrovės kreditorės – VMI interesus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės vadovas teismo posėdžio metu pripažino kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo fakto nėra, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl J. K. kaltės padarius šį administracinį nusižengimą, todėl toliau teismas pasisako dėl administracinės nuobaudos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui individualizavimo.
Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Darydamas administracinį nusižengimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.
Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. K. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su VMI turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „M“ finansinius įsipareigojimus ir finansinę padėtį, nemokumo (bankroto) bylos neinicijavo pakankamai ilgą laiką, t. y. daugiau negu vienerius metus, kai VMI 2023 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, nerodė pastangų įgyvendinti Bendrovės vadovui Įstatymo keliamų pareigų, kol galiausiai tai padarė VMI, tam skirdama papildomas pastangas bei žmogiškuosius išteklius, kurios pareiškimo pagrindu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1407-614/2024 UAB „M“ buvo iškelta nemokumo (bankroto) byla.
J. K. yra darbingo amžiaus, gimęs (duomenys neskelbtini), dirba statybose pagal individualią veiklą ir uždirba apie 1000–2000 Eur per mėnesį (jo paties žodžiais), tačiau turi 20000 Eur ir 95000 Eur dydžio įsipareigojimus dvejoms kredito įstaigoms, taip pat turi tris mažamečius vaikus, o jo žmona šiuo metu nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose. J. K. pateikė teismui minėtas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, kurie prijungti prie bylos, Nors baigiamosios kalbos metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad uždirba apie 4000 Eur per mėnesį prieš mokesčius, tačiau nepateikė pajamų mokesčio deklaracijos, kitų dokumentų, patvirtinančių jo pajamas. Be to, Administracinių nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerius) metus duomenimis, J. K. per pastaruosius 5 (penkerius) metus administracine tvarka yra baustas 11 kartų, turi galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą VMI 2024 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-5048-2024 už mokestinių įstatymų pažeidimus pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI nepateikė Metinės pajamų mokesčių deklaracijos (forma GPM311) už 2021 m., 2022 m., kuri turėjo būti pateikta atitinkamai iki 2022 m. gegužės 2 d. ir 2023 m. gegužės 2 d. Taip pat minėtame VMI nutarime konstatuota, kad J. K. pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio nuostatas, nes gavo pajamų už parduotą transporto priemonę, kurią nuosavybėje išlaikė trumpiau negu 3 (tris) metus.
J. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, J. K. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda – 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) Eur bauda.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) Eur baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-132-1197/2024. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.