Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-10-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1247-990/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-24
Bylos Nr.
II-1247-990/2024
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kategorijos
  • 15.25pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1247-990/2024

Teisminis procesas Nr. 4-68-3-01465-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.25; 22.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2024 m. spalio 24 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,skundą padavusiam asmeniui G. Ž., jos atstovei advokatei E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Ž. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. S. 2024 m. liepos 23 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo turinys

1. (duomenys neskelbtini) G. Ž. kreipėsi į policiją, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, iš už kampo išniręs (duomenys neskelbtini) veislės šuo, kurio neišlaikė už pavadžio vedusi šeimininkė, puolė (duomenys neskelbtini) veislės šunį, kurį vedžiojo jos dukra A. Ž.; pastarajai traukiant savo šunį nuo (duomenys neskelbtini), šis apkandžiojo jos dukros rankas (bylos lapai 28-33).

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja E. S., nustačiusi, kad S. K. (duomenys neskelbtini) veislės šuo apkandžiojo A. Ž. rankas ir šios vedžiojamą (duomenys neskelbtini) veislės šunį, dėl ko atsirado žalos A. Ž. sveikatai bei jos motinos G. Ž. turtui (bendrai patirta 700,99 eurų dydžio turtinė žala), tačiau nenustačiusi, kad S. K. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, sudėtis, 2024 m. liepos 23 d. nutarimu administracinę teiseną nutraukė (bylos lapai 16-19).

II. Skundo argumentai

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugsėjo 3 d. gautas G. Ž. skundas dėl 2024 m. liepos 23 d. nutarimo. Pareiškėja nesutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog A. Ž. neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) nepultų S. K., ir nurodo, kad jos turimas (duomenys neskelbtini) veislės šuo yra draugiškas, klusnus, nebuvo jokių problemų su jo elgsena. Pareiškėja pažymi, kad (duomenys neskelbtini) niekada nepuldinėjo svetimų žmonių, iš kaimynų nėra gauta jokių pretenzijų, taigi ji mano, kad S. K. neužtikrino, jog pastarosios vedžiojamas (duomenys neskelbtini) veislės šuo neužpultų (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad S. K. versija apie tai, jog (duomenys neskelbtini) apdraskė jos sportinį kostiumą, buvo išsakyta vėliau siekiant pateisinti (duomenys neskelbtini) agresyvų puolimą - nėra užfiksuotas sportinio kostiumo sudraskymo ar sugadinimo faktas, kokie nors S. K. kojų įbrėžimai; be to, pastarosios paaiškinimas yra nelogiškas, kadangi (duomenys neskelbtini) vienu metu negalėjo ir apvynioti S. K. kojų pavadėliu, ir draskyti letenomis kojas. G. Ž. pažymi, kad S. K. nebandė padėti nepilnametei išgelbėti (duomenys neskelbtini) iš jos šuns nasrų, neliepė šuniui paleisti (duomenys neskelbtini), nebandė drausminti komandomis. Pareiškėja teigia, kad skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, padariusi išvadą, jog A. Ž. neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) nepultų S. K., nesiaiškino, ar pastaroji turėjo galimybę konkrečioje situacijoje suvaldyti savo (duomenys neskelbtini) veislės šunį. Byloje nėra duomenų, ar (duomenys neskelbtini) veislės šuo yra socializuotas, dresuotas. Pareiškėjos vertinimu, S. K. ne tik negalėjo šuns suvaldyti balsu, tačiau neturėjo pakankamai jėgos šuns atitraukti nuo nepilnametės, o aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) buvo visiškai nevaldomas, patvirtina tai, jog nežinomas asmuo šį šunį apramino tik kelis kartus suduodamas šiam kastuvu, taigi šuo buvo agresyvus, nesocializuotas, kėlė grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ir turtui. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Skundžiamą sprendimą priėmusi pareigūnė, padariusi prielaidą, jog A. Ž. pati neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) nepultų S. K., turėjo kritiškai įvertinti, kiek (duomenys neskelbtini) elgesys kėlė grėsmę ir pavojų S. K. ir pastarosios vedžiojamam (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos manymu, turėjo būti įvertinti ir S. K. veiksmai siekiant užtikrinti, kad jos laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ir turtui; be to, skundžiamą sprendimą priėmusi pareigūnė, neturėdama specialiųjų žinių, darė išvadas, prieštaraujančias logikai, t. y. kad mažas šuo kėlė tokią grėsmę aplinkai, jog galima buvo leisti (duomenys neskelbtini) ginti šeimininkę, kandžioti mažą šunį ir nepilnametės rankas. Pareiškėja nesutinka ir su tyrėjos išvada, jog nėra gauta objektyvių duomenų apie tai, kuris būtent šuo apkandžiojo A. Ž. rankas: ji pateikė pakankamai išsamias nuotraukas, iš kurių specialistas nesunkiai galėtų nustatyti, kuris ir šunų apkandžiojo rankas; nors dukros ranka sugijo, tačiau yra likę randai, taigi paskyrus trasologinį tyrimą būtų galima atlikti sugijusių žaizdų ir šunų dantų pėdsakų palyginimą. Pareiškėjos manymu, nėra surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad S. K. šuo neįkando A. Ž., neišsiaiškinta, kas buvo asmuo, sudavęs (duomenys neskelbtini) kastuvu; nesurinkus visų bylai svarbių įrodymų, nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra neteisėtas, todėl turi būti naikinamas, o medžiaga grąžintina nutarimą priėmusiai institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

3. Teismo posėdžio metu G. Ž. atstovė advokatė E. K. nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. N-575-494/2012 yra konstatuota, kad nepriklausomai nuo to, kas išprovokavo šuns agresiją, tai nepanaikina agresyvaus šuns šeimininko atsakomybės užtikrinti, jog jo šuo nepadarytų žalos. Skundžiamame nutarime yra konstatuota, kad padaryta žala, susidaranti iš apkandžiotų A. Ž. rankų bei apkandžioto (duomenys neskelbtini). Pati (duomenys neskelbtini) šeimininkė patvirtino, kad jos šuo stvėrė (duomenys neskelbtini), o pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ir turtui. Šiuo atveju S. K. neužtikrino, kad jos (duomenys neskelbtini) nepultų (duomenys neskelbtini) ir nepadarytų žalos. Iš visų aplinkybių, iš visų paaiškinimų matosi, kad S. K. neišlaikė savo šuns, kuris buvo agresyvus.

4. Teismo posėdžio metu G. Ž. nurodė, kad po nagrinėjamo įvykio ji skambinėjo S. K., norėdama su šia susitarti - gal būtų pavykę pakalbėti, jeigu S. K. atsilieptų. Po šio įvykio ji pravažiuodavo pro S. K. namus, nes gydytojai liepė stebėti šios šunį ir informuoti medikus, jeigu su šuniu kažkas būtų neaišku ar šuo dingtų, nes tuomet jos dukra būtų skiepijama nuo pasiutligės. Pro S. K. namus ji pravažiuodavo lėtai, nes šuo būdavo kieme esančiame voljere. S. K. savo šuns nebevedžioja, policijos išaiškinime buvo parašyta, kad šuo grąžintas į veislyną.

5. Teismo posėdžio metu S. K. paaiškino, kad ji turį šunį, vardu (duomenys neskelbtini), kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai ir kuris yra išauklėtas, turi visus skiepus, dokumentus. Paprastai (duomenys neskelbtini) neloja, yra ramaus būdo, stabilios psichikos, sveria apie (duomenys neskelbtini) kg, taigi ji (duomenys neskelbtini) nepakelia. (duomenys neskelbtini) dresavo R. A., kai (duomenys neskelbtini) buvo 0,5 metų. Namuose ji turi kitą mažą šuniuką, niekuomet jokios agresijos iš (duomenys neskelbtini) ji nepastebėjo. Ji visuomet (duomenys neskelbtini) vedžiodavo ant trumpo pavadėlio. (duomenys neskelbtini) ji ėjo pasivaikščioti su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve, visą laiką laikė (duomenys neskelbtini) pririštą prie pavadėlio. Sankryžoje ji (duomenys neskelbtini) pasakė „Stop“ ir pasukusi galvą ji pamatė iš už elektros skydinės kampo išlindusį snukutį. Ji pamanė, kad kažkieno mažas (duomenys neskelbtini) yra palaidas. Tas (duomenys neskelbtini) drąsiai pribėgo prie jos, sulojo, pradėjo bėgioti aplink ją bei (duomenys neskelbtini), po ko sustojo, šoko jai ant kelių, apdraskė kojas ir sportinį kostiumą. Tuomet ji pasakė „Oi“, po ko (duomenys neskelbtini) pagriebė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pačiupus (duomenys neskelbtini) ji (duomenys neskelbtini) pasakė „Stop“, po ko (duomenys neskelbtini) paleido (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vėl apsuko ratą ir pradėjo bėgti, po ko (duomenys neskelbtini) vėl griebė (duomenys neskelbtini). Jos kojos buvo supainiotos pavadėliu, dėl ko ji griuvo visu ūgiu. Ji girdėjo, kaip (duomenys neskelbtini) šeimininkė pradėjo jai rėkti „Daryk ką nors“, „Ko tu čia guli kaip karvė“. Jai mergaitės paprašius padėti išsilaisvinti iš pavadėlio, mergaitė priėjo ir, užuot nuo savo šuns atsegusi pavadėlį, pradėjo traukti savo šunį iš (duomenys neskelbtini) nasrų. (duomenys neskelbtini) skaudėjo, dėl ko (duomenys neskelbtini) pradėjo kandžioti mergaitės rankas. Paskui pribėgo nepažįstamas vyras su kastuvu, kuriuo bandė mušti (duomenys neskelbtini), bet ji šiam vyrui pasakė „Palaukite, jis paleis tą šunį“. Jai pasakius (duomenys neskelbtini) „Spjauk“ (duomenys neskelbtini) šunį paleido. Antrą kartą jos šuo pagriebė tą šuniuką ir būtų pastarąjį paleidęs kaip ir pirmą kartą, bet mergaitė pribėgo ir pradėjo abiem rankomis tampyti šuniuką, bandydama šį atplėšti. Nepažįstamam vyrui mergaitei pasakius „Ko tu stovi, pasiimk šunį ir eik“, mergaitė pasiėmusi savo šuniuką nubėgo. Ji įsitikinusi, kad (duomenys neskelbtini) bandė ją ginti nuo (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko pamačiusi, kad prožektoriumi kažkas šviečia į jos namų langus, išėjusi prie tvoros ji pamatė du policijos pareigūnus - moterį ir vyrą bei pareiškėją. Pareigūnai ją apklausė, pasakė, kad pareiškėja apkaltino jos šunį, o ji pareigūnams bandė papasakoti, kaip buvo. Pareiškėja iki 2024 m. balandžio mėn. pabaigos ją terorizavo skambučiais, SMS žinutėmis, tačiau ji nusprendė nekontaktuoti. Praėjus kažkuriam laikui po darbo pareiškėja laukė prie jos namų - pastatė savo automobilį taip, kad ji neįvažiuotų į savo kiemą, tačiau išlipti iš automobilio ji nenorėjo, nes (duomenys neskelbtini) pareiškėja jai grasino priversianti užmigdyti šunį, nes šis yra pasiutęs, taip pat sutiksianti ją gatvėje sudraskysianti į gabaliukus. Taip elgtis gali tik neadekvatus žmogus. Pareiškėja norėjo pinigų už (duomenys neskelbtini) gydymą – ji ketino pareiškėjai pervesti pinigų, nes jai buvo gaila to gyvūno, tačiau pareiškėja nurodė negalinti laukti ir norėjo pinigus gauti grynaisiais, taigi ji išsigrynino 300 eurų ir šiuos padavė pareiškėjai. Vėliau prieš Šventas Velykas pareiškėja vėl pasirodė prie jos namų su grasinimais, reikalaudama sumokėti pinigus už dukros sužalojimus. Ji pareiškėjai pasakė, kad jos pačios šuniukas sužalojo jos dukrą, jos (pareiškėjos) nebuvo toje vietoje, taigi ši nematė, kaip viskas vyko. Pareiškėja jai pasakė eisianti į teismą, nes norinti, kad ji mokėtų už jos (pareiškėjos) dukters išlaikymą iki pilnametystės. Iki nagrinėjamo įvykio šių kaimynų ji nepažinojo. Anksčiau yra buvęs atvejis, kuomet jos vyrui išėjus pasivaikščioti su (duomenys neskelbtini) pro atvirus vartus išbėgo kitas didelis šuo, kuriam pribėgus prie jos vyro (duomenys neskelbtini) šoko ir nustūmė tą šunį, o stumdamas patempė jos vyrą, dėl ko šis užgriuvo ant kaimynų tvoros ir sugadino tvoros metalines lenteles – už šią žalą kaimynams yra atlyginta ir kaimynai pretenzijų jiems neturi.

6. Teismo posėdžio metu liudytoja A. Ž. parodė, kad (duomenys neskelbtini) vakare (buvo tamsu, prieblanda) ji išėjo pavedžioti savo šuniuką ir sutiko moterį, ant trumpo pavadėlio vedžiojančią (duomenys neskelbtini). Ji žinojo, kad tas (duomenys neskelbtini) nėra draugiškas, yra agresyvus, nes eidama pro šios kaimynės tvorą ji matydavo, kaip šis šuo šokinėja, loja ir draskosi. Savo šuniuką ji vedžiojo į ausį įsikišusi vieną ausinę (telefonas buvo kišenėje), taigi ji girdėjo, kas vyksta aplinkui. Jos šuo sustojo ir pradėjo vizginti uodegą. Jos šuo nebėgiojo aplink (duomenys neskelbtini) šeimininkę, nebuvo prie šios arti priėjęs ir pavadėliu apsukęs pastarajai kojų. Jos šuo buvo pririštas prie gana ilgo - 5- 10 metrų ilgio pavadėlio. Ji savo šuniuką pradėjo traukti savęs link, tačiau (duomenys neskelbtini) nutempė savo šeimininkę ir įsikabino jos (duomenys neskelbtini) į šoną. Ji paleido pavadėlį, pribėgo prie savo šuns ir pradėjo šį traukti laikydama už liemenės, tačiau jai to padaryti nepavyko. Ji suklupo ant žemės, nes (duomenys neskelbtini) traukėsi kartu su jos laikomu šunimi. (duomenys neskelbtini) šeimininkė bandė laikydama už antkaklio atitraukti savo šunį, bet šiai tai padaryti nepavyko. (duomenys neskelbtini) traukėsi, ėjo atbulas, dėl ko jos šuns pavadėlis apsivyniojo aplink (duomenys neskelbtini) šeimininkės kojas. (duomenys neskelbtini) šeimininkė sakė savo šuniui „Fu“, tačiau po šios komandos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) iš karto nepaleido. Jai bandant pražiodyti (duomenys neskelbtini) nasrus šis įkando į du jos pirštus. Jos (duomenys neskelbtini) įkando jai į vieną pirštą - buvo daug smulkių įkandimų, nes (duomenys neskelbtini) cypė, verkė. Kitų įkandimų ji neatsimena, nes tuo metu ji nejautė skausmo, tačiau jai bandant savo šunį ištraukti, jos rankos buvo (duomenys neskelbtini) nasruose. Jai pavykus ištraukti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) antrą kartą šį įsikando iš užpakalio, nes ji nespėjo atsistoti ir nubėgti, o (duomenys neskelbtini) šeimininkė savo šuns neišlaikė. Jei ji gerai atsimena, (duomenys neskelbtini) šeimininkė bandė atsipainioti įstrigusį pavadėlį, kurį prieš tai ji buvo paleidusi, tačiau nebuvo pargriuvusi. Jai pradėjus šauktis pagalbos atbėgo nepažįstamas kaimynas su kastuvu, kuriuo bandė (duomenys neskelbtini) mušti, tačiau kaimynė šiam kaimynui liepė atiduoti kastuvą, o jai liepė nešaukti. Moteriai pasiėmus kastuvą kaimynas nebeturėjo, kaip jai padėti. Ji atsistojo ir toliau bandė išsitraukti šunį, kol galiausiai jai pavyko tai padaryti. Kaimynas liepė jai bėgti, grįžusi namo ji iškvietė policiją. Po šio įvykio su minėta kaimyne jai neteko bendrauti, tačiau mama bendravo, nes norėjo išsiaiškinti, kaip viskas toliau vyks ir ar kaimynė ruošiasi kažkuo padėti. Kiek ji žino, kaimynė padėti nesutiko, prieštaravo, papasakojo kitokią savo istoriją. Jos šuniukui yra (duomenys neskelbtini) metai, prieš (duomenys neskelbtini) metus jis yra dresuotas (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

8. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

9. Pareiškėja mano, kad nagrinėjamo įvykio metu S. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

10. ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

11. Pareiškėja mano, kad nagrinėjamo įvykio metu S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

12. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

13. Vertindamas, ar nagrinėjamo įvykio metu S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą pareigą, dėl ko kilo ANK 346 straipsnio 4 dalyje nurodytos pasekmės, teismas pažymi, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta pareiga yra bendrojo pobūdžio, nedetalizuojanti būdų bei priemonių, kurių turi imtis gyvūnų laikytojai, siekdami įgyvendinti šią pareigą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką asmens pripažinimas kaltu, sprendimą grindžiant vien tik bendrojo pobūdžio pareigos pažeidimu, nenurodant specialiųjų reikalavimų, yra ydingas: pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-66-50/2007 nurodė, kad nuoroda į Kelių eismo taisyklių 53 punkto nuostatą, pagal kurią kaltinamasis privalėjo laikytis visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nėra konkretus kaltinimas nuteistajam, nes nurodyta nuostata apibrėžia kiekvieno transporto priemonę vairuojančio asmens elgesį ir atsakomybę, visuotinai pripažintas bendrąsias eismo saugumo reikalavimų taisykles. Nors minėti argumentai buvo išdėstyti nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tačiau pažymėtina, kad iš esmės analogiški argumentai yra dėstomi ir nagrinėjant bylas dėl ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų administracinių nusižengimų: pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-195-361/2022 konstatavo, kad formalus nurodymas nutarime vien tik į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, nenurodant konkrečios savivaldybės administracijos patvirtintų gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisyklių, kurias patvirtinti savivaldybės administracijos yra įpareigotos to paties įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu, teisės normos, yra nepakankamas formuluojant kaltinimą blanketine dispozicija aprašytoje ANK veikoje. Kita vertus, iš bylų, kuriose gyvūnų laikytojai buvo traukiami teisinėn atsakomybėn dėl jų augintinių padarytos žalos, matyti, kad jie buvo kaltinami pažeidę savivaldybės administracijos patvirtintų gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisyklių konkrečią teisės normą, įtvirtinančią specialią pareigą gyvūnų laikytojams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-8-648/2023). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad net ir pareiškėjos nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. N-575-494/2012 gyvūno laikytojas buvo nubaustas ne už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme įtvirtintos bendrojo pobūdžio pareigos nevykdymą, bet už Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintose Gyvūnų laikymo Vilniaus mieste taisyklėse įtvirtintos specialiosios pareigos pažeidimą.

14. Savo teiginį, esą S. K. neužtikrino, jog jos laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, pareiškėja įrodinėja vien tik kilusiomis pasekmėmis, tačiau pareiškėja nenurodo, pagal kokią savivaldybės administracijos patvirtintų gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisyklių teisės normą S. K. nagrinėjamoje situacijoje privalėjo elgtis ir kokiais veiksmais ar neveikimu ji šią teisės normą pažeidė. Toks kaltinimas yra ydingas, kadangi veikos įrodinėjimas vien tik kilusiomis pasekmėmis, nenurodant konkrečioje situacijoje priimtino teisės aktų reikalaujamo elgesio modelio, yra objektyvus pakaltinimas, kurį Lietuvos teisė draudžia.

15. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nėra detalizuotos priemonės, kurių vedžiodamas gyvūną viešoje erdvėje privalo laikytis gyvūno laikytojas, kad jo augintinis nekeltų grėsmės aplinkiniams ar svetimam turtui. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 39 punkte įtvirtinta rekomendacija šunis vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose; pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu; kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo; jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.

16. (duomenys neskelbtini) veislė nėra neįtraukta į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 patvirtintą Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą, taigi vesdama (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti be antsnukio S. K. nepažeidė Apraše įtvirtintų teisės normų.

17. Pagrindinė taisyklė, kuri laikytina pakankama užtikrinti, kad augintinis nekeltų grėsmės kitiems – pavadėlio naudojimas, kuris, kaip nurodyta Apraše, turi būti sutrumpintas tiek, kad gyvūnas negalėtų pasiekti kitų žmonių ar gyvūnų. Teismo posėdžio metu A. Ž. paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną šunį ji vedėsi pririštą prie gana ilgo - 5-10 metrų ilgio pavadėlio, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) šeimininkė šunį laikė už trumpo pavadėlio. Teisiamojo posėdžio metu tiek A. Ž., tiek S. K. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) puolus (duomenys neskelbtini) S. K. savo šuniui sakė komandas „Spjauk“, „Fu“, taigi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamo įvykio metu S. K. pažeidė Apraše įtvirtintas taisykles.

18. Pareiškėja taip pat nepateikė teismui duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad S. K. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr. 955-911/23 patvirtintas Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisykles (toliau – Gyvūnų laikymo taisyklės).

19. Tiek Gyvūnų laikymo taisyklėse, tiek Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme pareiga būti atsargiems, apdairiems ir užtikrinti, kad jų augintiniai nekeltų grėsmės aplinkiniams yra įtvirtinta visų gyvūnų laikytojams. Grėsmės sukėlimas, priešingai nei nurodyta skunde, negali būti sutapatinamas vien su šuns dydžiu ar jo veisle - gyvūnų vedžiojimo taisyklės privalomos visiems vienodai, taigi tiek A. Ž., tiek S. K. privalėjo nesudaryti galimybės savo augintiniams priartėti prie kito gyvūno. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad susikibus šunims vieno augintinio sužalojimas automatiškai nepreziumuoja sužalojusio gyvūno savininko kaltės, jei nėra įrodoma, kad pastarasis pažeidė gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir būtent sužaloto šuns savininkas nekontroliavo savo augintinio veiksmų (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-195-361/2022).

20. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, priimdama 2024 m. liepos 23 d. nutarimą, teisingai vertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

Netenkinti G. Ž. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. S. 2024 m. liepos 23 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas