- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- e2-6639-235/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Ieškovas
- UAB „Žirmūnų būstas“
- Atsakovas
- UAB „PTP valda“
dalyvaujant ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ įgaliotai atstovei A. A., atsakovo UAB „PTP valda“ atstovui A. V.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovui UAB „PTP valda“ dėl skolos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad UAB „Žirmūnų būstas“ suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (Lvovo g. 13A, Vilniuje), kuriame atsakovui nuosavybės teise priklausė negyvenamosios patalpos, esančios Lvovo g. 13A, ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo Lvovo g. 13A, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Ieškovas papildomai paaiškino, jog gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamo turto registre nėra registruojamas. Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra neindividualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikština tik skaičiais. Kuo didesnio ploto yra butas ar patalpa, tuo didesnė yra šio buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tuo atitinkamai daugiau savininkas turi prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Ieškovas nurodė, kad buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo, Civilinio kodekso 4.82 str. 3 d., 4 d., 4.84 str. 9 d., Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau - Pavyzdiniai administravimo nuostatai), Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 30-637, bei kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Nurodė, kad pavyzdiniai administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių mokesčių apskaičiavimas“) ir Vilniaus miesto administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų ir valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų mėnesinių įmokų apskaičiavimas“) nustato, kaip kiekvieną mėnesį ieškovas patalpų savininkams, taip pat ir atsakovui(-ams), apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už Lvovo g. 13A, Vilniuje, namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas.
Ieškovo teigimu, kiekvieną mėnesį atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto adresu buvo pateikiamas mokėjimo pranešimas (sąskaita) su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Mokėjimo pranešimuose nurodytos sumos turėjo būti sumokėtos iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo priskaičiuoti mokesčiai, paskutinės dienos. Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai yra 1 568,43 Eur. Ieškovas nurodė, kad atsakovui ne kartą jam nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų adresu buvo pateikti pranešimai įvykdyti prievolę - atsiskaityti su ieškovu už Lvovo g. 13A,Vilniuje namo priežiūrą ir komunalines paslaugas, tačiau atsakovas iki šios dienos prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas neįvykdė. Ieškovas paaiškino, kad buto ar kitos patalpos savininko, įskaitant ir atsakovus, pareiga mokėti mokesčius už namo, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi. Iš surinktų lėšų namo administratorius - ieškovas - atlieka visas jam kaip namo administratoriui priskirtas funkcijas, susijusias su atitinkamo namo priežiūra. Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir administravimas, kitos komunalinės paslaugos yra specifinės paslaugos ir jos nėra teikiamos vien tik konkrečiam patalpų savininkui asmeniškai. Ieškovas prižiūri ir administruoja namo bendrojo naudojimo objektus, ne atskirų butų ir kitų patalpų savininkų butus ar patalpas. Savininkai savo butus ir patalpas bei jose esančią inžinerinę įrangą turi pareigą prižiūrėti patys.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad paslaugų teikimo sutartis nebuvo pasirašyta, o ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 30-1700 buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio Lvovo g. 13A, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, todėl tariamai apmokėjimas už suteiktas paslaugas buvo skaičiuojamas de facto principu. Atsakovas neginčija pareigos apmokėti komunalinius mokesčius, rinkliavas bei kitas įmokas, susijusias su pastato administravimu bei eksploatavimu, kurią numato tiek Civilinis kodeksas tiek kiti teisės aktai, tačiau nurodo, kad ieškovas neturi piktnaudžiauti savo kaip daugiabučio namo administratoriaus, paskirto administraciniu aktu, statusu. Atsakovas nurodė, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir kitų) teikimo pagal sutartis arba paslaugų, įgytų naudojantis telekomunikacijų įranga, praėjusio laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, apskaitos dokumentai išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Ūkine veikla nesiverčiantiems fiziniams asmenims Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) ne ilgesnio kaip du mėnesiai laikotarpio nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų teikimo apskaitos dokumentai. Remiantis tuo, atsakovas laikosi pozicijos, kad prievolė apmokėti atsiranda nuo sąskaitos pateikimo - ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems iš karto pasibaigus ar įvykus. Todėl, teigė, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas ieškovo reikalavimas priteisti skolą už tariamai atliktas paslaugas prieš daugiau nei nuo 9 iki 3 metų - už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., juolab, kai ieškovas nepateikė nei tokių atsakovui pateiktų sąskaitų, nei juo labiau jokių įrodymų apie tai, jog šios paslaugos buvo suteiktos. Atsakovo teigimu, dėl šių priežasčių tokios sąskaitos, jeigu jos būtų buvusios (atsakovas pažymėjo dar kartą, kad tokios sąskaitos atsakovui niekuomet nebuvo pateiktos) nebuvo įtrauktos ir į UAB „PTP valda“ buhalterinę apskaitą.
Atsakovas paaiškino, kad ieškovas savo kreditorinį reikalavimą į atsakovą galėtų įgyti suteiktų paslaugų pagrindu, o ne 2015 m. balandžio 20 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, kurio atsakovas taip pat nėra pasirašęs. Pats 2015 m. balandžio 20 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto išrašymas nereiškia ir neįrodo, kad paslaugos buvo suteiktos, juo labiau tomis sumomis, kurios jose yra nurodytos, nes Civilinio kodekso 6.718 ir 6.720 str. numato, kad paslaugų teikėjas turi teisę į atlyginimą tik už atliktas paslaugas. Atsakovo nuomone, jis neprivalo mokėti ieškovo reikalaujamos sumos, nes ieškovas nepagrindė ir tokių mokesčių būtinybės, nepateikė informacijos ir detalių skaičiavimų.
Atsakovas taip pat nurodė, kad Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 8.1 punktas, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.1 punktas numato, kad administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (butų ir kitų patalpų naudingajam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesinius mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą. Mokesčių skaičiavimo tvarka nustatyta Daugiabučių narnų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikoje, patvirtintinoje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr.I-1206. Atsakovo teigimu Civilinio kodekso 1.125 str. 9 d. nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Kitokios periodinės išmokos ir yra ieškovo reikalaujamos priteisti sumos, kurios nagrinėjamu atveju nustatytos mokėti periodiškai - kas mėnesį. Ieškovas ieškinį dėl administravimo, eksploatavimo ir kitų komunalinių paslaugų priteisimo pateikė 2015 m. gruodžio 15 d., todėl jis praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti periodinius mokesčius. Nurodė, kad ieškinio senaties termino pabaiga sudaro savarankišką pagrindą pareikštą ieškinį atmesti Civilinio kodekso 1.131 str. 1 d. pagrindu.
Tesimo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslino ieškinio reikalavimą ir nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo 1 568,43 Eur skolą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovė nurodė, kad šioje byloje turi būti taikomas bendras 10 m. ieškinio senaties terminas.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą. Paaiškino, kad atsakovas su UAB „Šnipiškių ūkis“ žodžiu buvo susitaręs, kad nemokės mokesčių, kadangi atskavui priklausė negyvenamos patalpos palėpėje, ir visi mokesčiai bus paskirstomi tarp gyventojų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Žirmūnų būstas“ teikia namo, esančio Lvovo g. 13A, Vilniuje butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas UAB „PTP Valda“ laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 31 d. iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. buvo negyvenamosios patalpos, esančios Lvovo g. 13A, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-0582-0528:7814, savininkas. Byloje yra pateikta 2007 m. gruodžio 22 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir UAB „Šnipiškių ūkis“, Gyvanamojo namo Lvovo g. 13A techninės priežiūros žurnalas, 2010 m rugpjūčio 30 d. Sutartis Nr. 10-08-130 tarp UAB „Šnipiškių ūkis“ ir AB „City Service“, 2012 m. kovo 1 d. Sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. KJ-12-041 tarp UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Ecoservice“ Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ 2015 m. balandžio 20 d. sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą dėl 2608,52 Lt sumos, kurį adresavo atsakovui. Minėto akto atsakovas nepasirašė. Ieškovas byloje yra pateikęs PVM sąskaitas faktūras išrašytas atsakovui: 2012 m. gruodžio 31 d. – 52,60 Lt; 2012 m. gruodžio 31 d. – 770,42 Lt; 2012 m. lapkričio 30 d. – 53,40 Lt, 2012 m. spalio 31 d. – 52,08 Lt, 2012 m. rugsėjo 30 d. – 52,48 Lt, 2012 m. rugpjūčio 31 d. – 53,35 Lt, 2012 m. liepos 31 d. – 53,35 Lt; 2012 m. birželio30 d. – 53,35 Lt, 2012 m. gegužės 31 d. – 53,35 Lt, 2012 m. balandžio 30 d. – 52,19 Lt, 2012 m. kovo 31 d. – 52,19 Lt, 2012 m. vasario 29 d. – 52,19 Lt, 2012 m. sausio 31 d. – 52,26 Lt, 2011 m. gruodžio 30 d. – 52,05 Lt; 2011 m. lapkričio 30 d. – 52,41 Lt, 2008 m. kovo 31 d. 13,43 Lt; 2008 m. vasario 29 d. – 330,91 Lt, 2008 m. vasario 29 d. – 13,92 Lt, 2008 m. sausio 31 d. 714,23 Lt; 2008 m. sausio 31 d. – 17,11 Lt, 2007 m. gruodžio 29 d. – 11,25 Lt.
Motyvai ir teisiniai argumentai.
Ginčas byloje kyla dėl pareigos mokėti mokesčius už administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškovas yra paskirtas vykdyti namo, esančio Lvovo g. 13A, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Nustatyta, kad negyvenamos patalpos, esančios adresu Lvovo g. 13A, Vilniuje, ieškovo administruojamame name, nuosavybės teise priklausė atsakovui. Iš ieškovo pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, kad atsakovas nėra atsiskaitęs už teiktas paslaugas.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.37 str. 1 d.). Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (Civilinio kodekso 4.73 str. 1, 2 d.). Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.82 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Atsakovas ginčydamas savo pareigą mokėti susidariusią skolą ieškovui, remiasi žodiniu susitarimu su UAB „Šnipiškių būstas“ (buvęs UAB „Žirmūnų būstas“ pavadinimas), kurio pagrindu buvo susitarta, kad atsakovui nebus skaičiuojami mokesčiai už administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Įrodymų, kurie patvirtintų tokį susitarimą teismui atsakovas nepateikė. Atsakovas taip pat laikėsi pozicijos, kad ieškovo siųstų sąskaitą negavo, nes jos nebuvo įtrauktos į UAB „PTP valda“ buhalterinę apskaitą. Teismas pastebi, kad ieškovo pateiktose sąskaitose atsakovo adresas nurodytas Laisvės pr. 125, Vilnius, o tai remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu yra atsakovo UAB „PTP valda“ registruotas buveinės adresas, kuriame UAB „PTP valda“ registruota nuo 2006 m. liepos 27 d. Atsakovas bylos negarinėjimo metu nenurodė galimų sąskaitų negavimo priežasčių ir neginčijo nurodyto adreso. Teismas pažymi, kad remiantis Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą konstatuotina, jog ieškovas pagrįstai pareiškė reikalavimą dėl 1 568,43 Eur įsiskolinimo priteisimo.
Nesutikdamas su ieškiniu atsakovas taip pat prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Ieškinio senatis - įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Per ieškinio senaties terminą valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieškinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neišnyksta, jo reikalavimą skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieš skolininko valią valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama. Ieškinio senaties nustatymas inter alia reiškia, kad įstatymų leidėjas suteikia prioritetą ne pažeistos asmens teisės gynimui, o kitoms, visuomenės požiūriu svarbesnėms, vertybėms. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties institutu įstatymų leidėjas visų pirma siekia užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog jis arba atsisako savo teisės arba nemano, kad ši yra pažeista. Ieškinio senaties nustatymu siekiama paskatinti civilinių santykių dalyvius kontroliuoti prievolių vykdymą ir operatyviau ginti pažeistas teises. Be to, ieškinio senatis sudaro realias galimybes apginti pažeistas teises, nes užkerta kelią situacijoms, kai dėl pernelyg ilgo laiko nuo tikro ar tariamo teisės pažeidimo iki kreipimosi teisminės gynybos faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir teisingas ginčo išsprendimas tampa sunkiai įmanomas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-813-258/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).
Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). CK 1.134 straipsnyje įvardytiems reikalavimams (iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsiradusiems reikalavimams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, padėtus į banką ir kitas kredito įstaigas) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ieškinio senatis netaikoma. Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi šioje įstatymo normoje, kaip atskira reikalavimų rūšis, išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Iš CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos išplaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms. Tesimas konstatuoja, kad bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą. Nustatydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą periodinio pobūdžio išmokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iš einamųjų pajamų, išvengti beviltiškų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. Periodinės išmokos (įmokos, mokesčiai) dėl savo dydžio paprastai gali būti mokamos iš skolininko einamųjų pajamų ir daro mažesnę įtaką jo finansinei padėčiai ir ūkinei veiklai negu vienkartinės didelės sumos, atitinkamai kreditoriui tenka mažesnė rizika, kad skolininkas neįvykdys prievolės dėl nemokumo.
Nagrinėjamu atveju yra reiškiamas reikalavimas dėl periodinių mokesčių už Lvovo g. 13A, Vilniuje, namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Nagrinėjamu atveju aktualus klausimas, ar sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, turi būti taikomas periodiniams mokesčiams už Lvovo g. 13A, Vilniuje, namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Pagal ieškovo nurodytus pavyzdinius administravimo nuostatus (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių mokesčių apskaičiavimas“) ir Vilniaus miesto administravimo nuostatus (IV skyrius „Patalpų savininkų ir valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų mėnesinių įmokų apskaičiavimas“) nustatyta, kaip kiekvieną mėnesį ieškovas patalpų savininkams, taip pat ir atsakovui, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už Lvovo g. 13A, Vilniuje, namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Ieškovas nurodo, kad kiekvieną mėnesį atsakovui jam nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų adresu buvo pateikiamas mokėjimo pranešimas (sąskaita) su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Ieškovo teigimu mokėjimo pranešimuose nurodytos sumos turėjo būti sumokėtos iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo priskaičiuoti mokesčiai, paskutinės dienos. Tuo atveju, kai mokesčiai už bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas turi būti mokami periodiškai, t. y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, jie atitinka periodinių išmokų, įtvirtintų Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje požymius: patalpų savininko pareiga mokėti mokesčius už administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas ir atitinkama nuomotojo reikalavimo teisė atsiranda periodiškai tam tikrais šalių sutartyje nustatytais pasikartojančiais intervalais. Aptarto teisinio reglamentavimo analizės pagrindu teismas konstatuoja, kad reikalavimams dėl periodiškai mokamų mokesčių už administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje.
Teismas taip pat pažymi, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009). Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo (nebuvimo) klausimą, vadovaujasi bendraisiais teisinių santykių reguliavimo principais, atsižvelgia į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, analizuodami reikšmingas aplinkybes, bylos šalių veiksmus, teismai vadovaudamiesi Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pagal nusistovėjusius standartus vertina asmens atidumą, rūpestingumą, atliekant konkrečius veiksmus. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškovas nurodo, kad atsakovo skolos laikotarpis prasidėjo 2007 m. gruodžio 1 d., tačiau kaip paaiškino ieškovo atstovė, ieškovas neteikė anksčiau ieškinio dėl to jog laikosi pozicijos, kad tokiems reikalavimams taikomas bendrasis – 10 m. ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju ieškinys teismui buvo paduotas 2016 m. sausio 13 d. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė, o išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė jokių ieškinio senaties termino praleidimą sąlygojusių svarbių priežasčių. Dėl ko buvo delsiama kreiptis į teismą ieškovas teismui nepaaiškino, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo svarstyti termino atnaujinimo klausimą. Nenustačius jokių svarbių ieškinio senaties praleidimo priežasčių ir nepaisant to, jog ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo, ieškinys atmestinas, nes teisminės gynybos ieškovas kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą ieškininės senaties terminą.
Atmetus pagrindinį reikalavimą, teismas taip pat netenkina ir reikalavimo dėl materialiųjų kompensuojamų palūkanų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.