- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-813-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06417-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- UAB „Centrum“
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „Centrum“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir BAB „Raseinių melioracija“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 17 358,93 Eur (59936,92 Lt) skolą, 4503,23 Eur (15 548,75 Lt) palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2001 m. lapkričio 14 d. Kauno apskrities viršininko administracija ir AB „Raseinių melioracija“ sudarė sutartį Nr. 10PP dėl Raseinių rajono Kaulakių hidrotechnikos komplekso statinių nuomos. 2002 m. liepos 19 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 1208 Kaulakių hidrotechninis kompleksas buvo perduotas Raseinių rajono savivaldybės administracijai patikėjimo teise. Kaulakių hidrotechninio komplekso valdytoju pagal patikėjimo teisę tapo Raseinių rajono savivaldybė, kuri perėmė iš Kauno apskrities viršininko administracijos visas teises ir pareigas pagal sutartį. Atsakovas UAB „Centrum“ Raseinių rajono savivaldybės 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 290 yra perėmęs iš AB „Raseinių melioracijos“ visas nuomininko teises ir pareigas, turimas pagal sutartį. 2005 m. vasario 2 d. buvo pasirašytas ilgalaikio materialiojo turto perdavimo – priėmimo aktas Nr. 2, kurio pagrindu sutarties objektas buvo perleistas UAB „Centrum“. Atsakovas nesilaikė sutarties 4.2.3 punkte numatyto įsipareigojimo ir 2006-2009 metais nesumokėjo ieškovui 17 358,93 Eur (59936,92 Lt) nuomos mokesčio. Atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl palūkanų ir skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas atsisakė šią pretenziją tenkinti dėl tariamai atlikto naujų uždorių gamybos ir montavimo darbų 17 358,93 Eur (59936,92 Lt) išlaidų įskaitymo į mokėtiną nuomą.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškinio senaties praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Taip pat paaiškino, kad 2003 m. hidroelektrinės statybos metu buvo pažemintas tvenkinio vandens lygis tam, kad būtų galima įrengti vandens paėmimą, tačiau bandant pakelti tvenkinio vandens lygį, t.y. bandant uždaryti uždorius, paaiškėjo, kad jie yra avarinės būklės, nes uždarius uždorius, jie buvo nesandarūs, tvenkinio lygis savaime žemėjo. Naujų uždorių gamyba bei montavimo darbai kainavo 59 936,92 Lt, kuriuos UAB „Centrum“ 2004 m. sausio 9 d. sumokėjo AB „Raseinių melioracija“. Sumokėjusi nurodytą sumą UAB „Centrum“ 2004 m. sausio 19 d. raštu Nr. 26-01 kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybę prašydama atlyginti patirtus nuostolius - 59 936,92 Lt arba priimti sprendimą užskaityti šią sumą į būsimą nuomos mokestį. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 500 sudaryta komisija 2004 m. rugsėjo 24 d. posėdyje apsvarstė atsakovo UAB „Centrum“ prašymą ir nusprendė užskaityti 59 936,92 Lt UAB „Centrum“ išleistus potvynio pralaidos skydų remontui į pirmų ir antrų metų mokėjimo nuomos kainą. Ieškovas savo konkliudentiniais veiksmais pripažino užskaitymą, todėl prarado teisę jį ginčyti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atsiliepime į patikslintą ieškinį (procesinis dokumentas įvardintas rašytiniais paaiškinimais t. II, b. l. 78-83) ir jos atstovai teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai. Nurodė, jog 2013 m. gegužės 15 d. Raseinių rajono savivaldybės Valstybės kontrolės atlikto finansinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-30-1-53 nustatyta, kad privati bendrovė UAB „Centrum” (atsakovas), nuomodama valstybės turtą (Raseinių rajono Kaulakių hidrotechnikos komplekso statinius), nesilaikė 2001 m. lapkričio 14 d. nuomos sutarties Nr. 10PP „Dėl Raseinių rajono Kaulakių hidrotechnikos komplekso statinių nuomos“ 4.2.3. punkto reikalavimo, nes 2006-2009 metais nesumokėjo 59,9 tūkstančių litų nuomos mokesčio, todėl valstybės biudžetas negavo šių pajamų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 1006 „Dėl žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų naudojimo hidroenergetikai“ 11 punktą hidrotechnikos komplekso naudojimo hidroenergetikai techninį ir darbo projektus bei jų vykdymą finansuoja nuomininkas, o nutarimo 12 punkte numatyta, kad nuo sutarties pasirašymo dienos nuomininkas perima iš institucijos, eksploatuojančios hidrotechnikos kompleksą, visas šio komplekso priežiūros funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas pareigas ir atsako už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Dėl to, tiek pirminis hidrotechnikos komplekso nuomininkas – AB „Raseinių melioracija“, kuris, kaip posėdžio metu paaiškino liudytojas, yra savo srities profesionalas, pastatęs 7 tokio tipo hidroelektrines, tiek jo teisių perėmėjas – atsakovas UAB „Centrum“ neturėjo jokio teisinio pagrindo tikėtis, jog su hidroelektrinės projekto įgyvendinimu ir išnuomoto hidrotechnikos komplekso pritaikymu hidroelektrinei patirtos išlaidos bus atlygintos nuomotojo.
Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl to, jog ieškovas konkliudentiniais veiksmais pripažino užskaitymą ir dėl to neteko teisės jo ginčyti. Pažymėjo, jog sprendimą leisti pirminiam nuomininkui perleisti iš nuomos sutarties kylančias teises ir pareigas priėmė ne ieškovas, o Raseinių rajono savivaldybės taryba, ieškovas savo ruožtu nuo 2007 metų siuntė atsakovui raštus dėl įsiskolinimo už nuomą apmokėjimo, todėl nėra jokio pagrindo spręsti apie tariamo įskaitymo pripažinimą. Teismas atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą konstatavo, jog ieškovas pagrįstai pareiškė reikalavimą dėl 59 936,92 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo.
Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Teismas, nustatęs, jos atsakovas perėmė visas teises ir pareigas iš su AB „Raseinių melioracija“ pasirašytos Nuomos sutarties, bei tai, kad minėta sutartis nebuvo keičiama, nuomos mokesčio mokėjimo tvarkai nustatyti turi būti remiamasi pačios sutarties tekstu ir tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 1006 „Dėl žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų naudojimo hidroenergetikai“ redakcija. Tiek minėtame norminiame akte, tiek Nuomos sutarties sąlygose numatyta, kad hidrotechnikos komplekso nuomos užmokestis pradedamas mokėti ketvirtaisiais mažosios hidroelektrinės eksploatavimo metais į valstybės biudžetą (nutarimo 6 punktas, Nuomos sutarties 4.2.3 punktas), pusės metų nuomos kainos dydžio užstatas – 17 808 Lt įskaitomas į nuomos užmokestį (nutarimo 10 punktas, Nuomos sutarties 4.1.4 punktas). Byloje nustatyta ir tarp šalių dėl to ginčo nėra, jog Kaulakių hidroelektrinė pradėta eksploatuoti 2003 m. gegužės 19 d., o pareiga mokėti nuomos mokestį prasidėjo – 2006 m. gegužės 19 d. Už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 19 d. iki 2007 m. gegužės 19 d. turėjo būti sumokėta 17 807 Lt (35 615 Lt – užstatas 17 808 Lt), už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2008 m. gegužės 19 d. – 35 615 Lt. Toks mokestis nei už 2007 metus nei už 2008 metus sumokėtas nebuvo, pirmas įmokas už nuomą atsakovas atliko tik 2009 metais, o konkrečiai 2009 m. sausio 14 d. – 11 294 Lt ir 2009 m. rugpjūčio 11 d. – 17 808 Lt. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2014 m. vasario 24 d. (t. I, b. l. 2), praleidęs 5 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl 2006-2008 metų nuomos mokesčio įsiskolinimo pareikšti. Ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes byloje yra kilęs ginčas dėl valstybės biudžeto negautų lėšų priteisimo. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė, o išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė jokių ieškinio senaties termino praleidimą sąlygojusių svarbių priežasčių.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teisino 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo Raseinių rajono savivaldybes administracijos ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės. Pirmosios instancijos teismas nustatė bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, kvalifikavo ginčo santykį, bylos duomenų pagrindą nustatė, kad ieškinys yra pagristas, tačiau nepagrįstai ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino.
2. Ieškovo vengimas kreiptis į teismą, kurių netyrė pirmosios instancijos teismas, buvo ieškovo siekis kilusį ginčą spręsti taikiai. Ieškovui nenutrūkstamai aktyviais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo atsakovui primenant apie skolos egzistavimą, akcentuojant, kad skolos neapmokėjus, bus kreipiamasi į teismą, negalima pripažinti, kad tai suteikė ar galėjo suteikti atsakovui teisėtus lūkesčius tikintis, kad ieškovas apskritai atsisako savo teises, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.
3. Sutartis buvo sudaryta 50 metų (Sutarties 5.2 p.), todėl ieškovas turėjo pakankamą pagrindą dėl numatomo ilgamečio sėkmingo bendradarbiavimo tikėtis skolos klausimą išspręsti galiausiai taikiai, be drastiškų priemonių. Turi būti įvertinta ir tai, kad nuomos mokestis pagal sutartį yra mokamas į valstybės biudžetą.
4. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad už 2008 metus nuomos mokestis pagal sutartį turėjo būti sumokėtas iki 2009-05-19. Taigi, net jeigu būtų pagrindo taikyti teisinga pirmosios instancijos
teismo išvadą dėl ieškinio senaties taikymo (su kuo (apeliantas) kategoriškai nesutinka), 5 metų ieškinio senaties terminas 6.513,00 Lt (1.886,30 EUR) įsiskolinimo išieškojimui turėjo būti skaičiuojamas nuo 2009-05-19. Tuo tarpu ieškovas ieškinį teismui pateikė nepraleidęs penkerių metų ieškinio senaties termino, t.y. 2014-02-17.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Centrum“ prašo apelianto Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-11 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-01-25 nutartimi, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-
4/2011, išaiškino, kad tuo atveju, kai nuomos mokestis turi būti mokamas periodiškai, t. y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių išmokų įtvirtintų CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, požymius: nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį ir atitinkama nuomotojo reikalavimo teisė atsiranda periodiškai tam tikrais šalių sutartyje nustatytais pasikartojančiais intervalais. Aptarto teismo reglamentavimo analizės pagrindu konstatuotina, kad reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Apeliantas ieškinį dėl nuomos mokesčio priteisimo pateikė 2014 m. vasario 24 d., todėl jis praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti periodinius nuomos mokesčio mokėjimus už 2006 - 2008 metus. Ieškinio senaties termino pabaiga sudaro savarankišką pagrindą pareikštą ieškinį atmesti CK 1.131 str. 1 d. pagrindu.
2. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis CK 1.131 straipsnio 2 dalies prasme teisino galėtų būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, pateisinančios termino praleidimo laikotarpį, sutrukdžiusios ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu per įstatyme nustatytą senaties terminą. Taigi svarbiomis priežastimi atnaujinti ieškinio senaties terminą gali būti pripažintos tik tos aplinkybės, nepriklausiusios nuo asmens valios, užkirtusios kelią laiku pradėti ginti savo pažeistas teises (CK 1.131 str.).
3. Raseinių rajono savivaldybės administracija, kaip viešasis juridinis asmuo, pagal savo statusą turi pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas, jis turi būti itin atidus ir rūpestingas bei atsižvelgiant į ginčo esmę, kada Raseinių rajono savivaldybės administracija sužinojo apie jo pažeistas teises, galėjo ir turėjo pareikšti ieškinį. Valstybės institucija negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka.
4. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad apeliantas dar 2007 metais 2007-06-29 raštu Nr. (1.6)-S-104 informavo atsakovą, kad negali įskaityti remonto išlaidų į nuomos mokestį ir pareikalavo sumokėti nuomos mokestį, tuo pačiu ir kitais raštais - 2008-08-01 raštu Nr. (5-19)R-1958 (t. 2, b.l. 101) ir 2008-08-27 raštu Nr. (5-19)R-2119 apeliantas vis primindavo apie įsiskolinimą ir ragindavo jį padengti, tačiau į teismą kreipėsi tik 2014 m. vasario 17 d. Dėl ko buvo delsiama nuo 2007 m. birželio mėnesio iki pat 2014 m. vasario mėn. kreiptis į teismą apeliantas teismui nepaaiškino, kaip ir nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų kokios aplinkybės, nepriklausiusios nuo apelianto valios, užkirto kelią laiku pradėti ginti savo pažeistas teises, t.y. teisme pareikšti ieškinį. Todėl teismas neturėjo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo svarstyti termino atnaujinimo klausimą.
5. Apeliantas dėl pažeistų teisių su raštais ne kartą kreipėsi į atsakovą, bet ne į teismą, objektyviai neužkirto ir neapribojo jo teisės pareikšti ieškinį teisme. Apelianto kreipimaisi su reikalavimais sumokėti nuomos mokestį tuo pat metu nesant kliūčių kreiptis į teismą dėl pažeistos subjektinės teisės gynimo, negali būti laikoma svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi, nes apeliantas, kurio teisės buvo pažeistos, jau tuo metu išreiškė valią dėl pažeistų teisių. Apeliantas per penkerius metus turėjo realią galimybę įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, galėjo kreiptis į advokatus ir ja naudotis. Todėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik išskirtinai į apelianto (ieškovo) interesus.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų BAB „Raseinių melioracija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos ieškinį. Nurodo, kad palaiko ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 02-6231 „Dėl Raseinių rajono hidrotechnikos komplekso statinių nuomos aukcionų“ buvo skelbtas aukcionas išsinuomoti Kaulakių hidrotechnikos komplekso statinius, pritaikant juos mažosios hidroelektrinės statybai, kurį laimėjo AB „Raseinių melioracija“. 2001 m. lapkričio 14 d. Kauno apskrities viršininko administracija ir AB „Raseinių melioracija“ sudarė Sutartį Nr. 10PP „Dėl Raseinių rajono Kaulakių hidrotechnikos komplekso statinių nuomos. Atsakovas UAB „Centrum“ Raseinių rajono savivaldybės 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 290 yra perėmęs iš AB „Raseinių melioracijos“ visas nuomininko teises ir pareigas, turimas pagal sutartį. 2005 m. vasario 2 d. buvo pasirašytas ilgalaikio materialiojo turto perdavimo – priėmimo aktas Nr. 2, kurio pagrindu sutarties objektas buvo perleistas UAB „Centrum“. Nuomos sutarties 4.2.3 punktas numatė, kad nuomininkas pradedant ketvirtaisiais metais nuo hidroelektrinės eksploatavimo pradžios, mokės kasmetinį hidrotechnikos komplekso statinių nuomos mokestį – 35 615 Lt. Pirmos instancijos teismo nagrinėjimo metu byloje nekilo ginčas dėl to, kad nuomos mokesčio mokėjimo pradžia yra 2006 m. gegužės 19 d., taip pat tarp šalių nekilo ginčas dėl ieškovo paskaičiuoto įsiskolinimo dydžio. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieškovo prašoma priteisti 17 358,93 Eur (59936,92 Lt) suma už nuomą yra nepagrįsta, nes atsakovui, atlikus hidroelektrinės pagerinimo (remonto) darbus 59 936,92 Lt sumai, ji buvo užskaityta už nuomos mokestį. Tokiu būdu atsakovas laikėsi pozicijos, kad jis nėra ieškovui skolingas už nuomą laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. gegužės 19d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas, išsamiai ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus bei išnagrinėjęs bylą iš esmės, konstatavo, jog ieškovas pagrįstai pareiškė reikalavimą dėl 59 936,92 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo. Teismas, atmesdamas atsakovo argumentus, konstatavo, kad atsakovas UAB „Centrum“ neturėjo jokio teisinio pagrindo tikėtis, jog su hidroelektrinės projekto įgyvendinimu ir išnuomoto hidrotechnikos komplekso pritaikymu hidroelektrinei patirtos išlaidos bus atlygintos nuomotojo. Dėl šių sprendimo motyvų apeliacinis skundas nėra pateiktas, todėl spręstina, jog ginčo dėl ieškinio pagrįstumo byloje šioje dalyje nėra.
Ieškinys buvo atmestas CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu, pagal kurį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o atsakovas reikalavo ieškinio senatį taikyti, teismas ieškinį atmetė motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu.
Dėl šios sprendimo dalies pateiktas ieškovo apeliacinis skundas, kuriuo jis nesutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, o atnaujinti ieškinio senaties termino nėra pagrindų. Taigi apeliacinės instancijos teismo byloje iš esmės kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino.
Ieškinio senatis - įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Per ieškinio senaties terminą valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieškinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neišnyksta, jo reikalavimą skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieš skolininko valią valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama.
Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.
Kaip pagrįstai pirmos instancijos teismas nustatė, jog Kaulakių hidroelektrinė pradėta eksploatuoti 2003 m. gegužės 19 d., o pareiga mokėti nuomos mokestį prasidėjo – 2006 m. gegužės 19 d. Už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 19 d. iki 2007 m. gegužės 19 d. turėjo būti sumokėta 17 807 Lt (35 615 Lt – užstatas 17 808 Lt), už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2008 m. gegužės 19 d. – 35 615 Lt. Toks mokestis nei už 2007 metus nei už 2008 metus sumokėtas nebuvo.
Pirmos instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmas įmokas už nuomą atsakovas atliko tik 2009 metais, o konkrečiai 2009 m. sausio 14 d. – 11 294 Lt ir 2009 m. rugpjūčio 11 d. – 17 808 Lt, sprendė, kad ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2014 m. vasario 24 d. praleidęs 5 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl 2006-2008 metų nuomos mokesčio įsiskolinimo pareikšti. Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka iš dalies.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi šioje įstatymo normoje, kaip atskira reikalavimų rūšis, išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Iš CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos išplaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms. <...> Nustatydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą periodinio pobūdžio išmokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iš einamųjų pajamų, išvengti beviltiškų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2011 m. sausio 25 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).
Taigi, periodinė išmoka turi būti suprantama kaip tam tikros konkrečios piniginės sumos mokėjimas konkrečiais terminais (periodais). Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, šalys 2001-11-14 sutarties 4.2.3. punktu sulygo, kad nuomininkas įsipareigoja pradedant ketvirtaisiais metais nuo hidroelektrinės eksploatavimo pradžios, mokėti kasmetinį hidrotechnikos komplekso statinių nuomos mokestį – 35 000 Lt į Lietuvos Respublikos biudžetą įstatymų nustatyta tvarka. Šalys aiškiai susitarė dėl periodinių kasmetinių išmokų mokėjimo, todėl nagrinėjamu atveju ieškovas apie jo teisės pažeidimą sužinojo (turėjo sužinoti) 2007-05-19, t.y. nuo atsakovo privalėjimo sumokėti nuomos mokestį paskutinės termino dienos už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 19 d. iki 2007 m. gegužės 19 d. Vadinasi ieškinio senaties terminas už šį laikotarpį reikalavimui dėl skolos pagal šią nuomos sutartį priteisimo pareikšti prasidėjęs 2007 m. gegužės 20 d., baigėsi 2012 m. gegužės 20 d., atitinkamai skaičiuojant nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2008 m. gegužės 19 d. ieškovui teisė pareikšti ieškinį atsirado 2008 m. gegužės 20 d., o terminas baigėsi 2013 m. gegužės 20 d. Todėl apelianto (ieškovo) reikalavimui dėl nuomos mokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 19 d. iki 2008 m. gegužės 19 d taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra praleistas.
Ieškovo teigimu, pirmos instancijos nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino. Nurodo, kad ieškovui nenutrūkstamai aktyviais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo atsakovui primenant apie skolos egzistavimą, akcentuojant, kad skolos neapmokėjus, bus kreipiamasi į teismą, negalima pripažinti, kad tai suteikė ar galėjo suteikti atsakovui teisėtus lūkesčius tikintis, kad ieškovas apskritai atsisako savo teises, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.
CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo (nebuvimo) klausimą, vadovaujasi bendraisiais teisinių santykių reguliavimo principais, atsižvelgia į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, analizuodami reikšmingas aplinkybes, bylos šalių veiksmus, teismai vadovaudamiesi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pagal nusistovėjusius standartus vertina asmens atidumą, rūpestingumą, atliekant konkrečius veiksmus. Ieškovas prašydamas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą kaip svarbią priežastį nurodė jo siekį kilusį ginčą spręsti taikiai. Kitų priežasčių, įrodymų apie svarbias termino praleidimo priežastis, nenurodė, o jokių kitų argumentų, pagrindžiančių prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pagrįstumą, aplinkybių, kurioms esant nutrūksta ieškinio senaties terminas, byloje nenustatyta. Sutiktina tiek su pirmos instancijos teismo išvadomis, tiek ir su atsakovo argumentais, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija, kaip viešasis juridinis asmuo, pagal savo statusą turi pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas, jis turi būti itin atidus ir rūpestingas bei atsižvelgiant į ginčo esmę, kada Raseinių rajono savivaldybės administracija sužinojo apie jo pažeistas teises, galėjo ir turėjo pareikšti ieškinį. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios priežastys ieškinio senaties atnaujinimui.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškinys dėl nuomos mokesčio už hidroelektrinės komplekso nuomą už 2008 m. turėjo būti sumokėtas iki 2008-11-14. Pažymėtina, jog šalių 2001-11-14 sudarytoje sutartyje yra nurodoma, kad mokestis skaičiuojamas nuo hidroelektrinės eksploatavimo pradžios. Kaip minėta, byloje nebuvo ginčo dėl to, kad kasmetinis nuomos mokesčio mokėjimo pradžia yra 2006 m. gegužės 19 d. Todėl nuomos mokestis skaičiuotinas nuo gegužės 19 d. iki sekančių metų gegužės 19 d. toks skaičiavimas atitinka tiek sutarties nuostatas tiek byloje pateiktą ieškovo lentelę (t.1, b.l. 188) už skaičiuojamą nuomos mokestį. Ieškinio senaties terminas už šį laikotarpį prasidėjęs 2009 m. gegužės 19 d., baigėsi 2014 m. gegužės 19 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas 2009 m. sausio 14 d. ieškovui sumokėjo 11 294 Lt, 2009 m. rugpjūčio 11 d. – 17 808 Lt. Likusi 1 886,30 Eur (6513 Lt) suma (t.1, b.l. 188) už aptariamą laikotarpį sumokėta nebuvo. Todėl kolegijos vertinimu, apeliantas nėra praleidęs ieškinio senaties termino už nuomos laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. gegužės 19 d. dėl likusio 6513 Lt įsiskolinimo (t.1, b.l. 188) pareikšti. Dėl to, ieškinys šioje dalyje turėjo būti tenkintas. Atsižvelgiant į tai, sprendimas keistinas ieškinį tenkinant iš dalies ir priteisiant 1 886,30 Eur sumą iš atsakovo.
Nagrinėjamoje byloje nenustačius sutartinio palūkanų už pradelstą mokėjimą skaičiavimo pagrindo, palūkanų norma nustatoma pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį. CK 6.210 str. 1 d. įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovo skaičiuojamos palūkanos sudaro 471,57 Eur (1628,25 Lt) ((6 513 Lt x 0,05)x5). Todėl ieškovo naudai solidariai iš atsakovų priteistinos 471,57 Eur palūkanos.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui priteistina iš atsakovų 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2 357,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-02-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priėmus naują sprendimą keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 3, 5 d., 98 str.). Iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (10,78 proc.). Ieškovas pirmos instancijos teisme patyrė 3383,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (t.2, b.l. 171, 175). Ieškovui priteistina iš atsakovo jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atitinkama dalis 364,78 Eur (3383,84 Eur *10,78 proc.) ir valstybei priteistina iš atsakovo žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas pirmos instancijos teisme buvo atleistas 70,72 Eur (656*10,78 proc.), atitinkama dalis (CPK 96 str. 1 d.). Atsakovui priteistina 1295,47 Eur (1295,47 Eur *89,22 proc.) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.
Siekiant supaprastinti nutarties vykdymą, pritaikytinas priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymas ir galutinai nustatytina, kad iš ieškovo atsakovo UAB „Centrum“ naudai priteisiama 930,69 Eur (1295,47 Eur – 364,78 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Valstybei priteistina iš atsakovo 70,72 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų (t.3, b.l. 29), apeliacinį skundą tenkinus 10,78 proc. iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama 539,78 Eur (605 Eur * 89,22 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme pagrindžiamų dokumentų nepateikė, todėl jo išlaidos nekompensuojamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:
„iš dalies patenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovo UAB „Centrum“, juridinio asmens kodas 123066380, ieškovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 288740810, 1 886,30 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 471,57 Eur palūkanų, 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo, t. y. nuo 2014-02-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 288740810, UAB „Centrum“, juridinio asmens kodas 123066380, naudai 930,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Centrum“, juridinio asmens kodas 123066380, valstybės naudai 70,72 Eur žyminio mokesčio.“
Priteisti iš ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 288740810, UAB „Centrum“, juridinio asmens kodas 123066380, naudai 539,78 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo UAB „Centrum“, juridinio asmens kodas 123066380, valstybės naudai 70,72 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.