Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Destus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Destus“ ieškinį atsakovui H. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi nustatė terminą ieškovei iki 2025 m. spalio 27 d. nurodytiems trūkumams pašalinti: nurodyti atsakovo kontaktinius duomenis; pateikti ieškinio priedų vertimus į lietuvių kalbą ir pateikti ieškinį ir jo priedus išverstus į atsakovui suprantamą rusų kalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau konstitucinė teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė. Ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 111, 135 straipsniai), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui pareiškimą ar ieškinį paduodantis asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100-567/2025).

11. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje iš esmės tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje ieškiniui keliamus reikalavimus, o jeigu neatitinka – taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 138 straipsniai). Tik nepašalinus teismo nustatytų esminių ieškinio trūkumų ieškinys gali būti pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

12. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi nustatė šiuos ieškinio trūkumus - nurodyti atsakovo kontaktinius duomenis; pateikti ieškinio priedų vertimus į lietuvių kalbą ir pateikti ieškinį ir jo priedus išverstus į atsakovui suprantamą (duomenys neskelbtini) kalbą. Ieškovė, pašalindama nurodytus trūkumus pažymėjo, kad ieškinio ir jo priedų vertimo į užsienio kalbą neteiks, kadangi atsakovas yra atstovaujamas atstovės advokatės, todėl procesiniai dokumentai įstatymo nustatyta tvarka bus įteikiami jai. Teismas 2025 m. spalio 28 d. nutartimi sprendimą laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui motyvavo tuo, jog ieškovė ieškinyje nenurodė, kad atsakovą atstovauja advokatė ir kartu nepateikė ieškinio bei jo priedų vertino į atsakovui suprantamą kalbą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentus vertina kritiškai.

13. Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. CPK 56 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatyta, jog fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ar advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Tuo atveju, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui (CPK 118 straipsnio 1 dalis).

14. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog ieškovė ieškinį pateikė 2025 m. rugsėjo 17 d., teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi nustatė aukščiau nurodytus ieškinio trūkumus, o 2025 m. spalio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) per EPP sistemą gautas atsakovo atstovės advokatės D. B. prašymas suteikti prieigą prie el. bylos kortelės nurodant, jog advokatė nagrinėjamoje byloje atstovaus atsakovą H. B.. Teisėja R. V. 2025 m. spalio 13 d. ant minėto dokumento paskelbė rezoliuciją „suteikta“. Atsakovas, atstovaujamas atstovės advokatės D. B., 2025 m. spalio 14 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Ieškovė, 2025 m. spalio 27 d. pateikdama įrodymus apie nustatytų trūkumų pašalinimą pažymėjo, jog atsakovui turint tinkamą atstovę, procesiniai dokumentai į užsienio kalbą verčiami nebus ir turi būti įteikiami atsakovui valstybine kalba, vadovaujantis įstatyme nustatyta tvarka.

15. Pažymėtina, jog dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai (CPK 37 straipsnis). CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl valstybinės kalbos reikalavimo yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai šalis, nemokanti valstybinės kalbos, veda bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir teismui raštu aiškiai nenurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, advokatui siųstini procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į šaliai suprantamą kalbą, taip pat neturi būti išversti advokatui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 42-76).

16. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkinęs atsakovo atstovės prašymą dėl prieigos prie bylos kortelės suteikimo ir atsakovo atstovę įtraukęs į byloje dalyvaujančių asmenų sąrašą atsakovo atstovės statusu pripažino, kad atsakovas turi atstovę, kuri turi visą prieigą prie nagrinėjamos bylos, gali matyti kitos šalies procesinius dokumentus ir visapusiškai teikti atstovavimo paslaugas atsakovui. Nepaisant to, jog atsakovo atstovės 2025 m. spalio 14 d. teiktas atsiliepimas nėra priimtas, ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad atsakovas turi atstovą teisme. Be kita ko, primintina, jog prašyme dėl prieigos suteikimo atsakovo atstovė nurodė, kad atstovaudama atsakovą visus procesinius dokumentus pageidauja gauti elektroninėmis ryšių priemonėmis. Vadinasi, šiuo atveju susiklostė procesinė situacija, kuomet dar nepasibaigus terminui ieškinio trūkumams pašalinti nagrinėjamoje pirmosios instancijos teismo byloje paaiškėjo, kad atsakovas yra atstovaujamas advokatės, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Esant šiai aplinkybei, vadovaujantis CPK 118 straipsniu bei aktualia kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad ieškovė neturėjo pareigos pateikti visų ieškinio ir jo priedų vertimo į atsakovui suprantamą užsienio kalbą, paaiškėjus, jog atsakovas turi tinkamą atstovę byloje. Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino susiklosčiusią procesinę situaciją ir nepagrįstai laikė ieškinį nepaduotu, esant nepašalintam trūkumui dėl įteiktinų procesinių dokumentų kalbos.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties išvados yra prieštaringos, kadangi viena vertus teigiama, jog atsakovas neturi atstovės, o kita vertus nurodoma, kad atsakovo atstovė į bylą pateikė atsiliepimą į ieškinį. Pakartotinai pažymėtina, kad teismas, rezoliucija išsprendęs prieigos prie bylos kortelės suteikimo klausimą ir įtraukdamas atsakovo atstovę į dalyvaujančių byloje asmenų sąrašą atsakovo atstovės statusu pripažino, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje bus atstovaujamas advokatės. Tad apeliantei nebelieka įpareigojimo pateikti į atsakovui suprantamą užsienio kalbą išverstus procesinius dokumentus. Todėl šis ieškinio trūkumas turėtų būti laikomas pašalintu esant pasikeitusioms aplinkybėms.

18. Dėl kito ieškinio trūkumo, t. y. jog ieškinyje nenurodyta, kad atsakovas yra atstovaujamas advokatės, pažymėtina, kad šis trūkumas negalėjo būti laikomas esminiu, kadangi ieškinio pateikimo stadijoje ieškovas įprastai neturi informacijos apie būsimą atsakovo atstovavimą teisme, t. y. ieškinio pateikimo teismui stadijoje nėra duomenų, kad atsakovas bus atstovaujamas konkretaus atstovo. Atskirai pažymėtina, jog Gyventojų registro duomenimis, atsakovo nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), atsakovas taip pat dirba (duomenys neskelbtini) įsikūrusioje įmonėje (duomenys neskelbtini). Tad atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovui gyvenant ir dirbant (duomenys neskelbtini), o ne užsienyje, ieškovė teikdama ieškinį teismui taip pat neturėjo pareigos pateikti ieškinio ir jo priedų vertimą į atsakovui suprantamą kalbą.

19. Apibendrindamas nurodytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesiniams dokumentams taikytinos valstybinės kalbos reikalavimus bei ieškinio trūkumų šalinimo institutą, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Pažymėtina, kad būtent pirmosios instancijos teismui išimtinai suteikta kompetencija spręsti dėl ieškinio (ne)priėmimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas; CPK 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Destus“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.