Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Ieškinys grindžiamas ir ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškinį palaiko. Nurodė, kad bylos nagrinėjimui šalys ruošėsi paruošiamųjų dokumentų būdu, šalys pozicijas pristatė išsamiai, todėl nurodytas aplinkybes palaiko. Šalys nesiginčija, kad buvo tarp jų sudaryta 2022 m. kovo 30 d. projektavimo paslaugų sutartis (toliau – Sutartis), kurios objektas – Alytaus miesto gatvių apšvietimo modernizavimo projektavimo paslauga, sutarties vertė 45 543,09 Eur. Yra pateikti du atliktų darbų aktai, yra dvi PVM sąskaitos faktūros. Ant abiejų atliktų darbų priėmimo aktų jokių išlygų, kad kažkas būtų netinkamai atlikta nėra. Tačiau pažiūrėjus į apmokėjimus, kaip jau ir minėjo ieškovės atstovas suteikė paslaugų už 45 543,09 Eur, tačiau jai buvo sumokėta 39 895,75 Eur. Skirtumas sudaro 5 647,34 Eur. Dėl skirtumo taip pat tarp šalių ginčo nėra. Ginčas kyla dėl to ar turėjo teisę atsakovas nesumokėti dalies paslaugos kainos. Atsakovas remiasi tuo, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutartį, o tas netinkamas sutarties įvykdymas pasireiškia termino praleidimu. Jie terminą skaičiuoja nuo 2022 m. birželio 30 d. iki rugsėjo 1 d. ir būtent 2023 m. kovo 28 d. rašte pirmą kartą atsakovė 5 647,34 Eur sumą išskaičiavo remdamasi tuo, kad praleistas sutarties įvykdymo terminas, ir skaičiuoja po 0,02 proc. nuo visos sutarties kainos ir tokią sumą gauna.

Ieškovės pozicija išdėstyta procesiniuose dokumentuose ir ji yra tokia. Ieškovė mano, kad sutartį įvykdė tinkamai, nes sutarties praleistas terminas yra susijęs su atsakovės sutarties netinkamu įvykdymu. Tai yra buvo įsipareigojimas pateikti topografinius planus - nuotraukas, o tokių planų – nuotraukų savivaldybė nepateikė, todėl ieškovė turėjo užsakyti topografinius planus - nuotraukas, atitinkamai sutarties įvykdymo terminas prasitęsė, ne birželio 30 dieną buvo įvykdyta, o rugsėjo 1 dieną. Antras momentas ieškovės nuomone, kad vertinant sutarties 19 punktą, kuriame nurodyta, kad atsakovė turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų paslaugų akto gavimo dienos, pareikšti ieškovei pretenziją raštu, dėl netinkamo projekto parengimo paslaugų, jei tokia pretenzija nepateikiama, laikoma, kad projekto parengimo paslauga atlikta tinkamai pagal sutarties sąlygas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.189 straipsnis numato, kad sutartis šalims turi įstatymo galią, jei sutarties šalys susitaria, kad atiduoda paslaugą ir jei per 30 dienų nepareiškia pretenzijos, laikoma, kad paslaugą atliko tinkamai, o „tinkamas“ sąvoka apima termino laikymąsi. Tai jei rugsėjo 1 dieną atiduodama paslauga ir negaunama pretenzija, ir sutartyje sutarta, kad paslauga atlikta tinkamai jei per 30 dienų nepateikiama pretenzija, tai aiškiai signalizuojama, kad 2022 m. rugsėjį, spalį, lapkritį jokių nusiskundimų dėl ieškovės suteiktos paslaugos nebuvo, o kai atėjo laikas mokėti buvo sugalvota kaip sutaupyti, 2023 m. kovo 28 d. surastas netinkamas argumentas, kad praleistas terminas. Atliktų darbų aktai pasirašyti be išlygų, o atliktų darbų akto reikšmė ir yra labai svarbi, nes juo ir žymima ar yra pastabų, ar yra kažkas netinkamai atlikta, ar priimama paslauga su kažkokia išlyga. Tai yra antras momentas, kodėl mano, kad atsakovė neturėjo teisės išskaityti minėtos sumos. Na, o trečias motyvas, kad atsakovas praleido ieškinio senaties terminą. Tai yra savarankiškas pagrindas tenkinti ieškinį. Atsakovas laiko, kad 2022 m. birželio 30 d. ieškovė turėjo atlikti paslaugą. Tačiau įskaitymą padarė 2023 m. kovo 28 d., po devynių mėnesių. Tai jeigu birželio 30 d. ar liepos 1 dieną nepadaryta sutartis, tada delspinigių terminas pasibaigs po šešių mėnesių nuo liepos 1 dienos. Kaip ir nurodyta dubliko 34 punkte, jei delspinigiai suskaičiuojami 91,08 Eur už birželį, tai jis pasibaigia gruodžio 30 dieną. Jei suskaičiuojama liepos 1 dieną, tai ieškinio senatis baigiasi 2023 m. sausio 31 d., t. y. už kiekvieną dieną skaičiuojami šeši mėnesiai, CK 1.127 straipsnio 5 dalis. Tai reiškia, kad 2023 m. kovo 28 d. ieškinio senaties terminas visiems delspinigiams, net jei hipotetiškai būtų atsakovei pagrindas skaičiuoti, jau buvo pasibaigęs. O ieškinio senaties terminas šiuo atveju reiškia, kad priverstinai įgyvendinti savo teisę šalis negali. Ieškovė yra nurodžiusi, kad skolininko ir kreditoriaus teisės yra lygios, todėl ir skolininkas turi teisę teisme kelti bylą ir reikšti, kad tas įskaitymas, jei jis buvo padarytas praleidus ieškinio senaties terminą, nėra teisėtas, skolininkas tuo gali remtis. Todėl ieškovės atstovas ir nurodė, kad net jeigu atmesti motyvus apie kuriuos kalbėjo anksčiau ir kurie išdėstyti procesiniuose dokumentuose, vis tiek buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Todėl tai yra savarankiškas ieškinio tenkinimo pagrindas. Jei teismas pripažins, kad ieškovė turi teisę į nesumokėtą pinigų sumą už tinkamai suteiktą paslaugą, tai suskaičiuota delspinigių suma pagal sutartį turėtų būti priteisiama. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tripliko 18 dalyje, nurodyta, kad sutartis buvo atlikta tinkamai 2023 m. rugsėjo 30 d., pats atsakovas nurodo, kad sutartis buvo atlikta tinkamai. Prie tripliko pridėtas šalių susirašinėjimas, bet jis ne apie trūkumus, o apie šviestuvų galingumą, nenurodyta, kad būtų padaryta kažkas blogo.

Atsakovės atstovas S. S. papildė, kad buvo pateikta informacija apie topografinės medžiagos turėjimą, tačiau pirkimo dokumentuose buvo pateikta informacija, kad informacija apie topografinius duomenis buvo nurodyta ir topografinės nuotraukos parengimo metai. Kad projektuotojas žinotų ar vieta tinkama rengti projektui, ar ją reikės atsinaujinti. Projekto vykdymo eigoje, dalyje gatvių buvo nuspręsta apšvietimą montuoti ant esamų apšvietimo atramų, tose gatvėse nerengti topografinių nuotraukų, ir iš 42 sutartyje nurodytų gatvių, 9 gatvėse nebuvo rengiama topografinė nuotrauka, bei 4 gatvėse dalies gatvės atkarpos rengiama topografinė nuotrauka.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Eltida“ ir atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. kovo 30 d. pasirašė projektavimo paslaugų sutartį (toliau tekste Sutartis) Nr. SR-879(3.9E) (ieškinio priedas Nr. 1), kurios objektas – Alytaus miesto gatvių apšvietimo modernizavimo projektavimo paslauga, sutarties vertė 45 543,09 Eur. Ieškovė tinkamai įvykdė Sutartį ir atsakovei pateikė 2022 m. rugsėjo 25 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, 2022 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą D Nr. 00405 (suma su PVM 22 771,55 Eur, ieškinio priedai Nr. 4), taip pat 2023 m. kovo 2 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, 2023 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą D Nr. 00413 (suma su PVM 22 771,54 Eur, ieškinio priedai Nr. 5), viso ieškovo suteikta ir atsakovės priimta paslaugų už 45 543,09 Eur (22 771,55 Eur + 22 771,54 Eur).

Kaip matyti iš prie šio ieškinio pridedamų pirmiau aptartų PVM sąskaitų faktūrų bei atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų, atsakovė priėmė ieškovo suteiktas paslaugas be jokių išlygų, be jokių pastabų, priekaištų ar panašiai, tačiau nepagrįstai pilnai už jas neatsiskaitė, ieškovui yra sumokėjusi tik 39 895,75 Eur (22 771,55 Eur sumokėjo 2022 m. spalio 11 d. + 17 124,20 Eur sumokėjo 2023 m. kovo 28 d.), likusi skola ieškovui yra 5 647,34 Eur (45 543,09 Eur – 39 895,75 Eur).

Atsakovė 2023 m. kovo 28 raštu Nr. SD-2332 (6.17) „Dėl delspinigių skaičiavimo“ (toliau – Raštas, ieškinio priedas Nr. 8) informavo ieškovą, kad vadovaujantis Sutarties 21 punktu, už projekto parengimo paslaugos suteikimo termino pažeidimą iš ieškovo išskaičiuojama 0,2 procentų paslaugos kainos dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, ta suma mažinant mokėtiną sumą. Rašte atsakovė nurodė, kad pagal Sutartį projektavimo paslaugą ieškovas turėjo atlikti per 3 mėnesius, projektas atsakovei buvo perduotas 2022 m. rugsėjo 1 d., vėluota paslaugą atlikti 62 kalendorines dienas. Sutarties suma 45 543,09 Eur, apskaičiuota delspinigių suma 5 647,34 Eur (45 543,09 Eur x 0,2 procentų x 62 dienos). Apskaičiuota 5 647,34 Eur delspinigių suma yra sumažintas apmokėjimas ieškovui už atliktas paslaugas pagal 2023 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą D Nr. 00413. Ieškovė su atsakovės suskaičiuotais delspinigiais nesutiko, nesutikimo motyvus išdėstė 2023 m. balandžio 17 d. prašyme (atsakyme) „Dėl delspinigių skaičiavimo“ (ieškinio priedas Nr. 9).

Atsakovės atliktas vienašališkas įskaitymas, atliktas 2023 m. kovo 28 Raštu yra neteisėtas, todėl atsakovė ieškovui yra skolinga 5 647,34 Eur už suteiktas paslaugas pagal Sutartį dėl žemiau teismo daromų išvadų ir motyvų.

Įskaitymas – vienas iš įstatyme įtvirtintų prievolės pasibaigimo būdų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

Atsakovė, piniginės prievolės sumokėti ieškovui pagal Sutartį už suteiktas paslaugas 5 647,34 Eur pasibaigimą grindžia suskaičiuotais jos naudai 5 647,34 Eur delspinigiais ir jų įskaitymu į ieškovo tokio pat dydžio piniginį reikalavimą. Tokia atsakovės užimta pozicija yra nepagrįsta, nes įskaitymui nebuvo pirmiau aptartų įskaitymo sąlygų.

Rašte atsakovė remiasi Sutarties 21 punktu, kur nurodyta, kad ieškovas, pažeidęs projekto parengimo paslaugos suteikimo terminą, moka 0,2 procentų delspinigius nuo numatytos paslaugos kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Tačiau ieškovui nekilo sutartinė atsakomybė, nes projekto parengimo paslaugos suteikimo terminas prasitęsė ne dėl ieškovės, bet dėl atsakovės kaltės. Todėl nepagrįstai atsakovė ieškovui taikė sutartinę civilinę atsakomybę dėl uždelsto suteikti paslaugas termino. Atsakovė įsipareigojo ieškovui pateikti turimas topografines nuotraukas – iš 42 gatvių, atsakovė įsipareigojo pateikti 20 gatvių topo nuotraukas (ieškinio priedas Nr. 1 – informacija apie Alytaus miesto savivaldybės administracijos turimas geodezinių matavimų dokumentus), tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė, topografinių nuotraukų nepateikė. Ieškovas turėjo visas 20 gatvių topografinių nuotraukų užsakyti iš naujo (26,475 ha).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nepagrįstai teigia, kad ji įvykdė savo įsipareigojimus pateikti ieškovei topografines nuotraukas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti. Posėdžio metu atsakovės atstovai teigė, kad topografinės nuotraukos buvo netinkamos dėl jų atlikimo datos, todėl jų neteikė ieškovei, nes ieškovė pasirašydama sutartį turėjo suprasti kaip specialistė, kad nuotraukos per senos ir jas turės užsisakyti pati. Tačiau atsakovės atstovas posėdžio metu pripažino, kad turint senas nuotraukas, jų atnaujinimui ieškovė būtų sunaudojusi mažiau laiko nei užsakant naujas, nes turint senas nuotraukas reikėtų tik patikrinti ar situacija nepasikeitusi.

Geodezinę ir kartografinę veiklą, įskaitant ir topografinių planų rengimą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymas (toliau – Įstatymas). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 38 dalį topografinis planas – dokumentas, kurį sudaro dvi dalys: gamtinių ir antropogeninių objektų, esančių Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo, erdvinių duomenų rinkinys, kuriame šie objektai vaizduojami grafiniais elementais ir apibūdinamos jų savybės, ir planas, kuriame šio erdvinių duomenų rinkinio objektai vaizduojami tam tikru masteliu ir sutartiniais ženklais. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punktą topografinių planų sudarymas priskiriamas prie teminių geodezijos ir kartografijos darbų. Remiantis Įstatymo 2 straipsnio 36 punktu teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovas – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės, taip pat trečiosios šalies fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita organizacija, jų padalinys, užsakantys teminių geodezijos ir kartografijos darbų atlikimo paslaugas. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą Savivaldybės pagal aplinkos ministro patvirtintus techninius reglamentus ir specifikacijas tvarko savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio duomenis, apimančius savivaldybės teritoriją, ir aplinkos ministro nustatyta tvarka juos integruoja į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinį. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 5 punktą Savivaldybės teikia naudotojams savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkciją bei savivaldybės teritorijos archyvinę geodezinę ir kartografinę medžiagą Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punktą Savivaldybės aplinkos ministro nustatyta tvarka derina per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą geodezininko pateiktus topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus. Įstatymo 12 straipsnis apibrėžia asmenų ratą, kurie turi teisę atlikti geodezijos ir kartografavimo darbus. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą teminė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, parengta teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovo lėšomis, nuosavybės teise priklauso teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovui. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 4 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems darbams vykdyti teminės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą produkciją, valdytojai turi suteikti neatlygintiną prieigą prie jų valdomos produkcijos, o Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kokius geodezinius ir kartografinius darbus atlieka savivaldybės: 1) savivaldybės geodezinių tinklų sudarymas, tvarkymas ir jų parametrų tikslinimas; 2) savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio sudarymas, atnaujinimas; 3) gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų planų sudarymas.

Remiantis pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu teismas atmeta atsakovės atsiliepimo į ieškinį 13, 14, 15, 16, 17 punktuose išdėstytus argumentus kaip nepagrįstus, nes: 1) atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, ieškovei teikė ne topografinius planus (topo nuotraukas), o duomenų rinkinius (Įstatymo 2 straipsnio 6, 38 dalys, 11 straipsnio 2 dalies 5 punktas); 2) atsakovė, kaip duomenų valdytoja, duomenų rinkinius privalo teikti šių duomenų naudotojams; 3) atsakovė Sutartyje įsipareigojo pateikti topo nuotraukas (topografinius planus (Įstatymo 2 straipsnio 38 dalis), o atsakovės teikti duomenų rinkiniai nėra topografiniai planai; 4) atsakovė turėjo pateikti topografinį planą taip, kad būtų matomas, kas yra šio plano darbų užsakovas; 5) atsakovė valdydama duomenų rinkinius bei pateikdama juos nepagrįstai tai traktuoja kaip topografinio plano pateikimą.

CK 6.206 straipsnyje nustatyta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Atsakovei neįvykdžius savo įsipareigojimų, t. y. ieškovui nepateikus topografinių nuotraukų, ieškovas negalėjo projekto atsakovei perduoti Sutartyje nurodytu laiku dėl atsakovės kaltės. Dėl pirmiau aptarto teismas daro išvadą, kad atsakovės Raštu atliktas vienašališkas įskaitymas laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu bei priteistina ieškovui iš atsakovės 5 647,34 Eur skolą.

Pagal Sutarties 19 punktą atsakovė turėjo teisę ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo atliktų projekto parengimo paslaugų akto gavimo dienos pareikšti ieškovui pretenziją raštu dėl netinkamo projekto parengimo paslaugos atlikimo. Jei tokia pretenzija nepateikiama, laikoma, kad projekto parengimo paslauga atlikta tinkamai pagal šios Sutarties sąlygas. Jei per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo atliktos projekto parengimo paslaugos gavimo dienos nepareiškiama pretenzija dėl netinkamo paslaugos atlikimo, atsakovė turi pasirašyti atliktos paslaugos aktą ir apmokėti ieškovo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Kaip Rašte nurodė pati atsakovė, projektas jai buvo perduotas 2022 m. rugsėjo 1 dieną. Per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų ieškovui nebuvo pareikšta jokia pretenzija, kas pagal Sutarties sąlygas reiškia, jog atsakovė patvirtino, kad projekto parengimo paslauga buvo atlikta tinkamai, pagal Sutarties sąlygas, ir ji privalo ieškovui sumokėti Sutartimi nustatytą visą kainą (atlyginimą). Ir dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta atsakovės Raštu atliktą vienašališką įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu ir daro išvadą, kad priteistina ieškovei iš atsakovės 5 647,34 Eur skola.

Atsiliepime nurodyta, o teismo posėdžio metu atsakovės atstovas šią aplinkybę taip pat palaikė, kad ieškovė savivaldybei 2022-09-01 pateikė projektinės dokumentacijos perdavimo aktą, 2022-09-25 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą ir 2022-09-25 PVM sąskaitą faktūrą D Nr. 00405. Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą savivaldybė pasirašė 22-09-30. Per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų ieškovei nebuvo pareikšta jokia pretenzija, kas pagal Sutarties sąlygas reiškia, jog atsakovė patvirtino, kad projekto parengimo paslauga buvo atlikta tinkamai, pagal Sutarties sąlygas, ir ji privalo ieškovei sumokėti Sutartimi nustatytą visą kainą (atlyginimą).

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130. Teismų praktika. 2005, 23). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Nuo bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui skaičiuotinos CK 6.210 straipsnyje nurodytos palūkanos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šio įstatymo tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011). Atsakovė sutartu terminu su ieškovu neatsiskaitė, todėl, vadovaujantis Mokėjimų prevencijos įstatymo nuostatomis, atsakovė privalo ieškovui mokėti 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.