- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-323-653/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01459-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sporiva“
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sporiva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Sporiva“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo, trečiasis šios bylos asmuo SIA Avantex,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sporiva“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti draudžiamuoju 2018 m. sausio 17 d. įvykį Vokietijoje, kurio metu greitkelio Autobahn 12 aikštelėje Parkplatz Berliner Urstomtal Süd iš ieškovės UAB „Sporiva“ naudojamos transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavogta dalis krovinio, priimto vežti pagal 2018 m. sausio 16 d. krovinio pervežimo užsakymą Nr(duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 16 d. CMR važtaraštį (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 8 423,02 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra apdraudęs ieškovės civilinę atsakomybę. 2018 m. sausio16 d. Latvijos Respublikos įmonės SIA „Avantex“ užsakymo pervežti krovinį iš Vokietijos į Latviją pagrindu 2018-01-16 10:05 val. (Vokietijos laiku) ieškovo vairuotojo M. Š. vairuojama transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į krovinio pakrovimo vietą – firmą ECL Kontor GmbH, Dradenaustrasse 18, 21129, Hamburge, Vokietijoje. Iškart po krovinio pakrovimo 2018 m. sausio 16 d. 17:22 val. (Vokietijos laiku) užsakovo SIA „Avantex“ nurodymu ieškovo transporto priemonė išvažiavo į muitinės įstaigą Zollamt Hamburg – Waltershof, esančią Finkenwerder str. 4, 21129, Hamburge. Muitinės įstaigoje ieškovas buvo 2018 m. sausio 16 d. 17:48 val. (Vokietijos laiku). Prieš krovinio gabenimą iš Hamburgo į Rygą ieškovas išanalizavo Truck Parking Europe duomenų bazėje esančias stovėjimo aikšteles, jų lokacijas ir pasirinko trumpiausią bei greičiausią maršrutą mokamais Vokietijos greitkeliais Autobahn 24, Autobahn 10, Autobahn 12. Ieškovas, pajudėjęs iš Hamburgo, Vokietijoje, planavo sustoti nakvynei Vokietijos – Lenkijos pasienyje Slubice mieste. Pagal darbo ir poilsio režimą priklausančioms privalomoms pertraukoms tarp vairavimo ieškovas buvo numatęs dvi Vokietijos teritorijoje esančias stovėjimo aikšteles: 1) Autohof Freienbrink, esančią prie greitkelio Autobahn 10, Eichenstrasse 3, 15537 Grunheide; 2) Autohof Spreenhagen, esančią prie greitkelio Autobahn 12, Storkower str. 1A, 15528 Spreenhagen, tačiau šiose aikštelėse nerado laisvos vietos sustojimui. Ieškovas 2018 m. sausio 16 d. 23:07 val. (Vokietijos laiku) pasuko į kitą artimiausią stovėjimo aikštelę – Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, esančią Vokietijos greitkelyje Autobahn 12, 15518 Briesen, kur ieškovas vos rado laisvą vietą. Sustojus šioje stovėjimo aikštelėje, ieškovo vairuotojas apžiūrėjo transporto priemonę, jokių transporto priemonės ar priekabos pažeidimų nepastebėjo, tačiau pamatė, jog priekabos galinės gabaritinės šviesos veikia su trikdžiais. Gedimą ieškovo vairuotojas savo jėgomis pašalino 2018 m. sausio 17 d. apie 00:05 val. (Vokietijos laiku). Baigus šalinti gedimą, pagal darbo ir poilsio režimą ieškovo vairuotojo bendras 15 val. darbo laikas per parą turėjo baigtis 2018 m. sausio 17 d. 00:09 val., t. y. po 4 minučių. Ieškovo vairuotojas privalomai turėjo pasinaudoti kasdienio poilsio laikotarpiu, numatytu darbo ir poilsio režime, todėl pasiliko nakvynei šioje aikštelėje. 2018 m. sausio 17 d. 00:30 val. (Vokietijos laiku) ieškovo vairuotojas prieš nakties poilsį dar kartą apėjo transporto priemonę, ją nuodugniai apžiūrėjo, jokių kėbulo ar tento pažeidimų nebuvo. Ieškovo vairuotojas liko miegoti vilkiko kabinoje. 2018 m. sausio 17 d. apie 07:30 val. (Vokietijos laiku) ieškovo vairuotojas, apžiūrėdamas transporto priemonę, pastebėjo, jog iš keleivio pusės perpjauti vilkiko ir priekabos tentai, per perpjautą tentą matėsi, jog dingusi dalis krovinio. Ieškovas teigia, kad atsakovo sprendimas dėl šio įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju yra nepagrįstas.
3. Atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ERGO 2018 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo 2018 m. sausio 17 d. įvykį, kuomet buvo pavogtas krovinys, pripažino nedraudžiamuoju, nes vagystė įvyko nesaugomoje stovėjimo aikštelėje. Pagal Taisyklių 6.1.3 punktą, draudikas neįpareigotas patenkinti pretenziją kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Draudėjas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, pažeidė draudimo sutarties sąlygas, nes vežėjo vairuotojas nepadarė visko, ką privalo padaryti apdairus, dėmesingas vežėjas. Ieškovė, kaip verslininkė, užsiimanti krovinių pervežimu už atlygį, turi įvertinti galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį ir imtis priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Ieškovė būtų sumažinusi tikimybę įvykti vagystei, jei būtų sustojusi saugomoje aikštelėje. Ieškovė savo rizika veikiantis verslo subjektas, juridinis asmuo, sudarė su atsakovu draudimo sutartį derybų būdu, susitarė dėl draudimo sutarties sąlygų, todėl jai buvo puikiai žinomas draudimo sutarties turinys, tačiau draudimo sutarties sąlygų draudėjas nesilaikė, todėl įvykis yra nedraudžiamasis. Draudimo sutarties priedo Nr. 2 instrukcijose vežėjui nurodyta, kad vežant krovinius ES teritorijoje, taip pat NVS šalyse, sustoti galima tik visą parą saugomose ir aptvertose stovėjimo aikštelėse arba prie policijos postų. Draudimo apsauga negalioja, nes draudėjas netinkamai laikėsi draudimo sutartie sąlygų. Vadovaujantis Tarptautinės kelių transporto sąjungos internetinio puslapyje www.iru.org pateiktais duomenimis, ieškovo vairuotojo pateiktu maršrutu buvo saugoma aikštelė adresu — Steinstßrase 9, 16909 Frezdorf, Wittstol. Vežėjas tinkamai nesusiplanavo maršruto, nenumatė kur ir per kokį laiką jis bus, neužsisakė parkavimo aikštelės, todėl tinkamai nepasiruošė pervežimui.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo SIA „Avantex“ atsiliepime nurodo, kad sutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovė nepagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Draudimo išmokos suma turi būti susieta su trečiajam asmeniui atlygintinos žalos dydžiu. Trečiojo asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis, kuria atsakovė apdraudė ieškovės, kaip krovinių vežėjos, atsakomybę pagal 1956 m. CMR konvenciją, kai pervežimai vykdomi ieškovo transporto priemone. Draudimo liudijimo Priede Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ skiltyje „Krovinio pervežimas“ nurodyta, kad gabenant krovinį galima sustoti tik visą parą saugomose ir aptvertose stovėjimo aikštelėse arba prie policijos postų. Nurodyto Priedo Nr. 2 skilties „Vairuotojas privalo“ 4 punkte numatyta draudėjo vairuotojo pareiga poilsiui ir stovėjimui pasirinkti vietą saugomose stovėjimo aikštelėse arba prie stacionarių milicijos postų. Draudimo liudijimo 2.4 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo tyčios, didelio neatsargumo, nusikalstamos veikos ar neveikimo, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai socialiai vertingi (būtinoje gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.) įvykis pripažįstamas nedraudiminiu, dėl kurių draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų. Dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalų atsargumo bei rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas - neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti.
7. Teismas nurodė, kad šioje konkrečioje situacijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad vairuotojas padarė viską, ką privalėjo padaryti apdairus, dėmesingas vežėjas esamoje situacijoje, kadangi laikydamasis poilsio ir darbo laiko režimo pasibaigus darbo laikui pasirinko stovėjimą greitkelio aikštelėje, kuri visiškai neatitiko nei draudimo sutartyje numatytų saugumo reikalavimų (nebuvo nei aptverta, nei visą parą saugoma); pasirinkta aikštelė neatitiko ir kitų aikštelės saugumą didinančių reikalavimų, pavyzdžiui nebuvo filmuojamas vaizdas ar pan. Teismas nurodė, kad nors į šią aikštelę patenkama tik iš mokamo greitkelio, vien tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nebuvo pažeisti dėmesingumo ir atidumo reikalavimai taip, jog nebūtų pagrindas pripažinti vairuotojo didelį neatsargumą.
8. Teismas nurodė, kad byloje ginčo nėra, kad ieškovo vairuotojas turėjo sustoti pertraukai, taip pat turėjo ir privalomai ilsėtis. Vis dėlto, ieškovo vairuotojas, žinodamas apie darbo ir poilsio ypatumus, turėjo pareigą planuoti tiek maršrutą, tiek galimas sustojimo vietas taip, kad jos kaip įmanoma daugiau atitiktų reikalavimus. Iš bylos medžiagos bei interneto tinklalapyje www.iru.org/apps/transpark-search-action pateiktos informacijos teismas nustatė, kad, priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovo nurodyta aikštelė Shell Autohof Herzsprung nuo ieškovo pasirinktos aikštelės Parkplatz Berliner Urstromtal Süd skiriasi ne tik komforto lygiu, bet ir tuo, kad, Tarptautinės kelių transporto sąjungos duomenimis, ši aikštelė yra saugoma 24 valandas per parą. Ieškovo vairuotojas, planuodamas maršrutą, turėjo visas galimybes pasitikrinti sustojimo galimybes keliose programėlėse.
9. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, kad vairuotojas aikštelėje Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, esančioje 15518 Briesen, 2018 m. sausio 16 d. nuo 22.52 min iki 23.05 min atliko remonto darbus – tvarkė sugedusias šviesas, yra įrodinėjama vairuotojo rašytiniais paaiškinimais, tačiau objektyviais įrodymas nėra patvirtinta. Teismas nurodė, kad ieškovo vairuotojas, sustodamas Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, aikštelėje, turėjo įvertinti ne tik tai, kad turi padaryti privalomą 45 minučių pertrauką, kurią pradėjo 22.07 val. (23.07 val. Vokietijos laiku), bet ir tai, kiek laiko po privalomos 45 minučių pertraukos bus likę iki bendro 15 valandų per dieną darbo laiko. Teismas pažymėjo, kad privaloma 45 minučių pertrauka turėjo baigtis 22 val. 52 min (23.52 min Vokietijos laiku), taigi, taisymo darbai stovėjimo laiką pratęsė 13 minučių. Teismas nurodė, kad ieškovės vairuotojas, sustodamas aikštelėje Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, esančioje 15518 Briesen, privalėjo būti suplanavęs sustojimą kitoje aikštelėje, kuri būtų nutolusi maždaug 15 minučių kelio nuo Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, ir atitiktų draudimo sutartyje numatytus tokioms aikštelėms keliamus reikalavimus, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo vairuotojas, prieš sustodamas minėtoje aikštelėje, buvo susiplanavęs iš jos, jei nebūtų reikėję atlikti remonto darbų, vykti į draudimo sutarties reikalavimus atitinkančią saugomą aptvertą aikštelę.
10. Teismas sprendė, kad ieškovo vairuotojas neįgyvendinęs Draudimo Sutarties Priedo Nr. 2 punkte numatytos sąlygos sustoti tik saugomose ir aptvertose automobilių stovėjimo aikštelėse, o tokios galimybės nesant – prie stacionaraus policijos posto, šiais veiksmais sukūrė aplinkybes, kurios nepateko į draudimo apsaugos ribas. Teismas tokius ieškovo veiksmus vertino kaip neatsargumą, lėmusį nuostolių atsiradimą. Teismas darė išvadą, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas planuodamas maršrutą ir sustodamas poilsiui nesaugomoje neaptvertoje aikštelėje.
11. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovas nesilaikė Draudimo Sutarties Priede Nr. 2 numatytos sąlygos sustoti tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse, minėtas įvykis nepateko į draudimo apsaugos ribas, t. y. jam negaliojo draudimo apsauga, todėl ieškinio reikalavimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliantė (ieškovė) UAB „Sporiva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-407-918/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Sporiva“ ieškinį tenkinti.
14.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Nurodo, kad planuodama kelionės maršrutą ieškovė naudojosi stovėjimo aikštelių duomenų baze Truck Parking Europe, internetinė nuoroda https://www.truckparkingeurope.com/en-gb, vairuotojas turėjo parsisiuntęs šios duomenų bazės programėlę („apps`ą“). Naudojimasis tokiomis programėlėmis, sprendimas, kokia programėlė yra priimtinesnė, yra išskirtinai draudėjo pasirinkimas. Ieškovė į bylą pateikė duomenis, jog jos kelionės maršrute nuo Hamburgo, Vokietijoje iki Briesen miestelio, Vokietijoje, netoli kurio 2018 m. sausio 17 d. įvyko dalies krovinio vagystė, Truck Parking Europe programėlėje nebuvo pažymėtos nei vienos stovėjimo aikštelės, kuri atitiktų atsakovo nurodytus kriterijus „visą parą saugoma ir aptverta“. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus, jog atsakovo kaip tinkama įvardijama stovėjimo aikštelė, esanti adresu Steinstrasse 9, 16909 Fretzdorf, Wittstock, taip pat neatitinka atsakovo nurodytų kriterijų „visą parą saugoma ir aptverta“. Taigi ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė savo teiginius, jog jos važiavimo maršrutu nebuvo atsakovo nurodytus kriterijus „visą parą saugoma ir aptverta“ atitinkančios stovėjimo aikštelės, o atsakovas, reikalaudamas iš ieškovės sustoti tik visą parą saugomoje ir aptvertoje stovėjimo aikštelėje, kai objektyviais duomenimis nustatyta, jog tokios realiai nėra, reikalavo to, kas neįmanoma.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nesilaikė atsakovo draudimo sutarties sąlygų, jas pažeidė, kadangi pats atsakovas neįrodė, jog ieškovės kelionės maršrutu buvo draudimo sutartyje nustatytus kriterijus atitinkanti stovėjimo aikštelė, nuorodos į tokią stovėjimo aikštelę, ir ieškovė turėjo realią galimybę šią draudimo sutarties nuostatą įgyvendinti.
14.3. Nustatęs jog ieškovės kelionės maršrutu tikrai nebuvo atsakovo draudimo sutartyje nustatytus kriterijus atitinkančios stovėjimo aikštelės (tai patvirtinta byloje esančiais rašytiniais įrodymais), ir netgi teismui konstatavus, jog ieškovė turėjo faktines galimybes pasirinkti kitą stovėjimo aikštelę (kad ir tą, kurią kaip tinkama įvardijo atsakovas), teismas turėjo svarstyti draudimo išmokos mažinimo klausimą, o ne įvykį savaime pripažinti nedraudiminiu, nes negalima konstatuoti ieškovės didelio neatsargumo (kaip pagrindo pripažinti įvykį nedraudiminiu) realiai neįgyvendinamų draudimo sutarties sąlygų kontekste.
14.4. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Nurodo, kad ne ieškovės pareiga yra įrodyti, jog ieškovės vairuotojas, atlikęs privalomą 45 minučių pertrauką, planavo važiuoti toliau ir sustoti atsakovo nurodytus kriterijus atitinkančioje stovėjimo aikštelėje (visą parą saugomoje ir aptvertoje), o atsakovo pareiga yra įrodyti, jog tokia aikštelė (visą parą saugoma ir aptverta) ieškovės kelionės maršrute egzistavo, ieškovė turėjo galimybę sustoti joje, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, kas suteikė teisę konstatuoti didelį ieškovės neatsargumą. Atsakovas tokios aplinkybės neįrodė, o pirmosios instancijos teismas atsakovės įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė ieškovei.
14.5 Teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Byloje esant rašytiniams nenuginčytiems įrodymams (tachografo rodmenims), teisiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė šviesų taisymo fakto. Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė kelionės metu turėjo naudotis dviem programėlėm – tiek Truck Parking Europe, tiek IRU Transpark, o ieškovei naudojantis tik Truck Parking Europe programėle, laikoma, jog ieškovė buvo neapdairi. Ši teismo išvada nepagrįsta rašytine bylos medžiaga (niekur nėra įtvirtinta ieškovės pareiga, apskritai, savo veikloje naudotis tam tikromis programėlėmis), be to, ši išvada nesuderinama su paties atsakovo byloje duotais parodymais.
14.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pačios dalies krovinio vagystės įvykdymo būdo. Iš byloje esančio 2018 m. sausio 17 d. Vokietijos policijos pareigūnų užpildyto pranešimo apie vagystę matyti, jog Vokietijos policijos pareigūnai konstatavo, kad įvykdyta ypatingai sudėtinga vagystė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo elgesio - krovinio pervežimo metu transporto priemonės vairuotojui sustojus nakties poilsiui nesaugomoje neaptvertoje, t.y. neatitinkančioje draudimo sutartyje numatytų saugumo reikalavimų, aikštelėje, kurioje buvo įvykdyta krovinio vagystė, - vertinimo kaip didelis neatsargumas.
16. Tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių apie šalių sudarytą Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, kuria atsakovė apdraudė ieškovės, kaip krovinių vežėjos, atsakomybę. Taip pat nėra ginčo dėl šios sutarties turinio, tame tarpe, jog Draudimo liudijimo Priede Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ skiltyje „Krovinio pervežimas“ nurodyta, kad gabenant krovinį galima sustoti tik visą parą saugomose ir aptvertose stovėjimo aikštelėse arba prie policijos postų. Draudimo liudijimo 2.4 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo didelio neatsargumo, įvykis pripažįstamas nedraudiminiu. Dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalų atsargumo bei rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas - neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Taip pat šalys neginčija teismo nustatytų faktų apie pervežimo eigą, apie nesaugomą sustojimo vietą, įvykdytą krovinio vagystę. Taigi, šios pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės laikytinos nustatytomis.
17. Apeliantas teigia, kad reikalavimas sustoti visą parą saugomoje ir aptvertoje aikštelėje šiuo atveju realiai buvo neįgyvendinamas.
18. Byloje nėra duomenų, kad atitinkamoje maršruto vietoje buvo aikštelė visiškai atitinkanti draudimo sąlygų reikalavimus, tačiau, vertinant ieškovo elgesį rūpestingumo aspektu, vien tai nesuteikė ieškovui teisės sustoti bet kurioje aikštelėje, neįvertinus ir nepalyginus kitose sustojimų vietose esamas priemones saugumui užtikrinti.
19. Apeliantas pagrįstai teigia, kad sprendimas dėl stovėjimo aikštelių paieškos programėlių naudojimo yra išskirtinai draudėjo pasirinkimas, kuris susijęs su ieškovo vykdoma ūkine-komercine veikla. Tai, kad ieškovo valia ir jo rizika pasirinkta Truck Parking Europe programėlė nebuvo pakankamai išsami, palyginus su atsakovo nurodyta kita paieškos programa, negali pateisinti ieškovo elgesio ir jį vertinti pakankamai rūpestingu. Važiavimo maršruto planavimas, informacijos apie saugomas aikšteles ir joje esančias laisvas vietas surinkimas, važiavimo laiko planavimas taip, kad būtų galimybė sustoti saugomoje aikštelėje, - šie veiksmai yra susiję su ieškovo veiklos organizavimu, o jų netinkamas atlikimas vertinamas ieškovo nenaudai.
20. Apeliantas nurodė, kad atsakovo nurodyta kita stovėjimo aikštelė, esanti adresu Steinstrasse 9, 16909 Fretzdorf, Wittstock, taip pat neatitinka atsakovo nurodytų kriterijų „visą parą saugoma ir aptverta“. Tačiau nėra ginčo dėl to, kad ši aikštelė, skirtingai nuo ieškovo pasirinktos, nors ir nebuvo pažymėta programoje kaip aptverta, tačiau buvo saugoma, t.y. akivaizdžiai saugesnė nei aikštelė, kurioje sustojo ieškovas ir kuri buvo visiškai nesaugoma. Kaip buvo minėta, vien draudimo sutarties sąlygos apie sustojimo vietos saugumą nesilaikymas nereiškia, kad įvykis yra nedraudžiamasis. Pagal sutarties sąlygas įvykio priskyrimas draudžiamajam priklauso nuo vertinimo ar konkrečiu atveju ieškovas elgėsi pakankamai rūpestingai.
21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad negalima reikalauti iš vežėjo, nors ir savo srities profesionalo, užsiimančio tokiu verslu, to, kas neįmanoma, pavyzdžiui, pasirinkti saugomą krovininių automobilių stovėjimo aikštelę, kai tokių aplink nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad buvo pakankamai dėmesingumas ir atidus, kuomet sustojo poilsiui visiškai nesaugomoje aikštelėje, nors 15 minučių kelio nutolusi kita stovėjimo aikštelė buvo saugoma. Akivaizdu, kad saugomoje aikštelėje, palyginus su situacija nesaugomoje aikštelėje, vagystės tikimybė būtų maksimaliai sumažinta, todėl, labiau tikėtina, kad, ieškovui pasirinkus saugesnę sustojimo vietą, krovinys būtų apsaugotas nuo vagystės. Byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog tinkamai organizuojant maršrutą ieškovas neturėjo realios galimybės sustoti atsakovo nurodytoje aikštelėje. Dėl to tokie ieškovo veiksmai ir neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti, pagrįstai buvo teismo įvertinti kaip didelis neatsargumas.
23. Ieškovas nurodė, kad sustojo aikštelėje Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, nes nerado laisvos vietos kitose jo suplanuotose aikštelėse. Taigi pats ieškovas pripažino, jog ketino privalomam poilsiui sustoti būtent šioje aikštelėje. Ieškovas nesirėmė aplinkybėmis, kad ieškovo vairuotojas, prieš sustodamas jo minėtoje aikštelėje, buvo susiplanavęs nakties poilsiui vykti į kitą sustojimo vietą. Dėl to aplinkybės apie ieškovo vairuotojo veiksmus, jam nuo 22:52 iki 23:05 tvarkant gabaritinių šviesų trikdžius, neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių.
24. Tai, kad Vokietijos policijos pareigūnai konstatavo, jog įvykdyta ypatingai sudėtinga vagystė, nepaneigia labiau tikėtinos prielaidos, jog, jei aikštelė būtų saugojama, tokios vagystės būtų išvengta. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl draudimo išmokos mažinimo.
25. Dėl išdėstyto pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas padarė viską, ką privalėjo padaryti apdairus, dėmesingas vežėjas esamoje situacijoje ir, įvertindamas įrodymų visumą, konstatavo ieškovo didelį neatsargumą, kuriam esant pagal draudimo sutarties sąlygas įvykis nepripažintinas draudiminiu.
26. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
28. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.