- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-30
- Bylos Nr.
- e2YT-9248-772/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03812-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Jonas Stubrys (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas"
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų: 1. R. L. ir 2. S. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: 1. Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir TB), 2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – ir VMI).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad būtent 1. Pareiškėja R. L. kaip viena iš velionės motinos Z. U. įpėdinių, po pastarosios mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, tai yra palikėjai priklausiusių nekilnojamųjų daiktų atitinkamas dalis, esančias adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama visą nurodytą turtą valdyti.
Teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad pareiškėjai 1. R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 2. S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - pareiškėjai) yra (duomenys neskelbtini) mirusios Z. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikai.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Z. U. asmeninės nuosavybės teise adresu (duomenys neskelbtini), priklausė butas Nr. 2, 1/3 pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kitų statinių (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjų tėvas J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o nekilnojamąjį turtą Z. U. įsigijo 1994-10-27 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ne santuokoje.
(duomenys neskelbtini) mirus motinai Z. U., pareiškėjai dėl motinos palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. 2021-07-09 Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarė B. Š. išdavė 1. P. R. L. liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paliudijo, kad niekas nėra priėmęs (duomenys neskelbtini) mirusios Z. U. palikimo.
Šiuo atveju palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
1. Pareiškėja tame pačiame name turi butą Nr. 1, kuriame ir gyvena jau daugiau nei trisdešimt metų, o motinai priklausęs butas - už sienos, todėl iškart po motinos mirties 1. Pareiškėja pasidarė patekimą į motinos butą iš savo buto, atliko motinos bute remontą, persidažė sienas, grindis išklojo parketinėmis lentelėmis. 1. Pareiškėja sutvarkė mirusios motinos rūbus, kelis pasiėmė savo poreikiams, asmeninius daiktus, dokumentus, juvelyrinius dirbinius. 1. Pareiškėja mokėjo ir lyg šiol moka visus komunalinių patarnavimų mokesčius. Komunalinių paslaugų tiekėjas UAB „ IGNITIS“ 2021-07-13 Nr.13540-2081 raštu patvirtino, kad adresu (duomenys neskelbtini) nepriemokos už elektros energiją ir gamtines dujas nėra.
Mirus motinai, teisę naudotis turtu, adresu (duomenys neskelbtini), 1. P. R. L. perkėlė į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009).
2. Pareiškėjas S. U. motinos palikimo nepriėmė, juo niekada nesirūpino ir nesirūpina, pretenzijų į motinos turtą neturi, santuokos niekada nebuvo sudaręs, vaikų neturi.
Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu. Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 d. ir 5.51 straipsnio įpėdinis laikomas priėmusius palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme numatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3812011).
Prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę ir sukels pareiškėjai tam tikrų teisinių padarinių. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent tokia tvarka, tik kaip juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, pareiškėjai tėra galimybė gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi pareiškėja priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, ji be teismo sprendimo negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į motinai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į pateiktus suinteresuotų asmenų atsiliepimus į pareiškimą ir teismui sprendžiant, jog vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, pakanka byloje pateiktų įrodymų procesiniam sprendimui priimti, civilinę bylą pareiškėjai prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Procesinius dokumentus pageidauju gauti elektroninio ryšio priemonėmis.
Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CK 5.51 str. 1d., CPK 442-448 str., teismo pareiškėjai 1. R. L. ir 2. S. U. prašo:
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po Z. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė Z. U. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjai savo prašymą grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
1. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju jeigu teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, TB neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. TB prašė teismo procesinį sprendimą priimti savo nuožiūra bei institucijos atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VMI prašė teismo procesinį sprendimą priimti savo nuožiūra bei institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.
Iš bylai pateiktų dokumentų, procesiniame dokumente nurodytų motyvų, matyti, kad pareiškėjai 1. R. L. ir 2. S. U. yra turto palikėjos Z. U. vaikai, o pastaroji yra jų motina (8-12 b. l.). Iš teismui pateikto pareiškėjų motinos mirties liudijimo kopijos seka, kad pastaroji mirė (duomenys neskelbtini) (11 b. l.). Palikėjos vyras J. U. mirė dar (duomenys neskelbtini)(12 b. l.). Iš VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašo apie paveldimas nekilnojamojo daikto dalis darytina išvada, jog šios į palikimo sudėtį įeinančios nekilnojamojo daikto dalys viešame registre yra įregistruotas palikėjų motinos Z. U. asmeninės nuosavybės vardu, kaip įgytos po vyro mirties (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo pardavimo sutartį (14-15 b. l.). Iš byloje esamų duomenų seka, kad tik 1. Pareiškėja po velionės motinos Z. U. mirties priėmė pastarosios palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, naudoti, prižiūrėti ir juo rūpinosi kaip savo turtu, tačiau per įstatymo nustatytą terminą į vietos notarų biurą nesikreipė (21 b. l.). Po velionės motinos mirties tik R. L. kaip pastarosios dukra, būdama teisėta atsiradusio palikimo įpėdinę išreiškė valią priimti motinos palikimą. Kitas įstatyminis įpėdinis 2. Pareiškėjas S. U. velionės sūnus po motinos mirties palikimo nepriėmė ir nereiškia prieštaravimo dėl sesers pareiškime pateikto prašymo, kas laikytina, jog jis ne tik palikimo nepriėmė, bet ir atsisako savo paveldėjimo teisės į motinos palikimą (1-3 b. l.). Suinteresuoti asmenys TB ir VMI prieštaravimų dėl pareiškėjų prašymo irgi nereiškė, dėl to laikytina, kad į atsiradusį palikimą jie nepretenduoja (24-26, 31-33 b. l.).
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis anksčiau nurodytais įrodymais laikytina, kad tik 1. Pareiškėja R. L. faktiškai pradėdamas valdyti priėmė velionės motinos Z. U. vardu atsiradusį palikimą, po pastarosios mirties (duomenys neskelbtini).
Civilinio kodekso 5. 50 str. 2 d. nuostata nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui dėl palikimo priėmimo. Kadangi po turto palikėjos Z. U. mirties, išskyrus 1. Pareiškėją, kitas įpėdinis į vietos notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, todėl laikytina, kad jis atsisakė paveldėjimo teisės į velionės motinos palikimą.
Esant pateiktiems įrodymams ir nesant kitų, darytina išvada, kad tik pareiškėjos dukra R. L. po motinos Z. U. mirties (duomenys neskelbtini), būdama vienintele teisėta atsiradusio palikimo įpėdine (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), priėmė motinos palikimą, tai yra ir nekilnojamojo daikto dalis, pradėdama jas faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Dėl palikėjos Z. U. vardu atsiradusio palikimo kiti suinteresuoti asmenys pretenzijų pareiškėjai neturi (23-26, 31-33 b. l.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos Z. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pastarosios palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, tai yra nekilnojamųjų daiktų dalis, esančias adresu (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai R. L. su tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į velionės motinos Z. U. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį sprendimą priėmusi teismą.