Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-05-19 · Administracinė byla Nr. I2-2060-609/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2021-11-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. I2-2060-609/2022Sprendimas · 2022-05-19Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2023-05-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-19
Bylos Nr.
I2-2060-609/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04978-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centras
Pareiškėjas
L. V.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-2060-609/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04978-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 19 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė,sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovės valstybės įmonės Registrų centras atstovei I. J.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centras dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Registrų centras, jam priteisti 500 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Pasak pareiškėjo, turtinę žalą sudaro 500 Eur išlaidos advokatui, kurias jis patyrė kreipiantis į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyrių (toliau – ir Komisija). Pastaroji jo skundą pripažino pagrįstu ir jį patenkino – valstybės įmonę Registrų centras įpareigojo iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl dokumentų kopijų pateikimo.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė valstybės įmonė Registrų centras su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodė, jog nors A. J. ir E. J. Š. advokatų kontoros 2020 m. gruodžio 1 d. išduotame kvite serija LAT Nr. 201899 nurodyta, jog 500 Eur suma buvo sumokėta už dokumento surašymą civilinėje byloje, Komisijai teikiamas pareiškėjo skundas nebuvo pasirašytas advokato, pareiškėjo skundas Komisijoje buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Valstybės įmonės Registrų centras vertinimu, negalima daryti išvados, kad 500 Eur atstovavimo išlaidas pareiškėjas patyrė dėl Komisijoje nagrinėto pareiškėjo skundo. Atkreipiamas dėmesys, kad advokatui sumokėta suma yra neracionali ir tokio dydžio išlaidos nebuvo būtinos, atsižvelgiant į skundo apimtį ir jo turinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kaip išlaidų, kurias pareiškėjas patyrė ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjant Komisijoje, atlyginimo priteisimo.

Vienas iš teisės į teisminę gynybą užtikrinimo aspektų yra susijęs su asmens galimybe prisiteisti patirtas išlaidas ginant savo teises ir teisėtus interesus, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje iš esmės vieningai laikomasi nuostatos, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai turėtų būti priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. LVAT yra išaiškinęs, kad nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nėra aiškiai nustatyta, kad turi būti priteisiamos išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, tačiau gali būti priteisiamos ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (žr., pvz., LVAT 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A-502-1269/2009 suformavo taisyklę, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje (Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje), kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis (žr. LVAT 2009-11-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui yra keliami reikalavimai dėl jo veiklos objektyvumo, nešališkumo, atliekamų tyrimų visapusiškumo bei priimamų individualių sprendimų proporcionalumo ir pagrįstumo.

LVAT praktikoje neteisėtų veiksmų samprata aiškinama plačiai: valstybės institucijų neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik aiškiai priešingi teisės nuostatoms veiksmai, atitinkami materialiųjų arba procedūrinių normų pažeidimai, bet ir nepateisinamai aplaidus, paviršutiniškas elgesys, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-34/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.). Bet kokiu atveju neteisėti veiksmai, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą, turi būti aiškinami taip, kad nebūtų paneigtas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas – valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis (žr. pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.).

Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

Remiantis Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. 21R2- (AG2-174/16-2020) nustatytomis aplinkybėmis vertintina, jog valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. spalio 19 d. raštas Nr. NS-23667(4.21 E), kuriuo buvo įformintas atsakymas į pareiškėjo 2020 m. spalio 15 d. prašymą pateikti dokumentų kopijas, laikytinas neteisėtu CK 6.271 straipsnio taikymo prasme. Nagrinėjamu atveju matyti, jog nesutikdamas su valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. NS-23667(4.21 E), pareiškėjas inicijavo ginčo Komisijoje nagrinėjimą.

Į bylą pateikta 2020 m. lapkričio 30 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 12 (b. l. 123) patvirtina, jog šia sutartimi pareiškėjas advokatui E. Š. pavedė susipažinti su medžiaga dėl neteisėtų valstybės įmonės Registrų centras veiksmų bei paruošti skundą Komisijai, sutarties užmokesčio suma nurodyta 500 Eur.

Nežiūrint į tai, jog 2020 m. gruodžio 1 d. kvite, serija LAT Nr. 201899 (b. l. 8) pažymėta, jog už dokumento surašymą pareiškėjas advokatui E. Š. 500 Eur sumą sumokėjo civilinėje byloje, visuma bylos duomenų leidžia daryti išvadą, jog šis kvitas yra pareiškėjo patirtas skundo Komisijai parengimo išlaidas pagrindžiančiu dokumentu.

Esant visoms viešosios civilinės atsakomybės sąlygoms, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centras, pagal CK 6.271 straipsnį kyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Dėl turtinės žalos dydžio

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 8 punkte nėra nurodyta, kokie rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme parengimą, jeigu toliau byla nėra nagrinėjama teisme (8.1 punkte yra nurodytas rekomenduojamas priteisti dydis už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme).

Kadangi skundas buvo patenkintas ir ginčas toliau nebuvo nagrinėjamas teisme, vertintina, kad už skundo Komisijai parengimą galėtų būti priteisiama maksimali rekomenduojama suma, nurodyta Rekomendacijų 8.2 punkte kaip už ieškinio parengimą (2,5 dydžio).

Pažymėtina, kad nustatinėjant ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje patirtų teisinio atstovavimo išlaidų dydį, be kita ko, turi būti taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo; teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos, tai yra viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

Nagrinėjamu atveju vertintina, kad prašoma priteisti 500 Eur skundo parengimo išlaidų suma yra per didelė. Atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, tikėtinai skirtą darbo laiką skundo surašymui, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo ir sąžiningumo principus, skundo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Pareiškėjui iš atsakovės priteistina 50 Eur skundo parengimo išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Registrų centras, 50 (penkiasdešimties) eurų turtinės žalos atlyginimą pareiškėjui L. V..

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė