- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- A-697-629/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04978-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- L. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Registrų centras“, Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Registrų centras“, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas L. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir Registrų centras), priteisti 500 Eur turtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad turtinę žalą sudaro 500 Eur išlaidos advokatui, kurias jis patyrė kreipiantis į Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Klaipėdos skyrių. Pastaroji jo skundą pripažino pagrįstu ir jį patenkino – įpareigojo Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl dokumentų kopijų pateikimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Registrų centras atsiliepime pažymėjo, kad advokatų kontoros 2020 m. gruodžio 1 d. išduotame kvite nurodyta, jog 500 Eur suma buvo sumokėta už dokumento surašymą civilinėje byloje. LAGK teikiamas pareiškėjo skundas nebuvo pasirašytas advokato, pareiškėjo skundas Komisijoje buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Registrų centro vertinimu, negalima daryti išvados, kad 500 Eur atstovavimo išlaidas pareiškėjas patyrė dėl LAGK nagrinėto pareiškėjo skundo. Advokatui sumokėta suma yra neracionali ir tokio dydžio išlaidos nebuvo būtinos, atsižvelgiant į skundo apimtį ir jo turinį.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Registrų centro, 50 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ) 6.246, 6.271 str.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai turėtų būti priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje (LAGK), kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis.
7. Teismas, remdamasis LAGK 2020 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. 21R2-(AG2-174/16-2020) nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad Registrų centro 2020 m. spalio 19 d. raštas Nr. NS-23667(4.21 E), kuriuo buvo įformintas atsakymas į pareiškėjo 2020 m. spalio 15 d. prašymą pateikti dokumentų kopijas, laikytinas neteisėtu CK 6.271 straipsnio taikymo prasme. Nesutikdamas su Registrų centro 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. NS-23667(4.21 E), pareiškėjas inicijavo ginčo LAGK nagrinėjimą. Į bylą pateikta 2020 m. lapkričio 30 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 12 patvirtina, jog šia sutartimi pareiškėjas advokatui pavedė susipažinti su medžiaga dėl neteisėtų Registrų centro veiksmų bei paruošti skundą LAGK, sutarties užmokesčio suma nurodyta 500 Eur. Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog 2020 m. gruodžio 1 d. kvite, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, jog už dokumento surašymą pareiškėjas advokatui 500 Eur sumokėjo civilinėje byloje, visuma bylos duomenų leidžia daryti išvadą, jog šis kvitas yra pareiškėjo patirtas skundo LAGK parengimo išlaidas pagrindžiančiu dokumentu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Lietuvos valstybei, atstovaujamai Registrų centro, pagal CK 6.271 straipsnį kyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos, tai yra viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Teismas vertino, kad prašoma priteisti 500 Eur skundo parengimo išlaidų suma yra per didelė. Atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, tikėtinai skirtą darbo laiką skundo surašymui, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 50 Eur skundo parengimo išlaidų sumą.
III.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti pareiškėjui visą turtinės žalos sumą.
10. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:
10.1. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai ir pareiškėjui turi būti priteista padaryta žala.
10.2. Teismas netinkamai įvertino Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nuostatas. Pareiškėjo advokatui sumokėta suma yra kelis kartus mažesnė, nei nustatyta Rekomendacijų 8 punkte, tačiau teismas to neįvertino.
10.3. Pareiškėjas yra neįgalus, neturi teisinio išsilavinimo, todėl be teisininkų pagalbos negalėjo ginti savo teisių ir dėl to turėjo nenumatytų išlaidų. Pareiškėjas nesutinka su priteista suma.
Atsiliepimas
11. Atsakovo atstovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
12. Registrų centras apeliaciniame skunde pakartoja nustatytas faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą bei nurodo šiuos argumentus:
12.1. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtino, kad išlaidos už advokato paslaugas buvo patirtos administracinėje byloje (Nr. 21R2-4-5(AG2-174/16-2020)) ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, nes dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimo faktą advokatui už skundo parengimą LAGK administracinėje byloje ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, pareiškėjas nepateikė.
12.2. Nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. 2021 m. gruodžio 7 d. pareiškėjo skundas, kurį jis teikė LAGK, buvo pasirašytas būtent paties pareiškėjo, o ne advokato, be to, 2021 m. gruodžio 7 d. skunde nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėją atstovauja (atstovaus) advokatas, tad negalima teigti, kad jį surašė advokatas, teikdamas teisinio atstovavimo paslaugas administraciniame ginče, kilusiame tarp pareiškėjo ir Registrų centro. LAGK nagrinėjant skundą nebuvo nei vieno žodinio LAGK posėdžio, kuriame būtų turėjęs dalyvauti pareiškėjo advokatas.
12.3. Registrų centras sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamo ginčo sudėtingumas, tikėtinai skirtas darbo laikas skundo surašymui, išlaidų būtinumas ir pagrįstumas, protingumo ir sąžiningumo principai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti suma yra per didelė. Teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo ir negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė. Registrų centro įsitikinimu, pareiškėjo sumokėta suma advokatui yra neracionali ir tokio dydžio išlaidos (nuostoliai) nebuvo būtinos. Pareiškėjo skundas LAGK buvo vos vieno lapo apimties, nepagrįstas nei teisės normomis ar ginčo situacijai aktualia teismų praktika, t. y. specialiosiomis teisinėmis žiniomis. Skundą sudarė tik pareiškėjo keliais sakiniais aprašytos faktinės aplinkybės ir pora teiginių, jog jis yra nekilnojamojo turto savininkas ir tuo pagrindu turi teisę gauti prašomų dokumentų kopijas. Vertinti, kad už tokio skundo surašymą advokatui galėjo būti racionaliai ir pagrįstai sumokėta 500 Eur, nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės žalos – pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, atlyginimo.
14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų dydžius, taip pat įvertinęs suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą ir pobūdį, patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Registrų centro, 50 Eur turtinei žalai atlyginti.
15. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde teigia, kad patyrė turtinę žalą, kuri yra įrodyta, pirmosios instancijos teismo priteistas turtinės žalos dydis yra netinkamas, taip pat kad pareiškėjas buvo priverstas kreiptis dėl teisinės pagalbos.
16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
17. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2021 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-190-552/2021 ir kt.).
18. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad, pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
19. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).
20. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad pareiškėjas Registrų centrui 2020 m. spalio 15 d. pateikė prašymą pateikti dokumentus. Registrų centras 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. NS-23667 (4.21) netenkino pareiškėjo prašymo dalies. Nesutikdamas su šiuo raštu, pareiškėjas pateikė skundą LAGK Klaipėdos apygardos skyriui, kuris 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 21R2-(AG2-174/16-2020) pareiškėjo skundą tenkino, minėtą raštą panaikino ir įpareigojo Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. spalio 15 d. prašymą. Pareiškėjas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas ikiteisminėje institucijoje, t. y. LAGK Klaipėdos apygardos skyriuje, bei prilygindamas šias išlaidas turtinei žalai, pateikė 2020 m. gruodžio 1 d. kvitą serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas sumokėjo 500 Eur už dokumento surašymą, pinigus priėmė advokatas E. J. Š., taip pat 2020 m. lapkričio 30 d. teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią pareiškėjas advokatui E. Š. pavedė susipažinti su medžiaga dėl neteisėtų Registro centro veiksmų ir paruošti skundą LAGK. Sutartyje nurodytas užmokestis – 500 Eur.
21. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4527-968/2020). Taigi, nekvestionuojama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl žalos (bylinėjimosi išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka) atlyginimo CK nustatyta tvarka. Šio išaiškinimo laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-642-1047/2023).
22. Vienas iš teisės į teisminę gynybą užtikrinimo aspektų yra susijęs su asmens galimybe prisiteisti patirtas išlaidas ginant savo teises ir teisėtus interesus, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje iš esmės vieningai laikomasi nuostatos, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai turėtų būti priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008; 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-598-821/2022; ir kt.).
23. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio, pabrėžia, jog administraciniame procese priteistinų atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1573-552/2021). CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Rekomendacijose.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad jam turėjo būti priteistos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktą skundą LAGK, jo nedidelę apimtį (1,5 lapo), turinį, kilusio ginčo pobūdį (dėl reikalavimo pateikti dokumentus), tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo didelių pareiškėjo atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, atsižvelgusi į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo ir jų dydžio, atsižvelgė į nurodytų aplinkybių visumą ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra proporcinga, protinga ir sąžininga. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jam turėjo būti priteista visa patirtų išlaidų suma, atmestini.
25. Kritiškai vertintini atsakovo atstovo atsiliepime nurodyti argumentai, kad pareiškėjas nepagrindė bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateiktas kvitas ir teisinių paslaugų teikimo sutartis (žr. šios nutarties 20 p.) patvirtina, kad pareiškėjui buvo teikiamos teisinės paslaugos, susijusios su atstovavimu LAGK dėl Registrų centro neteisėtų veiksmų. Taip pat aplinkybė, kad kvite nurodyta, jog pinigai mokami už „civilinę bylą“, buvo tinkamai įvertinta pirmosios instancijos teismo, nurodant, kad šis kvitas yra pareiškėjo patirtas skundo LAGK parengimo išlaidas patvirtinantis dokumentas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, atsakovo atstovo argumentai šiuo aspektu atmestini.
26. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
27. Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.
28. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. V. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.