Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-08 sprendimu nusprendė:

1. Patenkinti iš dalies ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. C. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo;

2. Nutraukti ieškovo T. M. ir atsakovės Z. C. S. santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2003-09-09 JAV, Oregono valstijoje, Portlende, Oregon Departamento Human Services, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą Italijoje Florencijos savivaldybės administracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimo originalas Lietuvos Respublikoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje išduotas 2011-12-27, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

3. Palikti ieškovui ir atsakovei santuokines pavardes, ieškovui pavardę „M.“, atsakovei pavardę „S.“;

4. Nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina Z. C. S.;

5. Nustatyti ieškovui T. M. šią bendravimo su sūnumi M. M. S. tvarką:

5.1. T. M. (tėvas) gali bendrauti su sūnumi M. M. S. kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), paimdamas sūnų M. iš atsakovės Z. C. S. gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos šeštadienį 10.00 val. vietos laiku ir grąžindamas sūnų M. motinai Z. C. S., t. y. pristatydamas sūnų į motinos (atsakovės) gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val. vietos laiku. Šalys apie atvykimą perspėja viena kitą (ieškovas atsakovę) prieš tris paras iki nustatytos su vaiku bendravimo pradžios. Neesant ginčo, šalys vaiko paėmimo ir grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą tvarką suderina pačios;

5.2. T. M. (tėvas) gali kiekvienais poriniais metais: švęsti sūnaus M. M. S. gimtadienį, ieškovo (tėvo) pasirinktoje vietoje nuo 10.00 val. iki 20.00 val. vietos laiku; švęsti su sūnumi M. M. S. katalikiškas šventes: Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, bendraudamas su sūnumi M. po tris šių švenčių dienas, paimdamas sūnų 10.00 val. pirmą švenčių dieną ir grąžindamas sūnų M. 18.00 val. trečią švenčių dieną vietos laiku;

5.3. Leisti ieškovui T. M. su sūnumi M. bendrauti vaiko vasaros atostogų metu, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų. Ieškovas T. M. turi teisę paminėtomis dienomis paimti sūnų M. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir praleisti savo atostogas (bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų) ieškovo pasirinktoje vietoje: Lietuvoje ar Nyderlanduose (atsakovės ir sūnaus gyvenamojoje vietoje). Šiuo atveju tėvas T. M. gali paimti sūnų M. M. S. pirmą savo kasmetinių vasaros atostogų dieną nuo 9.00 val. iki 12.00 val. ir privalo pristatyti sūnų M. į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 17. 00 val. iki 20.00 val. vietos laiku. Ieškovas T. M. apie savo kasmetinių vasaros atostogų grafiką ir laiką, kuriam ketina paimti sūnų M. pastarojo vasaros atostogų metu, turi informuoti atsakovę Z. C. S. raštu ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki pirmos kasmetinių atostogų dienos. Apie konkrečią M. atostogų vieta (maršrutą) ieškovas turi informuoti atsakovę (vaiko motiną) raštu ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki pirmos kasmetinių atostogų dienos. Ieškovas T. M. sūnaus M. ligos atveju, sūnui esant su tėvu, turi nedelsdamas informuoti sūnaus motiną Z. C. S. ir, esant galimybei, pristatyti sūnų M. M. S. į jo motinos gyvenamąją vietą ar artimiausią medicinos įstaigą tolesnei priežiūrai.

5.4. Nustatyti, kad atsakovės Z. C. S. atostogų, sutampančių su sūnaus vasaros atostogomis metu, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų, šios bendravimo tvarkos 1 punktas netaikomas;

5.5. Šalys įpareigotinos nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus M. M. S. kelionėms į užsienį, jam gydyti ar kitiems veiksmams atlikti, jeigu teisės aktuose nustatyta abiejų tėvų sutikimo ar kitų dokumentų būtinybė;

5.6. Atsakovė Z. C. S. įpareigotina netrukdyti ieškovui T. M. bendrauti telefonu ar kompiuterine programa „Skype“ su sūnumi M. M. S. ir, priešingai, sūnaus M. buvimo pas ieškovą metu, ieškovas (vaiko tėvas) įpareigotinas netrukdyti atsakovei (vaiko motinai) bendrauti telefonu ar kompiuterine programa „Skype“, jei sūnus pageidautų, sudaryti sąlygas jam pasimatyti su motina;

6. Priteisti nepilnamečiui sūnui M. M. S. (M. M. S.), gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo T. M. išlaikymą po 1500 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2011-04-18) iki sūnaus M. M. S. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

7. Nustatyti, kad nepilnamečiui vaikui M. M. S. išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko motina Z. C. S.;

8. Priteisti ieškovui T. M. iš atsakovės Z. C. S. 3415,98 Lt bylinėjimosi išlaidų;

9. Priteisti atsakovei Z. C. S. iš ieškovo T. M. 5731,15 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10. Priteisti valstybei:

- iš ieškovo T. M. 3237,07 Lt;

- iš atsakovės Z. C. S. 483,70 Lt bylinėjimosi išlaidų;

11. Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Teismas nustatė, kad Kanados Ontarijo Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos teismo skyriuje 2011-05-13 dalyvaujant ieškovui ir atsakovei teismas suteikė laikiną nepilnamečio globą motinai (3 t., b. l. 149–152), šio teismo 2011-08-15 įsakymu atsakovei suteikta išimtinė nepilnamečio vaiko M. globa (3 t., b. l. 157–158). Kanados Ontarijo Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos teismo skyrius 2011-04-17 priėmė nutartį dėl atsakovės ir ieškovo santuokos nutraukimo. Nutraukęs šalių santuoką, nurodytas teismas priėmė nutartį, pagal kurią išimtinė vaiko globa ir toliau nustatyta atsakovei (5 t., b. l. 144–146). Lietuvos apeliacinis teismas 2012-12-05 nutartimi nepripažino Kanados Ontarijo Aukštesniojo teisingumo Šeimos teismo skyriaus 2011-05-03 įsakymo, 2011-05-13 įsakymo, 2011-06-27 įsakymo, 2011-08-15 įsakymo, 2012-04-17 įsakymo, kurie priimti civilinėje byloje Nr. FC-11-1052 pagal ieškovės Z. C. S. ieškinį atsakovui T. M. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos (globos) nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėta civilinė byla Nr. 2T-55/2012). Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad tai, jog pareiškėjas T. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, yra pakankamas pagrindas pripažinti išimtinę Lietuvos Respublikos teismų kompetenciją pagal LR CPK 785 str. 1 d., o tuo pačiu ir tai, kad Kanados Ontarijo teismas, priimdamas pareiškėjo prašomus nepripažinti procesinius sprendimus, pažeidė išimtinę Lietuvos Respublikos teismų kompetenciją. Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, yra pagrindas nepripažinti užsienio teismų sprendimų pagal CPK 810 str. 1 d. 2 p., jei nors vienas iš prašomu pripažinti (nepripažinti) užsienio teismo sprendimu išspręstų ieškovo reikalavimų pagal savo esmę priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai, ji apima taip pat ir kompetenciją spręsti kitus su tuo susijusius reikalavimus (12 t., b. l. 44–59).

Teismas nustatė, kad šalys santuoką sudarė 2003-09-09 JAV, Oregono valstijoje, Portlende. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2011-12-27 ieškovui išduotas santuokos liudijimo originalas (1 t., b. l. 17, 18; 3 t., b. l. 95, 96). Konfliktai šeimoje prasidėjo 2004 metais, kai šalys persikėlė gyventi į Amsterdamą (Nyderlandai). Ieškovas paaiškino, jog atsakovės pavydas ir nepasitikėjimas juo tęsėsi, todėl santykiai šeimoje tik blogėjo (5 t., b. l. 3). 2006-04-20 šalims gimė sūnus M.. Šalys toliau gyveno santuokoje. 2007 m. šeima apsigyveno Kanadoje, sūnus lankė darželį (5 t., b. l. 4). Šalims gyvenant Kanadoje, jų santuokinis ir intymus gyvenimas buvo nutrūkęs (5 t., b. l. 4). Nuo 2010 m. gruodžio mėn. šalys gyveno atskiruose butuose. Ieškovas nurodė, kad iš savo sutuoktinės sužinojo, kad ji nuolat laužė santuokinę ištikimybę, bendraudama su G. L. (G. L.) (5 t., b. l. 7; 15 t., b. l. 116, 117). 2011 m. balandžio mėn. atsakovė neleido ieškovui matytis su sūnumi, todėl ieškovas kreipėsi į Otavos Vaiko teisių apsaugos tarnybą, ir 2011-04-18 pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl santuokos nutraukimo, kartu prašydamas teismo skirti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu (5 t., b. l. 11). Teismas pažymėjo, jog šeimos santykiai grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Be ieškovo samprotavimų ir paaiškinimų apie atsakovės kaltę, byloje nėra kitų patikimų objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti tai, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, buvo nelojali šeimai. Tik tokių aplinkybių nustatymas teiktų pagrindą jos elgesį traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių šeiminių santykių ir dėl šeimos iširimo. Ieškovo procesinę naštą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama sutuoktinės kaltė dėl santuokos iširimo, suponuoja šalių rungimosi byloje principas (CPK 12, 177, 178 straipsniai). Siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybės, teismas tenkino ieškovo prašymą apklausti liudytojus P. M., J. M., kurie yra kartu ir ieškovo atstovai nagrinėjamojoje byloje. Tiek ieškovo brolis P. M., tiek ieškovo motina J. M. iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad atsakovė elgėsi netinkamai CK 3.60 straipsnio 3 dalies prasme. Teismas konstatavo, jog liudytojų nurodytos aplinkybės, kad atsakovė nuolat reikalaudavo dėmesio, mažai bendraudavo su ieškovo motina, liepdavo ieškovui suplauti indus (15 t., b. l. 131–134), savaime neįrodo, jog atsakovė netinkamai vykdė sutuoktinės pareigas. Neesant byloje įrodymų dėl šalių santuokinės neištikimybės, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nurodė, kad sutuoktiniai nebuvo tolerantiški vienas kitam: net ir gimus vaikui, nesugebėjo atnaujinti bendro gyvenimo ir išsaugoti šeimos. Sutuoktiniai abu kalti dėl to, kad nesugebėjo įveikti šeimos krizės ir susitaikę gyventi santuokoje. Priešingai, neatsižvelgdami į nepilnamečio vaiko interesus, taip pat į tai, kad sūnui M. yra vienodai svarbūs abu tėvai, kad jis vienodai myli ir motiną, ir tėvą, sutuoktiniai aršiai konfliktuoja vienas su kitu ir žaidžia „teisinį karą“. Antai, ieškovas 2011 m. balandžio 11–13 d. iš Kanados turėjo išvykti į konferenciją Italijoje (Florencijoje), 2011-04-18 pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo Lietuvoje, Vilniaus miesto apylinkės teisme, prašydamas, nepranešus atsakovei, skirti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu (1 t., b. l. 2). Atsakovė 2011-05-04 kreipėsi į teismą dėl bylos iškėlimo dėl nepilnamečio vaiko globos Kanados Ontarijo Aukštesniojo teisingumo teismo šeimos teisės skyriuje (3 t., b. l. 147–148). Teismas padarė išvadą, kad šalys negyvena bendro santuokinio gyvenimo nuo 2010 metų ir išsaugoti šeimos neįmanoma, todėl santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Sutuoktinių pavardės, nutraukus santuoką, paliktinos nepakeistos (CK 3.69 str.). Santuokos nutraukimo metu šalys nereikalauja viena iš kitos priteisti išlaikymo vienas kitam. Byloje nepateikta įrodymų, kad sutuoktiniai turi bendros jungtinės nuosavybės, todėl šalių turtas nedalytinas.

CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla tėvų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų; pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Teismas, vertinęs byloje surinktus įrodymus dėl tėvo ar motinos galimybės auklėti vaiką, negali remtis vienu faktu, bet turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir tik tada daryti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vertindamas vaiko norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, teismas įvertino įrodymų visetą, taip pat ir Rytų Nyderlandų apygardos Almelo miesto teismo, bendradarbiaujant su Vilniaus miesto apylinkės teismu, pateiktus įrodymus. Nyderlandų Almelo miesto teismas 2013-04-23 pranešė, kad atsakovė, gyvena Rytų Nyderlandų apygardoje, atsisako viešai nurodyti savo gyvenamąją vietą. Atsakydama į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisinės pagalbos prašyme užduotus klausimus, paaiškino, kad gyvena Nyderlanduose, Ootsmarsum mieste. Savivaldybės gyventojų asmens duomenų registre įrašytas jos gyvenamosios vietos adresas neviešinamas, nes ji nenori savo valia paviešinti gyvenamosios vietos adreso, bijo, kad jos gyvenamąją vietą sužinojęs vyras bandys pagrobti arba išsivežti vaiką M.. Nurodė, kad vyras yra jai grasinęs. Ji yra vieniša motina, auginanti sūnų, nuomojasi namą su trim miegamaisiais kambariais ir sodu, vaikas turi savo kambarį. Ji rūpinasi sūnumi viena. Dabar sūnui septyni metai. Jis būna laisvas dvi popietes per savaitę, kitomis dienomis M. mokosi mokykloje iki 15.10 val., todėl jos galimybės dirbti ribotos, pažymėjo, kad M. visiškai integravosi į bendruomenę. Jis nuolat žaidžia su kitais vaikais, lanko futbolą, dalyvauja futbolo varžybose. Jis turi daug draugų ir draugių. M. puikiai jaučiasi, gyvendamas Nyderlanduose, mokosi trečioje klasėje (pagrindinis lygis), jo raida gera, aktyviai dalyvauja socialiniame gyvenime, gerai kalba olandiškai, lanko logopedės užsiėmimus. Atsakovė teigia, jog daug investuoja į M.. Ji neturi pastovių pajamų, dirba restauratore, yra dailininkė, tapo portretus, turi savo ateljė, kurioje dirba. Jos pajamos keičiasi. Iki šiol jos siekdavo 500–700 eurų kas mėnesį, todėl pinigų jai duoda motina. Atsakovė ieško darbo, nori užsidirbti pargyvenimui. Dėl karjeros jai svarbu išmokti kalbėti olandiškai. Kol kas atsakovė kalba nepakankamai gerai. Nurodė, kad savivaldybė, kurios teritorijoje ji gyvena, taip pat mokėdavo pašalpą. Atsakovė yra pateikusi naują prašymą skirti pašalpą, bet kol kas pašalpa negauta, nes tai susiję su imigracijos ir natūralizacijos tarnybos reikalais (14 t., b. l. 132–134). Nyderlandų Almelo miesto teismas pateikė 2013-04-29 Jaunimo priežiūros biuro Jaunimo apsaugos skyriaus (šeimos stebėtojo), kuris rūpinasi nepilnamečiu M. M. S. ir jo tėvais, atsakymus į klausimus, kuriuos Lietuvos teismas pateikė Nyderlandų teismui. Pateiktuose atsakymuose nurodyta, kad M. pasakojo, jog jam patinka gyventi Ostmarsum mieste. Jis žaidžia su kitais vaikais, artimai bendrauja ir dažnai žaidžia su vienu kaimynu, lanko futbolo treniruotes. Mokykloje jam sekasi gerai, moka kalbėti olandiškai, jam suteikiama pagalba, kad tikrai būtų perkeltas į trečią grupę. M. ir toliau nori lankyti tą pačią mokyklą. Mokytojai jam patinka. Tėvas jam dovanoja žaislų, su kuriais vaikas gali žaisti namie. Vaikų apsaugos tarybos tyrėjui paprašius išvardyti svarbiausius žmones, M. nurodo mamą, tėtį, senelę (iš motinos pusės) (ji nuolat siunčia drabužių ir mielų daiktelių), vyresniąją seserį (motinos sesuo), senelę L. (motinos draugė), senelę (tėvo motiną) ir L. (mokyklos draugas). M. entuziastingai pasakoja apie savo tėvus (14 t., b. l. 172–175). Šeimos stebėtojas papasakojo, kad M. kartu su motina gyvena mažame į gyvenamąjį būstą paverstame garaže, kurį nuomojasi. Būstas tvarkingai įrengtas, nors mažas ir jaukus. M. turi savo „žaidimų vietą“, viršutiniame aukšte – miegamąjį, kuris toje pačioje erdvėje, kaip ir motinos. Vaikas turi pakankamai žaislų, televizorių. M. elgesys patvirtina, kad jis jaučiasi puikiai. Šeimos stebėtojas kelis kartus matė M., grįžtantį iš mokyklos. Vaikas mielai eina į mokyklą, nepaisant kalbos barjero, lengvai užmezga kontaktą su kitais mokiniais. M. teikiama logopedo pagalba, padeda jam lengviau mokytis olandų kalbos. Vaikas gerai kalba angliškai. Mokyklos darbuotojai nurodė, kad M. gerai sutaria su klasės draugais (nepaisant kalbos barjero). Jis lanko futbolą. Kurį laiką motina buvo išvykusi į Kanadą teismo reikalais. Tėvas neleido motinai pasiimti su savimi M., nes bijojo, kad motina su M. nebesugrįš. Motina nepanoro dėl to tartis su vaiko tėvu, paprašė šeimos stebėtojo leidimo išsivežti M.. Šeimos stebėtojas tokio leidimo nedavė, bet rekomendavo M. palikti vietos centre, ką motina ir padarė. Šeimos stebėtojui nekelia jokio nerimo M. auklėjimas. Vaiką ir motiną sieja šiltas ryšys ir prieraišumas. M. raida teigiama (14 t., b. l. 172–175). Šeimos stebėtojo bendravimas tiek su motina, tiek su tėvu vyksta sunkiai. Tėvai nepasirengę M. interesų naudai tartis vienas su kitu ir prisiimti tėvams priklausančią atsakomybę. Jie sunkiai bendrauja vienas su kitu, nepasitiki. Tiek motinos, tiek tėvo bendravimo su M. būdas teigiamas. Nėra jokių priežasčių abejoti tėvo arba motinos auklėjimo įgūdžiais. M. lengvai bendrauja su tėvu, pamatęs jį pribėga ir apsikabina. Tėvas atsiveža daug daiktų, dovanų. M. susitikimo metu sakė tėvui, kad norėtų gyventi tai pas vieną, tai pas kitą iš tėvų. Šeimos stebėtojui susidarė įspūdis, kad padėtis nepasikeitusi: tėvai neprisiima atsakomybės M. labui ir nesikalba. Jie kovoja vienas su kitu, vienas kitą vadina pagrobėjais. Šeimos stebėtojas nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų vaiko pagrobimo grėsmę (14 t., b. l. 166–168). Nyderlandų Vaikų apsaugos taryba nurodė, kad situacija motinos namuose stabili. M. raida gera. Tėvo pasiūlymas leisti M. gyventi su juo arba apskritai apgyvendinti vaiką neutralioje aplinkoje netinkamas, nes vaiko apgyvendinimas su tėvu greičiausiai padėtų jiems dar labiau suartėti, bet tuo pačiu apverstų vaiko gyvenimą aukštyn kojom ir vaikas pasijustų nesaugiai (14 t., b. l. 170; 15 t., b. l. 119, 120). Ginčo šalių nepilnamečio vaiko ryšiai su motina niekada nebuvo nutrūkę. Nuo gimimo M. gyveno su tėvu ir motina, o nuo 2011 metų gegužės mėn. gyvena tik su motina. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad geriau vaiko interesus atitiks jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina (atsakove), nes vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu (tėvu) neabejotinai turėtų neigiamos įtakos jo interesams, nes vaikas būtų išvežtas į Lietuvą, kurioje jis niekada nėra buvęs ir niekada negyveno. Tokiu būdu vaiką atskyrus nuo motinos, su kuria iki šiol jis gyvena, būtų pakeista vaiko aplinka, kurioje jis auga jau keletą metų, būtų pažeistas vaiko ugdymo nuoseklumas ir iš esmės būtų pažeisti vaiko interesai. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus apie tėvo ar motinos galimybės auklėti vaiką, įvertino tai, kad nei ieškovas, nei atsakovė neturi nuosavybės teise nekilnojamo turto, transporto priemonių. Abu vaiko tėvai (ieškovas ir atsakovė) gyvena butuose, kurių savininkai yra kiti asmenys. Ieškovas naudojasi namo dalimi panaudos teise, atsakovė – gyvenamosiomis patalpomis nuomos teise. Teismas, vertindamas motinos galimybes auklėti vaiką, atsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visetą ir konstatavo, kad atsakovė, viena augindama vaiką, tinkamai jį prižiūri ir auklėja, todėl atsakovės galimybės auginti ir auklėti nepilnametį vaiką geros. Nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, teismas įvertino ieškovo galimybę būti su vaiku, jo darbo pobūdį: ieškovas kartais ilgam išvyksta iš Lietuvos. 2013-04-12 jis Lietuvos viešajame registre deklaravo savo gyvenamosios vietos pakeitimą – išvykimą iš Lietuvos į Italiją, nurodydamas galimą iki 2022-10-22 savo gyvenamąją vietą Italijoje (11 t., b. l. 232–234). Vėliau ieškovas vėl deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visetą, siekiant išimtinai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, teismas padarė išvadą, kad šalių vaiko M. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove (motina).

Byloje nustatyta, kad ginčo šalys gyvena skyrium, dėl vaiko yra aštrus šalių ginčas. Šiuo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, todėl tėvui nustatytinas maksimalus bendravimas su vaiku, t. y. tėvui suteikiama maksimali galimybė bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus, turi atsižvelgti ir įvertinti aplinkybes, dėl kurių būtų tinkamos sąlygos vaikui augti, harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje. Teismas nustatė skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados, ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytojų parodymų (15 t., b. l. 129–143) teismas nustatė, kad ieškovas yra geras tėvas, vaikas mielai bendrauja su juo, nori, kad tėvas dažniau jį lankytų, todėl nėra pagrindo svarstyti minimalaus bendravimo su vaiku tvarkos. Šeimos bylose teismas nėra varžomas šalių pareikštų prašymų dėl pažeistų teisių gynimo būdo. Atsakovė Z. C. S. įpareigotina sudaryti sąlygas vaiko tėvui T. M. bendrauti su sūnumi M., nedaryti kliūčių ieškovui gauti informaciją apie sūnų iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaiku, taip pat pateikti visą turimą informaciją apie sūnų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas nustatė tokią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką:

1. T. M. (tėvas) gali bendrauti su sūnumi M. M. S. kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), paimdamas sūnų M. iš atsakovės Z. C. S. gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos šeštadienį 10.00 val. vietos laiku ir grąžindamas sūnų M. motinai Z. C. S., t. y. pristatydamas sūnų į motinos (atsakovės) gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val. vietos laiku. Šalys apie atvykimą perspėja viena kitą (ieškovas atsakovę) prieš tris paras iki nustatytos su vaiku bendravimo pradžios. Neesant ginčo, šalys vaiko paėmimo ir grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą tvarką suderina pačios.

2. T. M. (tėvas) gali kiekvienais poriniais metais:

2.1 Švęsti sūnaus M. M. S. gimtadienį, ieškovo (tėvo) pasirinktoje vietoje nuo 10.00 val. iki 20.00 val. vietos laiku.

2.2. Švęsti su sūnumi M. M. S. Katalikiškas šventes: Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, bendraudamas su sūnumi M. po tris šių švenčių dienas, paimdamas sūnų 10.00 val. pirmą švenčių dieną ir grąžindamas sūnų M. 18.00 val. trečią švenčių dieną vietos laiku.

3. Leisti ieškovui T. M. su sūnumi M. bendrauti vaiko vasaros atostogų metu, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų. Ieškovas T. M. turi teisę paminėtomis dienomis paimti sūnų M. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir praleisti savo atostogas (bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų) ieškovo pasirinktoje vietoje: Lietuvoje ar Nyderlanduose (atsakovės ir sūnaus gyvenamojoje vietoje). Šiuo atveju tėvas T. M. gali paimti sūnų M. M. S. pirmą savo kasmetinių vasaros atostogų dieną nuo 9.00 val. iki 12.00 val. ir privalo pristatyti sūnų M. į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 17.00 val. iki 20.00 val. vietos laiku. Ieškovas T. M. apie savo kasmetinių vasaros atostogų grafiką ir laiką, kuriam ketina paimti sūnų M. pastarojo vasaros atostogų metu, turi informuoti atsakovę Z. C. S. raštu ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki pirmos kasmetinių atostogų dienos. Apie konkrečią M. atostogų vietą (maršrutą) ieškovas turi informuoti atsakovę (vaiko motiną) raštu ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki pirmos kasmetinių atostogų dienos. Ieškovas T. M. sūnaus M. ligos atveju, sūnui esant su tėvu, turi nedelsdamas informuoti sūnaus motiną Z. C. S. ir esant galimybei pristatyti sūnų M. M. S. į jo motinos gyvenamąją vietą ar artimiausią medicinos įstaigą tolesnei priežiūrai.

4. Nustatyti, kad atsakovės Z. C. S. atostogų, sutampančių su sūnaus vasaros atostogomis metu, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų, šios bendravimo tvarkos 1 punktas netaikomas.

5. Šalys įpareigotinos nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus M. M. S. kelionėms į užsienį, jam gydyti ar kitiems veiksmams atlikti, jeigu teisės aktuose nustatyta abiejų tėvų sutikimo ar kitų dokumentų būtinybė.

6. Atsakovė Z. C. S. įpareigotina netrukdyti ieškovui T. M. bendrauti telefonu ar kompiuterine programa „Skype“ su sūnumi M. M. S. ir, priešingai, sūnaus M. buvimo pas ieškovą metu, ieškovas (vaiko tėvas) įpareigotinas netrukdyti atsakovei (vaiko motinai) bendrauti telefonu ar kompiuterine programa „Skype“, jei sūnus pageidautų, sudaryti sąlygas jam pasimatyti su motina. Praleidus bendravimo valandas, bendravimas su vaiku, neesant šalių tarpusavio susitarimo, nekompensuojamas ir neperkeliamas kitam laikui. Teismas pažymėjo, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui bei sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Ieškovas, pateikdamas Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškinį ir reikalaudamas nustatyti nepilnamečio sūnaus M. gyvenamąją vietą su tėvu, prašė iš atsakovės priteisti vienos minimalios algos dydžio išlaikymą sūnui. Kadangi atsakovė gyvena Nyderlanduose, ieškovas prašė priteisti 1398,50 eurų (5 t., b. l. 12). Ieškovas 2013-09-04 teismo posėdyje tikslino šį savo reikalavimą, nurodė, kad vaiko išlaidoms: maistui, užklasinei veiklai, sportui, būreliams, gydymui, vaiko rūbams, žaislams, knygoms ir kitiems poreikiams reikalinga 2000 Lt kas mėnesį (15 t., b. l. 108). Ieškovas neturi nekilnojamo turto ar santaupų banke. 2013-09-04 teismo posėdyje nurodė, kad vaiką išlaikyti jam padėtų brolis P. M., kuris atstovauja jį byloje. Ieškovas paaiškino, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, kartais turi vykti į komandiruotes, mėnesinės jo pajamos 4000–5000 Lt. Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei aiškinantis jo turtinę padėtį, jis nurodė savo metų pajamas 276000 Lt, tačiau teisme jis paaiškino, kad tai buvo planuotos pajamos, kurių jis negavo (15 t., b. l. 134–137). Atsakovė Nyderlandų teismo 2013-04-23 posėdžio metu, į kurį Z. C. S. buvo iškviesta, kad atsakytų į klausimus, kuriuos uždavė Vilniaus miesto apylinkės teismas, nurodė, kad jos pajamos nepastovios, ji dirba restauratore, dailininke, tapo portretus, turi savo ateljė. Atsakovė paaiškino, kad jos pajamos keičiasi. Ankščiau siekdavo 500 - 700 eurų per mėnesį. Iki šiol ji gyveno iš santaupų, sukauptų Kanadoje. Šiuo metu pateikė dokumentus pašalpai už buto nuomą gauti. Anksčiau savivaldybė jai mokėdavo dar vieną pašalpą. Šiuo metu ji savivaldybei yra pateikusi naują prašymą skirti pašalpą. Sutuoktinis nemoka vaiko išlaikymo (14 t., b. l. 133). Atsakovė, su kuria gyvena nepilnametis sūnus M., mano, kad vaikui išlaikyti iš tėvo turi būti išieškoma 790 eurų kas mėnesį (14 t., b. l. 152). Šalys nepateikė objektyvių duomenų, kokia pinigų suma yra reikalinga vaikui išlaikyti. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nepilnametis vaikas specifinių poreikių neturi, yra sveikas. Įvertinęs visas pirmiau išvardytas aplinkybes, atsižvelgęs į vaiko amžių, teismas pripažino, kad 3000 Lt kas mėnesį yra pakankamos lėšos vaiko poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į dabartinę materialinę atsakovės padėtį, taip pat vertinant ieškovo materialinę padėtį, ieškovo ir atsakovės darbo pobūdį, ieškovo realius planus turėti 276000 Lt metinių pajamų, teismas padarė išvadą, kad 1/2 dalį lėšų, būtinų vaikui išlaikyti, turi skirti ieškovas (vaiko tėvas), o 1/2 dalį – atsakovė (vaiko motina), iš ieškovo T. M. priteistina 1500 Lt kas mėnesį vaikui išlaikyti iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

- Tėvams gyvenant netoli ir vienoje valstybėje, vaikas gyventų su kiekvienu iš tėvų po 4 arba po 7 dienas, arba gyventų su tuo iš tėvų, kuris gyvena arčiau vaiko mokyklos savaitės darbo dienomis, o penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį praleistų su kitu iš tėvų, kuriam būtų suteikta teisė su vaiku taip pat praleisti dvi darbo dienų popietes. Taip pat kiekvienas iš tėvų kasdien nuo 7:30 iki 8:30 vietos laikui suteiktų vaikui galimybę netrukdomai bendrauti su kitu tėvu „Skype“ programa arba telefonu. Nesutarus pasirinkimo teisė bendrauti „Skype“ programa arba telefonu priklausytų tam tėvui, su kuriuo vaikas turi bendrauti „Skype“ programa arba telefonu. Tėvas, su kuriuo tuo metu būtų vaikas, negalėtų riboti bendravimo skirto laiko, trikdyti vaiko arba savo buvimu daryti jam psichologinį spaudimą. Taip pat tėvas, su kuriuo tuo metu būtų vaikas, bendravimo „Skype“ programa ar telefonu valandomis neturėtų kviesti į namus vaiko draugų ir kitaip manipuliuoti vaiku, siekdamas trukdyti kitam tėvui bendrauti su vaiku.

- Tėvams gyvenant skirtingose valstybėse, turėtų būti nustatyta, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendraus kas antrą savaitgalį. Vieną savaitgalį skyrium gyvenantis tėvas atvyktų į vaiko buvimo valstybę, kitą savaitgalį kitas iš tėvų savo lėšomis pristatytų vaiką į skyrium gyvenančio tėvo gyvenamą vietą arba oro uostą, jei vaikas gali skristi lydimas oro linijų darbuotojo. Taip pat tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atostogų metu turėtų pristatyti vaiką kitoje valstybėje gyvenančiam tėvui, jei šalys nesutartų dėl kelionės išlaidų padengimo. Savo gimtadienį vaikas praleistų su tėvais irgi pakaitomis - poriniais metais savo gimtadienį su vienu, ne poriniais - su kitu tėvu jo gyvenamojoje vietoje kitoje valstybėje. Kūčias ir Kalėdas neporiniais metais vaikas švęstų su vienu iš tėvų, o antrąją Kalėdų dieną tėvas, su kuriuo vaikas šventė Kalėdas, pristatytų vaiką kitam tėvui į jo gyvenamą vietą kitoje valstybėje, kur vaikas švęstų Naujuosius metus, o po šių švenčių pastarasis iš tėvų grąžintų vaiką atgal. Poriniais metais tvarka būtų keičiama - vaikas per Kalėdas ir Kūčias būtų su tuo tėvu, su kuriuo neporiniais metais šventė Naujus Metus. Vaiko rudens, pavasario ir kitos atostogos būtų dalinamos tėvų susitarimu, o nesutarus vaikas paeiliui praleistų rudens, pavasario ir kitas atostogas su tėvu ir su motina rotacijos principu. Vienas iš tėvų padengtų vaiko atvežimo, o kitas sugrįžimo išlaidas. Pusę vasaros atostogų vaikas praleistų su tėvu, kitą pusę su motina. Vaiko pristatymo išlaidas padengtų vienas iš tėvų, o sugrįžimo - kitas iš tėvų, jei tėvai nesutartų;

4.2. Nustatyti vaiko išlaikymo dydį, kuris atitinka realias ieškovo pajamas ir ne didesnę negu 500 litų sumą, pripažįstant atsakovei uzufrukto teisę tik nuo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo įsiteisėjimo;

5. Skirti žodinį bylos nagrinėjimą;

6. Paskirti vaikui psichologinę ekspertizę, pavedant teismo ekspertui atsakyti į klausimus:

1) ar motina, trukdydama vaiko - tėvo santykių formavimuisi, skatina nesaugaus prieraišumo formavimąsi;

2) ar dėl to gali formuotis vaiko neadekvatūs santykiai su kitais žmonėmis;

3) ar vaiko motinos veiksmai, trukdant tėvui bendrauti su sūnumi ir jį auklėti, turi įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai.

7. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismui neužtikrinus 2011-04-28 nutarties dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu realaus įvykdymo, 2012-07-03 teisme buvo iškelta atskira byla dėl vaiko sugrąžinimo tėvui. Ši byla nepradėta nagrinėti, nors pagal Briuselio II-bis reglamentą turėjo būti išnagrinėta per 6 savaites, įskaitant apeliaciją. Atsižvelgdamas į tai, kad abiejų ieškinių pagrindai sutampa, o ieškinių dalykai (reikalavimai) ir šalys buvo tarpusavyje susiję taip, kad šių reikalavimų nagrinėti skyrium neįmanoma, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl šių bylų sujungimo CPK 136 str. 4 d. nustatyta tvarka, ypač įvertinant aplinkybę, kad abi bylos buvo paskirtos tai pačiai teisėjų kolegijai. Pirmosios instancijos teismas bylų nesujungė, nors bylos buvo paskirtos tai pačiai teisėjų kolegijai. Teismas byloje dėl santuokos nutraukimo atsisakė nagrinėti bet kokias aplinkybes, susijusias su vaiko pagrobimu ir neteisėtu laikymu Italijoje bei Nyderlanduose, motyvuojant, kad šios aplinkybės bus nagrinėjamos kitoje byloje - dėl vaiko sugrąžinimo.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas, kadangi dar 2013-04-12 nutartimi šioje byloje teismas iš anksto pasisakė dėl dalies sprendimo iš esmės, būtent dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šioje nutartyje teismas vertino aplinkybes, kurios turėjo būti vertinamos tik priimant sprendimą iš esmės, ir dar neišnagrinėjęs bylos, iš anksto pasisakė dėl ieškovo, atsakovės ir vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, dėl vaiko perkėlimo ir laikymo Nyderlanduose teisėtumo. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmos instancijos teismas buvo šališkas ir todėl, kad 2013­-04-12 nutartyje taip pat iš anksto pasisakė ir dėl kitų esminių bylos aplinkybių, būtent, konstatavo, kad neva ieškovas teismui pateikė klaidinančią informaciją, jog gyvena Lietuvoje, nors ieškinio pateikimo metu ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Kanadoje. Šis teismo teiginys visiškai neatitinka tikrovės, kurią pagrindžia susijusioje byloje Nr. N2-5298-131/2013 esantys įrodymai.

3. Priimant sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada yra privaloma. Šioje byloje, vaikui esant pagrobtam ir neteisėtai laikomam Nyderlanduose (pažeidžiant 2011-04-28 nutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu Lietuvoje), teismas kreipėsi į kompetentingas Nyderlandų institucijas dėl išvados pateikimo ir motinos buities/ekonominių ir socialinių sąlygų ištyrimo. Byloje esančiais duomenimis Nyderlandų Vaikų teisių apsaugos tarnyba 2013-04-28 raštu atsisakė atlikti tyrimą ir pateikti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat apklausti vaiką. Pasak šios tarnybos, „naujas tyrimas nereikalingas“, o į daugumą klausimų atsakyta šios Nyderlandų Vaikų teisių apsaugos tarnybos 2012-06-07 ataskaitoje (yra šioje byloje), kuri buvo parengta Nyderlandų Almelo miesto teismui, sprendžiant dėl laikinų vaiko apsaugos priemonių Nyderlanduose, kol Nyderlanduose ir Lietuvoje vyksta bylos dėl vaiko pagrobimo ir neteisėto laikymo Nyderlanduose pagal 1980 m. Hagos Konvenciją ir EB Reglamentą 2201/2003. Apeliantas pažymėjo, kad minėtoji Nyderlandų Vaikų teisių apsaugos tarnybos ataskaita parašyta daugiau nei prieš metus, todėl šiuo metu neabejotinai nebeatitinka greitai besikeičiančių vaiko poreikių. Be to, Nyderlandų Vaikų teisių apsaugos tarnyba 2012-06-07 ataskaitoje nepateikta jokia motyvuota išvada, su kuriuo iš tėvų nustatytina gyvenamoji vieta, išsprendus bylą iš esmės, todėl ši Nyderlandų Vaikų teisių apsaugos tarnybos ataskaita niekaip nelaikytina tapačia privalomai išvadai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra tokios privalomos išvados dėl abiejų vaiko tėvų sąlygų, teismas nepagrįstai priėmė sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su nežinia kur esančia motina.

4. Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo tiesiogiai išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti jo norus. Jeigu tai padaryti neįmanoma - privalu išklausyti atstovą. Į vaiko norus turi būti atsižvelgta, jeigu tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CK 3.164 str. 1 d., 3.177 str.). Bylos duomenimis vaikas nebuvo apklaustas, o teismas sprendė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pažeisdamas šias imperatyvias nuostatas, t.y. neišklausęs vaiko ir negavęs Vaikų teisių apsaugos išvados nurodytu klausimu. Toks sprendimas prieštarauja Lietuvos teismų praktikai ir yra naikintinas (2011-05-11 Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 2S-1021-413/2011). Teismas privalėjo išsiaiškinti tikruosius vaiko norus, kuriuos jis sugeba aiškiai suformuluoti.

5. Nutraukdamas santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmos instancijos teismas privalėjo individualizuoti sutuoktinių kaltę, nustatyti, kaip konkrečiai kiekvienas iš sutuoktinių pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Pirmosios instancijos teismas sutuoktinių kaltės niekaip neindividualizavo, o sprendimą grindė tik prielaida, neva, ieškovui neįrodžius santuokinės neištikimybės fakto, savaime kalti abu sutuoktiniai, nes nesugebėjo „susitaikę gyventi santuokoje“. Toks teismo motyvas yra visiškai deklaratyvus, nes nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais ir teisės normomis. Pirmosios instancijos teismo sistemingą ir piktybinį šališkumą, ieškovo nuomone, patvirtina visiškai netoleruotinas su vaiko teisėmis susijusios bylos proceso vilkinimas teisme. Teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo ieškinio pateikimo; nutartis, kurias pagal CPK privalo priimti per tris dienas, teismas priimdavo po keleto mėnesių, neretai tik po to, kai priimti nutartį įpareigodavo Vilniaus apygardos teismas; yra priėmęs nemažai neteisėtų nutarčių, kurias taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismas; nepaisė aukštesnių instancijų teismų nutarčių: dvejus metus neužtikrino įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, o po to ją dėl neįvykdymo pats panaikino, kai ieškovas kategoriškai pareikalavo jam išduoti vykdomąjį raštą. Teismas neturėjo teisinio pagrindo veikti kaip viena iš šalių - už atsakovę atsikirtinėti į ieškinį ir atsakovės vardu paneigti ieškovo pareikštus kaltinimus. Dėl šio šališkumo pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai ignoravo ieškovo parodymus, įrodymus, liudijimus dėl atsakovės kaltės, nors atsakovė nepateikė jokių priešinių, ieškovo pateiktus pagrindus paneigiančių įrodymų.

6. Nors teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad abu sutuoktiniai neprašo išlaikymo, tačiau sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą paliko neišspręstu rezoliucinėje dalyje. Teismas privalėjo išspręsti visus su santuokos nutraukimo pasekmėmis susijusius klausimus ir sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad tarpusavio išlaikymas nei vienam iš buvusių sutuoktinių neskiriamas.

7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, neturėdamas visiškai jokių patikimų (įrodymais byloje patvirtintų) duomenų apie atsakovės gyvenamą vietą, aplinką, gyvenimo stabilumą ir sąlygas (buities sąlygų tyrimo aktas), darbą ir pajamas (darbo sutartys, pajamų deklaracijos, algalapiai, kt.), asmenines savybes, galimybes užtikrinti ir skatinti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu kitu iš tėvų, artimais giminaičiais, išsaugoti ir vystyti vaiko lietuvišką tapatybę, lavinti lietuvių kalbos žinias ir kt. Vienintelės skurdžios žinios apie atsakovės buities sąlygas, darbą ir pajamas yra niekuo nepagrįsti ir jokiais kitais įrodymais nepatvirtinti pačios atsakovės jokiais įrodymais byloje nepagrįsti pasvarstymai, išsakyti Almelo miesto (Nyderlandai) teismui, kuris apklausė atsakovę Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymu. Jokiais įrodymais nepagrįstus pasvarstymus apie atsakovės buities sąlygas pateikė ir Nyderlandų Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Šie atsakovės pasvarstymai yra subjektyvūs, neparemti jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais - Nyderlandų Vaikų teisių apsaugos tarnyba tiesiog perpasakoja, ką atsakovė galimai pasakė, tačiau nesiremia jokiais pačios tarnybos nustatytais faktais. Ieškovas teigia, jog šioje byloje yra įrodymų, kad atsakovė gyvena nežinia kur esančiame perdirbtame garaže, daugiau nei 3 metus nedirba, prieš tėvo valią ir pažeisdama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-04-28 nutartį, iš Kanados neteisėtai išvežė šalių sūnų į Italiją, vėliau į Nyderlandus, kur vaikui nėra sudaryta jokių galimybių išsaugoti savo identitetą, lietuvių kalbą, tautiškumą. Atsakovė blokuoja bet kokius ryšius tarp vaiko ir jo tėvo, taip pat vaiko ryšius su jo artimiausiais giminaičiais iš tėvo pusės - seneliais, dėdėmis ir tetomis, pusseserėmis ir pusbroliais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su motina Nyderlanduose, apskritai neįvertino vaiko esminių ryšių su Lietuva ir su Nyderlandais, taip pat to, kad vaikas yra ne olandas, bet lietuvis, turintis Lietuvos ir Italijos, bet ne Nyderlandų, pilietybę, ir jokiais esminiais ryšiais nėra susijęs su Nyderlandais, kur negyvena joks vaiko šeimos narys. Vien tik atsitiktinė aplinkybė, kad vaikas gimė Nyderlanduose, kai ten laikinai dirbo jo tėvai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti esminį ryšį su šalimi. Pirmos instancijos teismas niekaip neįvertino to, kad motina akivaizdžiai nesiekia užtikrinti tinkamos vaiko medicininės priežiūros, net gali kelti tiesioginį pavojų vaiko sveikatai, nors byloje yra nemažai įrodymų, kad motina beveik 3 metus nuosekliai neleido atlikti vaikui būtinos chirurginės operacijos (operacijos būtinybę patvirtino net kelių skirtingų valstybių kvalifikuoti vaikų gydytojai), kad operacija buvo atlikta tik 2013 m. liepos mėnesį Nijmegen miesto (Nyderlandai) ligoninėje, kai tėvo prašymu Nyderlandų teismas įsakė, jog vaikas turi būti gydomas.

8. Teismas neįvertino, dėl kokių priežasčių ir aplinkybių ilgiau nei dvejus metus nevykdyta pirmos instancijos teismo 2011-04-28 nutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Šia nutartimi buvo pritaikytos laikinąsias apsaugos priemonės - iki galutinio sprendimo iš esmės priėmimo nustatyta šalių mažamečio sūnaus, Lietuvos piliečio ir nuolatinio gyventojo M. M.-S. gyvenamoji vieta su tėvu, kuris visuomet buvo ir šiuo metu yra Lietuvos nuolatinis gyventojas. Pastaroji faktinė aplinkybė nustatyta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-05 nutartimi byloje 2T-55/2012, dalyvaujant abiem ginčo šalims, ir nebegali būti ginčijama. Atsakovė pirmos instancijos teismo 2011-04-28 nutarties dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu neskundė, tačiau piktybiškai nevykdė nutarties, sūnų pagrobė ir atskyrė nuo ieškovo, perkeldama mažametį berniuką į jam visiškai svetimą kalbinę ir kultūrinę aplinką. Motina, be tėvo sutikimo keisdama gyvenamosios vietos valstybę, kėsinasi pažeisti ir esmines vaiko teises. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011-04-28 nutartimi nustatė šalių mažamečio sūnaus, Lietuvos piliečio ir nuolatinio gyventojo M. M.-S. gyvenamąja vietą su tėvu, kuris visuomet buvo ir šiuo metu yra Lietuvos nuolatinis gyventojas. Ši faktinė aplinkybė nustatyta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-05 nutartimi byloje 2T-55/2012, dalyvaujant abiem ginčo šalims ir nebegali būti ginčijama. 2011-04-28 nustačius vaiko nuolatinę gyvenamą vietą su tėvu ir nutarčiai įsiteisėjus, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta laikytina tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta, kuri visuomet buvo ir yra Lietuvoje, o buvimas kitose valstybėse laikytinas lankymusi, kuris buvo laikinas. Spręsdamas dėl vaiko prisirišimo ir ryšių su kiekvienu iš tėvų, teismas privalėjo tiksliai nustatyti bylos nagrinėjimo metu esančią vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir tai, kur buvo vaiko gyvenamoji vieta iki ieškinio padavimo, tačiau to nepadarė.

9. Nustatydamas vaiko gyvenamą vietą su motina, teismas nepagrįstai rėmėsi vieninteliu argumentu, kad vaikas gyvena šiuo metu su motina jo poreikius atitinkančioje aplinkoje, nurodant, jog vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje - kad ta aplinka neatitinka vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 -10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Apelianto teigimu, remtis teismų praktika teismai gali tik tada, kai šių bylų teisinis ir faktinis pagrindas sutampa. Tuo tarpu teismas nepagrįstai neįvertino, kad šios bylos ir pirmos instancijos teismo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos aplinkybės absoliučiai nesutampa. Atsakovės siekį atskirti sūnų nuo tėvo patvirtina ir jos kreipimasis į Ontario Aukštesnįjį teismą Kanadoje su prašymu apriboti ieškovo tėvo valdžios teises ir visam laikui uždrausti tiesiogiai ir netiesiogiai bendrauti su sūnumi. Kanados teismo priimti įsakymai, draudžiantys ieškovui bendrauti ir net kalbėtis su sūnumi bei be jokių motyvų apribojantys jo tėvų valdžios teises, buvo nepripažinti Lietuvoje dėl viešosios tvarkos, vaiko ir žmogaus teisių pažeidimų (2012-12-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 2T-55/2012). Lietuvos teismui nepripažinus Kanados teismo įsakymų dėl santuokos nutraukimo, atsakovė pateikė analogiškus ieškinius Nyderlanduose, vėl prašydama visiškai apriboti tėvo teisę ir pareigą rūpintis sūnumi ir dalyvauti jo ugdyme. Nustatydamas vaiko gyvenamą vietą su motina, teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į šalių sūnaus lytį, neįvertino, kad šiuo metu šalių sūnaus - 7 metų berniuko - normaliam vystymuisi, vyriškumo ir lytinio identiteto jausmų formavimuisi reikia, kad tėvas nuolatos dalyvautų sūnaus gyvenime. Šiame gyvenimo etape berniuko raidai reikšmingiausias yra nuolatinis, nenutrūkstamas tėvo ir sūnaus bendravimas, nes berniuko lytinis identitetas formuojasi, tapatinantis su tėvu, ir bendravimas su bet kuriuo kitu vyru (motinos draugu ir pan.) neatstos buvimo su tėvu. Teismas turėjo įvertinti, kokie santykiai susiklostė tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų, t. y. ar tie santykiai paremti vien tik vaiko pavaldumu tėvui (motinai), ar jie taip pat paremti abipuse meile ir pagarba. Jei santykiai yra konfliktiški, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su šiuo tėvu (motina) neatitinka vaiko interesų, išskyrus tuos atvejus, kai pats vaikas yra linkęs į konfliktus ar negeri santykiai yra susiklostę su abiem tė­vais. Tokiu atveju būtina atsižvelgti į tėvų asmenybės bruožus, įvertinti, kuris iš tėvų labiau suge­bės auklėti tokį vaiką. Teismas, įvertinęs vaiko motinos nusistatymą pašalinti tėvą iš vaiko gyvenimo, nepagrįstai atsisakė imtis iniciatyvos ir spręsti vaiko negalėjimo bendrauti su tėvu problemą, ignoruodamas vaiko interesą turėti abu tėvus viršenybę. Tai visiškai neatitinka vaiko interesų šiuo konkrečiu momentu (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, atitinkantis tikruosius vaiko interesus - vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu ir bendravimo tvarkos nustatymą atsakovei, užtikrinant vaikų bendravimą ir ryšį su abiem tėvais, kurie abu turi lygią teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir aktyviai dalyvauti jo ugdyme ir auklėjime.

10. Teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo tvarką su vaiku Nyderlanduose, visiškai neatsižvelgė, kad sprendimą dėl bendravimo teks vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, o gal ir ne Europos Sąjungos valstybėje, jei ieškovė sugalvotų išvykti į Kanadą, Argentiną. Teismas niekaip nenustatė, kokiu būdu bendravimo tvarka turės būti vykdoma Nyderlanduose, kur šiuo metu faktiškai yra, o netrukus gal ir teisiškai bus pripažįstami Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtintą viešąją tvarką, vaiko bei žmogaus teises pažeidžiantys ir todėl Lietuvoje nepripažintieji Ontario Aukštesniojo teismo įsakymai, suteikiantys atsakovei išskirtinę vaiko globą, apribojantys ieškovo tėvų valdžios teises ir draudžiantys ieškovui dalyvauti sūnaus auklėjime ir net tiesiogiai arba netiesiogiai bendrauti su vaiku. Teismas visiškai neišsprendė klausimo, kaip bendravimo tvarka būtų vykdoma, jei ieškovė sugalvotų išvykti į Kanadą, Argentiną, nes teismo sprendimas niekaip neapriboja atsakovės teisės vienašališkai keisti vaiko gyvenamąją vietą ir nenumato jokios kitos bendravimo tvarkos, jei atsakovė išvyktų iš Nyderlandų arba jei ieškovas persikeltų į Nyderlandus. Todėl pirmos instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų, nes neapgina vaiko teisės turėti ne tik motiną, bet ir tėvą, ir su juo bendrauti, taip pat ši bendravimo tvarka sukuria situaciją, kurioje teismo priimtas sprendimas sudaro sąlygas kilti naujam ginčui dėl to paties dalyko, o tai yra nesuderinama su teisingu teismo sprendimu. Nustatytoji bendravimo tvarka iš esmės neįmanoma ir todėl, kad atsakovė slepia savo gyvenamąją vietą ne tik nuo ieškovo, bet ir nuo teismo. Teismui žinoma, kad ieškovas (taip pat ir teismas) daugiau nei dvejus metus nežino, kur gyvena atsakovė, nes ji kategoriškai atsisako atskleisti savo adresą. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis ieškovas niekaip negalės įvykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nes neįmanoma atvykti pasiimti sūnaus į ieškovui (ir net teismui) nežinomą atsakovės gyvenamą vietą. Teismas visiškai neįvertino aplinkybių, kad atsakovė jau keletą metų (nuo tada, kai ji pagrobė vaiką Kanadoje) blokuoja bet kokius sūnaus ryšius su tėvu, nepripažįsta tėvo teisės dalyvauti vaiko gyvenime.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismui būtų pateikta kvalifikuota specialisto-vaikų psichologo išvada apie vaiko psichinę-emocinę būklę bei žalą, padarytą pagrobimu, perkėlimu į vaikui svetimą aplinką Nyderlanduose, dėl kontaktų su tėvu, seneliais bei kitais artimaisiais giminaičiais ribojimo, gimtosios kalbos bei identiteto ir kitos žalos, padarytos vaikui nuo pagrobimo dienos iki dabar. Nurodė, kad ES Reglamentas dėl teismų bendradarbiavimo ir įrodymų rinkimo kitoje ES valstybėje narėje suteikia galimybę Lietuvos teismo paskirtam ekspertui apklausti vaiką Nyderlanduose.