- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-11
- Bylos Nr.
- 2S-1021-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė, Birutė Bobrel
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Bobrel ir Jolitos Cirulienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-687-775/2011 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui R. Š., institucijos teikiančios byloje išvadą - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo ir turto padalijimo bei atsakovo R. Š. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo nustatymo, turto padalijimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. Š. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą 1999 m. rugpjūčio 14 d., dėl atsakovo kaltės; nustatyti dukros V. Š., gim. 2001 m. gruodžio 7 d., gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove), padalinti sdantuokoje įgytą turtą ir priteisti iš atsakovo 8000 Lt neturtinę žalą.
Atsakovas R. Š. priešieškiniu ir jo patikslinimu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; nustatyti nepilnametės dukters V. Š. gyvenamąją vietą kartu ieškove; nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą ir kt. su tuo susijusius reikalvimus.
Reikalvimų užtikrinimui atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikinąją auklėjimo ir bendravimo su dukra V. Š., gim. 2001 m. gruodžio 7 d., tvarką, kadangi ieškovė nuo 2010 m. liepos mėn. pradžios neleidžia atsakovui bendrauti su dukra, nuteikinėja ją prieš tėvą, neįsileidžia į namus, nepakviečia dukros prie telefono, dėl ko tėvo ryšiai su dukra visiškai nutrūko. Iki bus išnagrinėta byla, atsakovas prašė leisti bendrauti su dukra kiekvieną mėnesio antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos šeštadienio ryte 10 val. ir grąžinant ją į namus sekmadienio vakare 20 val. (b.l. 41-47).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi (b.l. 48-49) atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė tokią laikinąją atsakovo R. Š. ir nepilnamečio vaiko V. S. bendravimo tvarką iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-687-775/2011 ir priimtas teismo sprendimas: kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos šeštadienio ryte 10 val. ir grąžinant ją į namus sekmadienį 16 val.
Atsiliepimas
Iš atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad šalys geranoriškai nesusitaria dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaiku galėtų pakenkti vaiko interesams, teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į bylos duomenis, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, į vaiko interesus ir siekdamas sudaryti skyrium gyvenančiam atsakovui galimybę dalyvauti vaiko auklėjime, teismas atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Teismo nuomone, vaiko grąžinimas į namus 20 val. neatititiktų jo paties interesų, kadangi kitą dieną jam reiktų eiti į mokyklą. Tai reiškia, kad vaikas turėtų eiti anksčiau miegoti ir iki miego dar suspėti pasiruošti rytojaus dienai.
Šalies argumentai
Ieškovė D. Š. atskiruoju skundu (b.l. 56-57) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Teismas neatsižvelgė į vaiko norus bei interesus, nors tokią pareigą imperatyviai nustato CK 3.164 straipsnio 1 dalies norma;
2. Teismui dar 2011 m. vasrio 9 d. apeliantė pateikė prašymą kitoje civilinėje byloje Nr. 2-4933-375/2011 dėl vaiko bendravimo su seneliais tvarkos nustatymo (teisėja Irena Poderienė), kuriame nurodė, jog būtina išsiaiškinti vaiko valią bei motyvus dėl bendravimo su tėčiu ir seneliais. Taip pat pateikė dukters ranka parašytą prašymą teismui, kad ji nenori bendrauti su tėčiu ir seneliais. 2011 m. vasario 21 d. teismo posėdyje paminėtoje byloje teismas pagarsino, kad apžiūrėjo šią santuokos nutraukimo bylą. Iš 2011 m. vasario 15 d. nutarties apeliantė supranto, kad teismas šioje byloje bei byloje Nr. 2-4933-375/2011 atliekamų veiksmų nederino, dėl vaiko interesų apsaugos nesprendė;
3. Apeliantės nuomone, teismas šioje byloje pasielgė priešingai dukters interesams, kadangi: 1) neskyrė jokio posėdžio išsiaiškinti vaiko norus, nors jie buvo išsakyti ankstesnių posėdžių metu; 2) neatsižvelgė į viešąjį interesą, kad tenkinant atsakovo poreikius matytis su nepilnamečiu vaiku, nebūtų padaryta psichologinė žala vaikui; 3) neišklausė abiejų Vaiko teisių apsaugos tarnybų nuomonės dėl vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos, nors posėdžio byloje Nr. 2-4933-375/2011 metu abiejų tarnybų atstovės, po apeliantės dukters apklausos teisme, sutartinai pripažino, jog yra psichologinių problemų, kurių neišsprendus vaiko bendravimas su seneliais ir tėvu (bent jau toks, koks nustatytas skundžiama 2011 m. vasario 15 d. nutartimi) yra negalimas;
4. Teismui paskyrus teismo posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimo (kaip tai buvo padaryta byloje Nr. 2-4933-375/2011), šie su viešuoju interesu susiję klausimai būtų sprendžiami objektyviau. Apeliantė niekaip nevaržo dukros norų ar poreikių bendrauti su atsakovu ar jo tėvais, tačiau negali prognozuoti, kokia bus dukters reakcija, kai ją paims atsakovas. Apie bendravimą su atskovu ir seneliais vaikas, bent jau kol kas, atsiliepia neigiamai. Tai papildomai patvirtina bylos Nr. 2-4933-375/2011 teismo posėdžio protokolas;
5. Nuo 2011 m. vasario 10 d. vaikas lankosi pas psichologę Kauno pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, kur įvyko dvi individualios konsultacijos. Šių apsilankymų tikslas - padėti dukrai suvokti bendravimo su artimaisiais giminaičiais ypatumus ir naudą, atkurti nutrauktus santykius su atsakovu ir seneliais. Kol kas konsultacijose buvo apsiribota esamos padėties analize, todėl manoma, kad artimiausiu metu duktė dar nebus pasirengusi matytis su atsakovu bei seneliais, bent jau taip dažnai, kaip nustatė teismas skundžiama 2011 m. vasario 15 d. nutartimi;
6. Šioje byloje buvo išreikštas pageidavimas, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos dar kartą apklaustų apeliantės dukrą dėl bendravimo su tėvu (atsakovu), arba tai padarytų teismas. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnyba tai padaryti atsisakė, tačiau po apeliantės skundo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriai, 2011 m. vasario 15 d. pasiūlė kreiptis į psichologinę tarnybą;
7. Prioritetiškai ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į jo norus, o ne į pilnamečių asmenų poreikius. Būtent dėl vaiko norų neišklausymo ar nenorėjimo išklausyti ir kyla nereikalingi ginčai. Vaiko išklausymas tiesiogiai teismo posėdyje padėtų teismui teisingai nutarti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimos žalos vaiko sveikatai, pilnaverčiam vystymuisi, visapusiškam saugumui bei emocinei būklei. Be to, tenkinant nepagrįstus atsakovo ir jo tėvų prašymus, susidarytų situacija, kai dukra su motina praleistų vos vieną savaitgalį per mėnesį, o atsakovo priešieškinys dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo būtų faktiškai patenkintas dar nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. Š. (b.l. 77-78) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
1. Vienas iš nagrinėjamos bylos ginčo klausimų - bendravimo tvarkos nustatymas su dukra Viktorija, tačiau ieškovė D. Š. į teismo posėdžius 2010 m. gruodsžio 6 d. ir 2011 m. sausio 19 d. neatvyko, taip pat nereagavo į Vaikų teisių apsaugos tarnybos prašymą atvykti pokalbiui su dukra Viktorija dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su tėvu;
2. Netitinkantys tikrovės ieškovės teiginiai, kad nebuvo išklausyta teismo posėdyje abiejų Vaikų teisių apsaugos tarnybų nuomonė dėl vaiko bendravimo su atsakovu, kadangi 2011 m. sausio 19 d. posėdyje Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės tuo klausimu pasisakė. Teismui buvo pateiktas 2010 m. spalio 26 d. apklausos protokolas Nr. 19-10-2786, iš kurio matyti, kad dukra Viktorija matėsi su tėčiu tik vasarą ir norėtų matytis dažniau.
3. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas pasielgė priešingai dukters interesams, kadangi apeliantė tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Ieškovei neleidžiant vaikui bendrauti su jos tėvu, pažeidžiamos vaiko teisės. 2010 m. gruodžio 31 d. jis buvo priverstas kreiptis į vaikų teisių apsaugos tarnybą ir prašyti, kad ieškovė netrukdytų bendrauti su dukra, kadangi susitarti su ieškove gera valia dėl dukters bendravimo ir auklėjimo nepavyko.
4. Teismui iš kitos bylos pateiktas 2011 m. vasario 8 d. dukters Viktorijos rašytas raštas, kad ji nenori bendrauti su tėvu, yra įtakotas jos motinos, kadangi dukters nuomonė per kelis mėnesius negalėjo pasikeisti. Dukra Viktorija gyvena su motina ir jos nurodymų klauso. Atsakovo manymu, dukrai Viktorijai yra daromas psichologinis spaudimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas
Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų) teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį.
Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti papildomas priemones, kurios yra nustatytos kituose įstatymuose (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šeimos teisinių santykių byloms teismas gali takyti CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas specialias laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios šiame sąraše nenumatytos, tačiau, teismo nuomone, yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko interesus.
CK normos nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo pricipais. Tesimas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, tiesiogiai ir išsiaiškinti jo norus. Jeigu tai padaryti neįmanoma – išklausyti atstovą. Į vaiko norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CK 3.164 str. 1 d., 3.177 str.). Pagal CK 3.178 straipsnio nuostatas nsagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, kuri pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Paminėtos teisės normos yra imperatyvios, todėl privalu jų laikytis ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus.
Iš bylos duomenų matyti, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones pažeisdamas imperatyvias įstatymų nuostatas, tai yra neišklausęs vaiko ir negavęs vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados nurodytu klausimu. Nors teismo nutartyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos vaiko interesais, tačiau apeliantės pateikti duomenys (vaiko paaiškinimas), leidžia manyti priešingai. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, turėjo atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją byloje ir tik išsiaiškinęs, ar atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja vaiko interesams, jas taikyti.
Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tokios grėsmės teismas nenustatė it taikė šias priemones nepranešęs ieškovei ir neturėdmas informacijos apie susiklosčiusią padėtį. Nurodytas procesinės teisės normos pažeidimas sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Todėl apeliantės atskirasis skundas tenkintinas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.