Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

atsakovo D. Š. atstovei advokatei Kristinai Vezbergaitei.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos Klaipėdos miesto savivaldybėje ieškinį atsakovams D. Š. ir J. Š., tretysis asmuo A. P., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai D. Š., gim. (duomenys neskelbtini). ir J. Š. (P.), gim. (duomenys neskelbtini). yra A. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvai (2013 m. rugpjūčio 13 d. gimimo įrašas Nr.1346).

J. Š. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, buvo organizuoti šeši atvejo nagrinėjimo posėdžiai: 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. liepos 20 d., 2021 rugsėjo 17 d., 2021 m. spalio 5 d., 2021 m. lapkričio 22 d., 2022 m. vasario 28 d., priimti sprendimai teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos teikimą šeimai bei taikyti atvejo vadybos procesą.

Nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. J. Š. šeimai buvo teikiama intensyvi krizių įveikimo paslauga - apgyvendinimas Centre. Atsakovė sprendė priklausomybės problemą: lankėsi psichologo, psichiatro konsultacijose, priklausomybės ligų centre AA grupėje, užsiregistravo į tėvystės įgūdžių ugdymo kursus. Atsakovė pradėjo dirbti UAB „G.“ , virėja mokykloje.

2021 m. spalio 17 d. atsakovė į Centrą grįžo neblaivi ( 0.9 prom.). dėl to buvo nutraukta apgyvendinimo paslauga ir A. Š. taikyta intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslauga Centre (Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 5IPG-3352).

Šeimai nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d. buvo teikiama Mobiliosios komandos pagalba, tačiau teigiamų pokyčių neįžvelgta, darbas su šeima rezultatų nedavė.

Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi ir 2021 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės direktorius įsakymu Nr. AD2-2389 nuo 2021 m. gruodžio 2 d. A. Š., gim. 2013 m. gegužės 18 d. buvo paimta iš šeimos ir jai nustatyta laikinoji globa VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ globos centre pas budintį globėją (2022 m. vasario 25 d. Globojamo vaiko aplankymo aktas Nr. 5GVA-89).

Nuo 2022 m. sausio 13 d. atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje, turi įsiskolinimų, dėl kurių šeimos namuose nutrauktas elektros energijos, dujų ir vandens tiekimas. Centro žiniomis, šiuo metu atsakovė J. Š. namuose negyvena, tačiau savo gyvenamosios vietos adreso neatskleidžia.

Ieškovas nuo 2022 m. kovo 14 d. ieškojo nuolatinio globėjo A. Š. (kreipimasis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, Motyvuotas siūlymas).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. AD2-753 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. AD2-2389 „Dėl laikinosios globos nustatymo A. Š.“ pakeitimo“ nuo 2022 m. balandžio 8 d. A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), globėja paskirta A. P. ir nustatyta vaiko globos vieta – globėjos gyvenamoji vieta.

7. Esant nurodytoms aplinkybėms, pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių ir jų atstovų teiktais paaiškinimais teismo posėdžio metu konstatuotina, kad atsakovai yra nepajėgūs/nesugeba/nenori rūpintis vaiku A. Š.. Atsakovai nekeičia gyvenimo būdo ir nesugeba užtikrinti vaikui materialinės gerovės, jo ugdyti bei rūpintis juo. Duomenų, kad A. Š. tėvas domėtųsi vaiku, - byloje nepateikta. Pažymėtina, kad atsakovai, žinodami susidariusią situaciją, nesiima jokių priemonių, kad pasirūpinti/susigrąžinti dukrą.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

8. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 2 dalis).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje, taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžtina, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

10. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovai nepajėgūs tinkamai rūpintis savo dukra. Tokia situacija susidarė dėl atsakovų gyvenimo būdo, dėl to, kad patys sudarė tokias sąlygas, kad patys negebėjo auginti vaiką. Atsakovas visai nesirūpino, o atsakovė nesugebėjo pasikeisti ir pakeisti gyvenimo būdo, nors institucijos teikė konkrečią ir visapusišką pagalbą tam, kad vaikai ( dukra A. Š. ir brolis K. P., kuris bylos nagrinėjimo teisme metu tapo pilnametis) būtų su mama (atsakove), kad vaikai augtų savo biologinėje šeimoje. Toks tėvų elgesys skaudino vaiką, tėvai neužtikrino jai saugios, laimingos vaikystės ir nedalyvauja savo dukros gyvenime. Atsakovai nekeičia gyvenimo būdo ir nesugeba užtikrinti vaikui materialinės gerovės, jo ugdyti bei rūpintis juo.

11. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai D. Š. ir J. Š. nevykdo įstatymo numatytų tėvų pareigų savo vaikui ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos miesto savivaldybėje reikalavimas tenkintinas ir atsakovams D. Š. ir J. Š. neterminuotai apribojama tėvų valdžia.

12. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. AD2-753 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. AD2-2389 „Dėl laikinosios globos nustatymo A. Š.“ pakeitimo“ nuo 2022 m. balandžio 8 d. A. Š., gim. 2013 m. gegužės 18 d., globėja paskirta A. P. ir nustatyta vaiko globos vieta – globėjos gyvenamoji vieta, esant nurodytoms aplinkybėms bei nenustačius vaiko teisių pažeidimo, globėja paliktina A. P., kuri skiriama ir nepilnamečio vaiko turto administratore (CPK 406 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

13. Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

14. Atsakovė dirbo/buvo registruota užimtumo tarnyboje, turėjo nuolatinių pajamų, tačiau, nors ir dirbdama, ji tinkamai neteikė išlaikymo dukrai, t.y. vaiku nesirūpino, tinkamo kontakto su dukra nepalaikė. Analogiškai pasakytina ir apie atsakovo D. Š. elgesį bei santykį su dukra – išlaikymo neteikia, nebendrauja, nesidomi dukra, nesistengia atkurti tėvo ir dukters santykių. Tarp atsakovo D. Š. ir A. Š. iš esmės yra nutrūkę tėvų – vaikų santykiai ir nėra jokių duomenų apie galimybę juos atkurti.

15. Ieškovė ieškiniu prašo nepilnamečio A. Š. išlaikymui iš atsakovų D. Š. ir J. Š. priteisti po 250 Eur išlaikymą iš kiekvieno mokamą periodinėmis išmokomis kol dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka.

16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus tokio amžiaus vaiko poreikius, atsižvelgiant į vienodas galimybes abiem tėvams teikti vienodo išlaikymo dydį, darytina išvada, kad po 250 Eur dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovų D. Š. ir J. Š., yra tinkamas ir atitinkantis vaiko interesus bei tėvų galimybes išlaikyti vaiką. Tuo labiau, kad tai nėra teismų praktikos patvirtinta minimali priteistina vaiko išlaikymui reikalinga suma, lygi ½ MMA.

17. Nepilnametei A. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistinas po 250 Eur išlaikymas iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. balandžio 7 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko globėjas ar kitas įstatyminis atstovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

18. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

19. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškoma iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleistas, todėl bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš atsakovų valstybės naudai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai. Patenkinus reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 75 Eur žyminio mokesčio, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 37,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir žyminis mokestis už priteistą išlaikymą t.y. iš kiekvieno atsakovo po 67,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas patyrė 37,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2022 m. rugsėjo 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovų D. Š. ir J. Š. po 18,62 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Byloje nesant duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 269, 270, 279, 282, 400-407, 497-502 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovų D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią į dukrą A. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti nepilnametei A. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 250 Eur išlaikymą iš kiekvieno atsakovo: D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko globėją A. P..

Priteisti valstybei iš atsakovų D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 105,00 Eur (vieną šimtą penkis eurus) žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, kurie turi būti sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-4429-838/2022.

Iš atsakovų D. Š. ir J. Š. priteisti po 18,62 Eur Eur (aštuoniolika eurų ir 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.