- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-2933-866/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02604-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- A. O.
- Ieškovas
- A. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. O. (A. O.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties, priimtos nagrinėjant ieškovo A. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (ieškovas) A. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-22820-726/2014 vykdymą dalyje dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui L. D., gim. (duomenys neskelbtini);
1.2. nustatyti laikinąją nepilnamečio L. D., gim. 2006 m. gruodžio 27 d., gyvenamąją vietą su vaiko tėvu A. D.;
1.3. priteisti iš atsakovės A. O. (toliau – atsakovė) nepilnamečiui L. D., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 166 Eur į mėnesį, nustatant vaiko tėvui pareiškėjui A. D., uzufrukto teisę į vaiko išlaikymo lėšų tvarkymą;
1.4. įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti išvadą dėl šio prašymo.
2. Nurodė, jog nepilnametis sūnus L. D. (toliau – nepilnametis sūnus, vaikas) šiuo metu visą laiką gyvena su tėvu (pareiškėju), todėl iki mediacijos proceso pabaigimo, teismo proceso pradžios yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos ir nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su pareiškėju bei priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nutarė kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje civilinėje byloje, nustatyti vaiko L. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. D., gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini); nutartis vykdoma skubiai.
4. Teismas vertino, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje pažymėta, kad šiuo metu šalių vaikas faktiškai gyvena su tėvu A. D., nes vaikas geriau sutaria su tėčiu, turi atskirą kambarį. Tėvo namuose vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, vaikas yra prižiūrėtas.
5. Teismas sprendė, kad tokiu būdu, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
6. Atsakovė A. O. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo A. D. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina dėl iš esmės šių aplinkybių:
7.1. teismas pažeidė atsakovės teisę atsiliepti į pareiškėjo prašymą – nepatikrinęs ar yra pasibaigęs terminas atsiliepimams į prašymą pateikti priėmė skundžiamą nutartį;
7.2. pareiškėjas kliūtimi ieškiniui paduoti įvardijo privalomąją mediaciją, tačiau nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu, o aplinkybė, kad ieškinys negali būti paduotas iš karto, nes inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, nėra pakankamas;
Šalies argumentai
7.3. pareiškėjas prašyme nepagrindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio, 147 straipsnio 3 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikymo sąlygų;
7.4. skundžiamoje nutartyje nėra nustatytų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui;
7.5. pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo nevisiškai, nepasisakė dėl visų pareiškėjo prašyme nurodytų reikalavimų;
7.6. teismas nepagrįstai nutarė nutartį vykdyti skubiai, nes CPK 282 straipsnio 2 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet sprendimas yra vykdytinas skubiai.
Atsiliepimas
8. Pareiškėjas A. D. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
9. Atsiliepime nurodo, jog atsakovės atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas dėl iš esmės šių aplinkybių:
9.1. CPK neįpareigoja teismo nei informuoti atsakovės apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, nei sulaukti atsakovės atsiliepimo į prašymą; skundžiama nutartis buvo priimta gavus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą;
9.2. sutinka su atsakovės teiginiais dėl tinkamo atsakovės elgesio, vaikų priežiūros, savo prašymą grindžia iš esmės tuo, jog šiuo metu yra pasikeitusios gyvenimo aplinkybės ir nepilnametis sūnus yra išreiškęs norą ir faktiškai gyvena su tėvu (pareiškėju);
9.3. sutinka su atsakovės atskirojo skundo teiginiais, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl dalies pareikštų prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų neišsprendė. Tikėjosi, kad teismas šiuos klausimus išspręs atskira nutartimi, todėl neskundė. 2021 m. spalio 4 d. pateikė naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurio teismas nepriėmė. 2021 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, apskundimo terminas dar nesuėjęs. Vis dėlto, vertina, kad ši aplinkybė nedaro neteisėta ir nepagrįsta skundžiamos nutarties dalyje dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo).
9.4. Laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių teismas nepasisakė nebeaktualios, kadangi atsakovė pradėjo pati geranoriškai teikti išlaikymą sūnui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
11. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
12. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Žemesnės instancijos teismas
13. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
14. Pareiškėjas su atsiliepimu į atskirąjį skundą į bylą teikia nepilnamečio sūnaus charakteristiką iš ugdymo įstaigų, duomenis apie atsakovės laikino išlaikymo mokėjimą. Atsakovė su atskiruoju skundu teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimą dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti Nr.(11.6Mr)(M-P-21-4062)MSP-4140, nepilnamečio sūnaus charakteristikas iš ugdymo įstaigų, nuotraukas su nepilnamečiais vaikais, įrodymus apie sūnaus poreikiams tenkinti išleistas lėšas. Teismo vertinimu, nagrinėjamam klausimui spręsti byloje yra reikšmingi duomenys apie laikino išlaikymo mokėjimą, taip pat duomenys apie mediacijos vykdymą, šios aplinkybės yra reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui, todėl byloje priimtini nauji įrodymai – 2021 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymas, taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti Nr.(11.6Mr)(M-P-21-4062)MSP-4140. Teismo vertinimu, kiti į bylą šalių teikiami įrodymai teisinės reikšmės gali turėti sprendžiant ginčą iš esmės po ieškinio pareiškimo ir priimant galutinį teismo sprendimą, todėl šioje nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepriimami.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. N2-22820-726/2014, buvo nuspręsta, be kita ko, panaikinti 2005 m. liepos 30 d. Šv. Dvasios parapijoje sudarytos bažnytinės santuokos tarp pareiškėjo ir atsakovės registruotos 2005 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašą Nr. 2265, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nustatyti šalių bendrų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove bei priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymą iš pareiškėjo.
16. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-2805-781/2015, buvo nutarta, be kita ko, pakeisti vaikų išlaikymo, priteisto iš skyrium gyvenančio tėvo (pareiškėjo) pirmosios instancijos teismo sprendimu dydį ir nustatyti, kad pareiškėjas moka savo vaikams, be kita ko, ir nepilnamečiam vaikui L. D., išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės, šią sumą pervedant į vaikų motinos A. O. nurodytą sąskaitą ir nustatyti, kad vaikų išlaikymui skirtą pinigų sumą vaikų motina tvarko uzufrukto teisėmis.
17. Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos pareiškėjas suformulavo 1 šios nutarties punkte išdėstytus prašymus (prašymo dalykas). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsprendė tik vieną iš jų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl visų skundžiama nutartimi neišspręstų klausimų.
Dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo
18. CPK 363 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Prašymas dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo rašytinio proceso tvarka išnagrinėjamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai prašymas paduodamas iki kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo. Kai prašymas dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo paduodamas iki kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo, šio prašymo klausimas išsprendžiamas teisėjų atrankos kolegijos nutartyje dėl kasacinio skundo priėmimo. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo klausimą sprendžiantis subjektas gali pareikalauti, kad prašymą padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
19. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, prašė pirmosios instancijos teismo taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. N2-22820-726/2014, vykdymo sustabdymo institutą dalyje dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atliekamo vykdymo veiksmų sustabdymas ir teismo sprendimo vykdymo sustabdymas skirtingi teisinės gynybos institutai. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, jog pareiškėjas, siekdamas pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ar išlaikymo priteisimą, turi reikšti savarankiškus reikalavimus ieškinio teisenos tvarka.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (ne)taikymo
21. Prašymu pareiškėjas taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y. nustatyti laikinąją nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vaiko tėvu pareiškėju; priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui laikiną išlaikymą po 166 Eur į mėnesį, nustatant vaiko tėvui pareiškėjui, uzufrukto teisę į vaiko išlaikymo lėšų tvarkymą.
22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
24. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
25. Šiuo atveju konstatuotina, kad vertinant bylos medžiagą, nenustatytinos aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nurodo aplinkybę, jog jo ir atsakovės nepilnametis sūnus kurį laiką faktiškai gyvena su pareiškėju. Nurodo, jog atsakovė sutinka, kad sūnus gyventų su pareiškėju, tačiau vengia įteisinti šį vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą teisiškai. Be kita ko, atsiliepime į atskirąjį skundą papildo savo poziciją, jog atsakovės elgesys, asmenybė, vaikų priežiūra buvo tinkama, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu iš esmės laiko pasikeitusias gyvenimo aplinkybes ir nepilnamečio sūnaus išreikštą norą faktiškai gyventi su tėvu.
26. Atsakovė atskirajame skunde taip pat pažymi, jog pareiškėjas nepagrindžia CPK 144 straipsnio, 147 straipsnio 3 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikymo sąlygų.
27. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, jog civilinė byla pagal pareiškėjo ieškinį nėra iškelta, abi šalys patvirtina, jog yra pradėtas privalomosios mediacijos procesas, į bylą yra pateiktas sprendimas paskirti byloje mediatorių, taigi, yra reali tikimybė šalims išspręsti kilusį ginčą taikiu būdu. Be kita ko, pareiškėjas, teikdamas prašymą neįrodinėja aplinkybių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu po privalomosios mediacijos, nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę pareiškėjo ar nepilnamečio vaiko interesams, kurios galėtų būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
28. Byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. 3SD-5961, kurioje pažymima, kad skyrius neprieštarauja dėl pareiškėjo prašyme išdėstytų reikalavimų tenkinimo. Išvadoje taip pat nėra nustatytų aplinkybių dėl netinkamo nepilnamečio vaiko interesų, poreikių tenkinimo, kurios galėtų būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, taip pakeičiant įsiteisėjusiame sprendime nustatytas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo jam mokėjimo sąlygas.
29. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog vien pats faktas, kad nepilnametis šalių sūnus šiuo metu faktiškai gyvena su pareiškėju gali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos ir nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą, taip pat tokią nutartį vykdyti skubiai.
30. Nenustačius pagrindo taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog taip pat nėra pagrindo pakeisti laikiną vaiko išlaikymą ir jo mokėjimo sąlygas. Be kita ko, kaip atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo pareiškėjas, šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas tapo neaktualus, atsakovei savanoriškai pradėjus mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymą.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo
31. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-378/2020 išaiškinimų galima prieiti prie išvados, jog spręsdamas tiek dėl laikinos, tiek dėl nuolatinės nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas turi įvertinti abiejų ginčo šalių teikiamus argumentus ir įrodymus bei nustatyti aktualias, sprendimo priėmimo metu egzistuojančias nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes.
32. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikymo, 2021 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu, išsiųstu atsakovei A. O., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatė 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį.
33. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. gavo įteikimo pažymą, kurioje pažymėta, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo pranešimas atsakovei įteiktas asmeniškai.
34. Nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. priėmė skundžiamą nutartį, taigi, nesulaukė teismo pranešime nustatyto termino pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutiktina su atsakovės pozicija, kad jai nebuvo suteikta teisė pateikti atsiliepimą į prašymą, nors iš teismo pranešime nurodytos informacijos atsakovė pagrįstai galėjo tikėtis, jog jai yra suteiktas 14 dienų terminas minėtam atsiliepimui pateikti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir procesinės bylos baigties
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
37. Atsakovė į bylą teikia duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2021 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija PRO Nr. 2021/181, kurios duomenimis atsakovė patyrė 350 Eur už advokato paslaugas. Teismas vertina, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl priteistinos visiškai.
38. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti – atsakovės atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina bei klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos netenkintinas visiškai.
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės A. O. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos netenkinti.
Priteisti atsakovės A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš pareiškėjo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.