- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-24
- Bylos Nr.
- e2A-352-330/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būsto priežiūra“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Baltic Underwriting Agency”
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būsto priežiūra“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Baltic Underwriting Agency”.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būsto priežiūra“, prašydama priteisti 49 739,05 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. liepos 31 d. draudėja uždaroji akcinė bendrovė „Šeimyniškių verslo centras“ ir atsakovė UAB „Mano Būsto priežiūra“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Mano būstas“) pasirašė priežiūros sutartį, kuria susitarė, kad atsakovė imasi visų reikalingų priemonių ir veiksmų bei yra atsakinga už pastato, esančio Vilniuje, Šeimyniškių g. 21B, tinkamos būklės palaikymą, saugų naudojimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, pastato atitikimą techniniams dokumentams, įprastai tokiems objektams keliamiems reikalavimams bei Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams, taip pat atsakovė įsipareigojo nuolatos stebėti pastato inžinerines sistemas, palaikyti jų mechaninį patvarumą, užtikrinti saugų jų naudojimą bei profilaktiką, šalinti defektus (toliau ir – Priežiūros sutartis).
3. Ieškovė 2016 m. liepos 12 d. draudėjai UAB „Šeimyniškių verslo centras“ išdavė įmonių turto draudimo polisą, kuriame nurodyta, jog draudimo objektas – pastatai ir statiniai, esantys, Vilniuje, Šeimyniškių g. 21B, bei verslo nutrūkimas. 2016 m. liepos 12 d. draudėjai UAB „Šeimyniškių verslo centras“ taip pat buvo išduotas bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisas. Be to, ieškovė 2016 m. gruodžio 24 d. draudėjai UAB „Nordea Finance Lithuania“ išdavė įmonių turto draudimo polisą, kuriuo buvo apdrausta šiai draudėjai priklausanti įranga.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. sausio 9 d. pastate, esančiame Vilniuje, Šeimyniškių g. 21B, nutrūko karšto vandens vamzdžio (stovo) aklė ir iš vamzdžio išsiveržęs vanduo užliejo pastato 2, 3 ir 4 aukštus. Ieškovė per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. atlygino draudėjams žalą, padarytą vandentiekio avarijos metu.
5. Ieškovės vertinimu, atsakovė Priežiūros sutartimi įsipareigojo ne tik dėti maksimalias pastangas, kad pastatas, esantis Vilniuje, Šeimyniškių g. 21B, jo konstrukcijos ir inžinerinės sistemos veiktų tinkamai, bet ir pasiekti rezultatą – užtikrinti, jog šis pastatas, jo konstrukcijos ir inžinerinės sistemos būtų patvarios. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad Priežiūros sutarties galiojimo metu atsakovės neveikimas lėmė avarijos įvykį ir žalos atsiradimą.
Šalies argumentai
6. Atsakovė UAB „Mano Būsto priežiūra“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ji Priežiūros sutartimi įsipareigojo teikti tik karšto vandens ruošimo įrenginių – elektrinių boilerių, taip pat avarinių situacijų karšto vandens sistemoje lokalizavimo ir likvidavimo bei kitos su ginčo įvykiu nesusijusios inžinerinės įrangos, konstrukcijų ir patalpų priežiūros paslaugas. Atsakovė akcentavo, kad su Priežiūros sutartimi jai nebuvo perduota pastato dalies, kur įvyko patalpų užpylimas, projektinė dokumentacija bei informacija, jog pastato palėpiniame aukšte yra gipskartonio siena visiškai uždengtas sanitarinis mazgas bei karšto vandens vamzdžio aklė.
7. Atsakovė aiškino, kad 2017 m. sausio 9 d. gavus pranešimą apie avariją pastato vandentiekio sistemoje bei užpilamas patalpas, atsakovės avarinės tarnybos darbuotojai nedelsiant nuvyko į pastatą ir nustatė avarijos vietą. Atsakovė akcentavo, jog ji nedelsdama likvidavo avarinę situaciją.
8. Atsakovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal Priežiūros sutarties sąlygas bet kokie ginčai ir (ar) nesutarimai turi būti sprendžiami tarpusavio derybų būdu ir tik šalims nepasiekus susitarimo ilgiau nei 60 dienų, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme. Atsakovės nuomone, ieškovei nepateikus įrodymų, jog ji kreipėsi į atsakovę dėl ginčo išankstinio išsprendimo ne teismine tvarka dėl 46 601,21 Eur dydžio žalos padarymo, ši ieškinio reikalavimo dalis negali būti nagrinėjama.
Šalies argumentai
9. Trečiasis asmuo AB „Baltic Underwriting Agency“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo pabrėžė, kad Priežiūros sutartyje šalys apibrėžė, kokios inžinerinės įrangos atžvilgiu bus teikiamos sutartyje numatytos paslaugos, todėl yra nepagrįstas ieškovės teiginys dėl atsakovės įsipareigojimo teikti paslaugas visai pastato inžinerinei įrangai. Trečiasis asmuo akcentavo, kad tik po 2017 m. sausio 9 d. įvykio atsakovei tapo žinoma apie įrengtą karšto vandens vamzdžio aklę, kuri buvo už aklinos gipskartonio sienos, kurioje (sienoje) nebuvo įrengta jokių revizinių durelių, nepažymėta jokių ženklų apie už tos sienos esančius vandentiekio vamzdžius.
10. Trečiasis asmuo reiškė poziciją, kad žala kilo ne dėl blogos karšto vandens vamzdyno būklės, bet dėl konkretaus įtaiso – karšto vandens vamzdžio aklės, kuriai reikalinga visiškai kitokia priežiūra nei vamzdynams. Be to, vandentiekis turi būti suprojektuotas taip, kad įranga būtų prieinama ir galima būtų atlikti eksploatacinius veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi priimtas ieškovės pareiškimas dėl 1 164,49 Eur dydžio reikalavimo atsisakymo ir bylos dalis dėl tokio dydžio reikalavimo nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būsto priežiūra“ atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
13. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 9 d., apie 7 val. buvo pastebėta, jog pastate liejasi vanduo ir apie įvykį pranešta atsakovės avarinei tarnybai, o ieškovė apie įvykusią avariją buvo informuota 2017 m. sausio 11 d.
14. Teismo sprendime nurodyta, kad pagal 2016 m. liepos 12 d. įmonių turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo (poliso) 9812 Nr. 9000719, sudarytą tarp draudėjos UAB „Šeimyniškių verslo centras“ ir ieškovės, draudimo objektai buvo: 1) pastatai ir statiniai, esantys Šeimyniškių g. 21B, Vilniuje; 2) verslo nutrūkimas. 2016 m. liepos 12 d. draudėjai UAB „Šeimyniškių verslo centras“ buvo išduotas ir bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisas 1304 Nr. 9000759, kurio draudimo objektas – veiklos (nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas) ir produkto civilinė atsakomybė. 2016 m. gruodžio 24 d. draudėjai UAB „Nordea Finance Lithuania“ ieškovė išdavė įmonių turto draudimo polisą 9812 Nr. 9001934, kuriuo buvo apdrausta šiai draudėjai priklausanti įranga.
15. Remdamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis regreso teisės įgijimą, teismas darė išvadą, kad išmokėjusi draudimo išmokas ieškovė perėmė draudėjos UAB „Šeimyniškių verslo centras“ ir draudėjos UAB „Nordea Finance Lithuania“ teises ir pareigas, susijusias su vandentiekio avarijos metu atsiradusia žala.
16. Vertindamas byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje situacijoje vien draudimo išmokos išmokėjimo faktas nereiškia ir nelemia pastato administratorės UAB „Mano Būsto priežiūra“ kaltės dėl kilusios žalos. Teismo vertinimu, šio ginčo dalykas yra ne draudimo išmokos išmokėjimo pagrįstumas, o pastato administratorės civilinės teisinės atsakomybės (ne)buvimas dėl avarijos įvykio priežasčių.
17. Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 31 d. tarp UAB „Šeimyniškių verslo centras“ ir UAB „Mano būstas LT“ (tai ankstesnis atsakovės pavadinimas) sudarytoje priežiūros sutartyje Nr. 14-07-12 šalys susitarė dėl teikimo paslaugų pagal jų sąrašą sutarties priede Nr. 6., kuriame, be kita ko, yra išvardintos šios aktualios atsakovės prisiimtos pagrindinės priežiūros paslaugos: skiltyje „Šildymo sistema“ minimos centrinio šildymo sistemos apžiūros bei patikros paslaugos, šildymo sistemos hidraulinio bandymo paslaugos, pastato šildymo sistemos paleidimo, oro išleidimo iš šildymo sistemos paslaugos, šildymo sistemos praplovimo, pasiūlymų užsakovui dėl šildymo sistemos sąnaudų mažinimo, patikimumo didinimo teikimo paslaugos; skiltyje „Vandentiekio ir nuotekų sistemos“ išvardintos elektrinių vandens pašildytuvų (boilerių) apžiūros ir patikros paslaugos, vandentiekio sistemos uždaromosios ir reguliavimo armatūros, santechninių prietaisų apžiūros ir patikros paslaugos, santechninių prietaisų apžiūros ir profilaktikos paslaugos, vandens filtrų apžiūros ir patikros, vandens gerinimo įrangos apžiūros ir patikros paslaugos, pasiūlymų užsakovui dėl vandentiekio ir nuotekų sistemos sąnaudų mažinimo, patikimumo padidinimo ruošimas, teikimas ir t.t.
18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Priežiūros sutarties priedo Nr. 2 skiltyje „Vandentiekis ir nuotekos“ yra nurodyta, jog atsakovei neperduodamas nei vienas sanitarinis mazgas. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu akcentavo, jog nutrūkusi karšto vandens vamzdžio aklė buvo sanitarinio mazgo dalis.
19. Šalys nesutaria dėl Priežiūros sutarties normų aiškinimo, todėl teismas sutarties nuostatas vertino sisteminės-lingvistinės sutarties analizės būdu. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog atsakovė Priežiūros sutartimi prisiėmė teikti, be kita ko, pastato inžinerinės įrangos priežiūros paslaugas, o į šią įrangą įeina ir vandentiekio tinklai, vamzdynai bei angos (Priežiūros sutarties 1.1.5 punktas). Priežiūros sutarties 1.1.5 punkte įrašyta, jog inžinerinės įrangos sąrašas pateikiamas sutarties priede Nr. 2. Teismas akcentavo, kad Priežiūros sutarties priede Nr. 2 pateiktame inžinerinės įrangos sąraše nurodyta, jog atsakovei neperduodami sanitariniai mazgai.
20. Teismo neįtikino ieškovės teiginiai, kad atsakovė turėjo pareigą įsitikinti, ar dokumentai, kuriuose išvardintos atsakovei pavedamos funkcijos ir perduodami įrengimai, atitinka tikrovę, bei pateikti informaciją, jog apie sienoje esantį vamzdyną jai nebuvo žinoma. Teismo vertinimu, ieškovė, teigdama, kad atsakovė prisiėmė pareigą teikti priežiūros paslaugas ir dėl trūkusios karšto vandens vamzdžio aklės, turi įrodyti, jog buvo susitarta dėl šių priežiūros paslaugų.
21. Teismas konstatavo, kad procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovė pripažino, jog atsakovei buvo perduotas ne paties statinio kaip daikto, o jo inžinerinių sistemų valdymas. Atsakovė buvo paskirta technine statinio prižiūrėtoja, todėl, darytina išvada, jog toks statinio priežiūros pobūdis nepatenka į statinio valdytojo sąvoką. Teismas sutiko su teismo posėdyje išsakyta atsakovės pozicija, kad Priežiūros sutartimi yra susitarta dėl teikimo konkrečių paslaugų, skirtų aptarnauti tam tikras sritis, taigi, nėra susitarta dėl pastato administravimo. Šias aplinkybes, teismo vertinimu, įrodo ir atsakovės 2020 m. rugpjūčio 20 d. teismui pateiktas „Statinio techninės priežiūros žurnalas“, kurį atsakovė reguliariai pildydavo.
22. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas kaip prejudicinius faktus vertino aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9379-987/2019. Teismas akcentavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje tarp joje dalyvaujančių šalių nekilo ginčo, jog dėl turto sugadinimo yra kalta UAB „Šeimyniškių verslo centras“, kurio civilinės atsakomybės draudikė – ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.
23. Įvertinęs nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė su atsakove sudarytos Priežiūros sutarties sąlygų netinkamo vykdymo aplinkybių, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Apeliaciniu skundu ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
25. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
25.1. Egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – teismas nusprendė, kad dėl avarijos kilimo atsakinga UAB „Šeimyniškių verslo centras“, tačiau šis asmuo nebuvo įtrauktas į nagrinėjamą bylą.
25.2. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė neturėjo aktualios informacijos, reikalingos Priežiūros sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Šios sutarties tekstas patvirtina, kad visa jos vykdymui (įskaitant ir vandentiekio priežiūrą) reikalinga dokumentacija atsakovei buvo pateikta, o atsakovė patvirtino, jog jai perduoti dokumentai ir informacija yra pakankami.
25.3. Atsakovei buvo arba turėjo būti žinoma apie vandentiekio vamzdį, kuriame įvyko avarija. Atsakovė šios vandentiekio dalies neprižiūrėjo, dėl to ir įvyko avarija.
25.4. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo pripažino, kad avarijos vietoje sanitarinio mazgo nebuvo – jis buvo likviduotas po pastato rekonstrukcijos.
25.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje apskritai nebuvo nagrinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su avarija, jos kilimo priežastimi ir atsakingais asmenimis, todėl toje byloje teismo nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai.
Atsiliepimas
26. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Baltic Underwriting Agency“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
27. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai atsikirtimai:
27.1. Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodytas tariamai absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Iš skundžiamo sprendimo teksto matyti, kad aplinkybė dėl UAB „Šeimyniškių verslo centras“ atsakomybės už padarytą žalą nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje.
27.2. Atsakovė nebuvo prisėmusi įsipareigojimo teikti priežiūros paslaugų dėl vandentiekio vamzdžio aklės, kuri yra sanitarinio mazgo dalis.
27.3. Net jeigu atsakovė būtų turėjusi pareigą prižiūrėti įrangą, kuri nenumatyta Priežiūros sutartyje, ji objektyviai nebūtų galėjusi prižiūrėti ant karšto vandens vamzdžio stovo įrengtos aklės, kadangi apie aklės egzistavimą nieko nežinojo, o jokios apžiūros nebuvo galima atlikti, nes aklė įrengta buvusio sanitarinio mazgo vietoje, paslėptoje po gipskartonio siena.
27.4. Ieškovės pateiktame pastato ketvirto aukšto plane nėra pažymėta nei vamzdžio aklės, nei pastato rekonstrukcijos metu likviduoto sanitarinio mazgo.
Motyvuojamoji dalis
27.5. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei jų pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
28. Atsakovė UAB „Mano Būsto priežiūra“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
29. 2021 m. sausio 6 d. gautas trečiojo asmens AB „Baltic Underwriting Agency“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Kartu su prašymu pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
31. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens – UAB „Šeimyniškių verslo centras“ civilinės atsakomybės.
32. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-313/2021 41 punktas ir jame nurodyta praktika).
33. Skundžiamo sprendimo 76 punkte pirmosios instancijos teismas pacitavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-9379-987/2019, konstatuotą aplinkybę, susijusią su UAB „Šeimyniškių verslo centras“ kaltės nustatymu. Pažymėtina, kad teisines pasekmes UAB „Šeimyniškių verslo centras“ sukelia aplinkybė, nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, o ne šio spendimo dalies pacitavimas skundžiamame teismo sprendime. Taip pat pabrėžtina, kad vien tik kitose civilinėse bylose nustatytų aplinkybių vertinimas kaip prejudicinių faktų nepakeičia ankstesnėje byloje dalyvavusių, bet į šią nagrinėjamą bylą neįtrauktų, asmenų teisių ir (ar) pareigų. Teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl UAB „Šeimyniškių verslo centras“ materialiųjų teisių ir (ar) pareigų, todėl apeliantės argumentas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo yra teisiškai nepagrįstas.
34. Kitų absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė, be to, nenustatyti pagrindai peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateiktus argumentus.
Dėl ginčo esmės
35. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės UAB „Mano Būsto priežiūra“ civilinės atsakomybės už žalą, padarytą 2017 m. sausio 9 d. įvykus vandentiekio avarijai pastate, esančiame Vilniuje, Šeimyniškių g. 21B.
36. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju žala kildinama iš atsakovės sutartinių prievolių netinkamo įvykdymo, todėl civilinės atsakomybės kilimui nereikia nustatyti atsakovės kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
37. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti (daryti), kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).
38. Ieškovė apeliaciniame skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos draudėjos UAB „Šeimyniškių verslo centras“ ir atsakovės UAB „Mano būstas LT“ (dabartinis pavadinimas „Mano Būsto priežiūra“) 2014 m. liepos 31 d. sudaryta Priežiūros sutartimi Nr. 14-07-12 atsakovė, be kita ko, įsipareigojo teikti vandentiekio tinklų, vamzdynų ir angų priežiūros paslaugas. Byloje nėra ginčo, kad 2017 m. sausio 9 d. vandentiekio avarija kilo pastato, esančio Vilniuje, Šeimyniškių g. 21B, palėpiniame aukšte anksčiau buvusio sanitarinio mazgo vietoje (vandentiekio avarijos metu toje vietoje buvęs sanitarinis mazgas jau buvo panaikintas).
39. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog atsakovė Priežiūros sutarties 3.2 punkte patvirtino, kad jai perduota visa informacija ir dokumentacija, reikalinga sutarties vykdymui, todėl, ieškovės nuomone, atsakovei buvo arba turėjo būti žinoma apie vandentiekio vamzdį, kuriame įvyko avarija. Ieškovės teigimu, atsakovė šios vandentiekio sistemos dalies neprižiūrėjo, o tokia nepriežiūra lėmė avarijos įvykį.
40. Atsiliepime į ieškinį atsakovė pateikė nuotraukas, patvirtinančias, kad 2017 m. sausio 9 d. vandentiekio avariją sukėlė aklės trūkimas vamzdyje, kuris iki avarijos buvo visiškai uždengtas gipskartonio siena. Ieškovė neginčija faktinės aplinkybės, kad vandentiekio avarijos vieta (ten, kur panaikintas anksčiau buvęs sanitarinis mazgas) buvo uždengta gipskartonio plokščių siena neįrengus priėjimo (revizinių durelių ar pan.) prie vamzdyje įrengtos aklės, nepadarius vizualių informacinių žymų apie už sienos esančiame vamzdyje įrengtą aklę. Ieškovės teigimu, atsakovė turėjo įrodyti, kad jai nebuvo perduota informacija apie pastato inžinerinius tinklus ar kad jai perduota informacija neatitiko faktinio inžinerinių tinklų išdėstymo, jų būklės, atitinkamų konstrukcinių elementų (pavyzdžiui, vamzdžių aklių) įrengimo vietos.
41. Į bylą nebuvo pateikta jokių dokumentų apie pastato, esančio Vilniuje, Šeimyniškių g. 21B, vamzdynų išdėstymą. Priežiūros sutarties 2 priede apibrėžta nekilnojamojo objekto (teismo pastaba – pastato, esančio Vilniuje, Šeimyniškių g. 21B) charakteristika ir išvardintų inžinerinių sistemų sąrašas, kuriame pažymėta, kad sanitarinių mazgų nėra. Tame sąraše apie vandentiekio avarijos vietoje įrengtą vandentiekio vamzdžio aklę taip pat nenurodyta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šio ginčo atveju nėra pagrindo reikalauti iš atsakovės visiško įsitikinimo, kokie vandentiekio vamzdynai bei jų įrenginiai realiai buvo visame pastate, nes tokiu atveju atsakovė būtų priversta griauti ar ardyti patalpose esančias sienas, neturėdama informacijos (kurios šaltiniais turėtų būti pastato konstrukcinių sistemų techniniai dokumentai) apie uždengtus ar kitaip paslėptus inžinerinius įrenginius, tam, jog fiziškai patikrintų ir įsitikintų, ar iš tiesų už tų sienų nėra jokių inžinerinių (šiuo atveju – vandentiekio tinklų) įrenginių ar tam tikrų jų elementų (kaip ginčo atveju – vamzdžio aklės). Atsakovė, vykdydama Priežiūros sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atlikdama pastato, esančio Vilniuje, Šeimyniškių g. 21B, vandentiekio inžinerinės įrangos techninę priežiūrą, protingo veikimo pastangomis neturėjo galimybės iki avarijos įvykio prižiūrėti vandentiekio vamzdyje (stove) įrengtos aklės būklės dėl vamzdžio uždengimo gipskartonio siena palėpinio aukšto patalpoje.
42. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad išnagrinėjus byloje kilusį ginčą, nebuvo nustatytas atsakovės neteisėto neveikimo, kiek tai susiję su trūkusios vamzdžio aklės techninės priežiūros vykdymu, faktas. Kadangi nėra nustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygų – neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), todėl ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylos procesinės baigties
43. Apeliacinio skundo argumentų, susijusių su prejudicinių faktų (ne)egzistavimu, nėra teisinės prasmės analizuoti, kadangi net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis kitoje civilinėje priimtu procesiniu sprendimu, tokia aplinkybė nedarytų įtakos teisėjų kolegijos išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas).
44. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
45. Kadangi dėl ieškovės apeliaciniame skunde pateiktų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
47. Trečiasis asmuo AB „Baltic Underwriting Agency”, kuris byloje veikė atsakovės pusėje, pateikė duomenis apie patirtas 1 100 Eur išlaidas už advokatės pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Trečiojo asmens patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostata). Trečiojo asmens naudai iš ieškovės priteisiamas 1 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) trečiojo asmens akcinės bendrovės „Baltic Underwriting Agency“ (juridinio asmens kodas 303489019) naudai 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.