- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-01
- Bylos Nr.
- AN2-153-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02653-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Advokatai
- Jonas Leikauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal M. S. (M. S.) atstovo advokato Jono Leikausko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarties, kuria netenkintas skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 22 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2018 m. spalio 22 d. nutarimu M. S. pripažintas kaltu ir nubaustas 120 eurų bauda su meškerės „Spin Flex“ ir ritės „Okuna“ konfiskavimu už tai, kad 2018 m. rugsėjo 30 d., 12.40 val. žvejojo draudžiamoje vietoje Vilniuje, Veržuvos upės žiotyse, naudodamas mėgėjų žvejybos įrankį spininginę meškerę, masalui naudodamas sukriukę, taip pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14 (toliau – Mėgėjų žvejybos taisyklės), 10.1, 11.14 punktus. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi netenkino M. S. skundo dėl Institucijos 2018 m. spalio 22 d. nutarimo. Teismas pažymėjo, jog remiantis Mėgėjų žvejybos taisyklių 4.2. punkto nuostatomis ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. AN2-13-1020/2018), žvejybos fakto negalima išimtinai susieti su kabliuko su masalu užmetimo į vandenį momentu, žvejybos faktas gali būti siejamas ir su parengiamaisiais darbais, kurie būtini siekiant pradėti žvejoti; taip pat negalima daryti išvados, jog žvejyba prasideda tik pagavus žuvį. Teismas padarė išvadą, jog M. S. teigdamas, jog nežvejojo, pernelyg siaurai ir tik sau naudingai aiškino Mėgėjų žvejybos taisyklėse apibrėžtą žvejybos sąvoką, todėl jo argumentus laikė nepagrįstais ir juos atmetė. Teismas taip pat pažymėjo, jog bylos duomenimis nustatyta, kad M. S. su žvejybos įrankiu įvykio metu buvo arčiau nei 25 m nuo Veržuvos upės žiočių, nors tuo metu tai buvo draudžiama. Institucijos nutarime aprašant pažeidimo esmę yra nurodytas Mėgėjų žvejybos taisyklių 10.6. punkto pažeidimas, šią aplinkybę teismas vertino kaip M. S. pagrįstai inkriminuotą šio punkto pažeidimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu M. S. atstovas advokatas J. Leikauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį ir bylą nutraukti, kaip nepadarius ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo; jei teismas nustatytų, kad M. S. yra pažeidęs Mėgėjų žvejybos taisyklių 11.14. punkto reikalavimus, nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį ir skirti minimalią bausmę – įspėjimą be žvejybos įrankio konfiskavimo.
3.1. Skunde pažymi, jog teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ne įvykio metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o asmens anonimišku pranešimu apie įvykį, kad Veržuvos upelyje neleistinoje vietoje žvejoja trys asmenys. Apie įvykį pranešėjas pranešė savo pažįstamam, o pastarasis paskambino į Aplinkosaugos pranešimų skyrių, taip pat nenorėjo būti atskleistas, nors jo telefono numeris buvo žinomas. Teismas neužtikrino, kad nusižengimo aplinkybės būtų pilnai ir visapusiškai ištirtos, neapklausė informaciją teikusių asmenų, kartu su M. S. buvusių liudytojų, rėmėsi tik anoniminiu pranešimu.
3.2. Skunde nurodoma, jog M. S. nepadarė pažeidimų, numatytų Mėgėjų žvejybos taisyklių 10.1. punkte, byloje nenustatyta, kad jis būtų turėjęs įrankius draudžiamai žvejybai. Vertinimas, kad žvejyba vietose, kuriose tuo metu draudžiama žvejoti, kvalifikuojama kaip žvejyba draudžiamu būdu, iškreipia ANK 291 straipsnio dispoziciją. ANK 291 straipsnio 4 dalis gali būti taikoma nustačius žvejybos taisyklių pažeidimą, kai naudojami draudžiami žvejybos įrankiai.
3.3. Anot apelianto, pareigūnai nepateikė įrodymų, kokiu atstumu nuo upės žiočių buvo M. S.. Nors teisme paaiškino, jog jiems atrodė, kad arčiau negu 25 metrų atstumu, vietovės planas, vaizdinė medžiaga į bylą pateikti nebuvo. Institucijos atstovė teismui pateikė atspausdintą iš maps.lt vietovės planą (b. l. 18). Teisėja pateikė planą M. S. ir prašė nurodyti, kur jis stovėjo, vėliau liepė K. K. pažymėti, kur stovėjo žmonės. Plano mastelis – 2 cm atitinka 50 m. Teisėja, palyginusi atstumus pagal pateiktą planą, pasakė, kad stovėjusių asmenų atstumas nuo Veržuvos žiočių yra didesnis nei 25 m, tačiau tai skundžiamoje nutartyje neįrašyta. Konstatavus, kad 25 m atstumas yra pažeistas, M. S. veiksmai atitiktų ANK 291 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
3.4. Skunde apibūdinama įvykių eiga: M. S. susitarė susitikti su draugu J. M. prie Nėries upės, nusipirko žvejo mėgėjo bilietą, pasiėmė su savimi spininginę meškerę ir nuvyko dviračiu į sutartą vietą. Ten rado žvejojantį pažįstamą S. P. ir parodė jam įsigytą žvejybos bilietą. Pastarasis pasakė, kad nusipirktas bilietas nesuteikia teisės žvejoti toje vietoje. Todėl M. S. pradėjo mėgautis atsivežtomis vaišėmis, jo atsivežta meškerė nebuvo paruošta žvejybai, prie jos nebuvo prikabintas sukriukas. Žvejyba nebuvo pagrindinis M. S. tikslas, jis nežvejojo ir žuvies nepagavo, buvo susitaręs susitikti su draugu ir aptarti jiems rūpimus klausimus. Pareigūnai taip pat patvirtino, kad jie ne žvejojo, o gėrė alkoholinius gėrimus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti teismo nutartį nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime pažymi, kad Institucijos pranešimų priėmimo poskyryje 2018 m. rugsėjo 30 d., 11.46 val., buvo gautas pranešimas, jog Vilniaus mieste, Varžuvos upės žiotyse yra vykdoma neteisėta žvejyba, pranešimas buvo gautas iš bendrojo pagalbos centro, pranešėjas nurodė, kad žvejojantys asmenys yra trys, pasakojo, kaip jie atrodo, kokiais įrankiais ir kur tiksliai žvejoja. Aplinkos apsaugos pareigūnams dar kartą papildomai telefonu susisiekus su pranešėju, šis patikino, kad pats esamuoju laiku vaikšto prie Neries upės ir akivaizdžiai mato, kaip trys asmenys žvejoja spiningais Veržuvos upės žiotyse. Operatyviai nuvykus į įvykio vietą pranešėjo nurodyti trys asmenys buvo sulaikyti su žvejybos įrankiais ant paties upės kranto, vienas iš jų buvo M. S..
4.2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į aplinkybę, kad tiek sulaikymo metu, tiek priimant nutarimą M. S. sutiko su padarytu nusižengimu bei gailėjosi (šios aplinkybės nurodytos nutarime), tik vėliau apsigalvojo ir pateikė skundą neneigdamas fakto, kad buvo draudžiamoje vietoje ir taip pažeidė Mėgėjų žvejybos taisyklių reikalavimus, tačiau jau pateikdamas naują versiją, neva nežvejojo toje vietoje.
4.3. Atsiliepime nurodoma jog vadovaujantis Mėgėjų žvejybos taisyklių 10.1., 11.14. ir 10.6. punktų nuostatomis, vien buvimas arčiau kaip 25 m atstumu su žvejybos įrankiais minėtoje vietoje yra draudžiamas. M. S. bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pripažino buvęs sulaikytas su visais įkalčiais vandens telkinio krante, vėliau teisme apsigalvojo ir dėl šio aspekto, kelis kartus keitė versijas dėl atstumų. Pagal formuojamą teismų praktiką, buvimas su žvejybine įranga arčiau nei 25 m iki tvenkinio pripažįstamas neteisėtu Mėgėjų žvejybos taisyklių apimtyje, 4.2. papunktis nurodo, kad žvejyba – tai mėgėjų žvejyba ar limituota žvejyba nuo asmens atvykimo į žvejybą iki žvejybos pabaigos (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis Nr. AN2-13-1020/2018).
5. Teismui M. S. atstovas pateikė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį, kuria administracinio nusižengimo teisena J. M. atžvilgiu buvo nutraukta (byla Nr. AN2-85-574/2019).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. M. S. administracinio nusižengimo protokole, surašytame įvykio dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 30 d., nurodė, jog atvažiavus pareigūnams jis nežvejojo, tik kalbėjo su draugu J. M. (b. l. 6). Institucijos 2018 m. spalio 22 d. nutarime nurodyta, jog bylos nagrinėjimo metu M. S. nurodė su pažeidimu sutinkantis, gailisi, prašo skirti minimalią nuobaudą (b. l. 4). Taigi ne visiškai tikslus atsiliepime nurodytas teiginys, neva M. S. sulaikymo ir nutarimo priėmimo metu sutiko su padarytu nusižengimu (4.2. punktas). Tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek apskųsdamas Institucijos 2018 m. spalio 22 d. nutarimą, tiek galiausiai apeliaciniame skunde M. S. nesutiko su jam inkriminuojamais veiksmais – jog žvejojo draudžiamoje vietoje.
7. ANK 291 straipsnio 4 dalyje atsakomybė numatyta už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojus draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu. Aprašant M. S. veiksmus Institucijos 2018 m. spalio 22 d. nutarime buvo pažymėta, jog jis žvejojo draudžiamoje žvejoti vietoje – Veržuvos upės žiotyse, naudodamas mėgėjų žvejybos įrankį (spininginę meškerę), masalui naudodama sukriukę, taip pažeidė Mėgėjų žvejybos taisyklių 10.1., 11.14. punktų reikalavimus. Mėgėjų žvejybos taisyklių 10.1. punkte be kita ko numatyta, jog draudžiama žvejoti vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama. Vadovaujantis šių taisyklių 11.14. punktu, nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. draudžiama žvejoti taisyklių 5 priede nurodytuose upių ruožuose (kaip tokia vieta 5 priede nurodyta Veržuvos upės žiotys ir 100 m žemyn ir aukštyn). Įvertinus Institucijos 2018 m. spalio 22 d. nutarime nurodytus M. S. veiksmus (t. y. jog jis nubaustas už tai, kad žvejojo), taip pat nurodytus atitinkamus Mėgėjų žvejybos taisyklių punktus, kuriuos anot Institucijos M. S. pažeidė (šie punktai susiję su draudimu žvejoti), nagrinėjamoje byloje teismo vertinimu yra itin svarbi žvejybos sąvoka. Sprendžiant, ar atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį M. S. patrauktas pagrįstai, svarbu nustatyti, ar šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog Institucijos 2018 m. spalio 22 d. nutarime nurodytoje vietoje M. S. išties žvejojo.
8. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas M. S. teiginį, jog įvykio vietoje jis nežvejojo, o tik kalbėjosi su draugu, vadovavosi Mėgėjų žvejybos taisyklių 4.2. punktu bei teismų praktika analogiškose bylose, konkrečiai – Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-13-1020/2018. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei minėta praktika, nei minėtos Mėgėjų žvejybos taisyklių nuostatos nepatvirtina, jog M. S. nutarime nurodytoje vietoje žvejojo. Skundžiamoje teismo nutartyje minimame Mėgėjų žvejybos taisyklių 4.2. punkte numatyta, jog viena žvejyba – tai mėgėjų žvejyba ar limituota žvejyba nuo asmens atvykimo į žvejybą iki žvejybos pabaigos. Remdamasis šia nuostata apylinkės teismas sprendė, jog atvykimas į žvejybos vietą jau gali būti laikomas žvejojimu. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Mėgėjų žvejybos taisyklių 7 punkte numatyta, kiek ir kokių žuvų galima pagauti vienos žvejybos metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 4.2. punkte numatyto apibrėžimo tikslas – nustatyti, kas yra laikoma viena žvejyba, kurios metu galima pagauti tam tikrą žuvų skaičių, o ne apibrėžti, kas yra žvejyba apskritai. Taigi aplinkybė, kad asmuo yra žvejybos vietoje, šioje vietoje turi spininginę meškerę (kaip nustatyta šioje byloje), dar nereiškia, jog šioje vietoje jis žvejoja. Pirmosios instancijos teisme apklaustas pareigūnas K. K. patvirtino, jog atvykus į vietą jis pamatė tris asmenis, vienas iš jų vykdė žvejybą, kiti du stovėjo vienas į kitą prie pat vandens ir vartojo alkoholinius gėrimus, prie jų buvo padėtos dvi meškerės, t. y. pareigūnas patvirtino nematęs, kaip nurodyti du asmenys, tarp kurių buvo ir M. S., žvejojo.
9. Nors K. K. tiek tarnybiniame pranešime, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, jog įvykio dieną buvo gautas pranešimas apie tris žvejojančius asmenis, skambinęs asmuo patvirtino matęs, kaip šie asmenys žvejoja, šis galimai pačią žvejybą matęs ir apie ją pareigūnams pranešęs asmuo bylos nagrinėjimo metu apklaustas nebuvo – teismo posėdyje apylinkės teisme Institucijos atstovas prašė prijungti prie bylos ataskaitą apie gautą pranešimą apie neleistiną žvejybą, tik užslaptinti pranešėjo vardą ir telefono numerį, nes pranešėjas nori išlikti anonimiškas (b. l. 21). Patys pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, M. S. žvejojančio nematė, remtis nenustatyto asmens, kuriam neturėjo galimybės užduoti klausimų nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei jo atstovas, parodymais teismo vertinimu negalima.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog situacija, nagrinėjama šioje byloje, bei situacija, susiklosčiusi Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo priimta 2018 m. sausio 11 d. nutartis, kuri cituojama tiek skundžiamoje teismo nutartyje, tiek Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, nėra identiškos (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-13-1020/2018). Nagrinėtoje byloje teismas išties aptarė žvejybos sampratą pažymėdamas, jog Žvejybos taisyklių 4.2. papunktis nurodo, kad žvejyba – tai mėgėjų žvejyba ar limituota žvejyba nuo asmens atvykimo į žvejybą iki žvejybos pabaigos; tokia taisyklėse nurodyta sąvoka leidžia daryti išvadą, jog žvejybos faktas nėra išimtinai siejamas su kabliuko su masalu užmetimo į vandenį momentu, bet gali būti siejamas ir su parengiamaisiais darbais, kurie būtini siekiant pradėti žvejoti. Tačiau šioje nagrinėjamoje byloje jokie parengiamieji ar kitokie darbai nustatyti nebuvo – M. S. pareigūnų užtiktas vartojantis alkoholį su draugu, kai prie jų buvo padėtos meškerės. Be to, minėtoje teismo nutartyje buvo taip pat pažymėta, kad žvejybos sampratos atskleidimas nėra esminis nagrinėtos bylos dalykas, kadangi byloje surinkta pakankamai duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žvejojo draudžiamoje vietoje, vienas iš įrodymų buvo liudytojo, mačiusio žvejojantį asmenį, parodymai. Šioje byloje, kaip jau minėta aukščiau, tiesioginiai įvykio liudytojai apklausti nebuvo.
11. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje teismo nutartyje, asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju byloje, kaip jau paminėta, nebuvo apklaustas nei vienas tiesioginis įvykio liudytojas, t. y. asmuo, matęs ir galintis patvirtinti, kad Institucijos nutarime nurodytoje vietoje M. S. tikrai žvejojo; į įvykio vietą atvykę pareigūnai M. S. žvejojančio nematė, kaip nurodė K. K. apylinkės teisme, atvykus M. S. vartojo alkoholinius gėrimus su draugu; nenustatyta, jog jokių parengiamųjų darbų, kuriais M. S. būtų ruošęsis žvejoti. Nors meškerės ir buvo padėtos šalia, pats žvejybos faktas užfiksuotas nebuvo. Taigi pagrindo išvadai, jog savo veiksmais M. S. pažeidė Mėgėjų žvejybos taisyklių 10.1., 11.14. punktų reikalavimus, draudžiančius žvejybą tam tikrose vietose tam tikru metu, šiuo atveju nėra. Vien aplinkybė, kad asmuo nurodytoje vietoje buvo su meškere, nėra pakankama konstatuoti žvejybos faktą. Todėl Institucijos 2018 m. spalio 22 d. nutarimas naikinamas, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį M. S. atžvilgiu nutraukiama.
12. Institucijos atsiliepime akcentuojamas Mėgėjų žvejybos taisyklių 10.6. punktas ir pažymima, kad vien buvimas arčiau kaip 25 m atstumu su žvejybos įrankiais minėtoje vietoje, kurioje buvo M. S., yra draudžiamas. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, jog bylos duomenimis nustatyta, kad M. S. su žvejybos įrankiu įvykio metu buvo arčiau nei 25 m nuo Veržuvos upės žiočių, nors tuo metu tai buvo draudžiama. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Institucijos nutarime aprašant pažeidimo esmę yra nurodytas 10.6. punkto pažeidimas, šią aplinkybę teismas vertino kaip pagrįstai M. S. inkriminuotą pažeidimą, t. y. teismas laikė, jog M. S. Institucijos nutarimu nubaustas ir už Mėgėjų žvejybos taisyklių 10.6. punkto pažeidimą. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iš Institucijos 2018 m. spalio 22 d. nutarimo turinio, M. S. buvo nubaustas už konkrečius veiksmus, t. y. už tai, kad žvejojo draudžiamoje vietoje, Veržuvos upės žiotyse. Nutarime aprašant pažeidimo esmę aiškiai nurodyta, jog tokiais veiksmais M. S. pažeidė Mėgėjų žvejybos taisyklių 10.1., 11.14. punktų reikalavimus, tie patys punktai nurodyti ir nutarimo skiltyje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“. Mėgėjų žvejybos taisyklių 10.6. punkte numatyta, jog draudžiama būti vandens telkiniuose ar arčiau kaip 25 m nuo jų su mėgėjų žvejybos įrankiais, jei tuose vandens telkiniuose žvejyba draudžiama ar tuo metu draudžiama, ar neturint mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje ar nemokamos žvejybos teisės, taip pat būti su povandeninei žūklei skirtais šautuvais vandens telkiniuose ar arčiau kaip 25 m nuo jų, jei tuose vandens telkiniuose povandeninė žūklė neleidžiama. Vien tai, kad šis punktas buvo pacituotas Institucijos 2018 m. spalio 22 d. nutarime, dar nereiškia, jog M. S. buvo nubaustas už šio punkto pažeidimą. Kaip jau minėta, aprašant M. S. veiksmus, buvo aiškiai nurodyta, už ką jis yra baudžiamas, ir tai nėra buvimas arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinių su mėgėjų žvejybos įrankiais - M. S. buvo nubaustas už žvejojimą draudžiamoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, teismas nevertina apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šio atstumo nustatymu (3.3. punktas).
13. Institucija, manydama, jog M. S. pažeidė Mėgėjų žvejybos taisyklių 10.6. punkto reikalavimus, gali surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą ir atitinkamai aprašyti M. S. veiksmus, susijusius su šio konkretaus punkto pažeidimu, tačiau šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šioje byloje M. S. atsakomybėn patrauktas už kitokio pobūdžio pažeidimą. Teismas jau padarė išvadą, jog už šį pažeidimą, t. y. už žvejojimą draudžiamoje vietoje, M. S. atsakomybėn patrauktas nepagrįstai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. S. (M. S.) atstovo advokato Jono Leikausko skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį M. S. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.