- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- AN2-85-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02652-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Pažeidėjas
- J. M.
- Advokatai
- Jonas Leikauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. (J. M.) atstovo advokato Jono Leikausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria paliktas galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. spalio 22 d. nutarimas, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 120 eurų dydžio bauda su mėgėjų žvejybos įrankio konfiskavimu, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. 2018 m. spalio 22 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto nutarimu J. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad jis, 2018 m. rugsėjo 30 d., 12.40 val., žvejojo draudžiamoje vietoje, t. y. Vilniuje, Veržuvos upės žiotyse, naudodamas mėgėjų žvejybos įrankį – spininginę meškerę, masalui naudodamas sukriukę. Tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14 (toliau – Taisyklės), 10.1 ir 11.14 punktus.
2. Dėl šio nutarimo J. M. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino skundo ir paliko nepakeistą Departamento nutarimą, nurodydamas, kad skundžiamu nutarimu J. M. veiksmai buvo tinkamai įvertinti ir kvalifikuoti, jam paskirta teisinga nuobauda – minimalaus dydžio bauda su žvejybos įrankio konfiskavimu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu J. M. atstovas adv. Jonas Leikauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir administracinę bylą J. M. nutraukti, nepadarius ANK 291 str. 4 d. numatyto pažeidimo. Teismui nustačius, kad J. M. yra pažeidęs Taisyklių 11.14 p., prašo nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 291 str. 1 d. ir skirti minimalią baudą – įspėjimą be žvejybos įrankio konfiskavimo.
4. Nurodo, kad J. M. atvykęs prie upės ir sužinojęs, kad įsigytas žvejo bilietas nesuteikia teisės žvejoti toje vietoje, nežvejojo, su draugu M. S. (M. S.) vaišinosi, kalbėjosi, jo meškerė nebuvo paruošta žvejybai, jokių veiksmų, kuriuos būtų galima apibūdinti kaip žvejybą, neatliko. Nubaustojo atstovas nurodo, kad teismas neužtikrino, kad administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės būtų visapusiškai ir pilnai ištirtos, vadovavosi ne įvykio metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei liudytojų parodymais, o asmens anonimišku pranešimu.
5. Teismas daro prielaidą, kad J. M. su savimi turėjo mėgėjų žvejybai skirtą įrangą, buvo arčiau nei 25 m nuo Veržuvos upelio žiočių, į šią vietą atvyko žvejoti, įvykio metu žvejojo, o žvejybą nutraukė iki atvykstant pareigūnams, todėl su užmesta meškere pareigūnai jo nematė. Tai tik prielaida, nepatvirtinta byloje jokiais įrodymais. Teismų praktika administracinėse bylose pripažįsta, kad asmuo negali būti nubaustas remiantis vien prielaidomis. Sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą turi būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcija ir išjos išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu.
6. ANK 7 str. nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, t.y. jeigu asmuo nusižengimą padarė būdamas kaltas. Kaltės nustatymo faktas yra svarbus vertinant, ar asmuo padarė nusižengimą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
7. Taisyklių 10.1 p. nustatyta, kad žvejoti draudžiama naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus, akvalangus, šaudyti žuvis povandeniniais šautuvais iš valties, žvejoti duriamuoju ar užkabinamuoju kabliu, smogiamuoju būdu ir kt. J. M. draudžiamų žvejybai įrankių ir priemonių, išvardytų Taisyklių 10.1 p., neturėjo, neturėjo ir tikslo žvejoti draudžiamu būdu.
8. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad J. M. pažeidė Taisyklių 11.4 p. reikalavimus, tačiau kuo pasireiškia tas pažeidimas - nenurodyta. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad J. M. buvo arčiau kaip 25 m nuo žvejoti draudžiamos vietos. Tačiau vietovės planas nepateiktas, atstumai iki Veržuvos upės santakos nenustatyti. Šiuo atveju atstumas nuo upės iki stovėjusio J. M. yra svarbi aplinkybė fiksuojant administracinį nusižengimą patikrinimo metu. Teisme apklausti liudytojai skirtingai nurodė atstumą, kuriuo nuo upės žiočių stovėjo J. M. ir atstumo neaiškumas nagrinėjant bylą teisme nebuvo pašalintas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Departamentas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. M. skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei teisingą sprendimą. Tiek sulaikymo metu, tiek Nutarimo surašymo metu J. M. sutiko su padarytu pažeidimu, dėl jo gailėjosi, tik vėliau apsigalvojo ir pateikė skundą dėl priimto Nutarimo, neneigdamas to fakto, kad buvo draudžiamoje vietoje, tačiau jau pateikdamas naują versiją, kad nežvejojęs toje vietoje. Sistemiškai aiškinant Taisyklių 10.1, 11.14 p., 10.6 p. įtvirtintas nuostatas, daroma išvada, kad net buvimas arčiau, kaip 25 m su žvejybos įrankiais minėtoje vietoje buvo draudžiamas. Asmenims toje vietoje, kurioje buvo sulaikytas J. M., net draudžiama būti su mėgėjų žvejybos įrankiais, taigi vien turėdamas žvejybos įrangą su savimi minėtoje teritorijoje J. M. jau veikė neteisėtu būdu (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis Nr. AN2-13-1020/2018). J. M. kaltė yra visiškai įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
10. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
11. J. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad jis, 2018 m. rugsėjo 30 d., 12.40 val., žvejojo draudžiamoje vietoje, t. y. Vilniuje, Veržuvos upės žiotyse, naudodamas mėgėjų žvejybos įrankį – spininginę meškerę, masalui naudodamas sukriukę. Tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14 (toliau – Taisyklės), 10.1 ir 11.14 punktus.
12. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
13. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
14. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog J. M. galėjo padaryti jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinėje byloje surinktus įrodymus, su tokia pozicija sutikti negali.
Žemesnės instancijos teismas
15. Administracinę atsakomybę pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį užtraukia Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą). Ši norma yra blanketinė, kadangi Lietuvos Respublikoje mėgėjišką žūklę reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Šių taisyklių 10.1 punkte nurodyta, kad žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis gaudoma ar sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu, du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių, naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 10.3 papunkčio reikalavimų, vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama ar nustatyta tvarka neįgijus teisės žvejoti tokiais įrankiais ir masalais, pažeidžiant Taisyklių 12.1, 12.2 ir 12.4 papunkčių reikalavimus, žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, bučiukais ar samteliais vėžiams gaudyti kitų rūšių žuvis nei siauražnypliai, plačiažnypliai, žymėtieji ir rainuotieji vėžiai, (toliau – draudžiami žvejybos būdai); 11.14. punkte numatyta, kad draudžiama žvejoti nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. taisyklių 5 priede nurodytuose upių ruožuose. Būtent dėl minėtų taisyklių punktų J. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
16. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2018 m. rugsėjo 30 d., t. y. tuo metu, kai buvo apskritai draudžiama žvejyba Veržuvos upės žiotyse ir 100 m žemyn bei aukštyn. J. M. yra inkriminuotas Taisyklių 10.1 punkto pažeidimas. Institucija kvalifikuoja, kad J. M. žvejojo vietoje, kurioje draudžiama žvejoti, todėl tai yra žvejyba draudžiamu būdu pagal Taisyklių 10.1 punktą. Taisyklių 10.1 punkte numatyti atvejai, tarp jų žvejyba vietose, kuriose žvejyba draudžiama, yra laikomi draudžiamais žvejybos būdais.
17. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos ir apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas J. M. nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo laikėsi versijos, jog jis nežvejojo.
18. Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nurodė, kad nesutinka su Departamento pozicija, kad vien buvimas su žvejybos įrankiais toje vietoje, kurioje tuo metu draudžiama žvejoti, laikomas žvejyba draudžiamu būdu, kadangi iš Taisyklių 10.4 punkto nuostatų matyti, jog žvejyba draudžiamu būdu yra žvejyba, o ne vien buvimas vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama žvejyba. Be to, šios aplinkybės administracinių nusižengimų protokole J. M. neaprašytos, taip pat neinkriminuota, kad jis buvo arčiau nei 25 m nuo Veržuvos upelio žiočių.
19. Apygardos teismas pažymi, kad siekiant pašalinti tokio pobūdžio prieštaravimus, neužtenka vien formaliai konstatuoti, jog byloje nėra duomenų, kad pareigūnas turėtų pagrindą apkalbėti pažeidėją, ir vien tuo remiantis atmesti pažeidėjo pateikiamą įvykio versiją ir pripažinti asmenį kaltu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žvejyba pagal įstatymą žvejyba pripažįstama nuo asmens atvykimo į žvejybą, tačiau tokios aplinkybės J. M. nebuvo inkriminuotos.
20. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. M. įvykio metu žvejojo, o žvejybą nutraukė iki atvykstant pareigūnams, todėl jo su užmesta meškere pareigūnai nematė. Taip pat nurodė, kad teismas neturi pagrindo netikėti liudytojais apklaustų Aplinkos pasaugos departamento pareigūnų K. K. bei R. T. paaiškinimais, tačiau kaip matyti iš liudytojų parodymų, jie J. M. su užmesta meškere nematė. Minėtų liudytojų parodymai yra išvestiniai iš asmens, kuris iškvietė policijos pareigūnus. Minėtas asmuo, kurio pranešimu iš esmės yra grindžiamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimas, nebuvo apklaustas. Institucijos atstovai prašė neatskleisti pranešėjo duomenų. Kitų įrodymų, kad J. M. žvejojo užmetęs meškerę, byloje nėra.
21. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojamas inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikas, už kurias turi būti skiriama nuobauda. Svarbu ir tai, jog administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai Institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
22. Įvertinus tai kas išdėstyta, pripažintina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog J. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. M. skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2018 m. spalio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-975-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną J. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.