Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria paliktas galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – VRAAD) 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimas, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 210 eurų dydžio bauda su mėgėjų žvejybos įrankio konfiskavimu, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nubaustas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 6 d., 19.30 val., Vilniaus m., ties Rokantiškių užtvanka esančioje Vilnelės upėje, nesilaikydamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 (toliau – Taisyklių), 11.8 punkto reikalavimų, žvejojo spiningu arčiau kaip 100 metrų žemiau tvenkinio vandens nuleistuvų (užtvankų), t. y. žvejojo draudžiamu būdu.

Dėl šio nutarimo A. Z. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino skundo ir paliko nepakeistą VRAAD nutarimą. Anot teismo, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys buvo pakankami A. Z. pripažinti kaltu pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį.

Apeliaciniu skundu A. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei VRAAD nutarimą, nes jais jis buvo nubaustas už pažeidimą, kurio nepadarė. Pasak nubaustojo, jo kaltė grindžiama tik prielaidomis, o atliktas faktinių aplinkybių vertinimas prieštarauja teisės principams ir logikai – teismas turėjo nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius jam inkriminuoto pažeidimo požymius, tačiau to nepadarė. Skunde nurodoma, jog tiek pareigūnai, tiek teismas klaidingai interpretuoja žvejybos sąvoką, todėl padaryta nepagrįsta išvada, kad nubaustasis ir jo brolis žvejojo. A. Z. manymu, pareigūnas parodė tai, kad jis nėra išprusęs žvejybos teisėje, todėl administracinio nusižengimo protokolą surašė pažeisdamas atitinkamas ANK nuostatas. Pasak nubaustojo, VRAAD pareigūnas akcentavo jo sulaikymo vietos, kaip karšto taško, kuriame ne kartą surašyti protokolai, ypatumus, todėl jo atžvilgiu tyrimas atliktas neobjektyviai, bandant patvirtinti išankstines kaltinančio pobūdžio nuostatas. Skunde nurodoma, jog tam tikri VRAAD pareigūno Š. Ž. parodymai dėl jų tarpusavio prieštaravimo neturėtų būti laikomi tinkamais. A. Z. taip pat kritikuoja VRAAD pareigūnės J. R. parodymus; taip pat, jog ši negali apibūdinti to, kas laikoma žvejyba; ką ji nurodė mačiusi įvykio vietoje. Taip pat nubaustasis nurodo, kad teismas nepagrįstai liudyti neiškvietė žurnalisto D. B. ir jo kolegos, siekiant išaiškinti VRAAD pareigūnų parodymų neatitikimą. Skunde kritikuojamas ir apylinkės teismo sprendimas neperžiūrėti įvykio vaizdo įrašo, o jame atsispindi ir tai, kad VRAAD pareigūnai tarpusavyje nesutarė dėl to ar pažeidimas išvis buvo padarytas, ir tai galimai turėjo įtakos vėlesniam subjektyviam įrodymų vertinimui ir kelia dideles abejones dėl jo kaltumo ir pažeidimo buvimo. A. Z. kvestionuoja ir liudytojo L. K. parodymus – akcentuoja tai, jog jis trumparegis ir negali patvirtinti, kad būtent jis su broliu žvejojo, taip pat, jog būtent su jo broliu L. K. ir bendravo, be to, pastarojo gebėjimas atkurti įvykius verčia abejoti ir parodymais dėl žvejybos vykdymo apskritai. Minėtų aplinkybių nevertinimas, A. Z. supratimu, suponuoja teismo susiformavusią subjektyvią nuomonę dėl įvykio aplinkybių. Nubaustojo įsitikinimu, objektyvusis jam inkriminuojamo pažeidimo požymis – nusižengimo padarymas arčiau nei 100 metrų atstumu žemiau tvenkinio vandens nuleistuvų, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis, neišmatavus atstumo ir jį nurodžius tik esant prielaidoms, turi būti vertinamas kaip rimtas proceso pažeidimas. A. Z. tikina, jog jo kaltė nėra patvirtinta jokiais įrodymais – jo kaltumas grindžiamas vien išankstinėmis stereotipinėmis kaltinamosiomis nuostatomis, jo kalbėjimo maniera ir elgesiu su pareigūnais, kuris nebuvo toks, kokį jį nurodo buvus VRAAD pareigūnai. Nubaustojo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas ėmėsi iniciatyvos ir siekė pašalinti ikiteisminio tyrimo nagrinėjimo spragas, tačiau užėmė pernelyg aktyvų kaltintojo vaidmenį, taip pažeisdamas reikalavimą nešališkai ir išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

A. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir apylinkės teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai A. Z. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir savo reguliavimo metodu bei kitais ypatumais panašiame baudžiamajame procese – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, žemiau minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika suformuota baudžiamosiose bylose taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas yra aktuali ir ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo kontekste.

Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, sprendžiant dėl A. Z. patraukimo atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį, ypatingą reikšmę turi liudytojo L. K. parodymai. Šis asmuo nurodo matęs, kaip du asmenys aptariamoje vietoje prie užtvankos žvejojo naudodami blizges (kitaip tariant spiningu); nurodo su vienu iš jų net pabendravęs žūklės klausimais; po ko vėliau paskambino pareigūnams bei pranešė apie neteisėtą žvejybą prie užtvankos. Nors L. K. teisme parodė, kad dėl trumparegystės negali identifikuoti ar būtent brolius Z. matė žvejojančius netoli užtvankos (būtent tuo remiasi apeliantas siekdamas pagrįsti tai, jog L. K. parodymais negalima remtis kaip patikimais), visgi, apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė L. K. parodymų įrodomosios vertės nemažina – kiti byloje esantys duomenys, įvykių chronologija, juos visumoje tik patvirtina.

Pažymėtina, jog A. Z. brolis A. Z. teisme patvirtino, jog žvejybos metu jį užkalbino vyras, kuris klausinėjo apie žvejybą, žuvis ir pan. Be to, kaip matyti L. K. po pokalbio su vyru apie žūklę pranešė VRAAD pareigūnams apie neteisėtą žvejybą, nurodydamas vietą, kurioje ji vykdoma, ir būtent praėjus keletui minučių nuo šio pranešimo, pareigūnai, pranešėjo (L. K.) nurodytoje vietoje, aptiko du asmenis, kurie užsiėmė neteisėta žvejyba ir atitiko pranešėjo nurodytą jų apibūdinimą. Atsižvelgiant į tokį nustatytą faktinių aplinkybių chronologinį išsidėstymą, tarpusavyje sutampančius duomenis bei į tai, jog liudytojas L. K. teisme buvo prisaikdintas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir, kad jis neturi jokio suinteresuotumo administracinio nusižengimo bylos baigtimi, darytina išvada, jog būtent A. Z. L. K. įvykio vietoje be kita ko ir matė žvejojantį spiningu (blizge) (šią aplinkybę jis patvirtino nurodydamas ir tai, kad nepaisant trumparegystės, šį žvejybos būdą jis gali identifikuoti).

Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas VRAAD pareigūnas Š. Ž., kaip ir nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, išties išmano žvejybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pirmiausia, kaip matyti iš minėto liudytojo 2017 m. rugsėjo 6 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 13), jame Š. Ž. nurodė, kad asmenims toje vietoje, kurioje buvo sulaikyti broliai Z. apskritai draudžiama būti su meškere. Apygardos teismas šioje apimtyje pabrėžia, jog pagal Taisyklių 10.6. papunktį - būti vandens telkiniuose ar arčiau kaip 25 m nuo jų su mėgėjų žvejybos įrankiais, jei tuose vandens telkiniuose žvejyba draudžiama ar tuo metu draudžiama, ar neturint mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje ar nemokamos žvejybos teisės, taip pat būti su povandeninei žūklei skirtais šautuvais vandens telkiniuose ar arčiau kaip 25 m nuo jų, jei tuose vandens telkiniuose povandeninė žūklė neleidžiama. Iš šio teisės akto nuostatų turinio akivaizdu, jog pareigūnas Š. Ž. išmano jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir tai parodė dar surašydamas tarnybinį pranešimą dėl įvykio aplinkybių. Visgi šiuo atveju ypatingai būtina atkreipti dėmesį į tai, jog vien turėdamas žvejybos įrangą su savimi minėtoje teritorijoje A. Z. jau veikė neteisėtu būdu, o šių aplinkybių – t. y. įrangos turėjimo, nei jis, nei jo brolis neginčija.

Šioje apimtyje apygardos teismas pažymi ir tai, kad A. Z. tam tikrus VRAAD pareigūnės J. R. parodymus vertina išimtinai savo naudai – jis teigia, kad teismo posėdžio metu jam uždavus klausimą, pareigūnė nurodė negalinti atsakyti kas yra žvejyba, nes ji nėra specialistė. Tačiau iš bylos duomenų (b. l. 29) ir 2017 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad A. Z. liudytojai uždavė klausimą apie galimą upės apėjimą su meškere (vaikščiojimą turint ją upės teritorijoje), po ko ši nurodžiusi, nesanti specialiste, galinčia atsakyti į šį klausimą. Be to, šiame kontekste sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, jog šios liudytojos parodymai apie A. Z. vykdytą žvejybą viso proceso metu buvo nuoseklūs ir tik dar kartą patvirtina, jog tuo metu kai ji atvyko vienas iš asmenų žvejojo, o kitas keitė masalą ir vyniojo ritę.

Minėtų argumentų kontekste, apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo išvada, jog aukščiau minėtų duomenų bei kitų byloje esančių duomenų visuma patvirtina A. Z. vykdytos žvejybos aplinkybes, taip pat atkreipia dėmesį ir į A. Z. akcentuojamą žvejybos sampratą. Anot pastarojo, VRAAD pareigūnų ši sąvoka yra interpretuojama klaidingai – jis nurodo, kad masalo keitimas ir kiti paruošiamieji veiksmai negali būti laikomi žvejyba. Apygardos teismas pažymėdamas tai, jog apskritai A. Z. būdamas su žvejybine įranga arčiau nei 25 m iki tvenkinio, kuriame yra įrengti nuleistuvai, veikė neteisėtai Taisyklių apimtyje, pabrėžia, jog Taisyklių 4.2. papunktis nurodo, kad žvejyba – tai mėgėjų žvejyba ar limituota žvejyba nuo asmens atvykimo į žvejybą iki žvejybos pabaigos. Apygardos teismo vertinimu, tokia taisyklėse nurodyta sąvoka leidžia daryti išvadą, jog žvejybos faktas nėra išimtinai siejamas su kabliuko su masalu užmetimo į vandenį momentu, tačiau gali būti siejamas ir su parengiamaisiais darbais, kurie būtini siekiant pradėti žvejoti.

Visgi, apygardos teismo vertinimu, šioje byloje žvejybos sampratos atskleidimas nėra esminiu dalyku, nes joje yra pakankamai duomenų – liudytojų L. K., Š. Ž., J. R. parodymai, tarnybinis pranešimas, administracinio nusižengimo protokolas, žemėlapių išrašai ir pan. – kurie tarpusavyje jungiasi tampria logine ir chronologine grandine bei leidžia daryti išvadą, jog A. Z. dar iki jo sulaikymo draudžiamoje vietoje žvejojo, naudodamas spiningą ir taip pažeidė Taisyklių nuostatas.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl A. Z. argumentų dėl neva nenustatyto tikslaus atstumo nuo jo sulaikymo vietos iki nuleistuvų – šios aplinkybės plačiai nagrinėtos pirmosios instancijos teismo, dėl jų teisminio nagrinėjimo metu pasisakė tiek liudytojai, tiek VRAAD atstovas, byloje yra pateikti detalūs žemėlapiai su pažymėta įvykio vieta – šios aplinkybės apygardos teismui nekelia abejonių, kad A. Z. žvejybos metu buvo arčiau kaip 100 metrų žemiau tvenkinio vandens nuleistuvų (užtvankų), o tikslesnio atstumo išmatavimas šios bylos kontekste nėra tikslingas ir (ar) būtinas bei tuo labiau nereiškia išankstinių kaltinančio pobūdžio nuostatų taikymo A. Z. atžvilgiu. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą laikėsi aktyvaus ir nešališko arbitro vaidmens – siekdamas nustatyti objektyvią tiesą atliko procesinius veiksmus, kurie nebuvo atlikti tyrimo stadijoje, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog jis iš tyrimą atlikusios institucijos perėmė kaltintojo vaidmenį.

Šioje apimtyje apygardos teismas pažymi, jog A. Z. apeliaciniame skunde nepasisako dėl jo atžvilgiu skirtos nuobaudos dydžio ar rūšies, taip pat administracinio poveikio priemonės – žvejybos įrankio konfiskavimo skyrimo. Visgi, 210 eurų bauda (ANK 291 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis) su žvejybos įrankio konfiskavimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes (nebuvimą lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių), laikytina ne tik ne per griežta, o būtina nuobauda siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo.

Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis, kuria atmestas A. Z. skundas dėl VRAAD 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, kuriuo A. Z. nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį, yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.