Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Trečiasis asmuo K. G., kuris UAB „Apsaga“ dirba nuo 2015-03-09, palaikė UAB „Apsaga“ priešieškinio reikalavimus, su ieškovo ieškiniu nesutiko. Kadangi su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jis jautėsi materialiai atsakingas dėl 2015 m. gegužės mėn. inventorizacijos metu paaiškėjusio prekių trūkumo, taip pat kadangi laiku apie tai neinformavo vadovybės, sutiko mokėti darbdaviui žalą proporcingai išdirbtam laikui, nors ta proporcija jo teigimu gal ir nėra visai teisinga. 2015-05-28 inventorizacijoje nedalyvavo.

Trečiasis asmuo I. Č., kuri UAB „Apsaga“ dirba nuo 2005-03-02, palaikė UAB „Apsaga“ priešieškinio reikalavimus, su ieškovo ieškiniu nesutiko. Kadangi su ja buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, ji jautėsi materialiai atsakinga dėl 2015-05-28 revizijos metu, kurioje ji dalyvavo, paaiškėjusio prekių trūkumo, taip pat kadangi laiku apie tai neinformavo vadovybės, sutiko mokėti darbdaviui žalą proporcingai išdirbtam laikui. Teikdama paaiškinimus nurodė, kad inventorizacijos toje degalinėje atliekamos maždaug kas mėnesį, ankstesnėse inventorizacijose neatsispindėdavo vis didėjantis prekių trūkumas, apie kurį žinojo degalinės Architektų g. 1K, Šiauliuose, degalinės operatoriai, inventorizacijos buvo daugiau formalios.

Nustatyta, kad ieškovas S. K. 2002 m. kovo 19 d. darbo sutarties pagrindu buvo priimtas dirbti į UAB „Apsaga“ degalinės Pramonės g. 3a, Šiauliuose, operatoriaus-pardavėjo pareigas (9-10 b.l.). Teikdamas paaiškinimus ieškovas nurodė, kad šioje degalinėje buvo apmokomas, vėliau pradėjo dirbti ir iki šiol dirbo degalinėje Architektų g. 1K, Šiauliuose. Su šiuo darbuotoju 2002-03-19 buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kuria ieškovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už įmonės ieškovui patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą (11 b.l.). Negalima sutikti su ieškovo atstovės teiginiais, kad tai, kad šioje sutartyje nurodyta degalinės vieta Pramonės g. 3a, Šiauliuose, reiškia, kad ši visiškos materialinės atsakomybės sutartis negalioja faktinei ieškovo darbo vietai degalinėje Architektų g. 1K, Šiauliuose. Negalima susieti darbuotojo įsipareigojimų darbdaviui su pradine jo darbo vieta, kai pats ieškovas pripažino, kad jis jau daug metų faktiškai dirba operatoriumi-pardavėju degalinėje Architektų g. 1K, Šiauliuose, jam patikėta tausoti UAB „Apsaga“ materialines vertybes ir imtis priemonių nuostoliams išvengti; laiku pranešti įmonės administracijai apie aplinkybes, gresiančias jam perduotų materialinių vertybių saugumui; tvarkyti jam perduotų materialinių vertybių apskaitą, rengti ir teikti prekines pinigines ataskaitas apie šių vertybių kitimą ir likučius; dalyvauti jam perduotų materialinių vertybių inventorizacijose (1-2, 11 b.l.). Ieškovas taip pat pripažino, kad yra supažindintas su UAB „Apsaga“ Naftos produktų operatoriaus-pardavėjo pareiginiais nuostatais, kuriuose yra išvardytos degalinės operatoriaus pareigos (96-100 b.l.). Nepriklausomai nuo to, supažindintas darbuotojas su vidaus darbo tvarkos aktais ar ne, sudaryta darbo sutartis įpareigoja darbuotoją būti lojaliam, dirbti dorai, sąžiningai, tausoti darbdavio turtą ir savavališkai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2008; 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2008, 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2008).

Dėl ieškovo nušalinimo pagrįstumo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 123 str. 1 dalimi jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio; kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais. Kokiais įstatymais remiantis net septynioms dienoms ieškovas skundžiamu 2015-05-28 UAB „Apsaga“ direktoriaus įsakymu Nr. 202 buvo nušalintas, atsakovas nenurodė nei procesiniuose dokumentuose, to nenurodė ir atsakovo atstovas teikdamas paaiškinimus byloje (CPK 177 str., 178 str.). Iš pačio įsakymo turinio (15 b.l.), atsakovo atstovo ir trečiojo asmens M. D. paaiškinimų matyti, kad S. K. nuo darbo remiantis DK 123 str. 1 d. buvo nušalintas vadovaujantis M. D. 2015-05-28 tarnybiniu pranešimu, paties S. K. paaiškinimu. 2015-05-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-05-28 degalinėje Architektų g. 1K, Šiauliuose, kilus įtarimams dėl prekių trūkumo, M. D. pradėjo atsukinėti kameras ir pastebėjęs, kad operatorius-pardavėjas S. K. dirbdamas naktinėje pamainoje 2015 m. balandžio 2, 3, 17, 19 ir 20 dienomis padarė daug vidaus tvarkos pažeidimų (12-13 b.l.). 2015-08-28 paaiškinime S. K. apibendrintai pateikė paaiškinimus, kad tariamai klientai už cigaretes buvo skolingi, kad S. K. vėliau pats apmokėjo skolą, nenurodant nei konkrečių datą nei konkrečių sumų (14 b.l.).

Nesutiktina su ieškovo atstovės teiginiais, kad S. K. neturėjo dalyvauti 2015-05-28 – 2015-05-29 atliktoje inventorizacijoje, kad neturėjo skaičiuoti prekių, kaip pats pripažįsta tokiu būdu atlikinėti savo darbinių funkcijų, kurios yra numatytos darbo ir visiškos materialinės atsakomybės sutartyse. Ieškovą dalyvauti inventorizacijoje, perskaičiuoti prekes ir kasoje pinigus įpareigoja jo darbo pobūdis, jo pareiginiai nuostatai (16.2 p., 16.3 p., 31 p., 32 p., 45 p.) ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis (1 d. d) p.), be to jis pats turėjo būti suinteresuotas dalyvauti patikrinime, kuris buvo susijęs su paaiškėjusia galimai jo neteisėta veika ir iš to kylančia darbuotojo atsakomybe.

Ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą grąžinti jį į darbą jo nušalinimo laikotarpiu, kadangi faktiškai jis tuo metu nebuvo atleistas iš darbo (darbo sutartis su juo nutraukta 2015-06-03), todėl kadangi DK nenumato tokios galimybės (DK 124 str., 300 str.), be to, toks ieškovo reikalavimas faktiškai yra neįgyvendinamas, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo (pareigų) nepagrįstai, jis turi teisę reikalauti, kad įstatymų nustatyta tvarka jam būtų atlyginta žala (DK 123 str. 5 d.). Nors DK tiesiogiai nenurodo kaip tokiu atveju turi būti paskaičiuota žala, tačiau sistemiškai aiškinant DK 204 str. ir 300 str. 4 d. nuostatas tokiu būdu ieškovo paskaičiuotas žalos dydis yra teisingas ir adekvatus (CPK 185 str.). Ieškovas prašo teismo priteisti ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2015-05-28 iki 2015-06-03. Teismui pripažinus, kad ieškovas nuo darbo tuo laikotarpiu buvo nušalintas neteisėtai, ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti jam iš atsakovo užmokestį už tą laikotarpį, todėl atsižvelgiant į atsakovo pateiktas pažymas apie ieškovo darbo užmokestį, į ieškovo darbo sutarties nuostatas dėl darbo laiko, atsižvelgiant į faktiškai ieškovo turėtas dirbti 5 darbo dienas nušalinimo laikotarpiu jam iš atsakovo priteistina 124,90 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą.

Nors 2015-05-28 tarnybinis pranešimas nėra įstatyminis pagrindas nušalinti ieškovą nuo darbo, tačiau jis kartu su ieškovo, šalių atstovų ir trečiųjų asmenų (įskaitant M. D.) paaiškinimais, vaizdo ir kita bylos medžiaga yra svarbus sprendžiant klausimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrįstumo. UAB „Apsaga“ degalinės vadovas M. D. tarnybiniame pranešime nurodė, kad jis tikrino videoįrašus, kuriuose matyti, kad 2015-04-02 ieškovas įsileido pašalinį asmenį, pardavė cigarečių pakutį, paskui padarė kvito anuliavimą ir 5 val. 53 min. S. K. suskaičiavus kasą, pinigų perteklių už neišmuštas prekes jis pasiima iš kasos ir dedasi į kišenę. Ieškovas teigia, kad tikrai pas jį buvo užėjęs, dabar jau gerai nepamena, sūnus ar jo pusbrolis, kvito anuliavimo ieškovas nepadarė ir šito vaizdo įraše nėra, taip pat pinigų iš kasos, neėmė ir, tai taip pat nėra nufilmuota. Stebint atsakovo teismui pateiktą vaizdo medžiagą (failo pavadinimas 2. 201504020553.avi) matyti kaip iš tiesų nakties metu (nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kaip jį apibrėžia DK154 str. 1 d.) apie 5.53 val. ieškovas S. K. buvo pasišalinęs iš darbo vietos, grįžęs į degalinės patalpas prie kasos per langelį klientui padavė cigarečių pakelį, paėmęs pinigus už kurį, šiuos pradžiai įnešė į kasą, kurios neuždarė (ją M. D. teigimu nuolat laikydavo atidarytą, ko negalima pagal darbo su kasos aparatu taisykles), anuliavo kvitą, jį išmetė, perskaičiavo kasoje esančius pinigus, žinodamas, kad yra filmuojamas, nugara uždengė kasą, tuo metu dešine ranka paėmė telefono ragelį, tuo nukreipdamas dėmesį, ir kaire ranka įsimetė į kišenę dalį iš kasos paimtų metalinių pinigų (105, 131 b.l.). Ieškovo atstovės teiginiai, kad tuo metu kalbėdamas telefonu ieškovas metalinius pinigus išrūšiavo į kasą, niekuo neparemti. Ieškovo pareiginių nuostatų 11 p. įpareigojo ieškovą nepalikti darbo vietos be saugos pultelio (nei iš vaizdo medžiagos nei iš ieškovo paaiškinimų nematyti, kad jis būtų tą padaręs), be to 35 p. įpareigojo ieškovą neužsiiminėti pašaliniais darbais, <...>, darbo vietoje nesinaudoti ryšio priemonėmis ir nebendrauti betarpiškai asmeniniais tikslais.

Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad 2015-04-19 ieškovas padavė pašaliniam asmeniui lemputę ir ją sukeitė su sena lempute, kadangi pačiam nepavyko sandariai užpakuoti, padavė ją kitam kartu atėjusiam pašaliniam asmeniui tą padaryti, po to pasiėmęs įdedą ją į lentyną (12-13 b.l.). Ieškovas pripažįsta, kad toks įvykis iš tiesų buvo, lemputę padavė savo sūnui, nes jo automobiliui perdegė lemputė. Ieškinyje, taip pat stebint vaizdo įrašą ieškovas nurodė, kad pinigus už lemputę vėliau padėjo į kasą, tačiau teikdamas paaiškinimus ieškovas nurodė, kad jis lemputę atpirko ir įdėjo gerą lemputę į vietą, todėl kai vyko inventorizacija, tos lemputės tikrai netrūko, jokios žalos įmonei ieškovas nepadarė. Atsakovo pateikta vaizdo medžiaga (failo pavadinimas 5.04192229 LEMPUTES SUKEITIMAS.avi) patvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Atsakovo atstovo teigimu jokių patikimų duomenų, kad pinigai už šią lemputę būtų buvę padėti į kasą, ieškovas nepateikė, o inventorizacijos apyraše nefiksuotas lemputės trūkumas, nes ieškovas, kaip matyti iš vaizdo įrašo, į gerosios lemputės vietą įstatė senąją (perdegusią) lemputę, neturinčią akivaizdžių neveikimo požymių, kurią gali būti, kad įsigijo atsakovo klientas. Atsakovo atstovo teigimu tokiu būdu ieškovas S. K. akivaizdžiai pasisavino 3,99 Eur vertės turto, pateikiamas degalinės kasos kvitas dėl S. K. atlikto tokios vertės lemputės anuliavimo tą dieną (92 b.l.). Ieškovo paaiškinimų keitimas ir tai, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie pinigų įnešimą į kasą (nenurodė net kiek ir kada tiksliai įnešė) ar apie naujos lemputės pakeitimą (nepateiktas lemputės įsigijimo kvitas ar pan.), verčia abejoti ieškovo paaiškinimais ir, ar tokie darbuotojo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to ieškovo pareiginių nuostatų 19 p. įpareigojo ieškovą neimti prekių savo reikmėms už jas nesumokėjus (kas akivaizdu iš vaizdo įrašo – tiesiog atidavė sūnui naują UAB „Apsaga“ degalinės lemputę atplėšęs naują pakuotę), o 35 punktas įpareigojo neužsiiminėti pašaliniais darbais, <...>, operatorių užtikrinti, kad darbo vietoje nebūtų pašalinių asmenų (nakties metu į degalinę įsileisti du pašaliniai asmenys).

Tiek tarnybiniame pranešime, tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad atliekant patikrinimą 2015-04-20 S. K. ryte apie 6.20 val., įsileidęs klientą, pasiima du cigarečių pakelius, nuskanuoja, paduoda klientui, pasiima pinigus ir įdeda į kasą; klientui išėjus S. K. nemuša cigarečių į kasą ir padaro kvito anuliavimą. Šiuos teiginius atsakovas taip pat grindžia 2015-04-20 dienos ryte stebėjimo kamerų vaizdo įrašu (failo pavadinimas „3. 0420062417.avi“). Šiame vaizdo įraše matyti, jog ieškovas S. K., įsileidęs į degalinę pirkėją, paima iš jo pinigus už dyzeliną ir cigaretes, paima iš lentynos du pakelius cigarečių, jas nuskenuoja, tačiau pardavimo čekio ir nespausdina, o paduoda cigaretes pirkėjui be kvito, o pirkėjui išėjus, nueina užrakinti durų, grįžęs specialiu aparatu patikrina pinigus, įdeda juos į kasą ir atlieka kvito koregavimą/taisymą anuliuodamas tiek dyzelino, tiek 2 cigarečių pakelių skenavimą. Visa tai yra atliekama 2015-04-20 dienos 6:23 val. ryte. Tiek iš atsakovo atstovo ir M. D. paaiškinimų, tiek iš atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų kasos aparato tą dieną užfiksuotų S. K. veiksmų kasos aparatu ataskaitos (87-88 b.l.) matyti, kad kiek vėliau, t.y. tos pačios dienos 6:25 val. ryte, buvo išmuštas/atspausdintas to paties kiekio dyzelino, kuris prieš kelias minutes buvo anuliuotas, pardavimo kvitas, tačiau jau pritaikius nuolaidą 1,63 Eur sumai. Atlikus tokio pobūdžio operaciją, kasoje susidarė pinigų perteklius, lygus anuliuotų 2 cigarečių pakelių kainos ir pritaikytos nuolaidos sumai (pinigai už dyzeliną buvo paimti be nuolaidos). Atsižvelgiant į tai, kad kasoje neatitikimas tą dieną nebuvo fiksuotas, aukščiau minėtų prekių perdavimo pirkėjams metu į kasą įdėti pinigai ieškovo S. K. buvo ir vėl išimti. Tokiu būdu ieškovas S. K. akivaizdžiai pasisavino dar 6,63 Eur. Ieškovas savo teiginių, kad tariamai klientai palikdavo savo personalines degalinės nuolaidų korteles degalinėje ir kad tariamai tokia buvo susiformavusi degalinėje praktika niekuo nepagrindė. Ieškovo pareiginių nuostatų 12.10 p. įpareigoja taikyti klientui nuolaidą tik su klientui priklausančia kortele (draudžiama naudoti kito kliento ar asmeninę nuolaidų kortelę) (97 b.l.).

Tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad tikrinant ankstesnius duomenis (už kovo mėn.), nustatyta, kad 2015-03-01 apie 6.00 val. ryte S. K. atėjus klientui pasiima cigarečių pakelius, nuskanuoja, paduoda klientui, pasiima pinigus, įdeda į kasą, klientui išėjus kvitą anuliuoja, ryte vėl perskaičiavęs kasą perteklių pasiima. Iš teismui pateikiamo vaizdo įrašo (failo pavadinimas „4.03010643.avi“) matyti, kaip ieškovas paima, nuskenuoja bei paduoda pirkėjui per langelį du cigarečių pakelius, paima dalį pinigų iš pirkėjo (popierinėmis kupiūromis), o laukdamas kol pirkėjas atskaičiuos likusią mokėtiną sumą smulkesnėmis monetomis, atsineša į darbo vietą šiukšlių dėžę. Gavęs visą pinigų sumą, juos įdeda į kasos aparatą, uždaro langelį, tačiau kvito pirkėjui neduoda ir atlieka skaičiavimus skaičiavimo mašinėle. Iš tą dieną kasos aparato užfiksuotų operacijų ataskaitos (89-90 b.l.) matyti, jog kaip ir 2015-04-20 dieną, buvo pirmiausia nuskenuotos prekės (dyzelinas ir cigaretės), vėliau jos anuliuotos, o dar po minutės išmuštas/atspausdintas pirkto dyzelino pardavimas su nuolaida. Atsakovo atstovo teigimu taip S. K. akivaizdžiai pasisavino dar 5,06 Eur.

Nors tarnybiniame degalinės vadovo pranešime tai ir nebuvo pažymėta, tačiau peržiūrint didelį kiekį vaizdo įrašų, atsakovo darbuotojo M. D. pastebėta, jog ieškovas padarė ir kitų pažeidimų, kuriuos atsakovas grindžia vaizdo medžiaga. 2015-04-02 vaizdo įraše (failo pavadinimas „1. 04022250.avi“) matyti, jog ieškovo S. K. darbo metu, apie 22 val. 50 min., į degalinės patalpas užeina asmuo, kuriam ieškovas iš po stalo pateikia visą krūvą kasos kvitų, kuriuos tiek S. K., tiek užėjęs asmuo pasikeisdami dėlioja į įvairias krūveles, vėliau atlieka skaičiavimus skaičiavimo mašinėle. Šešioliktą įrašo minutę matyti, jog pašalinis asmuo nusiima striukę ir iš jos išsiima piniginę, iš kurios kiek vėliau išima pinigų banknotą ir paduoda jį ieškovui (žr. vaizdo įrašo 19 min. 24 sek.), kuris juos įdeda į kasą, tačiau kasos aparatu jokia pardavimo operacija nėra įforminama. Tos pačios dienos vaizdo įraše (žiūrėti įrašą nuo 21 min. 05 sek.) užfiksuota, kaip ieškovas atidaro klientų aptarnavimo langelį, nuskenuoja cigarečių pakelį, paduoda jį pirkėjui, paima iš pirkėjo pinigus ir įdeda juos į kasą, atskaičiuoja grąžą ir toliau atlieka operacijas su kasa, ko pasekoje yra atliekamas kvito taisymas, minusuojant nuskenuotą prekę, t.y. pirkėjui perduotą cigarečių pakelį, t.y. atliekamas kvito anuliavimas. Atsakovo atstovo ir teigimu, M. D. teikiant paaiškinimus ir komentuojant vaizdo įrašą tai, kad atliekamas kvito anuliavimas, patvirtina vaizdo įraše matomas išspausdinamas anuliavimo kvitas (jis gerokai mažesnis už įprastą kvitą) bei kasos aparato tą dieną (04.02) užfiksuotų duomenų ataskaita (86 b.l.). Vaizdo įrašo pabaigoje matyti, kaip ieškovas atsisveikina su užėjusiu asmeniu ir išlydi jį iš degalinės. Kitame vaizdo įraše (failo pavadinimas „2. 201504020553.avi“), atliktame kitos degalinės patalpose įrengtos kameros (filmuojama kitu kampu), matyti, kaip ieškovas tą pačią pamainą, apie 5 val. 53 min. ryto, grįžta į degalinės patalpas iš lauko, pro langelį aptarnauja vieną klientą, po ko užrakina degalinės patalpas ir pradeda skaičiuoti kasoje esančius pinigus (žr. įrašą nuo 1 min. 25 sek.), o jau suskaičiavęs juos, kasoje buvusį pinigų perteklių už neišmuštas cigaretes, geležinėmis monetomis įsideda į kišenę (kalbėdamas telefonu) ir išeina į sandėlį pasidėti pinigų (žr. įrašą nuo 10 min. 15 sek.). M. D. teigimu toks veikimo būdas reikalingas tam, kad užklupus netikėtam patikrinimui, pas ieškovą kišenėje nebūtų aptikta pinigų, nes tokių turėti operatoriui-pardavėjui griežtai draudžia darbo su kasa taisyklės. Atsakovo atstovas pažymi, kad tokiu būdu ieškovas S. K. akivaizdžiai pasisavino 2,35 Eur.

Ieškovas nei ieškinyje, nei teikdamas paaiškinimus nei komentuodamas teismo posėdžio metu stebėtus vaizdo įrašus neneigė, kad tai jis filmuotas savo darbo vietoje degalinėje, esančioje adresu Architektų g. 1K, Šiauliuose. Mano, kad buvo neteisingai apkaltintas nesąžiningumu ir pinigų neįnešimu į kasą, neteisėtais kvitų anuliavimais ir neteisingai pritaikytomis nuolaidomis ir pinigų pasisavinimu. Ieškovas 2015-05-28 raštu parašė paaiškinimą tik dėl vieno atvejo, kai buvo iš kliento paėmęs ir į kasą įnešęs daugiau pinigų, negu reikėjo, nes neturėjo naktį atiduoti grąžos (14 b.l.). Tačiau atsakovo teismui pateikta tiek vaizdo medžiaga, tiek S. K. darbo su kasa kvitai, kuriuose daugybę kartų daryti taisymai, apie kuriuos ieškovas neinformuodavo savo vadovo, rodo ką kitą. Ieškovo dėstomi teiginiai, kad jis neva nesisavino už pirkėjams parduotas cigaretes ir kitas prekes paimtų pinigų, nedarė kvitų anuliavimo, klientams išėjus netaikydavo nuolaidų, neatitinka tikrovės.

Be teismo jau minėtų ieškovo pareiginiuose nuostatuose nurodytų pareigų, kurias pažeidė ieškovas, reiktų pažymėti ir nuostatų 12.1 p. pareigą visas operacijas apskaityti elektroniniu kasos aparatu vadovaujantis „Elektroninių kasos aparatų naudojimo taisyklėmis“ bei 12.6 p. pareigą darbuotojui informuoti degalinės vadovą (šiuo atveju M. D.) apie klaidingas operacijas, įvestas į kasos aparatą, parašyti paaiškinimą ir tik degalinės vadovui leidus įvesti atitaisymo operacijas. Ieškovas, kaip asmuo, kuriam patikėtos materialinės vertybės, kuris dirba su kasa ir su kuriuo yra pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, ne tik turėjo būti susipažinęs su minėtomis taisyklėmis, bet ir kitais jo darbinę veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (LR Konstitucijos 7 str. 3 d.).

Ieškovui buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti tiek 2015-05-28 (paaiškėjus jo darbo drausmės pažeidimams), tiek visą nušalinimo laikotarpį, tiek visą 2015-06-03 dieną (iki 16.30 val.), kai S. K. ir direktoriaus G. B. pokalbio metu jam duotas galutinis terminas pateikti paaiškinimus (95 b.l.). Kad tokį rašytinį reikalavimą ieškovas gavo 2015-06-03 rytinio pokalbio su direktoriumi UAB „Apsaga“ buveinėje metu patvirtino liudytojas V. M.. Nors ieškovas atsisakė pasirašyti tokį rašytinį reikalavimą, tačiau tai neatleido jo nuo pareigos tokius paaiškinimus pateikti darbdavio nurodytu terminu. Toks terminas įvertinant tai, kad ieškovui apie kilusius įtarimus dėl galimų jo pažeidimų tapo žinoma jau 2015-05-28, teismo vertinimu buvo pakankamas apgalvoti, pasikonsultuoti su teisininkais ir pateikti konkrečius paaiškinimus dėl visų paaiškėjusių pažeidimų.

Įvertinęs bylos medžiagą, ieškovo, šalių atstovų ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovas padarė eilę darbo drausmės pažeidimų, be to, atliko ne vieną veiksmą, galimai atitinkantį turto pasisavinimo ir sukčiavimo požymius, tuo šiurkščiai pažeisdamas darbo pareigas ir prarasdamas darbdavio UAB „Apsaga“ pasitikėjimą juo, yra visos ieškovo drausminės atsakomybės sąlygos: t.y. nustatyti konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė (absoliučią daugumą neteisėtų veiksmų ieškovas darė sąmoningai). Darbdavio teisė kokia tvarka jis nori ginti savo pažeistas teises, t.y. jam nėra privaloma kreiptis į policiją ar prokuratūrą, jeigu jis mano, kad darbuotojo atleidimas ir žalos išsiieškojimas civiline tvarka yra pakankamas jo teisių gynybos būdas. Todėl visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad ieškovas S. K. teisėtai ir pagrįstai UAB „Apsaga“ 2015-06-03 įsakymu buvo atleistas pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p. (CPK 185 str.). Todėl ieškovo reikalavimas dėl atsakovo UAB „Apsaga“ 2015-06-03 įsakymo „D. S. K. atleidimo iš užimamų pareigų“ Nr. 210 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atmetus tokį ieškovo reikalavimą, atmestini ir kiti susiję reikalavimai dėl ieškovo grąžinimo į darbą ir dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2015-06-03 iki 2015-06-08 priteisimo ieškovui iš atsakovo.

Ieškovas ieškiniu prašo teismo priteisti jam iš atsakovo 13,42 Eur turtinės žalos ir 300,00 Eur neturtinės žalos. Ieškinyje nurodė, kad dėl neteisėto ir neteisingo nušalinimo ir dėl atleidimo iš darbo kaip drausminės nuobaudos taikymo jam sutriko sveikata, nebegalėjo užmigti, buvo pažemintas kolegų akyse, nes už akių buvo vadinamas nesąžiningu, visiems tapo žinomas jo atleidimo iš darbo straipsnis, nes šito neslėpė UAB „Apsaga“ administracija (5 b.l.). Ieškovas labai išgyveno, kodėl staiga tapo nereikalingas savo darbdaviui, kuriam ištikimai ir sąžiningai dirbo 13 metų, labai dėl to jaudinosi ir nervinosi, nes nesijautė kaltas, taip ir nesužinojo, už kokį šiurkštų drausmės pažeidimą jį atleido iš darbo, jam apie tai niekas nepranešė. Ieškovas kreipėsi į gydytoją, jam buvo nustatytas sveikatos sutrikimas, išrašyti nervų sistemą veikiantys ir depresinę būklę mažinantys vaistai XANAX ir SOMNOLS, už kuriuos sumokėjo 13,42 Eur, kuriuos prašo priteisti kaip turtinę žalą.