- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-32-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00964-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- G. T., I. M., N. R., K. J.
- Ieškovas
- AB „Lytagra“
- Advokatai
- Gvidas Byčius, Vaiva Neverdauskienė
- Kategorijos
- 16.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Vaivai Neverdauskienei, atsakovams G. T., I. M., N. R. ir K. J., atsakovų atstovui advokatui Gvidui Byčiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. T., I. M. ir N. R. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-19-670/2011 pagal ieškovo AB „Lytagra“ ieškinį atsakovams I. M., N. R., K. J., G. T. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas AB „Lytagra“ patikslintu ieškiniu (b.l. 139-143, t.I) prašė priteisti iš atsakovų 58.178,65 Lt žalai atlyginti, t.y. iš I. M. – 16.035 Lt, N. R. – 15.830 Lt, K. J. – 10.690 Lt, G. T. – 15.623,65 Lt, priteisti iš atsakovų I. M., N. R., K. J. ir G. T. solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010-02-10 tarp AB „Lytagra“ ir AB „Lytagra“ Jurbarko parduotuvės darbuotojų I. M., N. R., K. J. buvo sudarytos darbo sutartys. Tarp AB „Lytagra“ ir G. T. darbo sutartis buvo sudaryta 2010-03-29. Darbuotojai V. M., N. R., I. M., K. J. ir G. T. yra pasirašę 2010-02-03 kolektyvo visiško materialinės atsakomybės sutartį. Pagal sutarties 5.2 punktą, priėmus naują darbuotoją, jis (naujas darbuotojas) pasirašo visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir nurodo atėjimo į kolektyvą datą. G. T. į darbą buvo priimtas 2010-03-29. 2010-04-03 G. T., kaip materialiai atsakingas asmuo, kartu su kitais asmenimis pasirašė inventorizacijos akte, todėl jau tuo metu žinojo apie materialinės atsakomybės sutartį ir savo atsakomybės ribas. 2010-04-03 Jurbarko parduotuvėje buvo atlikta inventorizacija. Trūkumų nebuvo rasta. Su inventorizacijos aktu ir aprašu pasirašytinai buvo supažindinti visi materialiai atsakingi asmenys: N. R., I. M., K. J. ir G. T.. 2010-06-24, ryšium su AB „Lytagra“ parduotuvės vadovo K. M. atleidimu iš darbo, parduotuvėje atlikta prekių atsargų inventorizacija, kurioje dalyvavo už materialines vertybes atsakingi asmenys, išskyrus V. M. ir K. J., kurie buvo nedarbingi. Po 2010-06-24 atliktos prekių atsargų inventorizacijos, buvo gauta iš materialiai atsakingų asmenų pastabų, todėl 2010-07-10 buvo atliktas pakartotinis konkrečių prekių pozicijų patikrinimas. Darbuotojai sudarytoms komisijoms pretenzijų nereiškė, rastų materialinių vertybių trūkumo po papildomo patikrinimo ir perrūšiavimo iš esmės neginčijo. Galutinis materialinių vertybių trūkumas buvo 70924,65 Lt. Dalį žalos, t.y. 12740 Lt, geranoriškai atlygino K. M., todėl 58178,65 ieškovas prašė išieškoti iš materialiai atsakingų asmenų – I. M., N. R., K. J. ir G. T..
Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. sprendimu (b.l. 61-66, t.II) ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad atsakovai I. M., N. R., K. J., G. T. dirbo AB „Lytagra“. Atsakovai, išskyrus atsakovą G. T., neneigė, jog buvo pasirašę darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartį, tačiau nurodė, kad nebuvo supažindinti su jos esme. 2010 m. vasario 3 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartyje yra parduotuvės vadovo K. M., bei V. M., N. R., I. M., K. J. ir G. T. parašai. Nors atsakovas G. T. prašė pripažinti, kad 2010 m. vasario 3 d. sudaryta Darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartis jam negalioja, nes jis nežino kada ir kokiomis aplinkybėmis ją pasirašė, teismas atmetė atsakovo argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teismas laikė, kad atsakovas G. T. prie visiškos materialinės atsakomybės sutarties prisijungė tik vėliau. Kadangi atsakovų atliekamos funkcijos AB „Lytagra“ buvo susijusios su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, tai, teismo nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, galėjo būti sudaryta darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. O ta aplinkybė, kad vidaus darbo tvarkos taisyklėse neįtvirtintas pareigybių sąrašas, nedaro tos sutarties negaliojančia. Nors atsakovai nurodė, kad 2010-04-03 atlikta AB „Lytagra“ Jurbarko parduotuvės inventorizacija buvo tik „popierinė“, tačiau teismas sprendė, jog atsakovai prisiėmė visišką atsakomybę dėl inventorizacijos rezultatų teisingumo, nes 2010-04-03 inventorizacijos aprašą Nr.2 pasirašė materialiai atsakingi asmenys: K. M., I. M., K. J., N. R., ir stebėtojas G. T.. Apraše nebuvo įtrauktas materialiai atsakingas asmuo V. M., nes ji tuo laikotarpiu turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Inventorizacijos metu trūkumų ar pertekliaus nustatyta nebuvo. Atsakovas G. T., pradėdamas eiti vadybininko pareigas, turėjo įsitikinti, kad tikrai trūkumo ar pertekliaus nėra. Ant inventorizacijos aprašo atsakovas pasirašė ir vertybes priėmė, tokiu būdu prisiėmė ir atsakomybę. 2010-06-23 inventorizacijos metu nustatyti trūkumai ir pertekliai buvo pakartotinai pertikrinti. Teismas sprendė, kad žala turi būti atlyginta, nes nei vienas iš atsakovų nesikreipė dėl kitų atsakovų neteisėtų veiksmų ir neįrodė kitų atsakovų kaltės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 71-76, t.II) atsakovas G. T. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-03-21 sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo G. T. priteista 15.623,65 Lt žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos – 460,25 Lt žyminio mokesčio, 953 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą, 32,25 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų. Teismas iš esmės neišsprendė 2010 m. vasario 3 d. darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutarties galiojimo atsakovo G. T. atžvilgiu klausimo. Sutarties 5.1. punkte numatyta: „Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos...“, 5.2. punktas numato: „... priėmus naują darbuotoją - jis pasirašo tą sutartį ir nurodo atėjimo į kolektyvą datą“. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad 2010 m. vasario 3 d. darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartyje prie atsakovo parašo nėra nurodyta data. Todėl teismas nenustatė, nuo kada atsakovo G. T. atžvilgiu įsigaliojo minėta sutartis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad 2010-04-03 atsakovas nebuvo pasirašęs 2010 m. vasario 3 d. darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutarties, todėl jam negali būti taikoma materialinė atsakomybė už žalą, kurios dydis apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 3 d. iki 2010 m. liepos 10 d. 2010-04-03 inventorizacijos apraše Nr.2 atsakovas G. T. nurodytas stebėtoju, o tarp išvardintų materialiai atsakingų asmenų jo nėra. Kadangi neaišku, nuo kada atsakovo atžvilgiu įsigaliojo visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nėra galimybės nustatyti, už per kurį laikotarpį ieškovui padarytą žalą atsakovas yra materialiai atsakingas, todėl materialinės atsakomybės sutartis laikytina negaliojančia atsakovo atžvilgiu. Teismas neįvertino, jog 2010 m. vasario 3 d. darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartis neatitinka DK reikalavimų. DK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, - darbo tvarkos taisyklėse, suderinus su darbuotojų atstovais. AB „Lytagra“ kolektyvinės sutarties nėra, darbo tvarkos taisyklėse konkrečių darbų ir pareigų sąrašo, kuomet gali būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, taip pat nėra, ką 2011-03-07 teismo posėdžio metu patvirtino personalo vadovė A. S. F.. Atsakovas G. T. nuo 2010-03-29 iki 2010-06-23 dirbo AB „Lytagra“ vadybininku. Atsakovo pareigybės aprašymas nebuvo sudarytas, darbo funkcijos niekur nėra apibrėžtos. Atsakovo darbo funkcijos nebuvo tiesiogiai susijusios su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu. Todėl 2010 m. vasario 3 d. darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartis negalioja jo atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino vien darbuotojų padarytus materialinės atsakomybės sutarties pažeidimus ir visiškai neįvertino, nemotyvavo dėl ieškovo įsipareigojimų pagal 2010 m. vasario 3 d. darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartį vykdymo. Teismas neįvertino, kad ieškovas pažeidė darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutarties 3.1.1. punktą - nevykdė įsipareigojimo sudaryti kolektyvui būtinas sąlygas vertybių išsaugojimui. AB „Lytagra“ Jurbarko parduotuvėje nuolat trūko darbuotojų, parduotuvės teritorijoje neįrengtos stebėjimo kameros, o signalizacija yra tik patalpose ir įjungiama tik po darbo valandų. To pasėkoje Jurbarko parduotuvėje buvo sunku sukontroliuoti visus pirkėjus, apsisaugoti nuo vagysčių. Apie blogas darbo sąlygas, esančias parduotuvėje, nuolat buvo sakoma AB „Lytagra" vadovybei. Teismas neįvertino atsakovų ir liudytojų parodymų prieštaringumo. 2011-03-07 teismo posėdyje buvęs parduotuvės vadovas K. M. paaiškino: „Buvo užfiksuota vagystė, kai iš kiemo dingo vata. Net ir po vagystės įmonė nesistengė gerinti apsaugos. Buvo prašyta, kad lauke būtų įrengta aklina tvora ir signalizacija“. Tuo tarpu generalinis direktorius A. B. 2011-03-07 teismo posėdyje melagingai paaiškino, kad anksčiau neturėjo nusiskundimų dėl prekių sandėliavimo, kad lauke sandėliuojamas tik berūšis metalas. Jo teiginius paneigia tai, kad iš lauko aikštelės prieš kurį laiką buvo pavogta vata. Teismas minėtų prieštaravimų nepašalino. Teismas neįvertino, kad ieškovas pažeidė sutarties 3.1.5. punkte numatytą įsipareigojimą - užtikrinti kolektyvui sąlygas, būtinas savalaikei perduotų materialinių vertybių apskaitai vesti. Parduodamos prekės pirmiausia būdavo ranka surašomos į tam tikslui užvestą sąsiuvinį, o PVM sąskaitos-faktūros išrašomos vėliau. Todėl sužinoti tikruosius prekių likučius buvo sudėtinga. Esant tokiai darbdavio prekybos nustatytai ir pripažintai tvarkai, galėjo įsivelti įvairių klaidų. Liudytoja R. Š., dirbanti ieškovo bendrovėje vyr. buhaltere, 2011-03-07 teismo posėdyje pripažino, kad Jurbarko parduotuvėje kasos aparatas nebuvo sujungtas su sistema, todėl mušant į kasą pinigų sumą, parduodama prekė automatiškai nenusirašydavo iš Navision sistemos. Iš sistemos prekę vėliau nurašydavo I. M. arba K. M., išrašydami PVM sąskaitas-faktūras. Suvesti duomenis į sistemą iš karto, pardavus kiekvieną prekę, nebuvo galimybės, nes nebuvo reikalingo skaičiaus kompiuterių. Apie šiuos prekybos taisyklių pažeidimus Jurbarko parduotuvėje ieškovas žinojo, tačiau nesiėmė jokių priemonių šiems pažeidimams pašalinti. Teismas neįvertino, kad ieškovas pažeidė sutarties 3.1.3. punkte numatytą įsipareigojimą - nustatyti kaltus asmenis dėl nuostolių padarymo ir juos patraukti atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Tą patvirtina generalinio direktoriaus A. B. parodymai 2011-03-07 teismo posėdžio metu: „Nesikreipėme į policiją dėl baudžiamosios bylos, nes valdyboje nusprendėme kreiptis civiline tvarka“. Ieškovas visų pirma turėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų nustatytas kaltas asmuo, tačiau atsisakė tai daryti. Tokiu būdu ieškovas grubiai pažeidė savo įsipareigojimą, tačiau teismas šio pažeidimo taip pat neįvertino, nepagrįstai ir neteisėtai materialinę atsakomybę perkėlė darbuotojams.
Skundžiamame sprendime visiškai nepasisakyta dėl materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, numatytų DK 246 straipsnyje. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Materialinės atsakomybės taikymo ypatumas yra tai, kad atsakomybės sąlygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija darbo įstatymuose nenustatyta. Ieškovas aukščiau nurodytų materialinės atsakomybės sąlygų viseto neįrodė, todėl teismas turėjo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
Teismas 2010-04-03 inventorizacijos akto rezultatų patikimumą ir teisingumą vertino formaliai, neanalizuodamas atsakovų ir liudytojų nurodytų aplinkybių. Aplinkybę, jog 2010-04-03 inventorizacija realiai nevyko, buvo „popierinė“, patvirtina atsakovės I. M., atsakovo N. R., liudytojo K. M. ir G. T. parodymai teismo posėdžių metu bei ta aplinkybė, kad 2010-04-03 neva atliktos inventorizacijos metu nebuvo rasta jokių trūkumų ar pertekliaus. 2011-03-07 teismo posėdžio metu liudytoja L. T. paaiškino, kad atliekant tikrą inventorizaciją „praktikoje labai retai pasitaiko, kad nebūtų trūkumo ar pertekliaus“, netgi ieškovo atstovas paaiškino: „Praktiškai negali būti, kad nėra jokio trūkumo“. Spręsdamas dėl inventorizacijos aktų patikimumo, teismas taip pat neįvertino, kad 2010-06-24 atliktos inventorizacijos metu buvo nustatytas cinkuotos skardos perteklius, o 2010-07-10 atlikus pakartotinę inventorizaciją, šio trūkumo jau nebebuvo (atsakovės I. M. parodymai 2011-02-24 teismo posėdžio metu). Teismas turėjo tinkamai atsižvelgti į šią aplinkybę bei įvertinti, kad inventorizacijų metu galėjo įsivelti ir daugiau panašaus pobūdžio klaidų, turinčių įtakos ieškovui padarytos žalos dydžiui. Skundžiamame sprendime neįvertinta aplinkybė, kad 2010-04-03 inventorizacija buvo dalinė, o 2010-06-24 - pilna. Nesiaiškinta, ar 2010-04-03 tariamos inventorizacijos metu buvo inventorizuotos prekės, kurių trūkumai nustatyti 2010-06-24 inventorizacijos metu. Tai papildomai kelia abejonių laikotarpio žalos dydžiui apskaičiuoti teisingumu, kadangi 2010-06-24 inventorizacijos metu nustatyti trūkumai galėjo susidaryti ir prieš 2010-04-03 tariamą inventorizaciją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 90-92, t.II) atsakovai I. M. ir N. R. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-03-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko laiko teismo sprendimą nepagrįstu. Teismas neanalizavo įrodymų, patvirtinančių DK 246 straipsnyje nustatytas darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygas, netyrė ieškovo prievolės pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, neatsižvelgė į tai, kad materialinės vertybės nebūtų pasisavintos ar iššvaistytos, jeigu pats ieškovas nebūtų pažeidęs materialinės atsakomybės sutarties nuostatų. Ieškovą ir atsakovus siejo darbo teisiniai santykiai, su jais buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl turėjo būti taikomos DK 246 straipsnio ir 255 straipsnio 3 punkto nuostatos. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų kaltės formą, rūšį ir laipsnį, kitas svarbias aplinkybes, galėjo spręsti ar sumažinti ieškovui iš atsakovų priteistinos žalos atlyginimą (DK 257 straipsnio 5 dalis). Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad atsakovai (darbuotojai) kreipėsi į darbdavio atstovą (parduotuvės vadovą K. M.) dėl netinkamų darbo sąlygų bei galimai atsiradusių trūkumų, teismas tai pripažino, tik sprendime nurodė, kad į policiją pastarasis nespėjo kreiptis, nes buvo atleistas), todėl teismo argumentas, kad atsakovai neinformavo vadovybės apie trūkumus, yra nepagrįsti. Vadovybės paskirtas parduotuvės vadovas buvo atsakovų tiesioginis viršininkas ir jie tinkamai informavo jį apie trūkumus. Administracijai anksčiau jau buvo pranešta apie darbuotojo K. J. pastebėtus darbo tvarkos pažeidimus išduodant prekes klientams, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Be to paaiškėjo, kad pagrinde trūkumai susidarė dėl plėvelės, metalo ir padangų trūkumo, o kaip tik su šiomis prekėmis ir dirbo K. J.. Teismas visiškai nepaisė DK 256 straipsnio nuostatų, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, tačiau konkrečių darbų bei pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o jai nesant - darbo tvarkos taisyklėse, suderintose su darbuotojais. Tokių dokumentų ieškovas nepateikė, nors pareiga įrodyti ieškinį tenka kaip tik ieškovui. Teismas gi apsiribojo nuostata, kad tai nedaro sutarties negaliojančia. Teismas visiškai neanalizavo ieškovo pateiktos 2010-02-03 darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutarties. Teismui buvo pateikta sutartis iš trijų lapų, kurių turinys sunkiai siejasi tarpusavyje, pasirašytas tik paskutinis lapas. Tačiau sutarties pirmame puslapyje nurodyta, kad sutartį sudaro darbdavys ir kolektyvas, o trečiame lape- pasirašo darbdavys, kolektyvo vadovas, kolektyvo nariai. Kolektyvo vadovas K. M. pirmame lape iš vis neminimas, kai tuo tarpu kitų darbuotojų pavardės įrašytos. Sutarties sąlygos turi būti aptartos, o ne automatiškai visa atsakomybė perkeliama darbuotojams. Apeliantų nuomone, darbdavys nevykdė tinkamai savo prisiimtų įsipareigojimų, nesudarė darbui tinkamų sąlygų. Kolektyvui patikėtos materialinės vertybės buvo saugomos ne tik uždarose patalpose, bet ir kiemo teritorijoje. Tačiau niekur nėra stebėjimo kamerų, o signalizacija yra tik patalpoje ir tik po darbo valandų. Anksčiau jau buvo įvykdyta vagystė, tačiau po jos niekas nepasikeitė. Parduotuvėje yra dvi prekybinės salės (po 210 kv. m.) , trys sandėliai (450kv. m., 240 kv. m., 40kv.m.), kieme ( apie 1000 kv.m.) taip pat laikomos materialinės vertybės, parduotuvės plotas didelis ir kartais dirbant dviem pardavėjams, vienas kito kontrolė negalima. Šias sąlygas puikiai žinojo darbdavys. Teisme buvo nurodyta, kad anksčiau buvo vagystė, tačiau po jos niekas nieko nekeitė ir toliau nesudarė tinkamų sąlygų normaliam darbui. Todėl darbdavys nesilaikė sutarties 3.1.2 p., 3.1.9 p. reikalavimų. Tai, kad darbdavys nesirūpino tvarkingu patikrinimu, gali būti traktuojamas kaip tam tikros atsakomybės prisiėmimas ir darbdaviui, t.y. vien todėl žala turi būti sumažinta. Teismas visiškai nesiaiškino nuostolių skaičiavimo mechanizmo. Ieškovas prašo atlyginti ne tik prekių savikainą, bet ir įvairius mokesčius, planuotą pelną, nors būna atvejų, kai prekę parduoti neįmanoma ta kaina, tenka nukainuoti ar nurašyti. Teismas atmetė atsakovų prašymą įpareigoti ieškovą pateikti duomenis bent dėl pagrindinių trūkstamų prekių kainos, kuria buvo įsigytos prekės. Tiek DK, tiek sutartis numato, kad žala nustatoma atskaičius nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas. Šių aplinkybių teismas netyrė, o ieškovas tokių duomenų ir nepateikė. 2010-07-10 atlikus prekių perrūšiavimą buvo nustatytas trūkumas, todėl pagal ieškovo pateiktą visiškos materialinės atsakomybės sutartį ieškovas nurodymą išieškoti žalą turi priimti per vieną mėnesį, tačiau po 2010-07-10 iki tol, kol buvo gauti teismo procesiniai dokumentai, atsakovams nieko nebuvo žinoma. Civilinis ieškinys kilo iš darbo santykių, o šiose bylose darbuotojai yra silpnesnioji šalis, todėl teismas privalėjo būti aktyvus tiriant įrodymus ir visas abejones spręsti atsakovų naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 98-100, t.II) ieškovas AB „Lytagra“ prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog prekių trūkumai galėjo susidaryti ir prieš 2010-04-03 tariamą inventorizaciją. Atlikus 2010-06-24 inventorizaciją ir po jos esant materialiai atsakingų asmenų pretenzijoms dėl kai kurių neatitikimų, 2010-07-10 buvo atliekama pakartotinė inventorizacija, siekiant tiksliai nustatyti esamus trūkumus. Pakartotinės inventorizacijos metu buvo atsižvelgta į visas materialiai atsakingų asmenų pastabas dėl galimų prekių neatitikimų, inventorizacijos rezultatai ištaisyti ir tokiu būdu nustatytas galutinis prekių trūkumas bei perteklius. Apeliantų argumentai dėl inventorizacijos netikslumų, jog „galėjo įsivelti ir daugiau panašaus pobūdžio klaidų“, dėl tam tikrų prekių rastų trūkumų, kurie pakartotinai buvo perskaičiuoti ir ištaisyti vykdant 2010-07-10 inventorizaciją, nesudaro pagrindo teigti, jog galutiniai inventorizacijos metu atlikti apskaičiavimai buvo klaidingi. Nepagrįstu laiko argumentą, kad sprendime visiškai nepasisakyta dėl materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Ieškovo teigimu, byloje nustatyta materialiai atsakingų asmenų darbo santykių buvimas; reali žala pagal inventorizacijos duomenis; žala nustatyta einant atsakovams darbo pareigas, kurios buvo tiesiogiai susietos su jų darbo funkcijų vykdymu; nustatyta neteisėta atsakovų veika - netinkamas pareigų, numatytų 2010-02-03 darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartyje, vykdymas. Pripažinti 2010-02-03 visiškos materialinės atsakomybės sutartį negaliojančia atsakovo G. T. atžvilgiu nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra. G. T. į darbą buvo priimtas 2010-03-29. 2010-04-03 inventorizacija buvo atliekama ryšium su G. T. priėmimu į darbą. Atlikus 2010-04-03 inventorizaciją, prekes perdavė anksčiau dirbantys darbuotojai: K. M., I. M., K. J. ir N. R.. Prekes priėmė: K. M., I. M., K. J., N. R. ir G. T.. Atsakovas G. T., priimdamas prekes, jau buvo pasirašęs 2010-02-03 visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir būtent jos ir atliktos inventorizacijos pagrindu, jis tapo materialiai atsakingas už priimtas prekes nuo 2010-04-03. Teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą priteisti visus patirtus tiesioginius nuostolius, apskaičiuotus pagal prekių savikainos įsigijimo kainą, įskaitant transportavimo išlaidas bei pridėtinės vertės mokestį. Žalos atsiradimo terminas yra nustatytas ir aiškus. 2010-04-03 inventorizacijos metu trūkumų rasta nebuvo, todėl ankstesnių laikotarpių duomenys nėra tiesiogiai susiję su šių materialiai atsakingų asmenų atsakomybe, kadangi žala atsirado būtent atsakovų atliekamų darbo funkcijų metu, laikotarpiu nuo 2010-04-03 iki 2010-07-10. Apeliantas G. T. nepagrįstai nurodo, jog ieškovas buvo patvirtinęs ir nustatęs prekių pardavimo/užrašymo į neva tam tikslui užvestus sąsiuvinius, tvarką. Tokie argumentai prieštarauja liudytojų A. B., G. S., R. Š., D. B. parodymams, be to, skunde apeliantas pats vėliau nurodo, jog tokią sistemą įsivedė patys darbuotojai. Argumentai, jog kasos aparatas nebuvo sujungtas su buhalterine Navision sistema, neeliminuoja atsakovų kaltės dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo, kadangi jie visi privalėjo užtikrinti tinkamą materialinių vertybių apskaitos vedimą - organizuoti kiekvienas asmeniškai savo darbą taip, jog visos išduotos/parduotos prekės būtų apskaitytos, elgtis apdairiai, reikalaujant kitų kolektyvo narių tinkamai vykdyti savas pareigas, išrašyti PVM sąskaitas-faktūras ir pan.
Atsiliepime į atsakovų I. M. ir N. R. apeliacinį skundą (b.l. 102-103, t.II) atsakovas G. T. nurodo, kad sutinka su atsakovų apeliaciniu skundu ir jį palaiko, prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovai G. T., I. M. ir N. R. prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, o ieškovo atstovė – apeliacinius skundus atmesti. Atsakovas K. J. prašė spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini dalinai.
CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo pateikė tik atsakovai G. T., I. M. ir N. R., todėl teisėjų kolegija sprendžia tik dėl šių atsakovų atžvilgiu priimto teismo sprendimo dalies pagrįstumo bei teisėtumo.
Atsakovo G. T. argumentus, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsprendė 2010 m. vasario 3 d. darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutarties galiojimo atsakovo G. T. atžvilgiu klausimo, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šis atsakovas kaip kolektyvo narys pradėdamas dirbti AB „Lytagra“ Jurbarko parduotuvėje buvo sudaręs Darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartį, dėl ko, nustačius materialinių vertybių trūkumą AB „Lytagra“ Jurbarko parduotuvėje, yra pagal tokią sutartį ir DK 256 str. atsakingas darbdaviui, t.y. ieškovui. Taigi pirmosios instancijos teismas paminėtą klausimą iš esmės išsprendė.
Įvertinusi atsakovo G. T. apeliaciniame skunde ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nurodytas aplinkybes, kodėl, šio apelianto nuomone, 2010 m. vasario 3 d. darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartis negalioja jo atžvilgiu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog su atsakovu G. T. kaip su kolektyvo nariu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Šis atsakovas tokią sutartį pasirašė (b.l. 16-18, t. I). Tai, kad jis pasirašydamas nenurodė sutarties pasirašymo datos, nereiškia, kad jis neišreiškė valios sudaryti tokią sutartį. Vertinant, nuo kada tokia sutartis jo atžvilgiu galioja, reikėtų atsižvelgti į tai, kada buvo atlikta susijusi su jo pradėjimu dirbti kolektyve materialinių vertybių inventorizacija. Už tas materialines vertybes, kurios pagal 2010 04 03 inventorizacijos duomenis buvo patikėtos kolektyvui, bei tas, kurios buvo AB „Lytagra“ Jurbarko parduotuvėje gautos po šios inventorizacijos iki trūkumų nustatymo 2010 06 24, atsakovas G. T. yra atsakingas kartu su visais kitais Darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartį sudariusiais asmenimis.
Nepagrįstais teisėjų kolegija pripažįsta ir atsakovo G. T. argumentus, jog jis buvo priimtas dirbti vadybininku, jo darbo pobūdis nebuvo tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu. Šis atsakovas 2010 07 02 savo paaiškinime AB „Lytagra“ generaliniam direktoriui nurodė, kad jis faktiškai dirbo darbą , susijusį su pardavimais, pirkėjų aptarnavimu (b.l. 34, t. I).
Atsakovas G. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame sprendime visiškai nepasisakyta dėl materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, numatytų DK 246 straipsnyje, t.y. ar yra materialinei atsakomybei taikyti nustatytos visos būtinos sąlygos : 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.
Sutikti su tokiais paminėto apelianto teiginiais negalima. Pirmosios instancijos teismas, nors ir aiškiai nepasisakė atskirai dėl kiekvienos iš paminėtos sąlygos, sprendime šias sąlygas iš esmės aptarė, pripažino, kad reali žala ieškovui buvo padaryta, tą patvirtina 2010 07 10 inventorizacijos metu nustatytas AB „Lytagra“ Jurbarko parduotuvėje buvęs materialinių vertybių už 70924,65 Lt trūkumas, kad atsakingi už tai yra šios parduotuvės darbuotojai, tarp jų ir visi atsakovai, kuriuos su ieškovu siejo darbo santykiai ir kurie nesiėmė visų priemonių materialinėms vertybėms išsaugoti. Taip pat teismas sprendime nurodė, jog atsakovai neįrodė, kad dėl padarytos žalos nėra jų kaltės.
Apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė aplinkybes, kaip ieškovas paskaičiavo žalos dydį, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstais. Teismas vertino, kad žalą sudaro ieškovo paskaičiuoti nuostoliai, kurie susidarė parduotuvėje nustatytu prekių trūkumu laikotarpiu nuo 2010 04 03, kada buvo atlikta paskutinė inventorizacija, iki 2011 07 10, kada kitos inventorizacijos metu nustatytas trūkumas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo padarytu įvertinimu. Ta apeliantų nurodyta aplinkybė, kad 2010 04 03 inventorizacija nebuvo atlikta tinkamai, jų aiškinimu buvo „ tik popierinė“, ką patvirtino ir inventorizacinės komisijos pirmininkas AB „Lytagra“ komercijos direktorius G. Š., apklaustas liudytoju (b.l. 48-49., t. II), patiems apeliantams sutikus su šios inventorizacijos metu nustatytais faktais, negali būti vertinama kaip turėjusi esminės reikšmės žalos dydžiui nustatyti.
Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime konstatavo, jog atsakovai neįrodė, kad dėl padarytos žalos nėra jų kaltės. Su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies. Kada prarandamas turtas, kurį darbuotojai yra paėmę savo žinion pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, darbuotojų kaltė yra preziumuojama, t.y. jie laikomi kaltais, kol įrodo savo nekaltumą. Nagrinėjant bylą, apeliantai, o taip pat ir kiti darbuotojų kolektyvo nariai, pasirašę visiškos materialinės atsakomybės sutartį, nurodė visą eilę aplinkybių, kurios, jų nuomone, leidžia pripažinti, jog dėl ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimo nėra jų kaltės, tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip pagrįstai apeliaciniuose skunduose teigia atsakovai, tokių aplinkybių visiškai nevertino.
Išnagrinėjusi atsakovų apeliacinius skundus, teisėjų kolegija vertina, kad remiantis byloje pateiktais įrodymais yra pagrindas pripažinti, jog dėl žalos ieškovui padarymo yra kalti ir atsakovai G. T., I. M. bei N. R., ir ieškovas (AB „Lytagra“ administracija), kurie nepilnai įvykdė 2010 02 03 Darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vieni kitiems, ieškovo kaltė yra netgi žymiai didesnė.
Taip vertindama teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovai G. T., I. M. bei N. R. jau iškart po materialinių vertybių trūkumų nustatymo rašytuose paaiškinimuose ieškovui nurodė, kad šie trūkumai greičiausiai atsirado dėl vieno iš kolektyvo darbuotojų – K. J. nesąžiningumo, taip pat darbuotojų trūkumo parduotuvėje. Tuo metu dirbusį parduotuvės vadovą K. M. jie buvo informavę apie tai dar iki trūkumų paaiškėjimo. Šią aplinkybe pripažino liudytoju apklaustas K. M.. Tačiau šie atsakovai tokioje situacijoje nepasinaudojo jiems Darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutarties 2.1.4 p. suteikta teise reikšti prašymus dėl kolektyvo nario nušalinimo, jei jie mano, kad kuris nors kolektyvo narys neužtikrina vertybių išsaugojimo.
Buvęs kolektyvo vadovas K. M. be to paaiškino, kad vagystė buvo pastebėta 2010 m. gegužės pabaigoje, t.y. likus mėnesiui iki jo išėjimo iš darbo, buvo atliekamas tyrimas, apklausiami darbuotojai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas AB „Lytagra“ vadovas A. B. paaiškino, kad įmonės valdyba nutarė nesikreipti į policiją dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, žalos atlyginimo klausimą išspręsti civiline tvarka. Toks ieškovo sprendimas nesikreipti dėl galimai įvykdytų vagysčių iš parduotuvės labai didele dalimi užkirto kelią atsakovams G. T., I. M. bei N. R. pasiekti, kad būtų nustatyti konkretūs asmenys, kalti dėl nuostolių padarymo tyčia, kas jiems pagal Darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutarties 2.1.4 p. būtų pagrindu atleisti juos nuo nuostolių atlyginimo. Tai teisėjų kolegijai leidžia vertinti, kad ieškovas neįvykdė esminio savo įsipareigojimo sudaryti kolektyvui būtinas sąlygas vertybių išsaugojimui.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 257 str. 5 d. leidžia teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovas, būdamas informuotas apie galimas vagystes, nesiėmė priemonių tokiems faktams ištirti, pripažįsta, jog atsakovai G. T., I. M. bei N. R. savo tiesioginį vadovą K. M. informavę apie įtarimus apie vykdomas vagystes, yra kalti dėl ieškovo patirtų nuostolių tik labai nedidele dalimi. Todėl yra pagrindas mažinti iš jų priteistiną žalos atlyginimą iki 15 procentų ieškovo reikalaujamų priteisti iš kiekvieno šių atsakovų sumų.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sumažina iš atsakovų I. M., N. R. ir G. T. priteistą žalos atlyginimą, dėl ko iš dalies pakeičia Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą.
Iš dalies pakeisdama Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą, teisėjų kolegija palieka nepakeistas šio teismo sprendimo dalis, kurios nesusijusios su atsakovais G. T., I. M. bei N. R., o su šiais atsakovais susijusias sprendimo dalis išdėsto naujai, nurodydama sumažintas priteisto žalos atlyginimo sumas, taip pat naujai paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Palikdama nepakeistą atsakovo K. J. atžvilgiu priimto sprendimo dalį teisėjų kolegija patikslina, kad 32,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos ne ieškovui AB „Lytagra“, o į valstybės biudžetą, t.y. taip, kaip nurodyta Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 03 21 sprendimo motyvuojamojoje dalyje.
Iš atsakovės I. M. ieškovui AB „Lytagra“ priteistina žalai atlyginti 2405,25 Lt, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos nuo 2010 09 27 iki sprendimo visiško įvykdymo, ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 72,16 Lt žyminis mokestis bei 143 Lt advokato pagalbai apmokėti ieškovo turėtų išlaidų.
Iš atsakovo N. R. ieškovui AB „Lytagra“ priteistina žalai atlyginti 2374,50 Lt, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos nuo 2010 09 27 iki sprendimo visiško įvykdymo, ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 71,24 Lt žyminis mokestis bei 143 Lt advokato pagalbai apmokėti ieškovo turėtų išlaidų.
Iš atsakovo G. T. ieškovui AB „Lytagra“ priteistina žalai atlyginti 2343,55 Lt, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos nuo 2010 09 27 iki sprendimo visiško įvykdymo , ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 70,30 Lt žyminis mokestis bei 143 Lt advokato pagalbai apmokėti ieškovo turėtų išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinys, pareikštas atsakovams I. M., N. R. ir G. T., atmestinas.
Atsakovas G. T., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 3025,00 Lt išlaidų jį atstovavusio advokato pagalbai apmokėti. Proporcingai ieškovo nepatenkintų reikalavimų daliai atsakovui G. T. iš ieškovo priteistinos 2570 Lt turėtos tokios išlaidos.
Iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį atsakovų I. M., N. R. ir G. T., iš ieškovo proporcingai atmestų reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteistinos 82,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme išlaidos.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkina atsakovų I. M., N. R. ir G. T. apeliacinius skundus, šiems atsakovams priteistinos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai (po 85 procentus) jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. atsakovų I. M., N. R. ir G. T. sumokėto paduodant apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalys, o atsakovo G. T. dar ir advokato, atstovavusio šį atsakovą apeliacinės instancijos teisme, pagalbai apmokėti turėtos išlaidos.
Priteisdama šalims bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 88, 92, 93 ir 98 straipsniais.
Atsakovas G. T., paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 512 Lt žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 469 Lt. Todėl iš ieškovo jam priteistina žyminio mokesčio dalis, paskaičiuota nuo privalomo mokėti žyminio mokesčio dalies, o per daug sumokėto žyminio mokesčio dalis – 43 Lt – šiam atsakovui grąžintina (CPK 87 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Iš dalies pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo dalis, kuriomis: 1) priteista ieškovui AB „Lytagra“ iš atsakovo K. J. 10690,00 Lt žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, 460,25 Lt žyminis mokestis, 953,00 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą; 2) grąžintas ieškovui 287,00 Lt žyminis mokestis; 3) panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – K. M. turto ir piniginių lėšų areštas, palikti nepakeistas.
Patikslinti, kad 32,25 Lt (trisdešimt du litai ir 25 centai) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovo K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) priteistos į valstybės biudžetą, o ne ieškovui. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).
Likusią Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„Ieškinį atsakovams I. M., N. R. ir G. T. atžvilgiu tenkinti iš dalies.
Priteisti iš I. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui akcinei bendrovei „Lytagra“ (į.k. 133370289) žalai atlyginti 2405,25 Lt (du tūkstančius keturis šimtus penkis litus ir 25 centus) , 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2010 09 27 iki sprendimo visiško įvykdymo, 72,16 Lt (septyniasdešimt du litus ir 16 centų) žyminį mokestį bei 143 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų.
Priteisti iš N. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui akcinei bendrovei „Lytagra“ (į.k. 133370289) žalai atlyginti 2374,50 Lt (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt keturis litus ir 50 centų) , 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2010 09 27 iki sprendimo visiško įvykdymo, 71,24 Lt (septyniasdešimt vieną litą ir 24 centus) žyminį mokestį bei 143 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų.
Priteisti iš G. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui akcinei bendrovei „Lytagra“ (į.k. 133370289) žalai atlyginti 2343,55 Lt (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt tris litus ir 55 centus) , 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2010 09 27 iki sprendimo visiško įvykdymo, 70,30 Lt (septyniasdešimt litų ir 30 centų) žyminį mokestį bei 143 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atsakovams I. M., N. R. ir G. T. atmesti.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lytagra“ (į.k. 133370289) atsakovui G. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 2570 Lt (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt litų) advokato, atstovavusio šį atsakovą pirmosios instancijos teisme, pagalbai apmokėti turėtų išlaidų.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lytagra“ (į.k. 133370289) 82,25 Lt (aštuoniasdešimt du litus ir 25 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).“
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lytagra“ (į.k. 133370289) atsakovei I. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 409 Lt (keturis šimtus devynis litus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lytagra“ (į.k. 133370289) atsakovui N. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 404 Lt (keturis šimtus keturis litus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lytagra“ (į.k. 133370289) atsakovui G. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 1943 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt tris litus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (399 Lt žyminį mokestį ir 1543Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti).
Grąžinti atsakovui G. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 43 Lt (keturiasdešimt tris litus) per daug sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą. (Žyminis mokestis sumokėtas 2011 04 18 AB „Lietuvos paštas“ Tauragės centriniame pašte).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.