Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiosios K. Č. atstovui pagal įstatymą A. K., įgaliotam atstovui advokatui Edmundui Jankaičiui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Č., 2018 metų sausio – lapkričio mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dukros K. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – rankomis, telefono įkroviklio laidu, diržu sudavė nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas – galvą, nugarą, šonus, kojas ir tuo (duomenys neskelbtini) dukrai K. Č. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis 2018 m. sausio 3-4 d. apie 01-02 val., tiksliau nenustatytu laiku, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsigulęs į lovą šalia miegoti susiruošusios (duomenys neskelbtini) dukros K. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), liesdamas jos nuogas kojas, kišdamas ranką po marškinėliais ir glostydamas jos krūtinę, kišdamas ranką po šortais ir graibydamas nukentėjusiajai už užpakalio, tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metų (duomenys neskelbtini) dukrą K. Č.

Be to, jis 2018 m. vasario mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, apie 14-15 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, lovoje ant pilvo gulinčiai (duomenys neskelbtini) dukrai K. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), kišdamas ranką po marškinėliais, kišdamas ranką už kelnių juosmens pro užpakalį iki lytinių organų, suspausdamas nukentėjusiosios užpakalį, sakydamas „(duomenys neskelbtini)“, tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metų dukrą K. Č..

Be to, jis 2018 m. lapkričio mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 26 d., tiksliau nenustatytą dieną, apie 12-13 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios savo dukros K. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), būkle dėl (duomenys neskelbtini), panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – nustūmė K. Č. ant lovos-sofos, jai pagriuvus ant sofos-lovos ir klūpint nugara į jį, ranka užėmė jos burną, užlaužė ir laikė abi jos rankas už nugaros, lietė jos krūtinę, numovė jos apatines kelnaites, prispaudė savo kojomis nukentėjusiosios blauzdas, kad nekentėjusioji negalėtų pasipriešinti, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarydamas kraujosruvas abiejose krūtyse, abiejuose žąstuose ir dilbiuose, ir įvedęs savo lytinį organą į nukentėjusiosios K. Č. makštį, lytiškai santykiavo su (duomenys neskelbtini) K. Č. prieš jos valią.

Be to, jis 2018 metų sausio-lapkričio mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dukros K. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu naudodamas fizinį smurtą ir taip sukeldamas (duomenys neskelbtini) dukrai K. Č. fizinį skausmą, 2018 m. sausio 3-4 d. apie 01-02 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2018 metų vasario mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, apie 14-15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tvirkindamas jaunesnę negu šešiolikos metų dukrą K. Č., 2018 m. lapkričio mėnesį, ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 26 d., tiksliau nenustatytą dieną, apie 12-13 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išžagindamas (duomenys neskelbtini) dukrą K. Č., gimusią (duomenys neskelbtini), padarė nukentėjusiajai K. Č. laikino pobūdžio psichikos sutrikimą – potrauminį streso sutrikimą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl visų byloje nagrinėjamų įvykių, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Liudytoja I. E. parodė, kad D. E. yra jos sūnus. Sūnus jai pasakė, kad K. bandė išprievartauti jos tėvas. Sūnus su K. draugavo. Paskui sūnus pasakė, kad K. tėvas nebandė išprievartauti, o ją išprievartavo. Sūnus sakė, kad kai prievartavo, tėvas jai į burną kišo megztinį, kad nešauktų, suplėšė kelnes. Ji nuėjo pas socialinę darbuotoją į (duomenys neskelbtini) centrą ir pranešė, ką sužinojo. Tai buvo 2018 m. gruodžio mėnesį, po išprievartavimo buvo praėjusios dvi savaitės.

Ji iš pradžių netikėjo dėl P. Č. galimų veiksmų, bet paskui pradėjo tikėti, nes K. labai pasikeitė: pasidarė pikta, nervuota, kai tėvas paskambindavo, ji iš karto puldavo ant jos šaukti: „tu tėvą palaikai, o ne mane“.

Ji su K. vyko pas (duomenys neskelbtini), pas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mėnesį vėl važiuos. Jai teikiama (duomenys neskelbtini) pagalba, kad ji geriau miegotų, kad išsipasakotų.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 2 dalimi, teismas perskaitė (duomenys neskelbtini) liudytojos A. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus. 2019-03-06 liudytoja A. D. parodė, kad K. Č. yra gera jos draugė. Su K. jos mokosi nuo (duomenys neskelbtini) klasės, artimesnės draugės yra nuo rugsėjo mėnesio. Ji žino, kad K. tėvas mušė ir išžagino. Ji žino, kad K. labai bijo savo tėčio, matė ant jos kojos mėlynes, K. bandydavo jas nuslėpti. Kai paklausdavo apie mėlynes K., ji atsakydavo, jog nugriuvo ar susitrenkė. Ji sakydavo, kad jei negrįš laiku namo, negrįš pavalgyti, tai bus blogai, ją aprėks. Tuo pačiu momentu pasakė, kad ją tėvas išžagino. K. apie išžaginimą pasipasakojo, kaip suprato, tą pačią dieną po įvykio. Tą dieną, kai sužinojo apie išžaginimą, jai parašė K., nurodydama, jog reikia skubiai susitikti. Kai jos susitiko, K. ir papasakojo, kad ją išprievartavo tėvas. K. tuo momentu lyg ir nieko nejautė, o paskui pratrūko ir pradėjo verkti. Ji K. nieko neklausinėjo, tik paėmė į glėbį ir guodė. Tada K. jai papasakojo, kad tėtis ją ir muša. Sakė, kad ją mušdavo laidu per nugarą, per kojas, mušdavo be priežasties. Tą dieną, kai K. jai papasakojo apie išprievartavimą, ji matė ant K. kelnių, ties klynu, kraujo. Kai apie tai pasakė K., ji atsakė, jog susirgo moteriškomis bėdomis. K. su tėčiu nesutardavo. Mano, kad K. pasipasakojo jai apie smurtą, apie išžaginimą todėl, kad ja pasitikėjo arba reikėjo su kažkuo pasikalbėti. K. pasakė, kad ji niekam apie tai nesakytų (2 t., b. l. 16–17).

2018-12-13 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Buto kambaryje stovi miegamasis lova-kampas. Apžiūrėjus minėtą lovą – kampą, ant jos pastebima balsva, neaiškios kilmės dėmė, nuo kurios paimtos dvi nuoplovos (1 t., b. l 28–37).

Iš 2019-02-20 Specialisto išvados Nr. 140-(304)-IS1-910 matyti, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova Nr. 2, padarytos 2018-12-13 apžiūrint įvykio vietą, rasta spermos, netinkamos asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b. l. 46–47).

2018-12-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1739/2018 (04) nurodyta, kad K. Č. nustatytas mergystės plėvės surandėjęs plyšimas rodo, kad su ja galėjo būti atlikti lytiniai santykiai į makštį seniau negu prieš dvi savaites iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. Į tai nurodo sugijęs mergystės plėvės plyšimas. Su K. Č. negalimas lytinis aktas į makštį nepažeidžiant mergystės plėvės. Nukentėjusiajai kraujosruvos abiejuose krūtyse, abiejuose žastuose ir dilbiuose padarytos bukais kietais daiktais apytikriai prieš 2–3 savaites iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 54–55).

2019-01-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 95/2019 (04) nurodyta, kad K. Č. du ovalo formos randai nėra būdingi traumai suduodant smūgius pakrovėjo ar elektros laidu. Minėti randai galėjo atsirasti dėl odos ir poodžio židininių uždegiminių pakitimų, galimai, užgijus odos pūliniams seniau negu prieš 2 mėnesius iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. K. Č. kūne nėra randų, kurie galėjo būti padaryti suduodant smūgius pakrovėjo laidu (1 t., b .l. 61).

Ekspertas J. S. paaiškino, kad nukentėjusiąją K. Č. apžiūrėjo 2018 m. gruodžio 14 d. Mergystės plėvės sugijimui reikalingos apytikriais dvi savaitės laiko. Apžiūros metu gruodžio 14 d. rastas visiškai sugijęs mergystės plėvės plyšimas. Tai rodo, kad lytinis aktas, pažeidžiant mergystės plėvę, buvo atliktas neanksčiau kaip prieš dvi savaites. Galėjo būti ir seniau mergystės plėvė pažeista. Kada paskutinį kartą ji turėjo lytinius santykius, neturint duomenų, nėra galimybės nustatyti. Kad 2018 m. lapkričio 26 d. galėjo nebebūti mergystės plėvės, nėra galimybės pasisakyti tuo klausimu.

Papildomo apžiūrėjimo metu nugaros dešinėje pusėje rasti du ovalo formos pilkšvi, neryškūs randai. Randų kilmės dabar nėra galimybės nustatyti. Buvo pažeista oda, ar buvo koks nors pūlinys, galėjo ir dėl kokios nors ligos atsirasti odos pažeidimas. Išvados 1 punkte parašyta, kad randai galėjo atsirasti seniau negu prieš du mėnesius. Du mėnesiai reikalingi odos pažeidimų užgijimui.

Nustatytos kraujosruvos nedidelių matmenų, vien iš kraujosruvų formos negalima konkrečiai pasakyti, kokiais daiktais jos padarytos, bet, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jos galėjo būti padarytos spaudžiant ar suduodant smūgį rankų pirštais. Kraujosruvos krūtyse irgi galėjo būti padarytos rankų pirštais.

Iš 2019 m. balandžio 2 - gegužės 13 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-61/2019 matyti, kad nukentėjusiajai K. Č. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai ar psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Įvertinus jai būdingus atminties ypatumus (atminties veikla nesutrikusi, tačiau, atgamindama visų įvykių kontekstą, ji gali painiotis, o atminties spragas užpildyti įspūdžiais ir vertinimais), taip pat praeinantį nuo įvykių laiką, K. Č. pasakojimas gali stokoti nuoseklumo, tikslumo. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti K. Č. parodymais. Negauta duomenų, jog K. Č. siektų sąmoningai kerštauti įtariamajam ir išsigalvotų įtarimus. Nagrinėjamų įvykių metu K. Č. galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų esmę (jos žinios lytiškumo tema yra paviršutiniškos, stokojančios tikslumo, tačiau pakankamos, jog ji galėtų suprasti laisvanoriškų lytinių santykių pobūdį ir reikšmę bei atskirtų juos nuo seksualinės prievartos). Įtariamojo veiksmams K. Č. priešinosi tiek, kiek galėjo, atsižvelgus į jos amžių, priklausomą santykį nuo įtariamojo (jis yra šeimos narys) ir turimų žinių paviršutiniškumą (atsikalbinėdavo įtariamajam, pasišalindavo iš įvykio vietos ir, jos žodžiais, vengdavo grįžti namo). Uždelstas K. Č. atskleidimas apie galimai patirtą prievartą atitinka jai būdingas savybes (emocinį nebrandumą ir konkretesnį mąstymą), turimų žinių apie seksualinės prievartos reikšmę paviršutiniškumą, santykio su galimu smurtautoju pobūdį (šeimos narys) bei sutrikusį santykį su mama (paauglė ja nepasitiki). Psichikos sutrikimų, dėl kurių K. Č. nebūtų galėjusi suprasti su ja galimai atliktų veiksmų esmės, nekonstatuota. Padidintas polinkis fantazuoti K. Č. nenustatytas – vaizduotės produkcijos su realybe ji nepainioja. Nukentėjusiajai konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – potrauminis streso sutrikimas F43.2, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl visų byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 146–156).

Iš Gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. Č. gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas – P. Č. (1 t., b. l. 100).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo sitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo P. Č. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Tai materiali nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstama veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-699/2017). Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodymų patikrinimo metu nukentėjusioji K. Č. parodė, kad tėtis ją dažnai mušdavo, tai darydavo (duomenys neskelbtini) į savaitę. Dažniausiai mušdavo pakrovėjo laidu, rankomis. Ji sėdėjo kambaryje ant kedės. Tėtis priėjęs jai sudavė kumščiu į dešinę ranką, po to į dešinį šoną ( šonkaulius). Tėtis jai sudavė kokį (duomenys neskelbtini) kartų, ji tuo metu jautė skausmą. Toliau tėtis ją iš kėdės nustūmė ant grindų, ji klūpėjo ant kelių (užpakalį buvo padėjusi ant kojų). Tada tėtis priėjęs jai sudavė laidu per kojas kokius (duomenys neskelbtini) kartus, per galvą kokius (duomenys neskelbtini) kartus ir per nugarą kokius (duomenys neskelbtini) kartus. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina kiti įrodymai. Kaltinamasis P. Č. parodė, kad jis dukrai K. Č. yra (duomenys neskelbtini) kartą sudavęs laidu. Liudytoja A. D. parodė, kad K. Č. labai bijojo savo tėčio, matė ant jos kojos mėlynes, K. jai papasakojo, kad tėtis ją muša. 2019 m. balandžio 2 - gegužės 13 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-61/2019 nurodyta, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti K. Č. parodymais, negauta duomenų, jog K. Č. siektų sąmoningai kerštauti kaltinamajam P. Č.. Kaltinamasis P. Č. parodė, kad jis yra dukrai K. Č. vieną kartą sudavęs laidu, daugiau jos nėra mušęs.

Įvertinęs išdėstytų įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad kaltinamojo P. Č. kaltė tyčia nukentėjusiajai K. Č. sukėlus fizinį skausmą įrodyta. Jo nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., kaip ir kvalifikuotina. Teismas kaltinamojo P. Č. parodymus, kad jis dukros K. Č. nemušė, jai susinervinęs dėl jos netinkamo prašymo yra sudavęs vieną kartą laidu, vertina jo gynybos versija siekiant sumenkinti savo neteisėtų veiksmų apimtį.

Pagal BK 153 straipsnyje atsako tas, kas tvirkino jaunesnį kaip šešiolikos metų asmenį. Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant lytinius organus, jį nurengiant, glostant kūną ar jo lytinius organus. Ši veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia. Tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodymų patikrinimo metu nukentėjusioji K. Č. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kartas buvo 2018 m. sausio 3 d. P. Č. bute. Ji miegojo tėčio bute ir jis prie jos lindo. Buvo apie 1-2 valanda nakties. Ji gulėjo nusisukusi, atsigulęs šalia tėtis pradėjo jai glostyti kojas, čiupinėti krūtinę. Ji vilkėjo šortus, maikę, triusikus ir liemenuką. Toliau tėtis tą pačią ranką kišo po šortukais, grubiai graibė užpakalį, ji jautė skausmą.

(duomenys neskelbtini) kartas, kai tėtis prie jos lindo, buvo pas ją namuose adresu (duomenys neskelbtini). Ji buvo mamos kambaryje, gulėjo ant pilvo mamos lovoje, rankose turėjo telefoną. Tėtis, atėjęs į kambarį, atsisėdo šalia, sėdėdamas šalia kišo ranką jai už marškinėlių ties apykakle, įkišo iki užpakalio pradžios. Toliau tėtis, sėdėdamas šalia, ištraukęs ranką iš po marškinėlių, kišo ranką pro kelnių juosmenį ir ranką įkišo iki lytinių organų, liepė (duomenys neskelbtini).

Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina kiti įrodymai. Kaltinamasis P. Č. iš dalies pripažino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes ir parodė, kad jis lovoje apsikabino nukentėjusiąją ir jai pasakė: „Miegosime kaip vyras ir žmona“, taip norėjo pajuokauti. 2018 m. vasario mėn. Z. Č. bute jis dukrai kišo ranką už maikės ir už džinsų, užkišo ranką ir ištraukė, nieko neužčiuopė. 2019 m. balandžio 2 - gegužės 13 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-61/2019 nurodyta, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti K. Č. parodymais, negauta duomenų, jog K. Č. siektų sąmoningai kerštauti kaltinamajam P. Č.

Įvertinęs išdėstytų įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad kaltinamojo P. Č. kaltė 2018 m. sausio 3 d. P. Č. bute ir 2018 m. vasario mėn. Z. Č. bute jam inkriminuotais veiksmais tyčia tvirkinus jaunesnę negu šešiolikos metų dukrą K. Č. įrodyta. Jo dvi atskiros nusikalstamos veikos atitinka Lietuvos Respublikos BK 153 str. 1 d., kaip ir kvalifikuotinos. Teismas kaltinamojo P. Č. parodymus, kad jis dukrą tik apsikabino, jai kišo ranką už marškinėlių ir džinsų juosmens, jog ji nustotų siūbuotis, vertina jo gynybos versija siekiant sumenkinti savo neteisėtų veiksmų pobūdį.

BK 149 straipsnio (išžaginimas) 1 dalis numato atsakomybę tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šio straipsnio 4 dalis numato atsakomybę tam, kas išžagino mažametį asmenį. Lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas abipusiu sutikimu, jei tai darantiems asmenims yra suėję 14 metų, nėra nusikaltimas. Tačiau jei nukentėjusysis dėl psichinės ligos, socialinės brandos ar protinio vystymosi atsilikimo nesuvokia ar ne visai suvokia su juo atliekamų veiksmų pobūdžio ar esmės, padaryta veika vertinama kaip padaryta prieš nukentėjusiojo valią. Lytinis santykiavimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie BK 149 straipsnyje numatyti požymiai yra alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai konstatuoti pakanka bent vieno iš jų.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodymų patikrinimo metu nukentėjusioji K. Č. parodė, kad ji stovėjo savo kambaryje, netoli sofos - lovos, kai į kambarį įėjo tėtis. Tuo metu ji vilkėjo triusikus ir liemenėlę, stovėjo nusisukusi į tėtį nugara. Tėtis ją nustūmė ant sofos – lovos, ji atsiklaupdama nugriuvo ant sofos-lovos, jos rankos buvo virš atlošo. Priėjęs tėtis užlaužė abi rankas už nugaros ir kaire ranka jas laikė. Tuo metu dešine ranka čiupinėjo jos krūtinę. Toliau tėtis, laikydamas rankas, dešine ranka jai nutempė triusikėlius, pats abejomis kojomis - kelėnais užsilipo jai ant kojų ties blauzdomis, nusitempė savo kelnes, pakėlė dešine ranka jos užpakalį ir įkišo savo lytinį organą jai į lytinius organus. Kai tėtis buvo įkišęs savo lytinį organą į jos lytinius organus, jis dešine ranka jai čiupinėjo krūtinę. Kai tėtis įkišo savo lytinį organą į jos lytinius organus, jai skaudėjo, niekas jai prieš tai taip nėra daręs. Be lytinų organų skausmo, jautė skausmą rankoje, buvo mėlynė, nes tėtis per stipriai sugriebė ir spaudė. Kai tėtis įkišo savo lytinį organą, jos triusikėliai buvo kruvini. Kraują pastebėjo po to, kai po įvykio išėjo į lauką ir draugė A. pasakė, kad jos kelnės kruvinos.

Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina kiti įrodymai. 2019 m. balandžio 2 - gegužės 13 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-61/2019 nurodyta, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti K. Č. parodymais, negauta duomenų, jog K. Č. siektų sąmoningai kerštauti kaltinamajam P. Č. Liudytojai M. B., R. M., D. E., A. D. parodė, kad jiems tiesiogiai nukentėjusioji K. Č. pasisakė, jog ją išžagino tėvas P. Č. Liudytoja I. E. parodė, kad ji iš sūnaus D. E. sužinojo, jog jam K. Č. pasisakė apie jos išžaginimą. Kad prieš nukentėjusiąją K. Č. buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina specialisto išvada, jog nukentėjusiajai abiejuose krūtyse, abiejuose žastuose ir dilbiuose rastos kraujosruvos. Specialisto išvadoje Nr. G 1739/2018 (04) nurodyta, kad K. Č. nustatytas mergystės plėvės surandėjęs plyšimas, kas rodo, jog su ja galėjo būti atlikti lytiniai santykiai į makštį seniau negu prieš dvi savaites iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. Iš nukentėjusiosios K. Č. parodymų matyti, jog ji iki jos išžaginimo lytinių santykių neturėjo. Iš Gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. Č. nusikalstamos veikos prieš ją metu buvo (duomenys neskelbtini), jos tėvas – kaltinamasis P. Č.

Įvertinęs išdėstytų įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad kaltinamojo P. Č. kaltė išžaginus (duomenys neskelbtini) dukrą K. Č. įrodyta. Jo nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., kaip ir kvalifikuotina.

Iš 2019 m. balandžio 2 - gegužės 13 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-61/2019 matyti, kad nukentėjusiajai K. Č. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - potrauminis streso sutrikimas F43.2, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl visų byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis P. Č. mušdamas savo (duomenys neskelbtini) dukrą K. Č. laidu jai sukėlė fizinį skausmą, ją tvirkino ir 2018 m. lapkričio mėn. ją išžagino. Savo nusikalstamais veiksmais jis nesunkiai sutrikdė (duomenys neskelbtini) dukros K. Č. sveikatą. Ši jo nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, kaip ir kvalifikuotina.

Kaltinamojo P. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1–2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1–2 dalys).

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-259/2011, 2K-64-303/2018).

P. Č. padarė vieną labai sunkų, tris apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus, jo padaryto labai sunkaus nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui pavojingumo visuomenei laipsnis yra didelis, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, anksčiau nenusikaltęs, yra neišsituokęs, nedirbantis, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) atsilikimas. Jam už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, už labai sunkaus ir apysunkius nusikaltimus skirtinos sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos laisvės atėmimo bausmės, jų dydžius nustatant mažesnius nei straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus nustatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiosios K. Č. įgaliotas atstovas reikšdamas civilinį ieškinį padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 1000 Eur (3 t., b. l. 70–71). Nukentėjusioji K. Č. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes prieš ją kaltinamasis P. Č. padarė nusikalstamas veikas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio svarbu tai, kad K. Č. veikų padarymo buvo (duomenys neskelbtini), dėl to ji buvo labai pažeidžiama, prieš ją tyčia padaryti – vienas labai sunkus ir du apysunkiai nusikaltimai, kurie nukreipti prieš žmogaus seksualinį neliečiamumą. 2019 m. balandžio 2 d. - gegužės 13 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-61/2019 nustatyta, kad nukentėjusiajai K. Č. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – potrauminis streso sutrikimas F43.2, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl visų byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą atsižvelgtina ir į teismų praktiką bylose dėl BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, 2K-392-489/20016, 2K-322-719/2018), taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo P. Č. turtinę padėtį, kuri yra tik patenkinama.

Įvertinus minėtas aplinkybes teismas laiko, kad nukentėjusiosios K. Č. įgalioto atstovo pareikštas civilinis ieškinys yra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl pilnai tenkintinas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiajai K. Č. buvo suteikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus antrinė teisinė pagalba, jai paskirtas advokatas Edmundas Jankaitis. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktą pažymą nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos yra 156 Eur. Šios atstovavimo išlaidos pagrįstos, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo P. Č.

Priimant nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas – iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) paimti pagalvės užvalkalas, šortai, apatinės kelnaitės, popierinė dėžė su dviem tamponais, paimtas P. Č. seilių pavyzdys, saugomi (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini), remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip beverčiai.

Kaltinamajam P. Č. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas ir rašytinį pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais. Teismas laiko, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme P. Č. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – tapo pertekline, nebereikalinga, todėl panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 303 straipsniu, 308 straipsniu, 310 straipsniu,

nusprendžia:

P. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – 20 parų areštu;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiosios tvirkinimo 2018 m. sausio 3-4 dienomis – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiosios tvirkinimo 2018 m. vasario mėn. – laisvės atėmimu 1 metams (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. Č. sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-12-13 iki 2019-02-12.

P. Č. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti jam paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais.

P. Č. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019-11-08.

Iš P. Č. nukentėjusiajai K. Č. priteisti 1000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš P. Č. valstybės naudai priteisti 156 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų atstovaujant nukentėjusiąją K. Č.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pagalvės užvalkalą, šortus, apatines kelnaites, popierinę dėžę su dviem tamponais, P. Č. seilių pavyzdį, saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini), remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.