Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-115-387/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-12-18
Bylos Nr.: 1A-115-387/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-58944-2018-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ernesta Montvidienė, Linas Šiukšta, Algimantas Valantinas
Nuteistasis: P. Č.
Nukentėjusysis: K. Č.
Advokatai: Gediminas Skaistys

Kategorijos

1.2.4.4.2.1Nesunkus mažamečio sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 1 p.)
1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
1.2.7.7Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas (BK 153 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-387/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58944-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.2.2; 1.2.7.7 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,nuteistajam P. Č.,gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Č. ir jo gynėjo advokato A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo P. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį – 20 (dvidešimčiai) parų arešto bausme;

– pagal BK 153 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiosios tvirkinimo 2018 m. sausio 3–4 dienomis – laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 153 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiosios tvirkinimo 2018 m. vasario mėnesį – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

– pagal BK 149 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) metams;

– pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį P. Č. praleido laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. vasario 12 d.

Iš P. Č. nukentėjusiajai K. Č. priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas bei 156 Eur valstybės naudai už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atstovaujant nukentėjusiajai K. Č..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio–lapkričio mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), prieš mažametę dukterį K. Č., gimusią (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą – rankomis, telefono įkroviklio laidu, diržu sudavė jai nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas – galvą, nugarą, šonus, kojas ir tuo mažametei K. Č. sukėlė fizinį skausmą.

2. P. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 3–4 d., apie 1–2 val., tiksliau nenustatytu laiku, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsigulęs į lovą šalia miegoti susiruošusios mažametės dukters K. Č., (duomenys neskelbtini), liesdamas jos nuogas kojas, kišdamas ranką po marškinėliais ir glostydamas jos krūtinę, kišdamas ranką po šortais ir graibydamas nukentėjusiajai už užpakalio, tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metų dukterį K. Č..

3. P. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2018 m. vasario mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, apie 14–15 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, lovoje ant pilvo gulinčiai nepilnametei dukteriai K. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), kišdamas ranką po marškinėliais, kišdamas ranką už kelnių juosmens pro užpakalį iki lytinių organų, suspausdamas nukentėjusiosios užpakalį, sakydamas „žerkis“, tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metų dukterį K. Č..

4. P. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2018 m. (duomenys neskelbtini) mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. (duomenys neskelbtini)., tiksliau nenustatytą dieną, apie 12–13 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios dukters K. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės, panaudojo prieš ją fizinį smurtą – nustūmė K. Č. ant sofos‑lovos, jai pagriuvus ant sofos‑lovos ir klūpint nugara į jį, ranka užėmė jos burną, užlaužė ir laikė abi jos rankas už nugaros, lietė jos krūtinę, numovė jos apatines kelnaites, prispaudė savo kojomis nukentėjusiosios blauzdas, kad nukentėjusioji negalėtų pasipriešinti, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarydamas kraujosruvas abiejose krūtyse, abiejuose žastuose ir dilbiuose, ir įvedęs savo lytinį organą į nukentėjusiosios K. Č. makštį, lytiškai santykiavo su mažamete K. Č. prieš jos valią.

5. P. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio–lapkričio mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieš mažametę dukterį K. Č., gimusią (duomenys neskelbtini), naudodamas fizinį smurtą ir taip sukeldamas mažametei dukteriai K. Č. fizinį skausmą, 2018 m. sausio 3–4 d., apie 1–2 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2018 metų vasario mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, apie 14–15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tvirkindamas jaunesnę negu šešiolikos metų dukterį K. Č., 2018 m. (duomenys neskelbtini) mėnesį, ne vėliau kaip iki 2018 m. (duomenys neskelbtini)., tiksliau nenustatytą dieną, apie 12–13 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išžaginęs mažametę dukterį K. Č., gimusią (duomenys neskelbtini), padarė nukentėjusiajai K. Č. laikino pobūdžio psichikos sutrikimą – potrauminį streso sutrikimą, atsiradusį tiesiogiai dėl visų byloje nagrinėjamų įvykių, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Nuteistasis P. Č. ir jo gynėjas advokatas A. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendį arba sušvelninti paskirtą bausmę.

6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad P. Č. iš dalies savo kaltę pripažįsta tik dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, tačiau neigia padaręs nukentėjusiajai specialisto išvadoje Nr. G1739/2018(04) (t. 1, b. l. 54–55) nustatytus sužalojimus – kraujosruvas abiejose krūtyse, žastuose ir dilbiuose, nes pastarąją mušdavo tik telefono įkroviklio laidu ir kitais daiktais, bet ne bukais kietais daiktais.

6.2. Apeliantų teigimu, visi nuteistajam inkriminuoti seksualinio pobūdžio nusikaltimai pagrįsti tik nenuosekliais, melagingais, iškreiptais nukentėjusiosios parodymais, kurie duoti iš keršto ir kurie yra vaikiškos vaizduotės padarinys.

6.3. Apeliantai nesutinka su nukentėjusiosios parodymais, duotais apie 2018 m. sausio 3–4 d. padarytą nusikalstamą veiką, ir teigia, kad nuteistasis tik gulėjo per liemenį apkabinęs nukentėjusiąją, o pastaroji melagingus parodymus davė kerštaudama, nes prieš šį įvykį nuteistasis ir jo motina V. U. parsivežė ją apsvaigusią nuo alkoholio vieną kartą iš A. (duomenys pakeisti), o kitą kartą iš jos draugo D. E. namų, dėl to ši labai supyko.

6.4. Apeliantai nurodo, kad nukentėjusiosios parodymai apie 2018 m. vasario mėnesį padarytą nusikalstamą veiką taip pat yra pastarosios pykčio išraiška už jai nuteistojo išsakytus priekaištus dėl blogo mokymosi ir prieštaravimą jos draugystei su D. E.. Apeliantų aiškinimu, nuteistasis, užkišdamas ranką už nukentėjusiosios megztinio, tik norėjo pademonstruoti, kaip įkiš jai pagalį palei nugarą, jei ši nenustos kinkuoti.

6.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis neatliko prieš K. Č. ir žaginimo veiksmų, nes jis savo dukterį myli labiausiai iš visų vaikų, ir jam, kaip tėvui, padaryti tokio pobūdžio veiksmus būtų neįmanoma ir nepriimtina.

6.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. Č. neigiamą įtaką darė D. E., su kuriuo ji lankydavosi vyresnių vyrų kompanijose, negrįždavo namo ir ne kartą yra parėjusi namo apsvaigusi nuo alkoholio dar būdama vos 13 metų. Apeliantai teigia manantys, kad, nukentėjusiosios įsivaizdavimu, D. E. yra jos vienintelis, o nuteistasis yra piktadarys, trukdantis įgyvendinti svajonę, todėl jį reikia sunaikinti bet kokiais būdais. Apeliantai neatmeta galimybės, kad nukentėjusioji, būdama nepilnametė, turėjo santykių su D. E., kuris, bijodamas atsakomybės, įkalbėjo nukentėjusiąją apkaltinti P. Č.. Apeliantų teigimu, K. Č. namuose nėra nakvojusi nuo 2 iki 10 kartų. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad yra nesuprantamas D. E. noras draugauti su beveik 10 metų jaunesne mergaite, kuri pagal savo išvaizdą atrodo dar jaunesnė. Nuteistasis ir jo gynėjas kelia versiją, kad D. E. motina I. E. galėjo įkalbėti D. E. apkaltinti P. Č. dukters tvirkinimu, nes būtent ji pirma informavo socialinę darbuotoją apie nagrinėjamą įvykį ir nieko negalėjo paaiškinti apie jos sūnaus keistą draugystę su mažamete.

6.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į nenuoseklius nukentėjusiosios parodymus ir į tai, kad ekspertizės akte ir liudytojų parodymuose nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad K. Č. buvo tvirkinama ir žaginama. Apeliantai cituoja liudytojų M. B. (t. 1, b. l. 189–191), A. B. (t. 1, b. l. 182–184), D. E. (t. 1, b. l. 177–180), Z. Č. (t. 1, b. l. 162–164, 166, 167, 168–170), P. Č. (t. 2, b. l. 30–31) parodymus bei nukentėjusiosios teisme duotus parodymus, kad tėvas yra blogas, neleidžia draugauti su D., pas kurį ji 2 kartus yra nakvojusi; yra vartojusi alkoholį, turėjusi reikalų su policija. Apeliantai nurodo, kad iš visų skirtingiems asmenims pateiktų nukentėjusiosios versijų matyti jos parodymų nenuoseklumas, o tai patvirtina jos norą apkalbėti nuteistąjį, jam atkeršyti ir pakenkti, siekiant atitinkamo tikslo, taip pat jos polinkį fantazuoti, negebėjimą suformuluoti konkrečios ir nuoseklios minties.

6.8. Apeliaciniame skunde taip pat cituojama ekspertizės akto Nr. 103MS-61/2019 išvada, kad K. Č. atminties veikla nesutrikusi, tačiau, atgamindama visų įvykių kontekstą, ji gali painiotis, o atminties spragas užpildyti įspūdžiais ir vertinimais, jos pasakojimas gali stokoti nuoseklumo, tikslumo (t. 1, b. l. 146–156). Apeliantų teigimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. G1739/2018 (04) tik abstrakčiai nurodyta, kad nukentėjusiosios mergystės plėvės surandėjęs plyšimas rodo, kad su ja galėjo būti atlikti lytiniai santykiai į makštį seniau nei prieš dvi savaites iki atliekant teismo medicinos apžiūrą (t. 1, b. l. 54–55), ir toks teiginys neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. vasario 20 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(304)-ISI-910 konstatuota, kad 2018 m. gruodžio 13 d. apžiūrint įvykio vietą rasta spermos, netinkamos asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 45–47). Apeliantai kelia klausimą, ar įvykio vietoje apskritai galėjo būti rasta spermos.

6.9. Apeliantų manymu, kaltinamasis aktas surašytas vadovaujantis vien tik nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais ir skirtingomis liudytojams pateiktomis nukentėjusiosios versijomis, o duomenų, patvirtinančių, kad P. Č. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, susijusias su K. Č. tvirkinimu ir žaginimu, baudžiamojoje byloje nėra. Apeliantai nurodo, kad visi neaiškumai ir abejonės turi būti aiškinami nuteistojo naudai.

6.10. Apeliaciniame skunde, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 5 dalimi, 24 straipsnio 2 dalimi, teisėtumo ir humaniškumo principais, nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismo nuosprendis turėtų būti pakeistas.

6.11. Apeliantai nurodo, kad nuteistasis iš dalies sutinka su jam pareikštu civiliniu ieškiniu, nes pripažįsta naudojęs smurtą laidu, ranka ir pan. prieš nukentėjusiąją K. Č., todėl sutinka atlyginti jai žalą už skausmo sukėlimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. Č. ir jo gynėjas advokatas Gediminas Skaistys prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

2. Skundžiamu nuosprendžiu P. Č. pripažintas kaltu už tai, kad tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metų savo dukterį nukentėjusiąją K. Č. (dvi nusikalstamos veikos), išžagino mažametę K. Č., sukėlė mažametei fizinį skausmą bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios mažametės sveikatą.

Dėl nuteistojo nusikalstamų veikų kvalifikavimo

3. Nesutikdami su skundžiamu nuosprendžiu ir prašydami priimti išteisinamąjį nuosprendį, apeliantai nukentėjusiosios parodymus vertina kaip apkalbas, keršto išraišką ir nurodo, kad nuteistasis nepadarė BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų ir K. Č. netvirkino, jis 2018 m. sausio 3–4 d. tik gulėjo per liemenį apsikabinęs nukentėjusiąją, o 2018 m. vasario mėnesį nuteistasis tik norėjo pademonstruoti, kaip įkiš K. Č. pagalį palei nugarą, jei ši nenustos kinkuoti. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

4. Bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo paprastai tiesioginių įrodymų, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, nebūna, ir pagrindinis įrodymų šaltinis yra būtent nukentėjusiojo parodymai, kurie vertintini kartu su kitais įrodymais (teismo medicinos specialistų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų ar kitų specialistų išvadomis, daiktiniais įrodymais, asmenų, bendravusių su nukentėjusiuoju nepilnamečiu apie patirtą seksualinę prievartą, parodymais ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių jos parodymų nepripažinti įrodymu vien dėl nukentėjusiosios amžiaus ar dėl to, kad jos parodymai nesutampa su nuteistojo parodymais ir jo keliama versija, kad jis nusikalstamų veikų nepadarė, o yra apkalbamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokio pobūdžio bylose nepilnamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumo vertinimas pasižymi tam tikrais ypatumais. Neesminiai netikslumai, nesutapimai nepilnamečio asmens parodymuose paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl jo amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, tačiau tai negali būti pagrindas šiais parodymais netikėti ir vertinti juos kaip nepatikimus įrodymus byloje.

5. Ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje apklausoje, K. Č. detaliai nurodė apie su ja atliktus tvirkinimo veiksmus, paaiškindama, kad apie 2018 m. sausio 3 d., 1–2 val. nakties, kai ji miegojo tėvo namuose, pastarasis (P. Č.) prie jos lindo – lietė kojas ir krūtinę. Viskas prasidėjo nuo to, kad, jai gulint nusisukus, jis pradėjo glostyti koją, čiupinėti krūtinę. Tuo metu ji buvo apsirengusi šortais ir marškinėliais, dėvėjo apatines kelnaites ir liemenėlę, jis lietė krūtinę per liemenėlę, pakišdamas rankas po marškinėliais. Kitas kartas vyko namuose, kuriuose ji gyvena su motina ir broliais. Jai gulint ant pilvo su telefonu, P. Č. pradėjo ją „grabinėti“ – glostė nugarą, paskui, pakišdamas ranką po kelnėmis (džinsais), pradėjo spausti užpakalį; kai spaudė užpakalį, sakė „žerkis“, ranką kišo iki užpakalio pabaigos, lietė užpakalį ir kojas. Kai ji suriko „baik“, tėvas stipriai suspaudė užpakalį (t. 1, b. l. 69–72; t. 3, b. l. 87). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji K. Č. parodė, kad pirmą kartą, tėvo bute jai gulint lovoje nusisukus į sienos pusę, tėvas atsigulė šalia, apkabino ją per juosmenį ir kišo rankas po marškinėliais iki krūtinės, kitą ranką pakišo po šortais ir šiurkščiai graibė užpakalį. Kitą kartą, 2018 m. vasario mėnesį, namuose, kuriuose ji gyveno su motina ir broliais, jai gulint lovoje ant pilvo, tėvas atsisėdo šalia ir užkišo ranką už marškinėlių apykaklės ir kišo iki užpakalio pradžios; paskui ištraukęs ranką iš po marškinėlių, kišo ranką pro kelnių juosmenį iki lytinių organų (t. 1, b. l. 76–89; t. 3, b. l. 3, 88).

6. Viso proceso metu nuteistasis P. Č. neigė prieš nukentėjusiąją atlikęs nusikalstamus seksualinio pobūdžio veiksmus, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis, nors ir interpretuodamas sau palankia linkme, apibūdindamas atliktus veiksmus kaip pajuokavimą, norą sudrausminti nukentėjusiąją, iš esmės neneigė kontakto su nukentėjusiąja abiem pastarosios nurodytais tvirkinimo atvejais. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis pirmosios apklausos metu, kai jam įteiktame pranešime apie įtarimą buvo inkriminuojamas tik K. Č. išžaginimas (t. 2, b. l. 150), savo kaltę dėl šio nusikaltimo neigė, o apie veiksmus ir situacijas, kaip nors susijusias su nukentėjusiosios tvirkinimu, nieko neparodė (t. 2, b. l. 151–152). Tik paskui, kai minėtoje ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. sausio 8 d. atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo ir nuteistasis, nukentėjusioji K. Č. davė parodymus ne tik apie išžaginimą, bet ir tai, kad namuose, kuriuose ji gyvena su motina ir broliais, bei tėvo namuose pastarasis ją tvirkino (t. 1, b. l. 69–72), P. Č. 2019 m. sausio 24 d. apklausoje parodė, kad, norėdamas tik pajuokauti, atsigulė šalia lovoje gulėjusios K. Č., norėjo ją apsikabinti, sakydamas „dabar miegosime kaip vyras ir žmona“; norėdamas apkabinti, padėjo ranką maždaug ties K. Č. krūtine, apkabinti ją norėjo per drabužius, po marškinėliais rankų nekišo. Nuteistasis taip pat parodė, kad už kojos K. Č. sugriebė, bandydamas ją sulaikyti, kad ši po minėtų jo atliktų veiksmų, kurie buvo tik pajuokavimas, neišeitų. Šioje apklausoje nuteistasis parodė ir tai, kad kitu atveju jis susinervinęs pasakė K. Č., kad ši nelinguotų, o jei nenustos taip daryti, tada jis pasiims pagalį ir užkiš jai už nugaros. Norėdamas tai pavaizduoti, sakydamas šiuos žodžius, jis kišo ranką jai už megztinio, o kadangi K. Č. pasilenkė į priekį, jo ranka nuslydo giliau; jis ranką užkišo tarp megztinio ir marškinėlių, jos nuogos nugaros nelietė. Nuteistasis teigė nesugriebęs K. Č. už užpakalio, nesakęs žodžio „žerkis“ (t. 2, b. l. 153–155). Kitose ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose, atliekant parodymų patikrinimą vietoje bei pirmosios instancijos teisme P. Č. apie šias nusikalstamas veikas iš esmės nurodė tokias pat aplinkybes, teigdamas, kad pirmu atveju tik juokavo ir norėjo dukterį apsikabinti, antru atveju – tik užkišo ranką, kad ši nustotų linguoti (t. 2, b. l. 158–159, 162–163, 164–174; t. 3, b. l. 87–88), parodymų patikrinimo vietoje metu bei pirmosios instancijos teisme parodydamas ir tai, kad K. Č. pasilenkus į priekį jis ranką užkišo giliau, iki apačios, už džinsų, iki užpakalio (t. 2, b. l. 164–166; t. 3, b. l. 87–88).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant vien nuteistojo parodymus, neabejotinai galima daryti išvadą apie P. Č. prieš dukterį atliktus neleistino pobūdžio veiksmus, liečiant ją ties krūtine, kišant ranką už kelnių. Tačiau, be aptartų nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymų, baudžiamojoje byloje taip pat yra ir kitų nukentėjusiosios parodymus patvirtinančių įrodymų, iš kurių galima spręsti apie nusikalstamus nuteistojo tvirkinamojo pobūdžio veiksmus, atliktus prieš nukentėjusiąją. Byloje atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. 103MS-61/2019), nukentėjusioji tiesiogiai bendravo su ekspertizę atlikusiomis ekspertėmis, kurioms papasakojo, kad, be išprievartavimo, buvo du atvejai, kai tėvas prie jos lindo. K. Č. teigė, kad tą kartą, kai ji nakvojo tėvo namuose, jis ją grabinėjo jiems miegant lovoje; grabaliojo po drabužiais. Apie kitą tvirkinimo atvejį nukentėjusioji papasakojo, kad tas kartas buvo jos namuose, kai tėvas lindo prie nugaros ir užpakalio; po drabužiais glostė nugarą, kišo ranką, graibė (t. 1, b. l. 146–156; t. 3, b. l. 88). Iš liudytojos R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurių teisingumą ji patvirtino ir pirmosios instancijos teisme, taip pat žinoma, kad ji iš K. Č. sužinojo ir tai, kad anksčiau yra buvę atvejų, kai tėvas ją glamonėjo (t. 1, b. l. 186–187; t. 3, b. l. 80–81). Liudytojas D. E. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad K. Č. jam yra pasakojusi, kad tėvas „lįsdavo ten, kur nereikia“, ir jis suprato, kad taip buvo ne vieną kartą (t. 3, b. l. 81–82). Taigi byloje esantys įrodymai visiškai paneigia P. Č. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas versijas apie pajuokavimą, norą sudrausminti nukentėjusiąją, todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai vertindamas nukentėjusiosios K. Č. parodymus bei kitus juos patvirtinančius įrodymus, pagrįstai pripažino P. Č. kaltu pagal BK 153 straipsnio 1 dalies nuostatas (dvi nusikalstamos veikos) dėl K. Č., kuri nusikalstamų veikų padarymo metu buvo jaunesnė negu šešiolikos metų, tvirkinimo.

8. Byloje esantys duomenys taip pat paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad P. Č. lytiškai nesantykiavo prieš K. Č. valią ir jos neišžagino.

9. Apie šią nusikalstamą veiką nukentėjusioji K. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad, kai ji rengėsi, buvo su apatinėmis kelnaitėmis ir liemenėle, tėvas numovė jai apatines kelnaites, grabinėjo krūtinę, užlaužė rankas, nusimovė savo kelnes ir įkišo lytinį organą į jos lytinius organus; kai tėvas įėjo į kambarį, paėmė už rankų, ji pradėjo cypti. Tada jis paėmė jai už burnos, ji bandė pabėgti, nueiti prie fotelio-kampo, bet paslydo ir, jai klūpint ant fotelio, jis įkišo savo lytinį organą į jos lytinius organus. Po atlikto išžaginimo pasirodė kraujas, kurį, pasak nukentėjusiosios, pastebėjo draugė A., kai po tėvo atliktų veiksmų ji išėjo į lauką su ja susitikti. Apie šį įvykį ji papasakojo draugui D., draugei A. apie išžaginimą nepasakojo (t. 1, b. l. 69–72). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji parodė, kad tėvas prie jos lindo ir ją išprievartavo. Tuo metu ji vilkėjo apatines kelnaites ir liemenėlę, stovėjo nusisukusi į tėvą nugara. Tėvas ją nustūmė ant sofos-lovos, ji atsiklaupdama nugriuvo ant sofos-lovos, jos rankos buvo virš atlošo. Priėjęs tėtis užlaužė abi rankas už nugaros ir kaire ranka jas laikė, o dešine ranka čiupinėjo jos krūtinę. Laikydamas rankas, dešine ranka jis nutempė jai apatines kelnaites, pats abiem kojomis, keliais užsilipo jai ant kojų ties blauzdomis, nusitempė savo kelnes, pakėlė dešine ranka jos užpakalį ir įkišo savo lytinį organą jai į lytinius organus. Kai tėvas buvo įkišęs savo lytinį organą į jos lytinius organus, jis dešine ranka jai čiupinėjo krūtinę (t. 1, b. l. 76–89).

10. Šią nukentėjusiosios parodymų dalį patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Minėtame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-61/2019 taip pat užfiksuotos K. Č. ekspertėms nurodytos su prieš ją atliktu išžaginimu susijusios aplinkybės. Bendraudama su ekspertėmis nukentėjusioji įvykio aplinkybes pasakojo kiek kitaip, nei tai parodė apklausoje, atliktoje ikiteisminio tyrimo teisėjo, teigdama, kad apie išžaginimą papasakojo ne tik D. E., bet ir A. D., tačiau tai nevertintina kaip jos parodymų nenuoseklumas ir nepatikimumas. Liudytoja A. D. paaiškino, kad apie K. Č. išžaginimą ji sužinojo būtent iš pačios nukentėjusiosios pasakojimų, parodydama, kad, jos manymu, tą pačią dieną, kai tai ir įvyko, jai K. Č. pasakė, jog tėvas ją išprievartavo. Daugiau ji K. Č. nieko neklausė, nes ši pradėjo verkti. Šio susitikimo metu, po to, kai K. Č. papasakojo apie išžaginimą, ji pastebėjo ant K. Č. kelnių kraują, bet K. Č. jai pasakė, kad prasidėjo menstruacijos (t. 2, b. l. 16–27; t. 3, b. l. 87). Liudytojas D. E., kuris apie byloje nagrinėjamus įvykius taip pat sužinojo tiesiogiai iš K. Č., parodė, kad iš pradžių jam K. Č. papasakojo, kad ją bandė išprievartauti tėvas, tačiau po kelių dienų ji jam pasakė, kad tėvas ne bandė ją išprievartauti, o išprievartavo (t. 1, b. l. 177–179; t. 3, b. l. 81–82). Liudytoja I. E. taip pat parodė, kad iš pradžių iš sūnaus D. E. sužinojo, kad K. Č. bandė išprievartauti tėvas, o po kelių dienų jai D. E. patikslino, kad tėvas K. Č. išprievartavo. Liudytoja parodė, kad sužinojusi, kad K. Č. motina apie tai nežino, ji apie įvykį papasakojo socialinei darbuotojai (t. 1, b. l. 173–175; t. 3, b. l. 82). Liudytojai M. B., R. M., Z. Č. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad po to, kai I. E. pranešė apie įvykį atitinkamoms tarnyboms, joms K. Č. pati patvirtino, kad ją išžagino tėvas (t. 3, b. l. 78–84).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys objektyvūs duomenys leidžia daryti išvadą, kad K. Č., pasakodama apie nusikalstamų veikų aplinkybes, perteikė savo pačios patirtus išgyvenimus ir jos pasakojimams kiti asmenys įtakos neturėjo. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytoja I. E. galėjo įkalbėti savo sūnų D. E. apkalbėti P. Č. atlikus seksualinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją. Visų pirma vien ta aplinkybė, kad pilnametis D. E. palaikė artimus santykius su nepilnamete K. Č., nesant byloje jokių kitų duomenų apie jo ir jo motinos norą pakenkti nuteistajam, neleidžia daryti išvados apie šių liudytojų įtaką nukentėjusiajai. Nepagrįsta ir tai, kad I. E., vien tik norėdama nuslėpti D. E. draugystę su K. Č., apie kurią buvo žinoma ir kitiems asmenims (K. Č. tėvams, liudytojai M. B. ir pan.), pati kreiptųsi į valstybės instituciją ir taip inicijuotų tyrimą, kuriame apie santykius su K. Č. būtų apklaustas ir D. E..

12. Byloje esantys duomenys neduoda pagrindo daryti išvados, kad K. Č. siekė apkaltinti savo tėvą P. Č. dėl nusikalstamų veikų, kurių jis nepadarė, vien tik siekdama „jį sunaikinti bet kokiais būdais ir įgyvendinti svajonę būti su D. E.“, kaip nurodyta apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. Č. santykiai su tėvu buvo blogi, jis nepritarė jos ir D. E. draugystei, tačiau tuo metu, kai K. Č. buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat, kai jai buvo atliekama teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurią atliekant ji bendravo su ekspertėmis, nukentėjusioji patvirtino, kad tuo metu su D. E. ji artimų santykių nepalaikė, jie išsiskyrė dėl byloje nagrinėjamų įvykių, todėl ši aplinkybė taip pat leidžia daryti išvadą, kad D. E. neturėjo įtakos K. Č. parodymų turiniui. Liudytojas D. E. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad tuo metu kai vyko teismo posėdis, jis su K. Č. nelabai bendravo, senokai su ja matėsi (t. 3, b. l. 81–82).

Žemesnės instancijos teismas

13. Minėtame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, be apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, kad K. Č. atminties veikla nesutrikusi, tačiau atgamindama visų įvykių kontekstą ji gali painiotis, o atminties spragas užpildyti įspūdžiais ir vertinimais, jos pasakojimas gali stokoti nuoseklumo, tikslumo, taip pat konstatuota, kad nukentėjusiajai nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai ar psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Negauta duomenų, kad K. Č. siektų sąmoningai kerštauti P. Č. ir išsigalvoti įtarimus; padidėjęs polinkis fantazuoti K. Č. nenustatytas – vaizduotės sukurtų dalykų su realybe ji nepainioja (ekspertizės akto Nr. 103MS-61/2019 pateiktų atsakymų 1 ir 3 punktai; t. 1, b. l. 156).

14. Nukentėjusiosios K. Č. parodymų neteisingumo nerodo ir tai, jog ji skirtingiems asmenims nurodė skirtingas aplinkybes dėl su ja atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų arba apskritai neparodė apie byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas. Visų pirma, įvertinus K. Č. amžių bei su ja atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, natūralu, kad svetimiems valstybinių institucijų atstovams, su kuriais ji apskritai neatviraudavo (pvz., liudytojai A. B., kuri ir pati pripažino, kad K. Č. su ja nebuvo atvira), ar asmenims, su kuriais, kaip žinoma ir iš pačios nukentėjusiosios parodymų, ji neturėjo artimo ryšio, (pvz., motinai Z. Č.) nukentėjusioji K. Č. nenorėjo ir nedrįso pasakoti apie prieš ją atliktus tėvo veiksmus iš baimės, nepasitikėjimo, gėdos. Tačiau apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad skirtingiems asmenims nukentėjusioji pateikė nevienodo išsamumo informaciją ar apie tai kai kuriems asmenims visai nepasakojo, niekaip nepaneigia, kad P. Č. atliko prieš savo dukterį K. Č. seksualinio pobūdžio veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodyti nukentėjusiosios artimieji – motina, broliai – iš tikrųjų davė nuteistajam palankius parodymus, teigdami, jog P. Č. prižiūrėjo K. Č., kaip tėvas elgėsi tinkamai, tačiau jie neparodė ir gyvendami kartu nepastebėjo ir tokių nusikalstamų P. Č. prieš nukentėjusiąją atliktų veiksmų, kuriuos atlikęs neneigė ir pats nuteistasis.

15. P. Č. kaltės dėl K. Č. išžaginimo nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, susiję su byloje esančiomis specialisto išvadomis dėl K. Č. mergystės plėvės pažeidimo bei įvykio vietoje rastos spermos, netinkamos asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G 1739/2018(04), kurios tyrimas pradėtas 2018 m. gruodžio 14 d., konstatuota, kad K. Č. nustatytas mergystės plėvės surandėjęs plyšimas rodo, kad su ja galėjo būti atlikti lytiniai santykiai į makštį seniau negu prieš dvi savaites iki atliekant teismo medicinos apžiūrą (t. 1, b. l. 54–55). Pirmosios instancijos teisme apklaustas šią specialisto išvadą surašęs specialistas J. S. paaiškino, kad mergystės plėvei sugyti reikia apytikriai dviejų savaičių. Apžiūros metu 2018 m. gruodžio 14 d. rastas visiškai sugijęs mergystės plėvės plyšimas. Tai rodo, kad lytinis aktas, pažeidžiant mergystės plėvę, buvo atliktas ne anksčiau kaip prieš dvi savaites. Mergystės plėvė galėjo būti pažeista ir seniau. Neturint duomenų, nėra galimybės nustatyti, kada paskutinį kartą ji turėjo lytinius santykius (t. 3, b. l. 99–100). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta specialisto išvada ir specialisto pateiktas paaiškinimas, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad P. Č. išžagino nukentėjusiąją K. Č..

16. Apeliantai visiškai nepagrįstai kritikuoja ir kitą byloje esančią specialisto išvadą Nr. 140-(304)-IS1-910 dėl įvykio vietoje rastų spermos pėdsakų. Šioje išvadoje aiškiai nurodyta, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova Nr. 2, kuri padaryta 2018 m. gruodžio 13 d., apžiūrint įvykio vietą, ant lovos-kampo buvo rasta spermos, tačiau ji netinkama asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 46–47). Teisėjų kolegija pažymi, kad šis įvykio vietoje rastas įrodymas, vertinant jį visų nustatytų ir aptartų aplinkybių kontekste, ne tik nepaneigia nuteistojo kaltės dėl K. Č. išžaginimo, bet priešingai – patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad tėvas ją išžagino ant kambaryje buvusios lovos-kampo.

17. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, taip pat įvertinusi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gautus duomenis, t. y. papildomai ikiteisminio tyrimo teisėjo (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme (duomenys neskelbtini) rūmuose apklausto liudytojo D. E. parodymus, nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nustatytu nusikalstamos veikos – išžaginimo – padarymo laiku, t. y., kad P. Č. nukentėjusiąją K. Č. išžagino šiai esant mažametei, iki jos keturioliktojo gimtadienio, 2018 m. (duomenys neskelbtini) mėnesį, bet ne vėliau kaip 2018 m. (duomenys neskelbtini).

18. Pažymėtina, kad liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai dėl išžaginimo datos yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji K. Č. teigė, kad jai išžaginimo metu buvo 13 metų, ją tėvas išžagino iki gimtadienio (K. Č. gimtadienis yra (duomenys neskelbtini).). Nusikaltimo padarymo laiką ji siejo su diena, kai ji į namus buvo parvežta policijos pareigūnų, teigdama, kad tėvas ją išžagino po šio parvežimo (t. 1, b. l. 69‑72). Apžiūrima teismo medicinos eksperto (2018 m. (duomenys neskelbtini)) nukentėjusioji teigė buvusi tėvo išžaginta prieš dvi savaites, dienos metu, kai grįžo iš mokyklos ir tai buvo ketvirtadienis (2018 m. (duomenys neskelbtini) (teismo pastaba)). Bendraudama su ekspertėmis, nukentėjusioji parodė, kad po išžaginimo tą pačią dieną apie tai pasisakė draugei A. D., o po kurio laiko ir vaikinui su kuriuo draugavo. ‑ D. E..

19. Byloje esančiu tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad policijos pareigūnai K. Č. namo parvežė 2018 m. (duomenys neskelbtini). naktį (t. 2, b. l. 43‑44). Ši aplinkybė nustatyta objektyviai, todėl akivaizdu, kad N. Č. buvo išžaginta po šitos datos. Liudytoja A. D. parodė, kad K. Č. apie išžaginimą jai papasakojo tą pačią dieną, kai tai įvyko, atrodo (duomenys neskelbtini) mėnesį (t. 2, b. l. 16‑17). Liudytojas D. E. apie K. Č. išžaginimo laiką parodė, kad (duomenys neskelbtini) mėnesio pirmą savaitę jam K. Č. pasakė, kad jos vos neišžagino tėvas, o po kelių dienų patikslino, kad tėvas ją išžagino, ir tai įvyko tą dieną, kai jis nemiegojo. D. E. paaiškinimu buvo tokia naktis, kai jis negalėjo užmigti ir visą naktį žaidė žaidimus, pamena, kad tai buvo po K. Č. gimtadienio, jis žino, kad K. Č. gimtadienis yra (duomenys neskelbtini). Liudytojos I. E. parodymais nustatyta, kad apie galimą K. Č. išžaginimą ji sužinojo iš savo sūnaus. Apie šią nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) rajono Paramos šeimai centrui pranešė 2018 m. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 171), paaiškindama, kad ji pranešė apie šį įvykį po to kai nuo išžaginimo buvo praėjusios dvi savaitės (t. 3, b. l. 82). Liudytoja Z. Č., apie dukros išžaginimą teigia sužinojusi (duomenys neskelbtini) mėnesį, o šis įvykis buvo rudenį, „kažkaip per jos gimtadienį“ (t. 3, b. l. 82‑84). Liudytoja R. M. parodė, kad po gauto pranešimo (I. E. 2018 m. (duomenys neskelbtini) pranešimas) kalbėjosi su K. Č., iš kurios sužinojo, kad ji buvo išžaginta prieš 2-3 savaites.

20. Įvertinusi aptartus nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, teisėjų kolegija negali sutikti su išvada, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta iki nukentėjusiosios gimtadienio 2018 m. (duomenys neskelbtini), šiai dar būnant trylikos metų amžiaus, kaip tai nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Detalizuojant nusikalstamos veikos padarymo laiką, pažymėtina, kad nors liudytoja A. D., kaip minėta, parodė, kad K. Č. „atrodo“ buvo išžaginta (duomenys neskelbtini) mėnesį, kiti byloje apklausti liudytojai šį įvykį siejo su (duomenys neskelbtini) mėnesiu. Todėl šiuo nuosprendžiu nustatytinas nusikalstamos veikos – išžaginimo – laikas, nurodant, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini). iki 2018 m. (duomenys neskelbtini)., tiksliau nenustatytą dieną. Šis laikas atitinka ir minėtoje specialisto išvadoje Nr. G 1739/2018(04) nurodytą išvadą dėl su K. Č. atliktų lytinių santykių laiko – apytikriai dvi savaitės iki 2018 m. (duomenys neskelbtini). atlikto tyrimo.

21. Nustačius, kad K. Č. išžaginimo metu buvo suėję keturiolika metų ir ji nebuvo mažametė, negalimas ir P. Č. nuteisimas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas išžagino mažametį asmenį, todėl P. Č. nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas išžagino nepilnametį asmenį.

22. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyti du išžaginimo padarymo būdai – tai fizinio smurto panaudojimas ir pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės. Nenustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji buvo mažametė, šis nusikalstamos veikos padarymo būdas, skundžiame nuosprendyje siejamas būtent su nukentėjusiosios amžiumi, P. Č. taip pat negali būti inkriminuotas. Kitą pirmosios instancijos teismo nustatytą nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimą – patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, kuriais apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi, bet ir objektyvūs byloje esantys duomenys, specialisto išvada Nr. G 1739/2018(04), kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai nustatytos kraujosruvos abiejose krūtyse, abiejuose žastuose ir dilbiuose, padarytos bukais kietais daiktais apytikriai prieš 2–3 savaites iki atliekant teismo medicinos apžiūrą (t. 1, b. l. 54–55; t. 3, b. l. 88). Pirmosios instancijos teisme šią išvadą surašęs specialistas J. S. paaiškino, kad negalima konkrečiai pasakyti, kokiais bukais kietais daiktais padarytos kraujosruvos, bet, atsižvelgiant į aplinkybes, tai galėjo būti padaryta spaudžiant ar suduodant smūgį rankos pirštais, kraujosruvos krūtyse irgi galėjo būti padarytos rankų pirštais (t. 3, b. l. 99–100). Šie pateikti paaiškinimai visiškai sutampa su nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto, atliekant žaginimo veiksmus.

23. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog P. Č. lytiškai santykiavo su nepilnamete K. Č. prieš jos valią, panaudodamas prieš K. Č. fizinį smurtą, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: P. Č. laikotarpiu nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini). iki 2018 m. (duomenys neskelbtini)., tiksliau nenustatytą dieną, apie 12–13 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, panaudojo prieš K. Č., gimusią (duomenys neskelbtini)., fizinį smurtą – nustūmė K. Č. ant sofos-lovos, jai pagriuvus ant sofos-lovos ir klūpint nugara į jį, ranka užėmė jos burną, užlaužė ir laikė abi jos rankas už nugaros, lietė jos krūtinę, numovė jai apatines kelnaites, prispaudė savo kojomis nukentėjusiosios blauzdas, kad nukentėjusioji negalėtų pasipriešinti, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarydamas kraujosruvas abiejose krūtyse, abiejuose žastuose ir dilbiuose, ir įvedęs savo lytinį organą į nukentėjusiosios K. Č. makštį lytiškai santykiavo su nepilnamete K. Č. prieš jos valią.

24. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. Č. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už tai, kad nukentėjusiajai K. Č., suduodamas rankomis, telefono įkroviklio laidu ir diržu į įvairias kūno vietas, sukėlė fizinį skausmą. Apeliaciniame skunde ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis nėra ginčijama.

25. P. Č. taip pat pripažintas kaltu ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus už tai, kad, padarydamas byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas (išžaginimą, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą bei fizinio skausmo sukėlimą), padarė nukentėjusiajai laikino pobūdžio sutrikimą – potrauminį streso sutrikimą, nustatytą teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-61/2019. Apeliaciniame skunde atskirai ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis nėra ginčijama, bendrai nurodant, kad P. Č. prieš nukentėjusiąją K. Č. neatliko seksualinio pobūdžio veiksmų. Tačiau nustačius, kad P. Č. atliko prieš savo dukterį seksualinio pobūdžio veiksmus ją tvirkindamas, kai ši buvo mažametė, ir išžagindamas, taip pat nustačius, kad jis ilgą laiką prieš ją naudojo fizinį smurtą, darytina išvada, kad jis sukėlė jai minėtą potrauminį streso sutrikimą, ir tai yra ilgą laiką trukusios, nusikalstamais nuteistojo veiksmais sukurtos psichologinės įtampos ir streso padarinys, todėl jo atlikti veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus.

26. Nuosprendžiu konstatavus, kad nukentėjusioji jos išžaginimo metu buvo ne mažametė, o nepilnametė, atitinkamai tikslintina ir nuosprendžio aprašomoji dalis dėl šios nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, nurodant, kad išžaginimo veiksmus P. Č. prieš nepilnametę K. Č. atliko laikotarpiu nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini). iki 2018 m(duomenys neskelbtini)., tiksliau nenustatytą dieną.

Dėl P. Č. paskirtų bausmių

27. Apeliacinės instancijos teismui P. Č. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, perkvalifikavus pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, iš naujo sprendžiamas klausimas dėl jam skirtinos bausmės. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 149 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

28. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo santykį su nukentėjusiąja (jis yra jos tėvas), jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 130–133), turimus sveikatos sutrikimus (t. 2, b. l. 139), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgusi ir į tai, kad už sunkesnį BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą P. Č. buvo paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri artima minimaliai sankcijoje numatytai bausmei, teisėjų kolegija sprendžia, kad ir už BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą P. Č. skirtina sankcijoje numatytai minimaliai bausmei artima laisvės atėmimo bausmė.

29. Už BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą P. Č. paskirtos šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu artimos sankcijoje numatytai minimaliai bausmei – atitinkamai šešių mėnesių (pirma nusikalstama veika) ir vienerių metų (antra nusikalstama veika) laisvės atėmimo bausmės. Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 40 parų arešto bausmė, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos nusikalstamos veikos padarymą – už straipsnio sankcijos vidurkį mažesnė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės, teismo vertinimu, nėra aiškiai per griežtos, jos yra teisingos, atitinka BK 41, 54 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

30. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais. Taikant dalinį bausmių sudėjimą prie griežčiausios bausmės, atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumą, padarymo aplinkybes, pridedamos minimalios bausmės, paskirtos pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) bei BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kurį P. Č. praleido laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. vasario 12 d.

Dėl civilinio ieškinio

31. Teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje tinkamai išspręstas ir su civiliniu ieškiniu susijęs klausimas. Dėl P. Č. atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų, ilgą laikotarpį prieš nukentėjusiąją naudoto fizinio smurto nukentėjusioji neabejotinai patyrė ir iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, fizinį skausmą, iki tol nebūdingus miego sutrikimus ir kitas neigiamas emocijas, nurodytas ir pateiktame civiliniame ieškinyje (t. 3, b. l. 70–71). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios motina patvirtino, kad po nusikalstamų veikų labai pasikeitė nukentėjusiosios elgesys, jai reikalingos specialistų konsultacijos (t. 3, b. l. 82–84). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamomis veikomis padarytos žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, priteisė nukentėjusiajai prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą – 1 000 Eur. Nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, atitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, nėra per didelis, todėl nemažintinas, net ir nustačius kitas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo veiką kvalifikavus pagal švelnesnį baudžiamojo kodekso straipsnį.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

32. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi nuteistajam P. Č. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Gediminas Skaistys. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajam P. Č. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 151,56 Eur ir jos priteistinos valstybei. Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgusi į nuteistojo P. Č. turtinę padėtį (jis nedirba), be to turi atlyginti nukentėjusiajai nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą, sprendžia, kad pažymoje nurodyta suma iš P. Č. neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti.

P. Č. nusikalstamą veiką dėl K. Č. išžaginimo, kvalifikuotą pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, BK 153 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir P. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 9 (devyneriems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, kurį P. Č. praleido laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. vasario 12 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Ernesta MontvidienėLinas ŠiukštaAlgimantas Valantinas