Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. prašymą dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismo 1990 m. birželio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1⁷-214/90 A. P. nuteistas pagal 1961 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 225 straipsnio 2 dalį (1982 m. gruodžio 29 d. įsako Nr. X-2767 redakcija) trejų metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 3 straipsnio 1 dalies pagrindu veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Pagal šio straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, be kita ko, asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Pagal šio straipsnio 6 dalį, be kita ko, kad asmenys, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, dirbdami, atlikdami praktiką, stažuotę, teikdami paslaugas ar užsiimdami savanoriška veikla privalo turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą.

Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2024 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 5V-123 „Dėl Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo ir Teisėto darbo su vaikais kodo atvaizdavimo formos patvirtinimo“, 3.2 papunkčio pagrindu QR kodas – Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotas unikalus ir nekintantis dviejų dimensijų optiškai nuskaitomas brūkšninis teisėto darbo su vaikais kodas. Pagal šio aprašo 5 punktą asmeniui QR kodas suformuojamas pagal QR kodo formavimo metu aktualius asmens duomenis (vardą (-us), pavardę (-es), gimimo datą) ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre esančius duomenis, vadovaujantis VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytais apribojimais asmenims, siekiantiems dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose.

Nagrinėjamu atveju A. P. nuteistas pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį (1982 m. gruodžio 29 d. įsako Nr. X-2767 redakcija) už piktybinį chuliganizmą. 1961 m. BK 8¹ straipsnio pagrindu sunkiais nusikaltimais laikomos šio straipsnio antrojoje dalyje išvardytos tyčinės veikos, sukeliančios padidintą pavojų visuomenei (1 dalis), be kita ko – piktybinis chuliganizmas (225 straipsnio 2 dalis) (2 dalis (1989 m. balandžio 21 d. įsako Nr. XI-2877 redakcija)). Iš 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies (1982 m. gruodžio 29 d. įsako Nr. X-2767) dispozicijos matyti, kad piktybiniu chuliganizmu laikomi veiksmai, pasižymintys nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu, arba susiję su pasipriešinimu valdžios atstovui, ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams, taip pat padaryti asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą. Tuo tarpu pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje įžūlus elgesys aiškinamas, kaip agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-976/2024). A. P. nuteistas už tai, kad kartu su kitu asmeniu tyčia rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei ir šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ypatingai įžūliai viešoje vietoje sudavė nukentėjusiajam po smūgį ranka į veidą ir į petį, po ko dar sudavė nukentėjusiajam po smūgį į veidą ir po porą smūgių kojomis į kūną, taip padarydami nukentėjusiajam apysunkį kūno sužalojimą, sukėlusį ilgalaikį sveikatos sutrikimą. Taigi palyginus nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalyje (1982 m. gruodžio 29 d. įsako Nr. X-2767), už kurį A. P. nuteistas, požymius su nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiais, darytina išvada, kad A. P. padarytos veikos požymiai visumoje atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius. Už viešosios tvarkos pažeidimą BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vertinant tai VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto ribojimo kontekste, nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalyje (1982 m. gruodžio 29 d. įsako Nr. X-2767 redakcija), perkvalifikavimas pagal BK 284 straipsnį laikytinas kitokiu būdu palengvinančiu veiką padariusio A. P. teisinę padėtį, nes jis galėtų toliau dirbti švietimo paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose ir kt. Teismų praktikoje dėl analogiškų situacijų pasisakyta, kad nepagrįsta ir nehumaniška asmeniui riboti jo vykdomą darbinę veiklą vien dėl praeityje padarytos nusikalstamos veikos, net ir išnykus teistumui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-59-627/2025). Kadangi A. P. yra atlikęs jam paskirtą bausmę, jo teistumas už padarytą nusikaltimą yra išnykęs, jam paskirta bausmė nekeistina. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą prašymą tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,

nutaria:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimą, numatytą 1961 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje (1982 m. gruodžio 29 d. įsako Nr. X-2767 redakcija), už kurį A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismo 1990 m. birželio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1⁷-214/90, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, nekeičiant jam paskirtos bausmės.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.