Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-4543-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02592-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 29.3; 43.5.1.1; 43.8.1; 53.1; 55.1.3

2020 m. lapkričio 23 d.

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal atsakovės (statusas nustatytas ikiteisminės institucijos) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui K. V., byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Žemės ūkio ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2020 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 21R-489 (AG394/04-2020) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo K. V. skundą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjas praleido NMA 2020 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. KV-47 „Dėl prašymo“ ir 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. KV-388 „Dėl atsakymo į skundą“ apskundimo terminus, nes į LAGK su skundu kreipėsi tik 2020 m. birželio 1 d. LAGK nemotyvavo, kodėl buvo atnaujintas terminas, nei kaip vertino pateiktas termino praleidimo aplinkybes.

Pažymi, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 27 d. pasirašė susitarimą su NMA. Susitarimu pareiškėjas perėmė ankstesnio paramos gavėjo (A. S.) teises ir pareigas įgyvendinti projektą. Pasirašydamas susitarimą pareiškėjas prisiėmė visus įsipareigojimus įgyvendinti projektą, todėl nesutinka su LAGK išvada, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 15 d. sužinojo aplinkybes (vietą, kurioje turi būti įgyvendintas projektas), kurių šiuo konkrečiu atveju negalėjo protingai numatyti su NMA pasirašydamas 2019 m. rugsėjo 27 d. susitarimą ir perimdamas ankstesnio paramos gavėjo teises ir pareigas. Mano, kad LAGK išvada, kad pareiškėjai perimdami įsipareigojimus vėliau gali prašyti pakeitimų, remdamiesi tuo, kad jie nežinojo apie aplinkybių buvimą, prieštarauja suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikai. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad pareiškėjo nežinojimas apie Įgyvendinimo taisyklėse aiškiai numatytus reikalavimus neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės už nustatytą pažeidimą (LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1873-442/2017). Priešingu atveju pareiškėjams nebūtų privaloma laikytis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau - Administravimo taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2015 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-302 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) nuostatų.

Taip pat nesutinka su LAGK, kad pareiškėjas apie tai, kur jis turės įgyvendinti projektą, sužinojo tik po susitarimo pasirašymo. Pabrėžia, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo žinoti, kokiame sklype įgyvendins projektą.

Pažymi, kad pareiškėjas, pasirašydamas susitarimą su NMA, turėjo įsivertinti projekto įgyvendinimo rizikas, galimybes jį įgyvendinti. Pareiškėjas nepateikė skaičiavimų, kuriuose būtų pagrįsta, kad darbų kaina padidėja, be to, pareiškėjas prisiėmė riziką, kad sklype reikės įsivesti vandentiekį, kasti prūdą.

Teigia, kad LAKG neatskleidė ginčo esmės – neanalizavo teisės aktų nuostatų taikymo.

Nurodo, kad pareiškėjas ginčo metu teigė, kad jis nėra pasirašęs Paramos sutarties, todėl jam Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklės negalioja – pareikėjo manymu, jis, prisiėmęs įsipareigojimus iš A. S., nebeprivalo tęsti pastarojo prisiimtų įsipareigojimų. NMA pažymi, kad pareiškėjas perimdamas įsipareigojimus sutiko su tuo, kad jam yra žinomi visi reikalavimai bei sąlygos, taip pat ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatos dėl projekto įgyvendinimo vietos keitimo. Ir dėl šių argumentų LAGK nepasisakė.

Pažymėjo, kad LAGK nevertino fakto, kad Įgyvendinimo taisyklės visose redakcijose draudė keisti projekto įgyvendinimo vietą (nuo sprendimo skirti paramą dienos iki kontrolės laikotarpio pabaigos). Projekto įgyvendinimo vieta nurodoma dar teikiant paraišką, o pareiškėjas savo parašu patvirtina, kad visa pateikta informacija yra teisinga. Pats pareiškėjas įsipareigoja vykdyti projektą ten, kur jį suplanavo (pareiškėjo atveju – ten, kur jis buvo numatytas perimant įsipareigojimus iš A. S.). Pareiškėjo atveju teisinio reglamentavimo srityje problemų nėra, kadangi yra aiškiai nurodyta, jog projekto įgyvendinimo vietos keisti negalima, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam netinkamos vietovės, kur projektas turi būti įgyvendintas, nėra aktualūs.

Pareiškėjas K. V. atsiliepime į skundą su juo nesutinka. Nurodo, kad sutinka su LAGK sprendimu, bet pažymi, kad LAKG neišnagrinėjo visų jo skundo argumentų. Pažymi, kad NMA raštai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio nuostatų, nes juose nepasisakoma, dėl ko jo prašymas pakeisti projekto įgyvendinimo vietą buvo nepatenkintas. Pažymi, kad tuo laikotarpiu kitų ūkio subjektų prašymai pakeisti projekto įgyvendinimo vietą buvo patenkinti. Be to abu skundžiamus raštus pasirašė tas pats valstybės tarnautojas J. L., todėl mano, kad jo skundas buvo išnagrinėtas šališkai.

Nurodo, kad Taisyklių 17.2 punkte keliamos dvi alternatyvios sąlygos, nuo kurio momento negali būti keičiama projekto įgyvendinimo vieta: nuo paramos sutarties pasirašymo arba nuo sprendimo skirti paramą dienos. Teigia, kad jis nėra pasirašęs paramos sutarties ir nėra gavęs paramos, todėl jam negali būti taikoma Taisyklių 17.2 punktas. Pažymi, kad projekto įgyvendinimo vieta nėra esminė sąlyga, įgyvendinti paramos priemonę. NMA atsisakymas keisti projekto įgyvendinimo vietą nebuvo pagrįstas nei galiojančiais teisės aktais, nei kokiomis nors objektyviomis priežastimis, o šiai pozicijai iš esmės pritarė ir Žemės ūkio ministerija.

Teigia, kad NMA ir Žemės ūkio ministerijos raštų apskundimo terminų nepraleido.

Pažymi, kad pradinėje paraiškoje numatytoje projekto įgyvendinimo vietoje nėra tinkama infrastruktūra, taip pat esančios kitos techninės kliūtys reikštų, jog įgyvendinant projektą toje vietoje ženkliai išaugtų savikaina, reikalingos investicijos nesukurtų pridėtinės vertės ir lėšos būtų naudojamos vien tam, kad būtų panaudojamas konkretus žemės sklypas, kai tuo tarpu konkrečios priemonės veiklos srities tikslams įgyvendinimo vieta nėra aktuali. Pabrėžia, kad įgyvendinant projektą nurodytoje vietoje nebus efektyviai panaudojami ištekliai, papildomos reikalingos investicijos nepadidins pajamų iš žemės ūkio veiklos, t. y. bus iš esmės padaryta žala priemonės bei jos veiklos srities keliamiems tikslams ir uždaviniams, todėl būtina projektą įgyvendinti kitoje vietoje, kurioje bus užtikrintas didesnis gaunamų lėšų panaudojimo efektyvumas. Mano, kad LAGK sprendimas panaikinti NMA ir Žemės ūkio ministerijos raštus ir įpareigoti NMA iš naujo nagrinėti prašymą, net ir grindžiamas tik force majeure aplinkybių įvertinimu, yra teisingas ir logiškas, todėl neturėtų būti panaikintas.

Pažymi, kad techninės kliūtys paaiškėjo tik po to, kai Projektuotojas pradėjo vykdyti 2019 m. spalio 2 d. sudarytą projektavimo rangos sutartį dėl projektavimo darbų atlikimo Projekto įgyvendinimo vietoje. Projektuotojo rašte, taip pat ir pareiškėjo prašyme pateikta bendra informacija apie visumą kliūčių, kurios darbo projekto įgyvendinimą daro neekonomišku: tiek žinomas pagal Projekto paraišką ir iki perėmimo numatytus darbus, tiek ir nežinomas. NMA skunde nurodo, kad vandens telkiniai iš niekur neatsiranda, tačiau pateikusi šį argumentą aptakiai pamini, kad pareiškėjas turėjo žinoti ir kabelius, ir apie drenažo tinklus, esančius po žeme, taip pat turėjo žinoti apie sklype nustatytas sanitarines apsaugos ir taršos zonas. Mano, toks argumentas yra nesąžiningas dar ir tuo aspektu, jog paraiška dėl Projekto buvo teikta dar 2015 m., kada nei Administravimo taisyklėse, nei Įgyvendinimo taisyklėse nebuvo numatyta pareiga atlikti projektavimo, taip pat projektavimas nebuvo sąlyga įsipareigojimams perimti. Taigi, nei pradinis pareiškėjas, kurio įsipareigojimus perėmė pareiškėjas, nei pareiškėjas, neturėjo pareigos iš anksto atlikti projektavimo darbus ir įsitikinti, ar nėra kliūčių įgyvendinti projektą. Be to, pats kliūčių buvimo faktas neparodo jų šalinimo sudėtingumo tą galėjo konstatuoti tik statybų ekspertas, todėl nei jis, nei perleidėjas neturėjo tokių žinių, kad galėtų suprasti, jog kliūtys yra rimtos.

Skundas tenkintinas.

Šioje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 21R-489 (AG-394/04-2020), kuriuo panaikintas NMA 2020 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. KV-47 (10.6.1E) „Dėl prašymo“ ir 2020 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. KV-388 (10.6.1E) „Dėl atsakymo į skundą“ ir įpareigota NMA iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. prašymą (dėl projekto įgyvendinimo vietos keitimo), teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teisės į informaciją gavimo aspektas skunde nei LAGK, nei teismui nebekeliamas.

Nustatyta, kad NMA su paramos gavėju A. S. 2017 m. lapkričio 7 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjui buvo skirta iki 1 942 747 Eur visų tinkamų finansuoti projektų išlaidų, o pareiškėjas įsipareigojo iki 2019 m. spalio 1 d. įgyvendinti projektą „(duomenys neskelbtini) šiltnamiai“. Projekto įgyvendinimo vieta (duomenys neskelbtini) (LAGK,1 tomas, b. l. 122–129). Paramos gavėjas A. S. 2018 m. birželio mėnesį dėl sveikatos problemų kreipėsi į NMA su prašymu, kad UAB „Agrošiltnamiai“ perimtų paramos įsipareigojimus (LAGK, 1 tomas, b. l. 133). NMA 2018 m. liepos 25 d. raštu Nr. KV-681 (10.6.1E) A. S. prašymo netenkino (LAGK, 1 tomas, b. l. 154).

Pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. raštu pateikė sutikimą NMA, kad sutinka perimti visus ūkininko A. S. Europos Sąjungos paramos įsipareigojimus pagal investicinį projektą (LAGK, 1 tomas, b. l. 172).

NMA su pareiškėju 2019 m. rugsėjo 27 d. pasirašė susitarimą Nr. 3, kuriuo pakeistas paramos gavėjas, t. y. nurodytas pareiškėjas kaip paramos gavėjas (LAGK, 2 tomas, b. l. 61). Pareiškėjas pateikė NMA 2019 m. rugsėjo 27 d. prašymą dėl projekto grafiko suderinimo dėl išimtinių force majeure aplinkybių. Nurodė, kad iš ūkininko perimtas projektas ir jo įgyvendinimo grafikas yra nepagrįstas ir nerealus, parengtas prieš dvejus metus ir neatitinkantis šios dienos situacijos. Nurodė, kad pagal perimtą paramos sutartį I investicijų etapą pareiškėjas turėtų įgyvendinti vos per kelias dienas. Nurodo, kad projektas yra itin didelės apimties, būtina atlikti projektavimo darbus, būtina paskelbti pirkimų konkursus NMA interneto svetainėje ir pan., todėl I projekto etapą įgyvendinti per kelias dienas nėra įmanoma. Su šiuo minėtu prašymu pareiškėjas NMA pateikė projekto keitimo grafiką, kuriuo pareiškėjas įsipareigojo projektą įgyvendinti teikiant mokėjimo prašymus: I etapas – 2020 m. spalio 30 d., II etapas – 2021 m. kovo 30 d., III etapas – 2021 m. birželio 30 d., IV etapas – 2021 m. spalio 1 d. (LAGK, 1 tomas, b. 1. 179–184). NMA šį pareiškėjo prašymą patenkino ir pakeitė projekto įgyvendinimo grafiką (LAGK, 2 tomas, b. l. 10–11, 62–65).

Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 27 d. pateikė NMA prašymą, kuriuo prašė: 1) paaiškinti, ar įgyvendinant projektą pasiūlytame sklype, kuris priklauso tai pačiai žemės ūkio valdai, būtų keičiama projekto įgyvendinimo vieta; 2) jei atsakymas būtų teigiamas, prašo leisti pakeisti projekto įgyvendinimo vietą arba suteikti galimybę projektą įgyvendinti papildomoje vietoje; 3) jei prašymas pakeisti projekto įgyvendinimo vietą nebūtų patenkintas, prašo paaiškinti, ar įgyvendinus projektą sklype dėl prašyme nurodytų aplinkybių, NMA, vadovaudamasi Sankcijų metodika, laikytų, jog tai buvo padaryta dėl išskirtinių aplinkybių, kurios esant sankcijos netaikomos (LAGK, 1 tomas, b. l. 7-12).

Prašyme pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 2 d. su AB „Panevėžio statybos trestas“ (toliau - Projektuotojas) sudarė rangos sutartį dėl projektavimo darbų atlikimo projekte numatytame sklype (duomenys neskelbtini), sklypo un. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad projektuotojas informavo pareiškėją, jog numatytame sklype nustatytos kliūtys, dėl kurių projekto įgyvendinimo kaštai neproporcingai išaugtų, o įgyvendinimo terminas būtų neprognozuojamas, kadangi: 1) sklypo viduryje yra dvi aukštos įtampos elektros oro linijos, kurias įgyvendinant projektą būtina iškelti; 2) sklypo šiaurinėje dalyje yra du požeminiai ryšių kabeliai, kurie turi būti iškelti ir apsaugoti; 3) sklype, numatomoje statybos zonoje, yra drenažo tinklai, kurie užtikrina ne tik vieno nagrinėjamo sklypo, bet ir kitų trečiųjų šalių sklypų sausinimą, todėl numatytame sklype būtinas drenažo iškėlimas ir rekonstravimas; 4) greta numatyto sklypo nėra vandens telkinių, į kuriuos turi būti nuvestas kritulių vanduo nuo didelį sklypo plotą užimsiančio stogo; 5) šalia sklypo nėra įrengti vandentiekio tinklai; 6) sklype nustatytos gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, kurios apsunkina norimų statybų galimybes.

Nurodė, kad projektuotojas padarė išvadą, jog kitos (šiltnamių) paskirties pastato statyba numatytame sklype yra ribota ir / ar būtų ženkliai brangesnė nei kitame sklype, kur atitinkamai paruošta infrastruktūra, todėl rekomendavo projektą įgyvendinti kitame sklype. Nurodo, kad preliminariais skaičiavimais nustatyta, jog reikalingų papildomų investicijų suma gali siekti ar net viršyti 600 000 Eur, kas sudarytų apie 19 procentų projektui įgyvendinti reikalingų lėšų sumos. Nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti projektą bei pasiekti jo numatytus tikslus, siūlė projektą įgyvendinti kitoje vietoje – sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad sklypą valdo nuomos teisės pagrindais pagal 2019 m. kovo 20 d. sutartį ir jis yra įtrauktas į pareiškėjo žemės ūkio valdą Nr. (duomenys neskelbtini) (LAGK, 1 tomas, b. l. 7–12; 2 tomas b. l. 12–17). Prie šio prašymo NMA pateikė ir 2019 m. spalio 2 d. projektavimo darbų rangos sutartį (LAGK, 1 tomas, b. l. 13–14; 2 tomas, b. l. 18–19), projektuotojo 2019 m. spalio 15 d. raštą (LAGK, 1 tomas, b. l. 15; 2 tomas, b. l. 20), projekto įgyvendinimo vietos schemą (LAGK, 1 tomas, b. l. 16; 2 tomas, b. l. 21) bei 2019 m. kovo 20 d. žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 2019/03/20-1 (LAGK, 1 tomas, b. l. 17–18; 2 tomas, b. l. 22–23).

NMA 2020 m. sausio 24 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjo projektas turi būti įgyvendintas numatytoje projekto įgyvendinimo vietoje – (duomenys neskelbtini). Nurodė, projekto įgyvendinimo vieta negali būti keičiama į kitą vietą nuo sprendimo skirti paramą datos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, kadangi projekto įgyvendinimo vieta yra konkrečiu nurodytu adresu esantis sklypas, o ne žemės ūkio valda ir joje esantys laukai. Nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra atsiradusios prieš paramos sutarties sudarymą, atsiradusios aplinkybės nedaro sutarties įvykdymo objektyviai negalimu, nes pareiškėjas nurodęs, kad yra galimybė atlikti veiksmus ir jas pašalinti, paaiškino, kad pareiškėjas perimdamas įsipareigojimus turėjo galimybę išsiaiškinti situaciją. Nurodė, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios būtų priskirtos prie rašte įvardytų nenugalimos jėgos (force majeurė) ir išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų netaikoma 1974/2006 Reglamento 47 straipsnio 1 dalies nuostata dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių ir netaikomos sankcijos (LAGK,1 tomas, b. l. 19–22, 191–194).

Pareiškėjas su 2020 m. vasario 12 d. skundu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašė panaikinti NMA 2020 m. sausio 24 d. sprendimą, kaip neatitinkantį individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų (LAGK, 1 tomas, b. l. 23–26).

Žemės ūkio ministerija 2020 m. kovo 12 d. raštu Nr. 3IN-237 (8.1E) nurodė, kad ministerija, išnagrinėjusi visas aplinkybes, mano, kad NMA sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų (individualus administracinis teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos), kadangi yra priimtas nesiremiantis visais objektyviais duomenimis, nes priimant sprendimą nėra įvertintas faktas, kad vėlesnėse Įgyvendinimo taisyklėse, reglamentuojančiose analogiškos, tos pačios paramos priemonės įgyvendinimą, nebeliko draudimo keisti projekto įgyvendinimo vietos, ir tai galėjo suklaidinti pareiškėją dėl įsipareigojimų perėmimo rizikos prisiėmimo. Atkreipė dėmesį, kad šios nuostatos yra pakoreguotos ir numatyta, kad nuo paramos sutarties sudarymo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, suderinus su NMA, projekto įgyvendinimo vieta gali būti keičiama. Atkreipė dėmesį, kad ministerijai yra žinomi atvejai, kai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ NMA gauti prašymai (laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) pakeisti projekto įgyvendinimo vietą po sutarties pasirašymo, dėl kurių priimti teigiami sprendimai (LAGK, 1 tomas, b. l. 27–30).

NMA 2020 m. balandžio 14 d. sprendime, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl projekto veiklos vietos keitimo, papildomai nurodė pareiškėjui, kad šis perimdamas įsipareigojimus iš A. S. turi laikytis visų prisiimtų įsipareigojimų paramos sutartyje. Atkreipė dėmesį, kad įsipareigojimų metu pareiškėjui turėjo būti žinomas teisinis reglamentavimas dėl projekto įgyvendinimo vietos keitimo, įsipareigojimų metu pareiškėjas nenurodė siekio keisti projekto įgyvendinimo vietą. Pažymėjo, kad vien tai, kad NMA sutiko su įsipareigojimų perdavimu, savaime nereiškia, kad turi būti duodamas sutikimas dėl projekto įgyvendinimo vietos. Nurodė, kad šiuo atveju NMA nebuvo sukūrusi pareiškėjui lūkesčių, jog prašymas bus nagrinėjamas pagal nuostatas, esančias vėlesnėse Įgyvendinimo taisyklių redakcijose, nes tai reikštų lygiateisiškumo principo pažeidimą kitų pareiškėjų atžvilgiu. Pažymėjo, kad nepateikus jokių naujų aplinkybių, nėra pagrindo naikinti NMA 2020 m. sausio 24 d. sprendimo, kuriuo neleista keisti projekto įgyvendinimo vietos (LAGK, 1 tomas, b. l. 31–33).

Pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 d. su skundu kreipėsi į LAGK, kuriuo prašė panaikinti NMA 2020 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. KV-47 (10.6.1E) ir 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. KV-388 (10.6.1E) ir įpareigoti NMA pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

LAGK skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino NMA 2020 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. KV-47 (10.6.1E) ir 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. KV-388 (10.6.1E) ir įpareigojo NMA pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

Dėl NMA 2020 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. KV-47 (10.6.1E) ir 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. KV-388 (10.6.1E) apskundimo terminų

Nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su NMA 2020 m. sausio 24 d. sprendimu, su skundu kreipėsi į skundžiamame sprendime nurodytą instituciją – Žemės ūkio ministeriją, prašydamas panaikinti NMA sprendimą. Žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo atstovo skundą, padarė išvadą, kad NMA sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. NMA, atsižvelgusi į Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 12d. sprendimą, priėmė 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą. Pastarasis sprendimas LAGK galėjo būti apskųstas per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos. Iš LAGK bylos matyti, kad pareiškėjas skundą dėl NMA 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo LAGK pateikė 2020 m. gegužės 11 d. (pašto spaudas ant voko). Taigi pareiškėjas nepraleido NMA 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo apskundimo termino, tačiau ženkliai praleido 2020 m. sausio 24 d. NMA sprendimo apskundimo terminą, kadangi reikalavimas dėl šio sprendimo panaikinimo suformuluotas 2020 m. gegužės 28 d. LAGK pateiktame patikslintame skunde. Prie patikslinto skundo buvo pateiktas ir prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti (LAGK medžiaga, 1 t., 48-49), iš kurio matyti, kad svarbia termino praleidimo priežastimi pareiškėjas laikė ŽŪM 2020 m. kovo 12 d. jam palankų raštą, o kurio priėmimo jis laukė prašymo pernagrinėjimo NMA. Be to, nurodė, kad jam nebuvo paaiškinta, jog jis turi skųsti ir NMA 2020 m. sausio 2 d. sprendimą. Iš LAGK nagrinėjimo medžiagos ir sprendimo turinio matyti, kad patikslintas skundas priimtas LAGK nario pranešėjo rezoliucija, tačiau ja terminas nebuvo atnaujintas, o LAGK, išnagrinėjusi bylą iš esmės, taip pat nesprendė dėl NMA 2020 m. sausio 24 d. sprendimo apskundimo termino (ne)praleidimo, atnaujinimo, nors tokie argumentai atsakovo atsiliepime buvo nurodyti.

Teismas pažymi, kad Administravimo taisyklių 211 punkte nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutinkantys su Mokėjimo agentūros ir (arba) vadovaujančiosios institucijos (ŽŪM) priimtais sprendimais, veikimu ar neveikimu, susijusiais su paramos paraiškų, pateiktų pagal Programos priemonę, administravimu, vertinimu, atranka ir mokėjimo prašymų administravimu, turi teisę juos apskųsti. <...> Mokėjimo agentūros sprendimus, veikimą arba neveikimą pareiškėjas gali apskųsti ŽŪM raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius sprendimus, veiksmus (neveikimą). Mokėjimo agentūros sprendimus, veikimą ar neveikimą, kuriuos ŽŪM jau buvo nagrinėjusi ir priėmusi sprendimą, taip pat Mokėjimo agentūros priimtus sprendimus dėl pažeidimų, kurie buvo tirti Ministerijos, pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas gali apskųsti savo pasirinkimu ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai arba teismui. Pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Mokėjimo agentūros ir (arba) ŽŪM sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka (213 p.). Matoma, jog pareiškėjas nepasinaudojo teise apskųsti Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 12 d. sprendimo, kuriuo rekomenduota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Tačiau NMA pakartotinai išnagrinėjus pagal ŽŪM rekomendaciją pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. prašymą dėl projekto įgyvendinimo vietos keitimo, NMA 2020 m. sausio 24 d. sprendimas iš esmės tapo tarpinis.

Pareiškėjo prašymu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties (Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo įstatymo 9 str. 1 d.). ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis taip pat nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Teismo vertinimu, pareiškėjas apskritai nenurodė ir neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių, o argumentai dėl neva svarbių skundo padavimo termino praleidimo priežasčių laikytini subjektyvia pozicija ir pamąstymais.

Teismas nesutinka, kad pareiškėjas gali skųsti NMA 2020 m. sausio 24 d. sprendimą, nes ši tapo nebeaktualus ir tarpinis sprendimas NMA priėmus naują sprendimą pagal ŽŪM sprendimu pateiktą rekomendaciją dėl pakartotinio pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo. Tuo pačiu klausimu priimtas vėlesnis NMA 2020 m. balandžio 14 d. sprendimas, kuriuo iš esmės iš naujo buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. prašymas pakeisti projekto įgyvendinimo vietą. Todėl LAGK 2020 gegužės 25 d. neturėjo ir teisinio pagrindo įpareigoti pareiškėją pašalinti skundo trūkumą – prašyti panaikinti ir NMA 2020 m. sausio 24 d. sprendimą, o priėmus tokį reikalavimą, turėjo šioje dalyje bylą nutraukti ABTĮ 103 str. 1 punkto pagrindu, nes tarpinio sprendimo pakeitimas ar panaikinimas, esant priimtam procedūros užbaigimą fiksuojančiam 2020 m. balandžio 14 d. galutiniam sprendimui, pareiškėjo teisių ir/ar pareigų nepakeis. Be to, kaip minėta anksčiau, pareiškėjas ženkliai yra praleidęs terminą šiam reikalavimui reikšti, apskundimo terminas neatnaujintas ir pagrindo jį atnaujinti nėra, kadangi nenustatytos ir neįrodytos svarbios objektyvios priežastys, sąlygojusios sprendimo apskundimo termino praleidimą. Todėl šioje dalyje LAGK sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas bylą dėl reikalavimo panaikinti NMA 2020 m. sausio 24 d. sprendimą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 1 ir 8 punktų pagrindu.

Dėl pareiškėjo prašymo pakeisti projekto įgyvendinimo vietą

Šios nagrinėjamos bylos dalykas yra NMA 2020 m. balandžio 14 d. sprendimas, kuriuo pakartotinai galutinai išnagrinėtas 2019 m. gruodžio 27 d. pareiškėjo prašymas pakeisti projekto įgyvendinimo vietą, pareiškėjo prašymą atmetant. Be abejo atsižvelgtina į procedūros dėl pareiškėjo prašymo svarstymo metu priimtus tarpinius dokumentus, kaip sudedamąją galutinio sprendimo dalį.

Įgyvendinimo taisyklių (2015 m. balandžio 21 d. originali akto redakcija, aktas keistas 2016 m. kovo 29 d., 2017 m. sausio 27 d. ir 2018 m. birželio 1 d., teismas pažymi, jog šioje administracinėje byloje vadovaujamasi paskutine įsigaliojusia akto redakcija, kuri galiojo pareiškėjo įsipareigojimų perėmimo metu, tačiau teismas pažymės tuos straipsnius, kurie pasikeitė nuo pirminės akto redakcijos galiojusios pirminio paramos gavėjo paraiškos pateikimo metu) 15 punktu paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po NMA paklausimo.

Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jeigu atitinka Įgyvendinimo taisyklių 16 punkte išvardytoms tinkamumo gauti paramą sąlygoms ir reikalavimams.

A. S. 2015 m. birželio 30 d. NMA pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. NMA 2017 m. lapkričio 7 d. su paramos gavėju A. S. pasirašė Paramos sutartį. Projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (paramos sutarties 2.4 papunktis). A. S. Paramos sutartyje įsipareigojo nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą nuo paramos sutarties pasirašymo arba nuo sprendimo skirti paramą datos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. Tipinio verslo plano II dalyje (Informacija apie ūkio subjektą ir jo veiklą) 1 punkte (Ūkio subjekto dabartinė veikla ir veiklos plėtros tikslai) numatyta, kad ūkininkas atliko visus būtinus prieš investicinės fazės darbus, tarpe jų ir techninių galimybių įvertinimas, technologijų atrinkimas ir kt. (žr. Projekto įgyvendinimo prieš investicinės fazės darbai).

Pareiškėjas ir NMA 2019 m. rugsėjo 27 d. pasirašė susitarimą, kuriuo remiantis 2019 m. vasario 18 d. A. S. raštu „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (reg. Nr. BR5.1-2236) ir 2019 m. rugsėjo 4 d. Agentūros sprendimu „Dėl atsakymo į prašymą“ Nr. KV-451 (10.6.E), bei tai, kad paramos gavėjo A. S. teises ir pareigas, kylančias iš 2017 m. lapkričio 7 d. paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), perėmė K. V., susitarė pakeisti 2017 m. lapkričio 7 d. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.2, 2.8 punktus ir juos išdėstė taip: 1.2 punktas K. V. (toliau – Paramos gavėjas), 2.8 punktas Paramos gavėjo sąskaita, į kurią bus pervedama parama. Susitarimas įsigaliojo nuo pasirašymo dienos. Taigi atmestini nepagrįsti ir nelogiški pareiškėjo skundo argumentai, kad jam netaikomos Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklės. Pažymėtina, kad paramos sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo paramos davėjas įsipareigoja nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikti paramą, o paramos gavėjas laikytis paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir pasiekti nustatytus paramos įsisavinimo rodiklius. Paramos skyrimas be įsipareigojimų prisiėmimo nenumatytas. Administravimo taisyklių (2019 m. birželio 6 d. redakcija, galiojusi pareiškėjo susitarimo su NMA pasirašymo metu ir 2019 m. rugsėjo 20 d. akto redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo NMA pateikimo metu) 185.4.2 papunktyje nustatyta, kad įsipareigojimus ir teises perimantis trečiasis suinteresuotas asmuo prisiima visus įsipareigojimus. Pareiškėjas, pasirašydamas 2019 m. rugsėjo 27 d. susitarimą su NMA, įsipareigojo vykdyti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl LAGK sprendime dėstomi argumentai, kad pareiškėjas negalėjo žinoti projekto įvykdymo vietos yra nepagrįsti objektyviais duomenimis ir neatitinka projekto administravimo nuostatų, paramos skyrimo ir administravimo principų. Šios LAGK išvados neatitinka teisinio reguliavimo ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytos neteisingai aiškinant paramos skyrimo bei paramos administravimo teisinius santykius.

Pažymėtina, kad aiškinant pareigų perėmimą pagal paramos sutartis taip, kaip nurodo pareiškėjas ir kam iš esmės pritarė LAGK, paneigiama paramos skyrimo, administravimo tvarka kaip tokia ir neišlaikomas lygiateisiškumo tarp paramos gavėjų principas, sukuriant išskirtines privilegijas perimantiems įsipareigojimus pagal paramos sutartis asmenims. Asmenų pasikeitimas prievolėje nekeičia prievolės ir materialinio teisinio santykio esmės – paramos pagal konkrečią priemonę teisiniai santykiai išliko kaip buvę. Pareiškėjui, pakeitusiam pradinį paramos gavėją, galioja visos pradinio paramos gavėjo prisiimtos teisės ir pareigos, nebent būtų buvę susitarta su kita sutarties šalimi kitaip. Kitokio susitarimo pagal paramos sutarties pakeitimą nebuvo sudaryta. Pažymėtina, kad paramos sutartis sudaroma laikantis sutarčių laisvės principo, laisva valia asmenims prisiimant įsipareigojimus, tačiau, ją sudarius, ji įgyja sutarties šalims įstatymo galią. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nepasirašė paramos sutarties, neatitinka tikrovės.

Žemė, pastatai, statiniai ir (arba) patalpos, kuriuose numatyta įgyvendinti projektą, nuosavybės, nuomos ar kito teisėto naudojimosi pagrindais turi priklausyti pareiškėjui paramos paraiškos pateikimo dieną (Įgyvendinimo taisyklių 16.2.1 papunktis).

Projektas turi būti įgyvendinamas pagal verslo planą (aprašą), pateiktą kartu su paraiška. Jei projekte numatyti statybos (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas) ar infrastruktūros įrengimo darbai, kartu su paramos paraiška pateikiamas statinio techninis projektas arba projektinis pasiūlymas (nurodant statinio pagrindinę naudojimo paskirtį, statybos rūšį, statinio grupę, pogrupį, pagrindinius parametrus (tūrį, plotą, aukštį, ilgį), pagrindinių konstrukcijų (pamatų, sienų, perdangų, stogo dangos ir kt.) medžiagas, kitus parametrus), žemės sklypo sutvarkymo schemą, susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus), statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalis su statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto vertės skaičiavimu (projektinė sąmata) (Įgyvendinimo taisyklių 16.2.1 ir 16.2.6 papunkčiai).

Paramos gavėjas, norėdamas pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį, turi pateikti NMA prašymą leisti keisti projektą ir (arba) paramos sutartį. Paramos gavėjo prašyme turi būti išdėstomi siūlomi pakeitimai, nurodomos pakeitimų priežastys ir pateikiamas planuojamų keitimų būtinumo pagrindimas, užtikrinama, kad keitimas neturės įtakos pradiniams projekto tikslams, atitikčiai tinkamumo gauti paramą sąlygoms ir reikalavimams, atrankos kriterijams (kai tokie taikomi), nepanaikins prisiimtų įsipareigojimų, nemažins priežiūros rodiklių, nurodytų paramos paraiškoje ir verslo plane (kai toks yra). Jeigu paramos gavėjas prašo leisti keisti projekto tinkamas finansuoti išlaidas, prie prašymo turi būti pateikiami trys lygiaverčiai (komerciniuose pasiūlymuose nurodyti investicijos techniniai parametrai negali skirtis daugiau kaip 10 proc. nuo mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo komerciniame pasiūlyme nurodytų techninių parametrų) komerciniai pasiūlymai (jei atliktos pirkimų procedūros, turi būti pateikiami pirkimų dokumentai) kiekvienos keičiamos tinkamos finansuoti išlaidos kainai pagrįsti. Kai dėl pakeitimų projekto investicijų vertė, nustatyta paramos sutartyje arba paramos paraiškoje, kai paramos sutartis nesudaroma, didėja daugiau kaip 2000 Eur, paramos gavėjas kartu su prašymu leisti keisti tinkamas finansuoti išlaidas turi pateikti įrodymų, kad turi nuosavų ar skolintų lėšų apmokėti tą tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kuriai neužtenka skirtos paramos sumos (Administravimo taisyklių 182 punktas).

NMA, gavusi motyvuotą paramos gavėjo prašymą pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį, įvertina prašymo aplinkybes ir priima sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo. Priimdama sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, NMA atsižvelgia į keletą aplinkybių: 1) tas aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką, ir 2) aplinkybes, nepriklausančias nuo paramos gavėjo, ir 3) įvertina, ar bus pasiekti projekto tikslai ir suplanuoti priežiūros rodikliai (išskyrus atvejus, kai investicijos sutampa su priežiūros rodikliais). Jeigu keičiamos projekto tinkamos finansuoti išlaidos, Mokėjimo agentūra įvertina, ar šie keitimai yra tinkami pagal Taisyklių 185.3 papunktį, ar kiekviena planuojama išlaidos yra pagrįsta (vertinamas kiekvienos planuojamos išlaidos būtinumas ir jos kainos dydžio pagrįstumas), taip pat, ar nedidėja paramos sutartyje arba paramos paraiškoje nurodyta paramos suma pagal atitinkamą tinkamų finansuoti išlaidų kategoriją (Administravimo taisyklių 186 straipsnis). Projekto ir (arba) paramos sutarties keitimai, dėl kurių būtų nepasiekti projekto tikslai ir rodikliai, taip pat kurie panaikina atitiktį tinkamumo gauti paramą sąlygoms ir reikalavimams, atrankos kriterijams (kai tokie taikomi), įsipareigojimams, yra neleidžiami (187 p.).

Įgyvendinimo taisyklių 17.2 punkte, esančiame VII skyriuje „Įsipareigojimai“, įtvirtinta imperatyvi nuostata nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą) nuo paramos sutarties pasirašymo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. Primintina, kad paramos sutartis pasirašyta 2017 metais.

Vadovaujantis Administravimo taisyklių 181 punktu, tokio įsipareigojimo keitimas be NMA sutikimo neleidžiamas.

Šios Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatos nesikeitė nuo paraiškos pateikimo ir paramos sutarties pasirašymo dienos iki sprendimo priėmimo dienos.

Atsižvelgdama į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismas prieina prie išvados, kad keičiant Projekto įgyvendinimo vietą, kai pakeičiami objektai, į kuriuos vykdomos investicijos, susijusios su materialiuoju turtu (žemės sklypas ir pastatai), turi būti iš naujo atlikta Projekto tinkamumo vertinimo procedūra, atsižvelgiant į naujas Projekto įgyvendinimo sąlygas. Tuo pačiu pažymėtina, kad NMA pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti projekto įgyvendinimo vietą, kuri buvo numatyta Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ 2017 m. lapkričio 7 d. sudarytoje paramos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo iš dalies pakeista 2019 m. rugsėjo 27 d. Paramos sutarties pakeitimu. Paramos sutarties 3.1.2 papunktyje pareiškėjas įsipareigojo nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą nuo paramos sutarties pasirašymo arba nuo sprendimo skirti paramą datos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. Tai, kad pareiškėjas galimai neatsakingai įvertino prisiimamus kito asmens įsipareigojimus, nesudaro pagrindo NMA nesilaikyti nustatyto teisinio reguliavimo ir nevykdyti teisės aktais pavestos paramos sutarčių administravimo funkcijos.

NMA 2020 m. balandžio 14 d. sprendime, papildydama savo 2020 m. sausio 24 d. atsakymą, nurodė teisingą teisinį reglamentavimą, motyvavo dėl ko pareiškėjo prašymas pakeisti projekto vietą negali būti tenkinamas, o tai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad kiekvienas atvejis dėl projekto įgyvendinimo vietos keitimo yra individualus, todėl ir vertintinos individualaus atvejo aplinkybės teisinio reguliavimo kontekste. Skundžiamame atsakyme nurodyta, kad pareiškėjo prašymas keisti projekto įgyvendinimo vietą netenkintas dėl esamo teisinio reguliavimo ir dėl to, kad projekto įgyvendinimo vieta yra konkrečiu adresu nurodytas sklypas, o ne žemės ūkio valda ar joje esantys laukai. Pareiškėjui buvo išaiškintos galinčios grėsti sankcijos dėl įsipareigojimų nevykdymo. Pažymėta, kad prašyme nurodytos aplinkybės yra atsiradusios iki paramos sutarties sudarymo, jos nedaro įtakos sutarties įvykdymo objektyviai negalimumui. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį perimdamas buvusio paramos gavėjo įsipareigojimus pareiškėjas žinojo, kad projektas turėjo būti užbaigtas ir pasiekti rezultatai iki 2019 m. spalio mėnesio. NMA bendradarbiavo su pareiškėju ir sutiko pakeisti projekto įgyvendinimo grafiką, nukeliant projekto įgyvendinimo galutinę datą iki 2021 m. spalio mėn., tačiau 2019 m. gruodžio 27 d. prašymu pareiškėjas siekia pakeisti projekto įgyvendinimo rajoną (vietoj (duomenys neskelbtini).), t. y. keisti projekto elementą, kuris buvo vienas iš projekto atrankos rodiklių. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl elektros, ryšių bei drenažo tinklų ir kitų žemės sklypo lokacijos bei ypatumų buvo žinomos iki paramos sutarties pasirašymo.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas prieina prie išvados, kad LAGK 2020 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 21R-489 (AG-394/06-2020) yra neteisėtas ir nepagrįstas. NMA 2020 m. balandžio 14 d. priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, dėl to jo naikinti nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundo reikalavimas naikinti NMA 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą ir įpareigoti instituciją iš naujo svarstyti jo 2019 m. gruodžio 27 d. prašymą dėl projekto įgyvendinimo vietos keitimo atmestinas.

Pareiškėjas atsiliepime taip pat nurodo, kad jei būtų vykdomi statybos darbai numatytame sklype – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiltų itin didelė rizika, jog projekto nepavyks įgyvendinti nustatytais terminais, o net ir tuo atveju, jei pavyktų užtikrinti projekto įgyvendinimą laiku, reikalingų investicijų suma padidintų projekto vertę, dėl ko iškyla rizika, jog nepavyks užtikrinti papildomo finansavimo šaltinio. LAGK skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad šios aplinkybės atitinka force majeure (liet. nenugalima jėga) aplinkybes. LAGK sprendime nepagrįstai taikė Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos nuostatas, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929, nes šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sankcijų taikymo pareiškėjui. Teismas sutinka su NMA argumentais, kad prašymas pakeisti projekto įgyvendinimo vietą dėl aukščiau minėtų aplinkybių, negali būti vertinamos kaip force majeure situacija. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė, kad nebegali įgyvendinti projekto, numatytoje projekto įgyvendinimo vietoje, nurodo, kad tęsimas projekto įgyvendinimo pareiškėjui pabrangs. Be to, paramos gavėjas turi teisę atsisakyti sutarties, jei nėra galimybių jos keisti ir teikti naują paraišką.

Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad abu skundžiamus sprendimus pasirašė tas pats valstybės tarnautojas J. L., todėl mano, kad jo skundas NMA buvo išnagrinėtas šališkai. Teismui padarius išvadą, kad NMA 2020 m. sausio 24 d. raštas yra tarpinio pobūdžio dokumentas, o galutinis procedūrą dėl pareiškėjo prašymo užbaigiantis viešojo administravimo subjekto sprendimas yra priimtas 2020 m. balandžio 14 d., šis skundo argumentas tapo nebeaktualus. Be to, Skundžiamą sprendimą priėmė NMA kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus vedėjas K. D., rengėja J. L.. Vien tai, kad skyriaus vardu sprendimus pasirašo skyriaus vedėjas, nesudaro pagrindo konstatuoti konkretaus pareigūno ar institucijos, kurios vardu jis veikia, šališkumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 21R-489 (AG-394/06-2020) priimtas nevisapusiškai ištyrus faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. prašymu pakeisti projekto įgyvendinimo tvarką. Dėl to atsakovės NMA skundas tenkintinas, panaikinant Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 21R-489 (AG-394/06-2020) ir priimant naują sprendimą: dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti NMA 2020 m. sausio 24 d. sprendimą byla nutrauktina, dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti NMA 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą pareiškėjo skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1, 8 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 21R-489 (AG394/04-2020).

Nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjo K. V. skundo reikalavimo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 24 sprendimą Nr. KV-47.

Atmesti pareiškėjo K. V. reikalavimą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 14 sprendimo Nr. KV-388 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.