Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2016 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. SKP-8 „Dėl V. K. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ susigrąžinimo. Pareiškėjas paaiškino, kad jis atsakovui pateikė 2012 m. gegužės 30 d. paramos paraišką Nr. 3KT-KV-12-1-010426-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles Nr. 3KT-KV-12-1-010426-PR001 (toliau – ir Paraiška), o 2013 m. rugsėjo 3 d. su Agentūra buvo pasirašyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“, paramos sutartis, taikoma 2012 metų paraiškoms Nr. 3KT-KV-12-1-010426-PR001 (toliau –Paramos sutartis). Atsakovas, atlikęs patikrą vietoje ir nustatęs pažeidimus, 2016 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. SKP-8 V. K. pritaikė sankciją – 18 854,37 Eur paramos pagal mokėjimo prašymus susigrąžinimą ir 48 426,89 Eur paramos sumos neskyrimą bei nutraukė Paramos sutartį.Pareiškėjas pažymėjo, kad dalis patikros vietoje rezultatų yra teisingi, tačiau fiksuoti neatitikimai nėra proporcingi priimtam sprendimui nutraukti Paramos sutartį ir susigrąžinti išmokėtą paramą. V. K. nurodė, vandentiekio ir nuotekų sistemų įrengimo darbai yra atlikti, o vidaus ir lauko vandentiekiai yra užkonservuoti žiemai. Vartai yra pastatyti, tikrintoja galėjo nepastebėti, kad ant vartų yra uždėti vyriai, o juos pareiškėjas sutvirtino pagaliais, kad vėjas nedarinėtų ir neišverstų. Automatika yra pastatyta ir veikia, tik patikrinimo dieną dingo elektra, todėl nebuvo galima pademonstruoti, kaip ji veikia. Tvora taip pat yra pastatyta. Sklypo plotai išlyginti, iškastas tvenkinys, žemės išlygintos, o teritorija išplaniruota. Aikštelė ir pasivaikščiojimo takai išpilti smėliu ir išlyginti, gruntas sutankintas vibro plokštėmis. Pažymėjo, kad nežymūs trūkumai yra šalinami, o neatlikti darbai bus atlikti iš pareiškėjo lėšų. V. K. nėra aišku, kaip buvo nustatyta, kad neatliktų darbų vertė yra 31 211,34 Eur, nes pagrindiniai darbai yra atlikti, o likę yra tik smulkūs ir jų suma yra daug mažesnė. Teigė, kad iš naujo įvertinus neatliktų darbų vertes, netinkamų finansuoti išlaidų suma žymiai sumažėtų. Pareiškėjas paaiškino, kad prašydamas kompensuoti įrengiant pirties konstrukcijas patirtas išlaidas, nurodė, kad įrengdamas jas, patyrė 25 650,06 Eur išlaidų, tačiau sutarties su A. J. vertė yra 23 927,64 Eur. Pažymėjo, kad perkeldamas skaičius į mokėjimo prašymą, padarė klaidą, todėl ir atsirado sumų neatitikimas. Vykdydamas projektą „Kaimo turizmo sodybos steigimas Remeisių kaime“ Nr. 3KT-KV-12-1-010426-PER001 (toliau – ir Projektas), V. K. patyrė 3 662,14 Eur bendrųjų išlaidų, kurias ir nurodė prašyme. Kad yra ribojamos bendrosios išlaidos, Paramos sutartyje nenurodyta ir pareiškėjas nežinojo, kad jas viršijo, todėl negalėjo pažeisti paramos gavimo ir naudojimo sąlygos – „nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų“ (Paramos sutarties 26.21 punktas) ir sankcija jam negalėjo būti taikoma.V. K. atkreipė dėmesį, kad kol pirties pastate nebus sumontuota šildymo sistema ir savomis lėšomis neįvesta signalizacija, vertingą inventorių nebuvo saugu palikti teritorijoje. Projekto įgyvendinimo terminas buvo numatytas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Nuo šios datos turėjo būti vykdoma veikla ir teikiamos paslaugos, tačiau šaltuoju metų laiku, nesant šildymo, vykdyti kokybiškų apgyvendinimo ir poilsio paslaugų neįmanoma. Norinčių ilsėtis, kai pastatas nėra šildomas ir jame drėgna, atsiranda labai nedaug. Nors projektinė ir sąmatinė dokumentacija metus prieš paskiriant paramą buvo derinama ir tikrinama Agentūros darbuotojų, niekas nevertino, kad pirties pastate nėra numatytas pastato šildymas, nėra katilo. Pareiškėjo nuomone, fiksuoti veiklos nevykdymą, kaip pažeidimą, nešildomose patalpose šaltuoju metų laiku, neišsiaiškinus visų aplinkybių ir neįvertinus ir techninių galimybių, nėra protinga bei sąžininga. Nurodė, kad Projekto iki galo įgyvendinti negali ne dėl savo kaltės. Pareiškėjas pažymėjo, kad padaryti pažeidimai nėra tyčiniai, dalis jų nepriklausė nuo V. K. valios, juos lėmė metų sezoniškumas, projektavimo klaidos ir Agentūros darbuotojų, su kuriais buvo derinami visi dokumentai bei nurodyti skaičiavimai, nepakankamas įsigilinimas. Šių aplinkybių pareiškėjas negalėjo numatyti. Mano, kad paskirta sankcija yra per griežta. Pažymėjo, kad jis ir toliau vykdo Projektą ir mano, kad verslas yra perspektyvus. Teismo posėdyje pareiškėjas V. K. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.Agentūra paaiškino, kad po Projekto užbaigimo pareiškėjo valdoje buvo atliktos dvi patikros vietoje – 2015 m. lapkričio 27 d. ir 2015 m. gruodžio 9–10 d. 2015 m. gruodžio 9–10 d. atlikus patikrą vietoje, buvo nustatyta, kad nėra atlikta dalis 2015 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo prašyme Nr. 3KT-KV-12-1-010426-MP004 (toliau – mokėjimo prašymas Nr. 4) deklaruojamų vandentiekio, santechnikos ir nuotekų darbų, už nuosavas lėšas pareiškėjas neįsigijo įrangos, kurią Paraiškoje įsipareigojo įsigyti. Taigi, V. K. prašė kompensuoti išlaidas už investicijas ir darbus, kurie nebuvo iki galo atlikti. Pareiškėjo argumentų, kad šildymo ir signalizacijos sistemų neįrengimas lėmė įrangos neįsigijimą atsakovas nelaikė objektyviomis priežastimis nevykdyti Paramos sutartimi ir Paraiška prisiimtų įsipareigojimų. Pats pareiškėjas numatė įsigyti konkrečią įrangą ir kreipėsi į Agentūrą dėl pritarimo, todėl būtent jis ir atsako už Projekto investicijų įsigijimą ir saugojimą.Atsakovas pažymėjo, kad V. K. neatlikti darbai yra nurodyti 2015 m. rugpjūčio 5 d., 2015 m. gegužės 7 d., 2015 m. liepos 7 d., 2015 m. rugpjūčio 25 d. ir 2015 m. rugsėjo 29 d. darbų priėmimo–perdavimo aktuose, tačiau nei šių aktų sudarymo dieną, nei atlikus patikrą, darbai nebuvo įvykdyti. Agentūra akcentavo, kad neatliktų darbų vertė buvo nustatyta pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus prie mokėjimo prašymo, kuriuose prie konkrečių darbų yra nurodyta jų vertė. Susumavus deklaruotų neatliktų darbų vertes pagal pateiktus dokumentus, susidarė 31 211,34 Eur suma. Patikrų metu nustatyta, kad V. K. nepasiekė užsibrėžtų Projekto tikslų ir veiklos nevykdė. Gamtinės oro sąlygos pareiškėjui buvo ir (ar) turėjo būti žinomos prieš pradedant įgyvendinti Projektą, sudarant techninį projektą ir priimant sprendimą dėl reikalingos įrangos įsigijimo, todėl jos negali būti laikomos objektyvia aplinkybe, pateisinančia pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Be to, kai kurie neatlikti darbai nėra tiesiogiai susiję su oro sąlygomis (pavyzdžiui, vonios kambario neįrengimas).Atsakovas pažymėjo, kad V. K., neatlikęs darbų ir neįsigijęs technikos, deklaravo šias išlaidas mokėjimo prašymuose, prašydamas kompensuoti išlaidas už neįgyvendintas investicijas, taigi, jis pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2012 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3D-227 (toliau –Įgyvendinimo taisyklės), 32.3 papunktį bei Paramos sutarties 4.7 papunktį. Pareiškėjas deklaravo, kad patyrė 3 662,14 Eur bendrųjų išlaidų, todėl 765,94 Eur išlaidų dalis buvo pripažinta netinkama finansuoti, kadangi viršijo Įgyvendinimo taisyklėse nustatytą dydį. Įgyvendinimo taisyklių reikalavimų nežinojimas V. K. neatleidžia nuo atsakomybės už nustatytą pažeidimą. Prašydamas kompensuoti bendrąsias išlaidas, kurios viršija Įgyvendinimo taisyklėse nustatytą dydį, pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 34.6 papunktį ir Paramos sutarties 4.3 papunktį. Atlikus patikrą, buvo nustatyta, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma daugiau nei 3 procentais (45 procentais) viršija V. K. mokėtiną sumą, todėl mokėtina paramos suma buvo sumažinta abiejų sumų skirtumu (nekompensuojama 21 904,81 Eur suma, prašomos paramos ir mokėtinos sumos skirtumas 21 904,81 Eur). Agentūra pažymėjo, kad sankcija pareiškėjui buvo pritaikyta pritarus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai. Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.Pirmosios instancijos teismas, aptaręs faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas, mokėjimo prašymu Nr. 4 prašydamas kompensuoti išlaidas už investicijas ir darbus, kurie nebuvo iki galo atlikti, ir neįgyvendinęs Projekto taip, kaip buvo įsipareigojęs Paraiškoje bei Paramos sutartyje, pažeidė Įgyvendinimo taisykles ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisykles (toliau – Administravimo taisyklės) bei Paramos sutarties nuostatas.Atlikęs tyrimą ir nustatęs pažeidimus, atsakovas ginčijamu sprendimu V. K. pritaikė sankciją – 18 854,37 Eur paramos pagal mokėjimo prašymus susigrąžinimą ir 48 426,89 Eur paramos sumos neskyrimą bei nutraukė Paramos sutartį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas mokėjimo prašyme Nr. 4 prašė kompensuoti bendrąsias išlaidas, kurios viršija Įgyvendinimo taisyklėse nustatytą dydį. Finansuojama bendrųjų išlaidų suma be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) negali būti didesnė kaip 2 896,20 Eur. V. K. deklaravo, kad bendrųjų išlaidų patyrė 3 662,14 Eur, todėl prašydamas kompensuoti bendrąsias išlaidas, kurios viršija Įgyvendinimo taisyklėse nustatytą dydį, pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 34.6 papunktį ir Paramos sutarties 4.3 papunktį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašoma finansuoti suma 45 procentų viršija jam mokėtiną sumą, todėl Agentūra, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 72 punktu, Administravimo taisyklių 197.1.1, 197.1.4, 197.1.7, 197.2.12, 197.3.2 bei 197.3.14 punktais ir Paramos sutarties 26.2, 26.3 bei 26.20 punktais, pritarus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, 2016 m. sausio 19 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. SKP-8. Kadangi pareiškėjo prašoma paramos suma daugiau nei 3 procentais viršijo mokėtiną sumą, remiantis Administravimo taisyklių 197.1.4 punktu, mokėtina paramos suma buvo sumažinta abiejų sumų skirtumu.Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ginčijamas sprendimas pritaikyti sankciją buvo priimtas iš esmės dėl to, kad V. K., pažeisdamas Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, nepasiekė mokėjimo prašyme Nr. 4 numatytų Projekto tikslų ir rezultatų (nustatytu laiku neįgyvendino Projekto), o jo deklaruoti darbai nebuvo atlikti iki galo ar apskritai nebuvo atlikti, pareiškėjas neįsigijo įrangos, baldų, technikos, o Projekto veikla nėra vykdoma. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. K. už nuosavas lėšas neįsigijo įrangos ir darbų. Neatlikti darbai yra išvardyti 2015 m. rugpjūčio 5 d., 2015 m. gegužės 7 d., 2015 m. liepos 7 d., 2015 m. rugpjūčio 25 d. ir 2015 m. rugsėjo 29 d. darbų priėmimo–perdavimo aktuose. Neatlikti darbai nei priėmimo–perdavimo aktų sudarymo dieną, nei patikros atlikimo dieną nebuvo įvykdyti.Teismas nurodė, kad neatliktų darbų vertę atsakovas nustatė pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus prie mokėjimų prašymų, kuriuose prie konkrečių darbų aiškiai nurodoma jų vertė. Agentūrai suskaičiavus deklaruotų neatliktų darbų vertes, susidarė 31 211,34 Eur suma. V. K., nesutikdamas su atsakovo apskaičiuota neatliktų darbų verte, pats jokių skaičiavimų nepateikė, teigdamas, kad yra įsitikinęs, jog darbų neatlikta už daug mažesnę sumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, pateikdamas Paraišką ir pasirašęs Paramos sutartį dėl Projekto įgyvendinimo, prisiėmė įsipareigojimus, kad Projektas bus įvykdytas laiku, nepažeidžiant Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, ir jis pasieks numatytus Projekto tikslus bei rezultatus. Mokėjimo prašymo Nr. 4 9 lape „Paramos gavėjo deklaracija“ pareiškėjas patvirtino, kad yra susipažinęs su prisiimtais įsipareigojimais ir siektinų Projekto rezultatų bei rodiklių įgyvendinimu. Taigi, jo nežinojimas apie Įgyvendinimo taisyklėse aiškiai numatytus reikalavimus neatleidžia V. K. nuo atsakomybės už nustatytą pažeidimą. Pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimus gerinti gyvenimo kokybę, didinti užimtumą kaime, įsteigiant kaimo turizmo sodybą, tačiau esminiai kaimo turizmo statybos įrengimo darbai nebuvo atlikti, reikalinga technika neįsigyta, kaimo turizmo veikla nebuvo vykdoma. Teismas pažymėjo, kad šaltasis metų laikas negali būti objektyvia priežastimi, pateisinančia pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, nes jam buvo ir (ar) turėjo būti žinomos prieš pradedant įgyvendinti Projektą, sudarant techninį projektą ir priimant sprendimą dėl reikalingos įrangos įsigijimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad kai kurie neatlikti darbai nėra tiesiogiai susiję su oro sąlygomis (vonios kambario neįrengimas, kiti vidaus darbai, signalizacijos neįrengimas). V. K., neatlikęs darbų ir neįsigijęs technikos bei deklaravęs patirtas išlaidas mokėjimo prašymuose, pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 32.3 papunktį ir Paramos sutarties 4.7 papunktį.Teismas pažymėjo, kad pažeidęs teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius paramos gavėjo įsipareigojimus, pareiškėjas neįgijo ir negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių. Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, pagal jai teisės aktų nustatytą kompetenciją privalo vertinti Projekto įgyvendinimo eigą ir paramos skyrimo tinkamumą. Jei nustatomas pažeidimas, tai negali būti traktuojama kaip veiksmų ar sprendimų prieštaringumas. Be to, Agentūra stengėsi V. K. padėti įgyvendinti Projektą, teikė įvairią pagalbą, pareiškėjui prašant, net septynis kartus keitė paramos išmokėjimo tvarką, du kartus sutiko nukelti Projekto įgyvendinimo terminą, pasirašydama septynis papildomus susitarimus, nors pasirašydamas Paramos sutartį, pareiškėjas įsipareigojo Projektą įgyvendinti iki 2014 m. rugsėjo 26 d. Teismas sprendė, kad atsakovo 2016 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. SKP-8 yra teisėtas, pagrįstas ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

III.

Pareiškėjas V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.Savo poziciją pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad teismas nepakankamai įsigilino ir išanalizavo V. K. pateiktą informaciją ir pažodžiui perrašė Agentūros atsiliepimą.V. K. nuomone, pagrindinis dokumentas yra ne Įgyvendinimo taisyklės, o Paramos sutartis, kurioje ir turi būti nurodomi ribojimai bei teisės ir pareigos, kuriomis privaloma vadovautis. Akcentuoja, kad pareiškėjui ir jo verslui pritaikytos sankcijos – areštuotas nekilnojamasis turtas bei sąskaitos banke – stabdo veiklos plėtrą ir žlugdo verslą. V. K. mano, kad reikia iš naujo įvertinti Projekto įgyvendinimo baigtumą ir Paramos sutarties nenutraukti. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.Agentūra savo poziciją grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo ginčo šalių argumentus, faktines ginčo aplinkybes bei byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

30. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Agentūros 2016 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. SKP-8, kuriuo pareiškėjui už nustatytus pažeidimus buvo pritaikyta sankcija – susigrąžinta 18 854,37 Eur paramos suma, neskirta 48 426,89 Eur paramos suma ir nutraukta Paramos sutartis – teisėtumo bei pagrįstumo.

31. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis).

32. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2013 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-341/2013, 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014).

33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta praktika ir patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei nurodytiems argumentams.

34. Ginčijamas atsakovo sprendimas, visų pirma, grindžiamas tuo, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą kompensuoti išlaidas už investicijas ir darbus, kurie nebuvo atlikti, t. y. pateikė neteisingą informaciją (deklaravo darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti). Tuo, atsakovo teigimu, pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 32.3 papunkčio reikalavimus.

35. Įgyvendinimo taisyklių 32.3 papunktis nustato, kad tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, faktiškai patirtos, įtrauktos į Projekto vykdytojo apskaitą ir kurios gali būti identifikuojamos, pagrįstos ir patvirtinamos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais.

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo neatlikta dalis 2015 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo prašyme deklaruotų darbų. Šias bylai reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė, atsižvelgdamas į patikros ataskaitą, fotonuotraukas bei darbų priėmimo ir perdavimo aktus. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtuose dokumentuose užfiksuotus faktinius duomenis (I t., b. l. 170–190), konstatuoja, kad minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad dalis darbų nėra atlikta, tačiau nesutinka, jog neatliktų darbų vertė yra 31 211,34 Eur.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad neatliktų darbų vertė yra mažesnė, nei nustatė atsakovas, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde paminėtos abejonės dėl neatlinktų darbų vertės negali būti pripažintos pagrįstomis.

39. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 30 d. Agentūrai pateiktame mokėjimo prašyme prašė kompensuoti bendrąsias išlaidas (3 662,14 Eur), kurios viršija Įgyvendinimo taisyklėse nustatytą dydį.

40. Įgyvendinimo taisyklių 34.6 papunktyje numatyta, kad bendrosios išlaidos yra priskiriamos tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai, tačiau finansuojama bendrųjų išlaidų suma be PVM negali būti didesnė kaip 2 896, 20 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt šeši eurai dvidešimt euro centų).

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad vykdydamas projektą jis patyrė 3 662,14 Eur bendrųjų išlaidų, kurias nurodė prašyme, nes nežinojo, jog yra ribojamos bendrosios išlaidos , kadangi apie išlaidų ribojimą nebuvo nurodyta sutartyje.

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra nurodęs, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1406/2010; 2003 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5-63/2003).

43. Kadangi išlaidų ribojimas yra aiškiai įtvirtintas norminiame administraciniame teisės akte (Įgyvendinimo taisyklėse), todėl pareiškėjo su atsakovo pasirašyta sutartis negali pakeisti ar panaikinti minėtos Įgyvendinimo taisyklių nuostatos ir ja privaloma vadovautis, nepriklausomai nuo to, kad minėtoje sutartyje nebuvo susitarta dėl bendrųjų išlaidų ribojimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo nežinojimas apie Įgyvendinimo taisyklėse aiškiai numatytus reikalavimus (34.6 papunktis) neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės už nustatytą pažeidimą, o prašydamas kompensuoti bendrąsias išlaidas, kurios viršija Įgyvendinimo taisyklėse nustatytą dydį, pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 34.6 papunktį.

44. Ginčijamas atsakovo sprendimas yra grindžiamas ir tuo, kad pareiškėjas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. nepasiekė numatytų Projekto tikslų ir rezultatų, nes atliekant patikrą nustatyta, kad pareiškėjas nepadarė numatytų investicijų, neįsigijo už nuosavas lėšas įrangos, kurią įsipareigojo įsigyti Paraiškoje. Atsakovo nuomone, šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 28.1.2 papunktį.

45. Įgyvendinimo taisyklių 28.1.2. papunktyje numatyta, kad tinkamumo gauti paramą kriterijumi yra tai, jog projektas atitinka Programoje nurodytus tikslus.

46. Pareiškėjo vykdomo projekto tikslas – gerinti gyvenimo kokybę, didinti užimtumą kaime, įsteigiant kaimo turizmo sodybą. Tačiau byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad ne visi kaimo turizmo sodybos įrengimo darbai buvo atlikti, reikalinga technika nebuvo įsigyta, kaimo turizmo veikla nebuvo pradėta vykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepasiekė projekto tikslų.

47. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog papildomo inventoriaus neįsigijo, nes nėra saugu jį palikti teritorijoje, kad šaltuoju metų laiku negalima teikti kokybiškų apgyvendinimo paslaugų, nesant įrengtos šildymo sistemos, nėra reikšmingos sprendžiant klausimą, ar pareiškėjas pasiekė projekto tikslus.

48. Administravimo taisyklių 197 punktas nustato, kad Pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas

49. Administravimo taisyklių 197.1.4 papunktyje numatyta, kad paramos sumažinimas taikomas, jeigu Agentūra, išnagrinėjusi paramos gavėjo mokėjimo prašymą, nustato, kad jame prašoma paramos suma daugiau kaip 3 proc. viršija paramos gavėjui mokėtiną sumą, nustatytą išnagrinėjus mokėjimo prašymo pagrįstumą, mokėtina paramos suma turi būti sumažinama tų abiejų sumų skirtumu, išskyrus atvejus, kai paramos gavėjas įrodo, kad ne dėl jo kaltės buvo įtraukta reikalavimų neatitinkanti suma.

50. Kaip jau buvo minėta, atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo neatliktų darbų suma sudaro 31 211,34 Eur, t. y. netinkamų finansuoti išlaidų suma daugiau kaip 3 proc. viršija pareiškėjui mokėtiną sumą, todėl atsakovas turėjo pagrindą pareiškėjui skirti Administravimo taisyklių 197 punkte numatytą sankciją.

52. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra išdėstyti išsamūs motyvai dėl pareiškėjui skirtos sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas naujų aplinkybių dėl pritaikytos sankcijos rūšies ir sankcijos dydžio nenurodė, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, detaliai nevertina pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl pritaikytos sankcijos rūšies ir sankcijos dydžio.

53. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.