Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-01-19 · Administracinė byla Nr. eA-70-624/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-23Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-19
Bylos Nr.
eA-70-624/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02592-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
K. V.
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-70-624/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02592-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 29.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui K. V. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA, Agentūra) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2020 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 21R-489 (AG394/04-2020) (toliau – ir LAGK Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo K. V. skundą atmesti.

2. Atsakovas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėjas praleido NMA 2020 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. KV-47 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. KV-47) ir 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. KV-388 „Dėl atsakymo į skundą“ (toliau – ir Sprendimas Nr. KV-388) (toliau kartu – ir NMA Sprendimai) apskundimo terminus, nes į LAGK su skundu kreipėsi tik 2020 m. birželio 1 d. LAGK nemotyvavo, kodėl buvo atnaujintas terminas, taip pat nenurodė kaip vertino pateiktas termino praleidimo aplinkybes.

2.2. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 27 d. pasirašė susitarimą su NMA. Susitarimu pareiškėjas perėmė ankstesnio paramos gavėjo (A. S.) teises ir pareigas įgyvendinti projektą „(duomenys neskelbtini) šiltnamiai“ (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Projektas). Pasirašydamas susitarimą, pareiškėjas prisiėmė visus įsipareigojimus įgyvendinti projektą, todėl LAGK išvada, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 15 d. sužinojo aplinkybes (vietą, kurioje turi būti įgyvendintas projektas), kurių šiuo konkrečiu atveju negalėjo protingai numatyti su NMA pasirašydamas 2019 m. rugsėjo 27 d. susitarimą ir perimdamas ankstesnio paramos gavėjo teises ir pareigas, yra nepagrįsta.

2.3. LAGK išvada, kad pareiškėjai, perimdami įsipareigojimus, vėliau gali prašyti pakeitimų, remdamiesi tuo, kad jie nežinojo apie aplinkybių buvimą, prieštarauja suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo nežinojimas apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklės, taikomose nuo 2015 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-302 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), aiškiai numatytus reikalavimus neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės už nustatytą pažeidimą. Priešingu atveju pareiškėjams nebūtų privaloma laikytis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės), ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatų.

2.4. LAGK išvada, kad pareiškėjas apie tai, kur jis turės įgyvendinti projektą, sužinojo tik po susitarimo pasirašymo, yra nepagrįsta, nes pareiškėjas galėjo ir turėjo žinoti, kokiame sklype įgyvendins projektą.

2.5. Pareiškėjas, pasirašydamas susitarimą su NMA, turėjo įsivertinti projekto įgyvendinimo rizikas, galimybes jį įgyvendinti. Pareiškėjas nepateikė skaičiavimų, kuriuose būtų pagrįsta, kad darbų kaina padidėja, be to, pareiškėjas prisiėmė riziką, kad sklype reikės įsivesti vandentiekį, kasti prūdą.

2.6. LAGK neatskleidė ginčo esmės – neanalizavo teisės aktų nuostatų taikymo.

2.7. Pareiškėjas ginčo metu teigė, kad jis nėra pasirašęs paramos sutarties, todėl jam Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklės negalioja – pareikėjo manymu, jis, prisiėmęs įsipareigojimus iš A. S., nebeprivalo tęsti pastarojo prisiimtų įsipareigojimų, tačiau pareiškėjas, perimdamas įsipareigojimus, sutiko su tuo, kad jam yra žinomi visi reikalavimai bei sąlygos, taip pat ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatos dėl projekto įgyvendinimo vietos keitimo. Dėl šių argumentų LAGK nepasisakė.

2.8. LAGK nevertino fakto, kad Įgyvendinimo taisyklės visose redakcijose draudė keisti projekto įgyvendinimo vietą (nuo sprendimo skirti paramą dienos iki kontrolės laikotarpio pabaigos). Projekto įgyvendinimo vieta nurodoma dar teikiant paraišką, o pareiškėjas savo parašu patvirtina, kad visa pateikta informacija yra teisinga. Pats pareiškėjas įsipareigoja vykdyti projektą ten, kur jį suplanavo (pareiškėjo atveju – ten, kur jis buvo numatytas perimant įsipareigojimus iš A. S.). Pareiškėjo atveju teisinio reglamentavimo srityje problemų nėra, kadangi yra aiškiai nurodyta, jog projekto įgyvendinimo vietos keisti negalima, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam netinkamos vietovės, kur projektas turi būti įgyvendintas, nėra aktualūs.

Atsiliepimas

3. Pareiškėjas K. V. su atsakovo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Pareiškėjas sutiko su LAGK sprendimu, bet pažymėjo, kad LAGK neišnagrinėjo visų jo skundo argumentų.

3.2. NMA Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio nuostatų, nes juose nepasisakoma, dėl ko jo prašymas pakeisti projekto įgyvendinimo vietą buvo nepatenkintas. Tuo laikotarpiu kitų ūkio subjektų prašymai pakeisti projekto įgyvendinimo vietą buvo patenkinti.

3.3. Skundžiamus NMA Raštus pasirašė tas pats valstybės tarnautojas, todėl pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas šališkai.

3.4. Įgyvendinimo taisyklių 17.2 punkte keliamos dvi alternatyvios sąlygos, nuo kurio momento negali būti keičiama projekto įgyvendinimo vieta: nuo paramos sutarties pasirašymo arba nuo sprendimo skirti paramą dienos. Pareiškėjas nėra pasirašęs paramos sutarties ir nėra gavęs paramos, todėl jam negali būti taikoma Įgyvendinimo 17.2 punktas. Projekto įgyvendinimo vieta nėra esminė sąlyga įgyvendinti paramos priemonę. NMA atsisakymas keisti projekto įgyvendinimo vietą nebuvo pagrįstas nei galiojančiais teisės aktais, nei kokiomis nors objektyviomis priežastimis, o šiai pozicijai iš esmės pritarė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija).

3.5. Pareiškėjas NMA ir Ministerijos raštų apskundimo terminų nepraleido.

3.6. Pradinėje paraiškoje numatytoje projekto įgyvendinimo vietoje nėra tinkama infrastruktūra, taip pat esančios kitos techninės kliūtys reikštų, jog, įgyvendinant projektą toje vietoje, ženkliai išaugtų savikaina, reikalingos investicijos nesukurtų pridėtinės vertės ir lėšos būtų naudojamos vien tam, kad būtų panaudojamas konkretus žemės sklypas, kai tuo tarpu konkrečios priemonės veiklos srities tikslams įgyvendinimo vieta nėra aktuali. Įgyvendinant projektą nurodytoje vietoje, nebus efektyviai panaudojami ištekliai, papildomos reikalingos investicijos nepadidins pajamų iš žemės ūkio veiklos, t. y. bus iš esmės padaryta žala priemonės bei jos veiklos srities keliamiems tikslams ir uždaviniams, todėl būtina projektą įgyvendinti kitoje vietoje, kurioje bus užtikrintas didesnis gaunamų lėšų panaudojimo efektyvumas.

3.7. LAGK sprendimas panaikinti NMA ir Žemės ūkio ministerijos raštus ir įpareigoti NMA iš naujo nagrinėti prašymą, net ir grindžiamas tik force majeure (nenugalima jėga) aplinkybių įvertinimu, yra teisingas ir logiškas, todėl neturėtų būti panaikintas.

3.8. Techninės kliūtys paaiškėjo tik po to, kai akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – ir Projektuotojas) pradėjo vykdyti 2019 m. spalio 2 d. sudarytą projektavimo rangos sutartį dėl projektavimo darbų atlikimo Projekto įgyvendinimo vietoje. Projektuotojo rašte, taip pat ir pareiškėjo prašyme pateikta bendra informacija apie visumą kliūčių, kurios darbo projekto įgyvendinimą daro neekonomišku: tiek žinomas pagal Projekto paraišką ir iki perėmimo numatytus darbus, tiek ir nežinomas.

3.9. NMA skundo argumentai, kad pareiškėjas turėjo žinoti ir apie kabelius, ir apie drenažo tinklus, esančius po žeme, taip pat turėjo žinoti apie sklype nustatytas sanitarines apsaugos ir taršos zonas, yra nesąžiningi, nes paraiška Nr. 17VM- KV-15-2-05579-PR001 (toliau – Paraiška) dėl Projekto buvo teikta dar 2015 m., kada nei Administravimo taisyklėse, nei Įgyvendinimo taisyklėse nebuvo numatyta pareiga atlikti projektavimo, taip pat projektavimas nebuvo sąlyga įsipareigojimams perimti. Nei pradinis pareiškėjas, kurio įsipareigojimus perėmė pareiškėjas, nei pareiškėjas neturėjo pareigos iš anksto atlikti projektavimo darbus ir įsitikinti, ar nėra kliūčių įgyvendinti projektą. Be to, pats kliūčių buvimo faktas neparodo jų šalinimo sudėtingumo – šią aplinkybę galėjo konstatuoti tik statybų ekspertas, todėl nei pareiškėjas, nei A. S. neturėjo tokių žinių, kad galėtų suprasti, jog kliūtys yra rimtos.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu atsakovo NMA skundą tenkino – panaikino LAGK Sprendimą, nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo K. V. skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. KV-47, atmetė pareiškėjo K. V. reikalavimą dėl Sprendimo Nr. KV-388 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

5. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl LAGK sprendimo, kuriuo panaikintas Sprendimas Nr. KV-47 ir Sprendimas Nr. KV-388 bei NMA įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. prašymą (dėl Projekto įgyvendinimo vietos keitimo), teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad teisės į informaciją gavimo aspektas skunde nei LAGK, nei teismui nebekeliamas.

6. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:

6.1. NMA su paramos gavėju A. S. 2017 m. lapkričio 7 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartį Nr. 17VM-KV-15-1-05579-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), kuria A. S. buvo skirta iki 1 942 747 Eur visų tinkamų finansuoti projektų išlaidų, o A. S. įsipareigojo iki 2019 m. spalio 1 d. įgyvendinti Projektą. Projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav.

6.2. Paramos gavėjas A. S. 2018 m. birželio mėnesį dėl sveikatos problemų kreipėsi į NMA su prašymu, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrošiltnamiai“ perimtų paramos įsipareigojimus. NMA 2018 m. liepos 25 d. raštu Nr. KV-681 (10.6.1E) A. S. prašymo netenkino.

6.3. Pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. raštu pateikė sutikimą NMA, kad sutinka perimti visus ūkininko A. S. Europos Sąjungos paramos įsipareigojimus pagal Projektą.

6.4. NMA su pareiškėju 2019 m. rugsėjo 27 d. pasirašė susitarimą Nr. 3, kuriuo pakeistas paramos gavėjas, t. y. pareiškėjas nurodytas kaip paramos gavėjas.

Šalies argumentai

6.5. Pareiškėjas pateikė NMA 2019 m. rugsėjo 27 d. prašymą dėl projekto grafiko suderinimo dėl išimtinių force majeure aplinkybių. Iš A. S.perimtas Projektas ir jo įgyvendinimo grafikas yra nepagrįstas ir nerealus, parengtas prieš dvejus metus ir neatitinkantis šios dienos situacijos. Pareiškėjas nurodė, kad pagal perimtą Paramos sutartį I investicijų etapą pareiškėjas turėtų įgyvendinti vos per kelias dienas, o Projektas yra itin didelės apimties, būtina atlikti projektavimo darbus, paskelbti pirkimų konkursus NMA interneto svetainėje ir pan., todėl I projekto etapą įgyvendinti per kelias dienas nėra įmanoma. Su šiuo minėtu prašymu pareiškėjas NMA pateikė projekto keitimo grafiką, kuriuo pareiškėjas įsipareigojo projektą įgyvendinti, teikiant mokėjimo prašymus: I etapas – 2020 m. spalio 30 d., II etapas – 2021 m. kovo 30 d., III etapas – 2021 m. birželio 30 d., IV etapas – 2021 m. spalio 1 d. NMA šį pareiškėjo prašymą patenkino ir pakeitė Projekto įgyvendinimo grafiką.

6.6. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 27 d. pateikė NMA prašymą, kuriuo prašė: 1) paaiškinti, ar įgyvendinant Projektą pasiūlytame sklype, kuris priklauso tai pačiai žemės ūkio valdai, būtų keičiama Projekto įgyvendinimo vieta; 2) jei atsakymas būtų teigiamas, pareiškėjas prašė leisti pakeisti Projekto įgyvendinimo vietą arba suteikti galimybę projektą įgyvendinti papildomoje vietoje; 3) jei prašymas pakeisti projekto įgyvendinimo vietą nebūtų patenkintas, prašo paaiškinti, ar įgyvendinus projektą sklype dėl prašyme nurodytų aplinkybių, NMA, vadovaudamasi Sankcijų metodika, laikytų, jog tai buvo padaryta dėl išskirtinių aplinkybių, kurioms esant sankcijos netaikomos. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 2 d. su Projektuotoju sudarė rangos sutartį dėl projektavimo darbų atlikimo projekte numatytame sklype (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Projektuotojas informavo pareiškėją, jog numatytame sklype nustatytos kliūtys, dėl kurių projekto įgyvendinimo kaštai neproporcingai išaugtų, o įgyvendinimo terminas būtų neprognozuojamas, kadangi: 1) sklypo viduryje yra dvi aukštos įtampos elektros oro linijos, kurias, įgyvendinant Projektą, būtina iškelti; 2) sklypo šiaurinėje dalyje yra du požeminiai ryšių kabeliai, kurie turi būti iškelti ir apsaugoti; 3) sklype, numatomoje statybos zonoje, yra drenažo tinklai, kurie užtikrina ne tik vieno nagrinėjamo sklypo, bet ir kitų trečiųjų šalių sklypų sausinimą, todėl numatytame sklype būtinas drenažo iškėlimas ir rekonstravimas; 4) greta numatyto sklypo nėra vandens telkinių, į kuriuos turi būti nuvestas kritulių vanduo nuo didelį sklypo plotą užimsiančio stogo; 5) šalia sklypo nėra įrengti vandentiekio tinklai; 6) sklype nustatytos gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, kurios apsunkina norimų statybų galimybes.

6.7. Projektuotojas padarė išvadą, jog kitos (šiltnamių) paskirties pastato statyba numatytame sklype yra ribota ir / ar būtų ženkliai brangesnė nei kitame sklype, kur atitinkamai paruošta infrastruktūra, todėl rekomendavo projektą įgyvendinti kitame sklype. Preliminariais skaičiavimais nustatyta, jog reikalingų papildomų investicijų suma gali siekti ar net viršyti 600 000 Eur, kas sudarytų apie 19 procentų projektui įgyvendinti reikalingų lėšų sumos. Pareiškėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti Projektą bei pasiekti jo numatytus tikslus, siūlė Projektą įgyvendinti kitoje vietoje (kitame sklype, kurį valdo nuomos teisės pagrindais). Prie šio prašymo pareiškėjas NMA pateikė ir 2019 m. spalio 2 d. projektavimo darbų rangos sutartį, Projektuotojo 2019 m. spalio 15 d. raštą, Projekto įgyvendinimo vietos schemą bei 2019 m. kovo 20 d. žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 2019/03/20-1.

6.8. NMA Sprendime Nr. KV-47 nurodė, kad Projektas turi būti įgyvendintas numatytoje Projekto įgyvendinimo vietoje – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. Projekto įgyvendinimo vieta negali būti keičiama į kitą vietą nuo sprendimo skirti paramą datos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, kadangi projekto įgyvendinimo vieta yra konkrečiu nurodytu adresu esantis sklypas, o ne žemės ūkio valda ir joje esantys laukai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra atsiradusios prieš paramos sutarties sudarymą, atsiradusios aplinkybės nedaro sutarties įvykdymo objektyviai negalimu, nes pareiškėjas nurodęs, kad yra galimybė atlikti veiksmus ir jas pašalinti, paaiškino, kad, perimdamas įsipareigojimus, turėjo galimybę išsiaiškinti situaciją. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios būtų priskirtos prie rašte įvardytų nenugalimos jėgos (force majeure) ir išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų netaikoma Reglamento 1974/2006 47 straipsnio 1 dalies nuostata dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių ir netaikomos sankcijos.

6.9. Pareiškėjas su 2020 m. vasario 12 d. skundu kreipėsi į Ministeriją, prašė panaikinti Sprendimą Nr. KV-47, kaip neatitinkantį individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

6.10. Ministerija 2020 m. kovo 12 d. raštu Nr. 3IN-237 (8.1E) nurodė, kad Ministerija, išnagrinėjusi visas aplinkybes, mano, kad Sprendimas Nr. KV-47 neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi yra priimtas nesiremiant visais objektyviais duomenimis, nes, priimant sprendimą, nėra įvertintas faktas, kad vėlesnėse Įgyvendinimo taisyklėse, reglamentuojančiose analogiškos, tos pačios paramos priemonės įgyvendinimą, nebeliko draudimo keisti projekto įgyvendinimo vietos, ir tai galėjo suklaidinti pareiškėją dėl įsipareigojimų perėmimo rizikos prisiėmimo. Ministerija atkreipė dėmesį, kad šios nuostatos yra pakoreguotos ir numatyta, kad nuo paramos sutarties sudarymo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, suderinus su NMA, projekto įgyvendinimo vieta gali būti keičiama. Ministerijai yra žinomi atvejai, kai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ NMA gauti prašymai (laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) pakeisti projekto įgyvendinimo vietą po sutarties pasirašymo, dėl kurių priimti teigiami sprendimai.

6.11. NMA Sprendimu Nr. KV-388, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl projekto veiklos vietos keitimo, papildomai nurodė pareiškėjui, kad šis, perimdamas įsipareigojimus iš A. S., turi laikytis visų prisiimtų įsipareigojimų paramos sutartyje. Atkreipė dėmesį, kad įsipareigojimų metu pareiškėjui turėjo būti žinomas teisinis reglamentavimas dėl projekto įgyvendinimo vietos keitimo, įsipareigojimų metu pareiškėjas nenurodė siekio keisti projekto įgyvendinimo vietą. Vien tai, kad NMA sutiko su įsipareigojimų perdavimu, savaime nereiškia, kad turi būti duodamas sutikimas dėl projekto įgyvendinimo vietos. Šiuo atveju NMA nebuvo sukūrusi pareiškėjui lūkesčių, jog prašymas bus nagrinėjamas pagal nuostatas, esančias vėlesnėse Įgyvendinimo taisyklių redakcijose, nes tai reikštų lygiateisiškumo principo pažeidimą kitų pareiškėjų atžvilgiu. Nepateikus jokių naujų aplinkybių, nėra pagrindo naikinti Sprendimo Nr. KV-47, kuriuo neleista keisti Projekto įgyvendinimo vietos.

6.12. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 d. su skundu kreipėsi į LAGK, kuriuo prašė panaikinti NMA Sprendimus ir įpareigoti NMA pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

6.13. LAGK Sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino NMA Sprendimus ir įpareigojo NMA pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas, pasisakydamas dėl NMA Sprendimų apskundimo terminų, nurodė, kad pareiškėjas nenurodė ir neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių, o argumentus dėl neva svarbių skundo padavimo termino praleidimo priežasčių teismas vertino kaip subjektyvią poziciją ir pamąstymus.

8. Teismas nurodė, kad nesutinka, jog pareiškėjas gali skųsti Sprendimą Nr. KV-47, nes šis tapo nebeaktualus ir tarpinis sprendimas, NMA priėmus naują sprendimą pagal Ministerijos sprendimu pateiktą rekomendaciją dėl pakartotinio pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo. Teismas akcentavo, kad tuo pačiu klausimu priimtas vėlesnis Sprendimas Nr. KV-388, kuriuo iš esmės iš naujo buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. prašymas pakeisti Projekto įgyvendinimo vietą, todėl LAGK 2020 gegužės 25 d. neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti pareiškėją pašalinti skundo trūkumą – prašyti panaikinti ir Sprendimą Nr. KV-47, o priėmus tokį reikalavimą, turėjo šioje dalyje bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas ženkliai yra praleidęs terminą šiam reikalavimui reikšti, apskundimo terminas neatnaujintas ir pagrindo jį atnaujinti nėra, kadangi nenustatytos ir neįrodytos svarbios objektyvios priežastys, nulėmusios sprendimo apskundimo termino praleidimą, todėl šią LAGK Sprendimo dalį teismas panaikino ir priėmė naują sprendimą bylą dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. KV-47 nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 1 ir 8 punktų pagrindu.

9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo pakeisti Projekto įgyvendinimo vietą, teismas apžvelgė Įgyvendinimo taisyklių 15 punktą ir pažymėjo, kad asmuo laikomas tinkamu gauti paramą, jeigu atitinka Įgyvendinimo taisyklių 16 punkte išvardytoms tinkamumo gauti paramą sąlygoms ir reikalavimams.

10. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad LAGK Sprendime dėstomi argumentai, kad pareiškėjas negalėjo žinoti Projekto įvykdymo vietos, yra nepagrįsti objektyviais duomenimis ir neatitinka projekto administravimo nuostatų, paramos skyrimo ir administravimo principų, šios LAGK išvados neatitinka teisinio reguliavimo ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytos neteisingai aiškinant paramos skyrimo bei paramos administravimo teisinius santykius.

11. Teismas pabrėžė, kad, aiškinant pareigų perėmimą pagal paramos sutartis taip, kaip nurodo pareiškėjas ir kam iš esmės pritarė LAGK, paneigiama paramos skyrimo, administravimo tvarka kaip tokia ir neišlaikomas lygiateisiškumo tarp paramos gavėjų principas, sukuriant išskirtines privilegijas perimantiems įsipareigojimus pagal paramos sutartis asmenims. Asmenų pasikeitimas prievolėje nekeičia prievolės ir materialinio teisinio santykio esmės – paramos pagal konkrečią priemonę teisiniai santykiai išliko kaip buvę. Pareiškėjui, pakeitusiam pradinį paramos gavėją, galioja visos pradinio paramos gavėjo prisiimtos teisės ir pareigos, nebent būtų buvę susitarta su kita sutarties šalimi kitaip. Kitokio susitarimo pagal Paramos sutarties pakeitimą nebuvo sudaryta. Teismas akcentavo, kad paramos sutartis sudaroma laikantis sutarčių laisvės principo, laisva valia asmenims prisiimant įsipareigojimus, tačiau, ją sudarius, ji įgyja sutarties šalims įstatymo galią, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis nepasirašė paramos sutarties, neatitinka tikrovės.

12. Teismas, apžvelgęs Įgyvendinimo taisyklių nuostatas (16.2.1 p., 16.2.6 p., 17.2 p.) ir Administravimo taisyklių nuostatas (181 p., 182 p., 186 p., 187 p.), padarė išvadą, kad, keičiant Projekto įgyvendinimo vietą, kai pakeičiami objektai, į kuriuos vykdomos investicijos, susijusios su materialiuoju turtu (žemės sklypas ir pastatai), turi būti iš naujo atlikta projekto tinkamumo vertinimo procedūra, atsižvelgiant į naujas projekto įgyvendinimo sąlygas. Teismas atkreipė dėmesį, kad NMA pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti Projekto įgyvendinimo vietą, kuri buvo numatyta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ 2017 m. lapkričio 7 d. sudarytoje paramos sutartyje Nr. 17VM-KV-15-1-05579-PR0001, kuri buvo iš dalies pakeista 2019 m. rugsėjo 27 d. Paramos sutarties pakeitimu. Paramos sutarties 3.1.2 punkte pareiškėjas įsipareigojo nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą nuo paramos sutarties pasirašymo arba nuo sprendimo skirti paramą datos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. Tai, kad pareiškėjas galimai neatsakingai įvertino prisiimamus kito asmens įsipareigojimus, nesudaro pagrindo NMA nesilaikyti nustatyto teisinio reguliavimo ir nevykdyti teisės aktais pavestos paramos sutarčių administravimo funkcijos.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas pažymėjo, kad NMA Sprendime Nr. KV-388, papildydama savo Sprendimą Nr. KV-47, nurodė teisingą teisinį reglamentavimą, motyvavo dėl ko pareiškėjo prašymas pakeisti projekto vietą negali būti tenkinamas, o tai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kiekvienas atvejis dėl projekto įgyvendinimo vietos keitimo yra individualus, todėl ir vertintinos individualaus atvejo aplinkybės teisinio reguliavimo kontekste. Skundžiamame atsakyme nurodyta, kad pareiškėjo prašymas keisti projekto įgyvendinimo vietą netenkintas dėl esamo teisinio reguliavimo ir dėl to, kad projekto įgyvendinimo vieta yra konkrečiu adresu nurodytas sklypas, o ne žemės ūkio valda ar joje esantys laukai. Pareiškėjui buvo išaiškintos galinčios grėsti sankcijos dėl įsipareigojimų nevykdymo. Pažymėta, kad prašyme nurodytos aplinkybės yra atsiradusios iki paramos sutarties sudarymo, jos nedaro įtakos sutarties įvykdymo objektyviai negalimumu. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį, perimdamas buvusio paramos gavėjo įsipareigojimus, pareiškėjas žinojo, kad projektas turėjo būti užbaigtas ir pasiekti rezultatai iki 2019 m. spalio mėnesio. NMA bendradarbiavo su pareiškėju ir sutiko pakeisti projekto įgyvendinimo grafiką, nukeliant projekto įgyvendinimo galutinę datą iki 2021 m. spalio mėn., tačiau 2019 m. gruodžio 27 d. prašymu pareiškėjas siekia pakeisti projekto įgyvendinimo rajoną (vietoj Širvintų raj. Kėdainių raj.), t. y. keisti projekto elementą, kuris buvo vienas iš projekto atrankos rodiklių. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl elektros, ryšių bei drenažo tinklų ir kitų žemės sklypo lokacijos bei ypatumų buvo žinomos iki paramos sutarties pasirašymo.

14. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl force majeure situacijos (jei būtų vykdomi statybos darbai numatytame sklype – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiltų itin didelė rizika, jog Projekto nepavyks įgyvendinti nustatytais terminais, o net ir tuo atveju, jei pavyktų užtikrinti projekto įgyvendinimą laiku, reikalingų investicijų suma padidintų projekto vertę, dėl ko iškyla rizika, jog nepavyks užtikrinti papildomo finansavimo šaltinio), teismas pažymėjo, kad LAGK Sprendime nepagrįstai taikė Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929, nuostatas, nes šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sankcijų taikymo pareiškėjui. Teismas sutiko su NMA argumentais, kad prašymas pakeisti Projekto įgyvendinimo vietą dėl nurodytų aplinkybių, negali būti vertinamos kaip force majeure situacija. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, jog nebegali įgyvendinti Projekto numatytoje Projekto įgyvendinimo vietoje, o nurodė, kad Projekto įgyvendinimo tęsimas pareiškėjui pabrangs. Be to, teismas pabrėžė, kad paramos gavėjas turi teisę atsisakyti sutarties, jei nėra galimybių jos keisti ir teikti naują paraišką.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas pažymėjo, kad, padarius išvadą, jog Sprendimas Nr. KV-47 yra tarpinio pobūdžio dokumentas, o galutinis procedūrą dėl pareiškėjo prašymo užbaigiantis viešojo administravimo subjekto sprendimas yra priimtas 2020 m. balandžio 14 d. (Sprendimas Nr. KV-388), pareiškėjo skundo argumentas, kad abu NMA sprendimus pasirašė tas pats valstybės tarnautojas, kuris galimai buvo šališkas, tapo nebeaktualus.

16. Teismas padarė išvadą, kad LAGK Sprendimas priimtas nevisapusiškai ištyrus faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. prašymu pakeisti Projekto įgyvendinimo tvarką, todėl NMA skundą tenkino, panaikino LAGK Sprendimą ir priėmė naują sprendimą: administracinę bylą dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. KV-47 nutraukė, o dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. KV-388 pareiškėjo skundą atmetė.

III.

17. Pareiškėjas K. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalis dėl NMA skundo patenkinimo, dėl LAGK Sprendimo panaikinimo, dėl pareiškėjo reikalavimo dėl Sprendimo Nr. KV-388 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetimo.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, prisiimdamas Paramos sutarties įsipareigojimus, ketino imti didžiulį kreditą, todėl visi Paraiškos duomenys ir įgyvendinimo galimybės, kiek tai buvo objektyviai įmanoma, buvo įvertintos, tačiau kartu su Paraiška nebuvo pridėtas techninis projektas ir / ar vėliau po Paraiškos pateikimo iki 2019 m. rudens, nebuvo pradėti šiltnamio projektavimo darbai (iki 2019 m. rugsėjo 27 d. Pareiškėjas neturėjo teisės inicijuoti projektavimo darbų), todėl šiuo atveju reikia vertinti, kiek pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti šiltnamio statymo galimybes pagal Paraiškos ir jos priedų duomenis.

18.2. Kartu su Paraiška buvo patiekti projektiniai pasiūlymai, kuriuose nebuvo jokių techninių–inžinerinių sprendinių ir / ar sąlygų, t. y. nebuvo žemės sklypo sutvarkymo schemos, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų įrengimo sprendinių. Šių projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte tik buvo nurodytas objekto plotas ir nurodyta, kad šiltnamis suprojektuotas ir sukonstruotas pagal europinius standartus EN 13031-1. NMA, vertindama Paraišką, nepateikė pastabų ir ją vertino kaip tinkamą paramos gavimui bei sudarė Paramos sutartį.

18.3. Pareiškėjas, perimdamas įsipareigojimus pagal Paramos sutartį, turėjo ir galėjo įvertinti išimtinai su Paraiška pateiktus dokumentus, t. y. įvertino, kad šiltnamio statybą reiks atlikti pagal su Paraiška pateiktus duomenis (projektinius pasiūlymus, sąmatas, komercinius pasiūlymus, verslo planą ir kt.). Atlikus pirminius projektavimo darbus, Projektuotojas nustatė, kad Projekto įgyvendinimo vietoje nustatytos kliūtys, o jų pašalinimui reikalingos milžiniškos investicijos ir lėšos (apie 600 000 Eur). Tokios sąnaudos nebuvo įskaičiuotos į su Paraiška pateiktą verslo planą, kuriame numatyti rodikliai pareiškėjui yra privalomi.

18.4. Papildomų investicijų (sąnaudų) suma (apie 600 000 Eur) nebuvo numatyta nei Paraiškoje, nei verslo plane, todėl šių išlaidų į verslo planą įtraukti negalima. Tokios sumos pareiškėjas neturi, o, įvertinus tai, kad, įdėjus į verslo plano sąnaudas šią sumą, paskolų padengimo reikšmė yra netenkinanti minimalių kredito įstaigų reikalavimų, kredituotis tokios sumos pareiškėjas taip pat neturi galimybių. Šių aplinkybių iki faktinių projektavimo darbų atlikimo iš Paraiškos ir jos priedų niekaip nebuvo galima numatyti ir įvertinti.

18.5. Verslo plane įsitraukus 600 000 Eur išlaidas, kurios sukuria ilgalaikį turtą, skaičiuojant nusidėvėjimą, visi verslo plano rodikliai keičiasi iš esmės ir gaunamos reikšmės beveik visuose esminiuose rodikliuose netenkina Paramos sutarties sąlygų ir kredito įstaigų keliamų sąlygų. Pareiškėjas pateikia verslo plane numatytą pelno (nuostolių) ataskaitos faktinę lentelę ir rodmenis papildomai išlaidas padidinus 600 000 Eur, taip pat pareiškėjas pateikia balansus, pagal tokias pačias prognozes.

18.6. Pirmosios instancijos teismo padaryta esminę reikšmę šioje byloje turinti išvada, kad prašymas pakeisti projekto įgyvendinimo vietą dėl aukščiau minėtų aplinkybių (600 000 Eur statybų kainos padidėjimo), negali būti vertinamos kaip force majeure situacija, kadangi pareiškėjas nenurodė, kad nebegali įgyvendinti projekto, numatytoje projekto įgyvendinimo vietoje, o tik nurodė, kad tęsimas projekto įgyvendinimo pareiškėjui pabrangs, ir padaryta išvada, kad pareiškėjo prašyme NMA nurodytos aplinkybės, atsiradusios iki paramos sutarties sudarymo, nedaro įtakos sutarties įvykdymo objektyviai negalimumui, yra visiškai nepagrįstos. Tokios išvados visiškai paneigtinos ir nuginčytinos išanalizavus paraišką ir verslo planą bei įvertinus Administravimo bei Įgyvendinimo taisyklėse keliamus reikalavimus laikytis paraiškoje ir verslo plane nustatytų rodiklių.

Žemesnės instancijos teismas

18.7. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepagrįstai ir klaidingai nurodė, kad: „pareiškėjas siekia pakeisti projekto įgyvendinimo rajoną (vietoj Širvintų raj. Kėdainių raj.), t. y. keisti projekto elementą, kuris buvo vienas iš projekto atrankos rodikliu.“ Įgyvendinimo taisyklėse atrankos balai (rodikliai) nebuvo skiriami už projekto įgyvendinimo vietovę. Tokia teismo išvada padaryta nevertinus realiai Įgyvendinimo taisyklių XI skyriuje nurodytų projektų atrankos kriterijų.

18.8. NMA Sprendimą Nr. KV-47 ir Sprendimą Nr. KV-388 priėmė realiai neįvertinusi ir nepatikrinusi pareiškėjo nurodytų aplinkybių sąveikos su pareiškėjo verslo plano rodikliais, todėl padarė nepagrįstas išvadas apie išskirtinių aplinkybių nebuvimą ir objektyvų galimumą įvykdyti paramos sutarties įsipareigojimus. NMA sprendimuose išimtinai buvo pacituotos įgyvendinimo taisyklės, nenagrinėjant pareiškėjo nurodytų force majeure aplinkybių ir jų neaptariant iš esmės, todėl 2020 m. balandžio 14 d. sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Šalies argumentai

18.9. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių, dėl kurių prašoma pakeisti projekto įgyvendinimo vietą, nei NMA, nei teismas neanalizavo nei finansiškai, nei faktiškai. NMA turi administruoti Europos Sąjungos paramos skirstymą, vadovaudamasi lygiateisiškumo, sąžiningos konkurencijos, skaidrumo principais. Šios bylos kontekste NMA slėpė bet kokią informaciją apie pakeistų projekto įgyvendinimo vietų skaičių, nors, pareiškėjo duomenimis, pagal Įgyvendinimo taisyklių ginčui aktualią redakciją kitiems asmenims projekto įgyvendinimo vietos buvo pakeistos, o K. V. NMA atsisakė tenkinti prašymą netgi gavusi pareiškėjui palankų Ministerijos išaiškinimą. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti, jog NMA visiškai ignoruoja lygiateisiškumo, sąžiningos konkurencijos principus, byloje buvo teikęs prašymus dėl dokumentų išreikalavimo, tačiau teismas tokių prašymų netenkino.

18.10. NMA, skirtingai nei nustato gero administravimo ir administracinių paslaugų prieinamumo principas, neatsižvelgė į pareiškėjo prašymo dėl projekto vietos keitimo esmę. Tenkinus pareiškėjo prašymą, perkėlus projekto įgyvendinimo vietą ir sėkmingai įvykdžius paramos sutartį, būtų pasiekti Įgyvendinimo taisyklių III skyriuje nustatyti tikslai, o atmetus prašymą, paramos suma turės būti grąžinama Europos Sąjungos struktūriniams fondams, t. y. ne tik nebus įgyvendinti Įgyvendinimo taisyklėse ir Europos Sąjungos reglamente nustatyti tikslai, tačiau ir Lietuvoje nebus sukuriama naujų darbo vietų, nebus sukuriama pridėtinė vertė ir nebus skatinamas šiltnamių sektoriaus konkurencingumas.

Atsiliepimas

19. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino visus pareiškėjo teiktus argumentus ir paaiškinimus, visus rašytinius įrodymus, analizavo ir vertino teisinį reglamentavimą, pasisakė dėl visų aspektų, teismo argumentavimas yra racionalus.

19.2. Apeliacinis skundas yra prieštaringas – pareiškėjas nurodo, kad: „<...> prisiimdamas įsipareigojimus pagal Paramos sutartį, Pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti visų aplinkybių, susijusių su investicijomis <...>“, tačiau toliau pareiškėjas teigia, kad: „Pareiškėjas, būdamas atidus, rūpestingas, įvertino A. S. Paraišką ir kartu su paraiška pateiktus susijusius dokumentus <...>“. Taigi, vienu atveju teigiama, kad pareiškėjas nežinojo, kokius įsipareigojimus prisiima, o toliau jau teigia, kad vis dėlto buvo įsigilinęs į Paraišką ir perimamus įsipareigojimus. Šiuo atveju pareiškėjas galėjo ir turėjo įsigilinti ne tik į perimamo projekto specifiką (kurį perėmė pilna apimtimi), bet ir savo galimybes jį įgyvendinti.

19.3. Pareiškėjas siekia įrodyti, kad perimant įsipareigojimus jam nebuvo žinomos šios aplinkybės:

19.3.1. Sklype yra elektros linijos;

19.3.2. Sklype yra ryšių kabeliai;

19.3.3. Sklype yra drenažo tinklai;

19.3.4. Arti nėra vandens telkinių;

19.3.5. Nėra vandentiekio tinklų;

19.3.6. Sklype nustatytos gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos.

19.4. Pareiškėjas, perimdamas įsipareigojimus, turi įsivertinti projekto įgyvendinimo aplinkybes – projekto veiklą, esamą rinką, projekto įgyvendinimo vietą, perimamus įsipareigojimus ir t. t.

19.5. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 185.4 punktu ir 185.4.2 punktu, perimant įsipareigojimus, jie yra perimami visa apimtimi, o ne pagal perimančio asmens pageidavimus ar norus, be to, įsipareigojimus ir teises perimantis trečiasis asmuo prisiima visus įsipareigojimus. Pareiškėjo teiginiai, kad nurodytas aplinkybes pareiškėjas sužinojo tik po įsipareigojimų perėmimo, yra abejotini dar ir todėl, kad pats pareiškėjas turi sukaupęs patirtį daržovių, gėlių auginime bei šiltnamių įrengimo versle: pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) akcininkas, taip pat ir vadovavo minėtai įmonei. Ši aplinkybė svarbi ir todėl, kad iš paraišką pateikusio A. S., įsipareigojimus norėjo perimti UAB „Agro šiltnamiai“, tačiau NMA netenkinus šio sprendimo, buvo pateiktas prašymas, kad įsipareigojimus perimtų pareiškėjas, kuris taip pat yra ir (duomenys neskelbtini) akcininkas. Šiuo atveju pareiškėjas prašo pakeisti projekto įgyvendinimo vietą ir ją perkelti greta UAB „Agro šiltnamių“ statinių.

19.6. Pareiškėjas, perėmęs įsipareigojimus, yra pelno siekiantis ūkio subjektas, todėl jam keliami atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai – įsivertinti perimamus įsipareigojimus ir galimybę įgyvendinti projektą taip, kaip jis nurodytas Paramos sutartyje, todėl neaišku, kodėl pareiškėjas, pastebėjęs, kad prie paraiškos nebuvo pridėti papildomi techniniai dokumentai, šios informacijos iš A. S. neprašė perimdamas įsipareigojimus.

19.7. Pareiškėjo argumentus, kad iki 2019 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas neturėjo teisės inicijuoti projektavimo darbų, atsakovas vertina kritiškai ir nurodo, kad NMA nėra atsakinga už Pareiškėjo atliekamus veiksmus vertinant perimamus įsipareigojimus. Be to, pareiškėjas, dar prieš perimdamas projektą, galėjo kreiptis į ekspertus, kurie atliktų apskaičiavimus ir analizę, tačiau sąmoningai to neatliko. Pareiškėjas turėjo daug galimybių ir išeičių įsivertinti perimamus įsipareigojimus – kreiptis ir konsultuotis su pačiu A. S., kreiptis į nepriklausomus statybų ekspertus, kurie parengtų analizę, konsultuotis su rangovais ir t. t. Teiginys, kad tik inicijavus projektavimo darbus, pareiškėjas sužinojo apie atitinkamus aspektus, vertinamas kritiškai, nes informacija apie elektros linijas, ryšių kabelius ir kt. yra viešai prieinama informacija (www.regia.lt).

19.8. Pareiškėjo argumentus, kad jis negalėjo žinoti, kad sklype, kuriame numatomas įgyvendinti projektas, yra elektros linijos, drenažas, nėra vandentiekio, vandens telkinių ir t. t., paneigia pareiškėjo veiksmai, kai, kreipdamasis į NMA dėl projekto grafiko suderinimo, pats Pareiškėjas nurodė, kad siekia suderinti investicinius etapus, kuriuose numatyti darbai taip pat apima ir vietinės kanalizacijos įrengimą, lietaus kanalizacijos nuvedimą į prūdą ir t. t. Iš ankstesnių Pareiškėjo kreipimųsi taip pat matyti, kad jam buvo žinoma apie poreikį įsivesti vandens padavimo sistemą. Pareiškėjas, teikdamas dokumentus, nurodė darbus, kuriems reikia papildomo laiko, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui buvo žinomi nurodyti aspektai (elektros kabeliai, ryšio linijos, vandentiekis ir t. t.).

19.9. Projekte nuo pat pradžių nebuvo jokio vandens telkinio ir jis (prūdas) turėjo būti atliekamas (iškasamas) kaip projekto įgyvendinimo dalis. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo žinoma apie elektros linijas (kurios tame sklype visada ir buvo – tiek prieš įsipareigojimų perėmimą, tiek įsipareigojimus perėmus), apie vandentiekio nebuvimą (nes buvo numatyta įsivesti vietinę kanalizaciją), apie vandens telkinių nebuvimą (nes buvo planuojamas kasti prūdas).

19.10. Iš Projektuotojo 2019 m. spalio 15 d. rašto aiškiai matyti, kad statyba apibūdinama kaip brangesnė ir ribota, tačiau jokia forma nėra nurodyta, kad statyba objektyviai negalima, tuo labiau, nepateikti paskaičiavimai dėl ko ir kiek brangtų projekto įgyvendinimas. Šiuo atveju svarbu tai, kad projektas gali būti įgyvendinamas numatytame sklype – UAB „Panevėžio statybos trestas“ nenurodė, kad yra kliūčių, dėl kurių statybos darbai galėtų būti negalimi. Pareiškėjas jokia forma nenurodė, kad nebegali įgyvendinti projekto numatytame sklype, o tik nurodė, kad galimai tokios statybos pabrangtų. NMA kritiškai vertina UAB „Panevėžio statybos trestas“ rašte nurodytas aplinkybes, nes raštas yra abstraktus, neišsamus, jame pateikiami deklaratyvūs teiginiai – teigiama, kad statybos išlaidos padidėtų, tačiau nenurodoma nei kiek padidėtų, nei kaip buvo apskaičiuotas kainos padidėjimas. UAB „Panevėžio statybos trestas“ nepateikė jokių skaičiavimų, nenurodė metodikų bei sistemų, kurių pagalba skaičiavo numatomas išlaidas.

19.11. NMA nevertina pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos lentelės su skaičiavimais, nes Projekto vertinimas yra baigtas, o Paramos sutartis – pasirašyta, įsipareigojimai – perimti. Neaišku nei kaip, nei kokia metodika remiantis apskaičiavimai dėl galimo išbrangimo buvo atlikti, todėl teiginiai ir skaičiavimai dėl neva didėsiančios sąmatos laikytini deklaratyviais teiginiais.

19.12. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad Projekto aplinkybės (aspektai, susiję su projekto įgyvendinimo vieta), jam nebuvo žinomi prieš perimant įsipareigojimus, yra nepagrįsti, nes NMA neatsako už pareiškėjų nežinojimą, nepatyrimą, žinių ir patirties trūkumą. Nepatirtis ar žinių stoka negali būti laikoma aplinkybe, leidžiančia nesilaikyti įsipareigojimų. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Šalies argumentai

19.13. Nors Įgyvendinimo taisyklėse projekto vietos keitimas nėra siejamas su force majeure aplinkybėmis, tačiau pareiškėjas Prašyme nurodė, kad prašo paaiškinti, ar netenkinus pareiškėjo prašymo keisti projekto įgyvendinimo vietą ir įgyvendinus Projektą siūlomame sklype, būtų laikoma, jog tai padaryta esant išskirtinėms aplinkybėms, kurioms esant sankcijos netaikomos – atitinkamai, NMA Atsakyme I ir nurodė, kad Pareiškėjo situacija negali būti vertinama kaip force majeure situacija. Įgyvendinimo taisyklės visose redakcijose draudė keisti projekto įgyvendinimo vietą (nuo sprendimo skirti paramą dienos iki kontrolės laikotarpio pabaigos). Pareiškėjas, reikalaudamas, kad jam būtų leista keisti projekto įgyvendinimo vietą siekia, kad jam būtų sudarytos išskirtinės sąlygos, kurios nebuvo sudarytos kitiems pareiškėjams.

19.14. Pagal teisės aktų reikalavimus projekto įgyvendinimo vietos keisti negalima, todėl pareiškėjo samprotavimai dėl jam nepatogios, nepatrauklios vietovės, kur projektas turi būti įgyvendintas, nėra aktualūs.

19.15. NMA Sprendime Nr. KV-388 išsamiai, detaliai ir nuosekliai atsakė į visus pareiškėjo keltus klausimus (net ir hipotetinius), pateikė teisės aktų nuostatų analizę, todėl Sprendimas Nr. KV-388 yra išsamus.

19.16. Apeliacinio skundo argumentai, kad NMA slėpė informaciją apie pakeistų projektų vietų skaičių, nors pareiškėjui yra žinomi tokie atvejai, yra gynybinė pareiškėjo poziciją. NMA ne kartą akcentavo, kad kiekvienas prašymas, kaip ir kiekviena situacija, yra nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į konkretų įgyvendinamą projektą, jo specifiką, reikalavimus ir pan. Kiekviena situacija yra vertinama individualiai, vadovaujantis aktualiais teisės aktais, vadovaujantis lygiateisiškumo principu. Skirtingose finansuojamose priemonėse įgyvendinimo taisyklės gali nustatyti skirtingus reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginys, kad kitiems asmenims leista keisti projekto įgyvendinimo vietą, yra nepagrįstas.

19.17. Pareiškėjo argumentai dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo yra nepagrįsti, nes NMA niekada nebuvo davusi garantijų pareiškėjui, kad jo prašymas keisti projekto įgyvendinimo vietą bus tenkintas.

Atsiliepimas

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

21. Ministerija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai interpretuojamomis teisės normomis. Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes ir įrodymus, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, teisingai išaiškino ir pritaikė procesines ir materialiosios teisės normas ir, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priėmė sprendimą, kurį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NŽT Sprendimo Nr. KV-47 ir Sprendimo Nr. KV-388 pagrįstumo ir teisėtumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti jo 2019 m. gruodžio 27 d. prašymą dėl Projekto įgyvendinimo vietos pakeitimo pagrįstumo. Atsakovas NŽT teismui apskundė Komisijos Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintas.

23. Pirmosios instancijos teismas atsakovo skundą tenkino: panaikino Komisijos Sprendimą; nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti NŽT 2020 m. sausio 24 sprendimą Nr. KV-47; atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl NŽT Sprendimo Nr. KV-388 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo, kaip spręstina iš jo pagrindo ir dalyko, prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta Komisijos Sprendimo dalis dėl NŽT Sprendimo Nr. KV-388 panaikinimo bei įpareigojimo NŽT iš naujo išnagrinėti jo 2019 m. gruodžio 27 d. prašymą dėl Projekto įgyvendinimo vietos pakeitimo, o pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas. Pareiškėjas pažymi, kad neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta administracinės bylos dalis pagal pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą Nr. KV-47.

25. Teisėjų kolegija teisėjų, patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį šioje dalyje naikinti ar keisti: pareiškėjas, perimdamas įsipareigojimus pagal Paramos sutartį, įsipareigojo perimti visus įsipareigojimus (Administravimo taisyklių 185.4.2 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad iš Paramos sutarties (3.1.2 p.) matyti, kad pareiškėjas įsipareigojo nekeisti Projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą nuo paramos sutarties pasirašymo arba nuo sprendimo skirti paramą datos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

26. Pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams, viskas, kas tiesiai neleista įstatymo, yra uždrausta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1917/2012 ir kt.). Viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Taigi, sprendžiant klausimą, ar NMA, ginčo teisiniuose santykiuose veikiantis kaip viešojo administravimo subjektas, galėjo tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti Projekto įgyvendinimo vietą, svarbios teisinio reguliavimo, reglamentuojančio paramos teikimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, nuostatos, kurios nacionaliniu lygmeniu detalizuotos Administravimo taisyklėse ir Įgyvendinimo taisyklėse.

27. Byloje pareiškėjo prašymo dėl Projekto įgyvendinimo vietos pakeitimo pateikimo ir ginčijamo Sprendimo Nr. KV-388 priėmimo metu galiojusios redakcijos ir taikytinos (2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-236 nustatyta, kad Administravimo taisyklių 185.4, 185.4.2, 185.4.4, 185.4.5, 185.4.6 punktų pakeitimai, nurodyti įsakymu Nr. 3D-236, taikomi prašymams pakeisti projektą ir (ar) paramos sutartį, pateiktiems po įsakymo Nr. 3D-236 įsigaliojimo) Administravimo taisyklių, kuriomis, be kita ko, vadovaujantis parengtos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklės (Įgyvendinimo taisyklių 1 p.), skirsnyje „Projektų ir paramos sutarties“, be kita ko, nustatyta: projektų ir paramos sutarties keitimai be Agentūros sutikimo nėra leidžiami (Administravimo taisyklių 181 p.); Agentūra, gavusi motyvuotą paramos gavėjo prašymą pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį, įvertina prašymo aplinkybes ir priima sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo. Priimdama sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra atsižvelgia į tas aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką, ir aplinkybes, nepriklausančias nuo paramos gavėjo, ir įvertina, ar bus pasiekti projekto tikslai ir suplanuoti priežiūros rodikliai (išskyrus atvejus, kai investicijos sutampa su priežiūros rodikliais). Jeigu keičiamos projekto tinkamos finansuoti išlaidos, Agentūra įvertina, ar šie keitimai yra tinkami pagal Taisyklių 185.3 papunktį, ar kiekviena planuojama išlaida yra pagrįsta (vertinamas kiekvienos planuojamos išlaidos būtinumas ir jos kainos dydžio pagrįstumas), taip pat, ar nedidėja paramos sutartyje arba paramos paraiškoje nurodyta paramos suma pagal atitinkamą tinkamų finansuoti išlaidų kategoriją (Administravimo taisyklių 186 p.).

28. Nei Administravimo taisyklėse, kuriose nustatyti atvejai, kariais Agentūra gali leisti keisti projektą ir (arba) paramos sutartį (Administravimo taisyklių 185.1.–185.6 p.), nei Įgyvendinimo taisyklėse (Administravimo taisyklių 185.5. p. nustatyta, kad Agentūra gali leisti keisti projektą ir (arba) paramos sutartį kitais Priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytais atvejais) nėra numatyta, kad Mokėjimo agentūra gali leisti keisti paramos sutartį, kai norima ar net kai dėl kažkokių priežasčių būtina keisti projekto įgyvendinimo vietą, todėl NMA, ginčijamu Sprendimu Nr. KV-388 atsisakiusi tenkinti prašymą dėl Projekto įgyvendinimo vietos pakeitimo pateikimo, veikė taip, kaip numato teisės aktai.

29. Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrindė, kad įsipareigojimų, susijusių su Projekto vykdymo vieta nekeitimu, negali laikytis dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių: pareiškėjas nurodė, kad jis negalėjo žinoti apie Projekto vietoje esančius įrenginius (elektros linijas, ryšių kabelius, drenažo tinklus) bei kitus Projekto įgyvendinimo vietos ypatumus, dėl ko reikalingos papildomos sąnaudos (apie 600 000 Eur), darančios Projekto įgyvendinimą šioje vietoje neracionaliu. Tačiau primintina, kad visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės atsirado ne po Sutarties sudarymo, o buvo iki ją sudarant, todėl nagrinėjamu atveju svarbu ne tai, ar jis apie jas žinojo, bet tai, ar apie jas galėjo ir turėjo žinoti A. S., kurio įsipareigojimus jis perėmė. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo paaiškinimu, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog nebuvo žinoma apie elektros linijas ir ryšių kabelius (ši informacija prieinama viešai), apie vandentiekio nebuvimą (buvo numatyta įsivesti vietinę kanalizaciją), apie vandens telkinių nebuvimą (buvo numatytas prūdo kasimas).

30. Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad Sprendimas Nr. KV-388 neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, teisėjų kolegija pažymi, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, vadovaudamasi šioje nutartyje nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nėra pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. prašymo, nei yra nurodyta Sprendime Nr. KV-388, dėl ko naikinti ar keisti teismo sprendimo dalį, skundžiamą apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

34. Nesant pagrindo konstatuoti Agentūros Sprendimą Nr. KV-388 esant neteisėtu ar nepagrįstu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra reikšmingi.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė