Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. Ž. firmos „Infosta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. Ž. firmos „Infosta“ skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys S. Ž., Ž. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja S. Ž. firma „Infosta“ prašė pripažinti neteisėtu antstolės B. T. įvykdytą 4 092,63 Eur nuskaitymą iš firmos „Infosta“ sąskaitos bei įpareigoti antstolę grąžinti nuskaitytą sumą; panaikinti antstolės B. T. 2017-11-24 patvarkymą Nr. S-17-5-22653, kuriuo areštuotas skolininkui S. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – 1/11 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir prašė areštuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arba žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso S. Ž. ir Ž. Ž. Antstolė 2017-12-27 patvarkymu Nr. S-17028268 pareiškėjos skundo netenkino (b. l. 3–5). Nurodė, kad išieškojimas į S. Ž. firmos „Infosta“ pinigines lėšas nukreiptas nepažeidžiant teisės normų, nes išieškojimas nukreiptas į skolininko turtą, o ne į juridinį asmenį. Antstolė nurodė, jog klausimas dėl turto arešto panaikinimo ir kito turto arešto yra išnagrinėtas 2017-12-14 patvarkymu, todėl pakartotinai nenagrinėtinas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjos skundas atmestas (b. l. 47–49). Teismas konstatavo, jog išnyko skundo objektas, nes piniginės lėšos, nurašytos iš S. Ž. firmos „Infosta“ 2017-12-15 nurodymu Nr. S-17-5-24716, yra paskirstytos išieškotojai Ž. Ž., o areštas žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra panaikintas, nes arešto masto suma išieškota. Dėl prašymo areštuoti kitą nekilnojamąjį turtą teismas nurodė, jog analogiškas reikalavimas yra išnagrinėtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-1729-911/2018 pagal pareiškėjo S. Ž. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0005/17/01692.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu (b. l. 53–56) pareiškėja S. Ž. firma „Infosta“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir skundą tenkinti, t. y. 4 092,63 Eur nuskaitymą iš firmos „Infosta“ sąskaitos pripažinti neteisėtu ir įpareigoti antstolę grąžinti nuskaitytą sumą, panaikinti antstolės 2017-11-24 patvarkymą Nr. S-17-5-22653, kuriuo areštuotas skolininkui S. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – 1/11 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir areštuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arba žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso S. Ž. ir Ž. Ž.Argumentuoja, jog skundžiama nutartis neteisinga, neargumentuota, nes išieškotojai pervestos lėšos nėra išnykusios. Prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti Ž. Ž. banko sąskaitose esančias 4092,63 Eur pinigines lėšas, nes priešingu atveju, jų neareštavus, teismo sprendimas objektyviai bus neįvykdomas, kadangi Ž. Ž. gauna mažas pajamas. Papildomais paaiškinimais (b. l. 64–66) prašo panaikinti 2017-12-15 patvarkymą Nr. S-17-5-24712 vykdomojoje byloje Nr. 0005/17/01692 ir įpareigoti antstolę grąžinti nurašytas lėšas. Argumentuoja, jog skolininkas yra S. Ž., iš kurio nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas. Tuo tarpu S. Ž. firma „Infosta“ nėra skolininkė ir antstolė neteisėtai ir nepagrįstai nukreipė išieškojimą į juridinio asmens turtą. Pažymi, jog išieškojimas iš individualiosios įmonės turto galimas tik tuo atveju, kai skolininkas fizinis asmuo neturi jokio kito turto. Teigia, jog antstolei žinoma, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto, ir turi imtis veiksmų, kad būtų nustatyta jo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų.Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti neperžengdamas jam suteiktų įgalinimų ribų ir neturi teisės atlikti tuos veiksmus, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2585-841/2017 iš dalies patenkintas ieškovės Ž. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir, be kitų klausimų, trims nepilnamečiams vaikams iš atsakovo S. Ž. priteistas laikinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui bei po 100 Eur kas mėnesį Ž. Ž. nuo 2017-02-08 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiaulių apylinkės teismo 2017-08-31 nutartimi vaikams priteistas laikinas išlaikymas padidintas iki 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2017-02-08 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl priteisto laikino išlaikymo išieškojimo antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/17/01692 (vykdomosios bylos t. 1, b. l. 3–4, 6–7, 9).Antstolė 2017-12-15 patvarkymu dėl išieškojimo nukreipimo į S. Ž. firmos „Infosta“ turtą Nr. S-17-5-24712 patenkintas išieškotojos Ž. Ž. advokatės prašymas ir įmonės sąskaitai taikytas areštas 4092,74 Eur sumai, o tos pačios dienos nurodymu Nr. S-17-5-24716 iš pareiškėjos sąskaitos priverstinai nurašyta 4092,74 Eur (vykdomosios bylos t. 2, b. l. 1–2).Pareiškėja S. Ž. firma „Infosta“ 2017-12-18 antstolei padavė skundą prašydama grąžinti pinigus, panaikinti antstolės 2017-11-24 patvarkymą Nr. S-17-5-22653, kuriuo areštuotas skolininkui S. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, ir areštuoti kitą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – vieną iš dviejų bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų (vykdomosios bylos t. 2, b. l. 14–16).Antstolė 2017-12-27 patvarkymu Nr. S-17028268 pareiškėjos skundo netenkino (vykdomosios bylos t. 2, b. l. 11–13).Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tuo, jog skolininkas yra fizinis asmuo S. Ž., todėl už jo prievoles negali atsakyti juridinis asmuo S. Ž. firma „Infosta“. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais nesutinka. Individualioji įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad individualiosios įmonės statusas yra dvejopas – individualioji įmonė yra ne tik teisės subjektas, galintis savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis), bet ir civilinių teisių objektas (CK 1.110 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teise priklausantis fiziniam asmeniui – jos savininkui, t. y. turtinis kompleksas, kuris dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip atskiras turtas. Skirtingai nei bendrovių atveju, kuriose asmens dalyvavimas juridiniame asmenyje išreiškiamas per turimų akcijų nuosavybės teisę, individualiosios įmonės savininko dalyvavimas individualiojoje įmonėje išreiškiamas per pačios įmonės priklausomybę fiziniam asmeniui, todėl neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens atveju juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskirumas nėra įgyvendintas tokia apimtimi, kaip yra ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų atveju.CPK 673 straipsnyje nustatyta, kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą, tačiau teisės aktuose nereglamentuotas atvirkštinis atvejis, kad individualioji įmonė yra atsakinga už jos savininko skolas. Šiuo požiūriu aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014, kurioje išaiškinta, jog individualiosios įmonės atveju šios įmonės ir jos savininko turto atskirumas yra skirtas apibrėžti civilinėje apyvartoje dalyvaujančios individualiosios įmonės turto masę, tačiau ne besąlygiškai apriboti savininko kreditorių galimybę nukreipti išieškojimą į įmonės, kaip savininkui priklausančio objekto, turtą. Nukreipiant individualiosios įmonės areštuotas lėšas dengti jos savininko įsiskolinimui kitoje vykdomojoje byloje, iš fiziniam asmeniui priklausančios įmonės turto išieškomas įsiskolinimas pagal šios įmonės savininko asmenines prievoles. Skolos išieškojimo iš fizinio asmens – individualiosios įmonės savininko – atveju individualioji įmonė vertinama tik kaip turto objektas, todėl nekyla jos subjektinio savarankiškumo ir atskirumo nuo savininko bei individualiosios įmonės atsakomybės už jos savininko skolas klausimų. Šiuo atveju įmonės turtas teisėtai paimamas ne kaip iš subjekto – savarankiško juridinio asmens, bet kaip iš objekto – įmonės savininko turto vieneto, į kurio sudėtį įeina jai priklausantis turtas.Fizinis asmuo – individualiosios įmonės savininkas turi galimybę pats įgyvendinti jam priklausančią teisę paimti iš įmonės turtą ir juo atsiskaityti su kreditoriumi arba skolą padengti ne individualiosios įmonės turtu, o kitu jam priklausančiu turtu. To nepadarius, vykdydamas išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – turto priverstine tvarka, antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, įskaitant jo individualiąją įmonę, kaip į bet kurį kitą turto objektą.Nagrinėjamu atveju minėtomis Šiaulių apylinkės teismo nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas laikinas išlaikymas trims skolininko nepilnamečiams vaikams ir sutuoktinei, iki įsiteisės teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog 2017-11-22 S. Ž. antstolei pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog neturi galimybės mokėti vaikams priteistą laikiną išlaikymą, plano, kaip padengs įsiskolinimą, neturi, kreipsis į teismą dėl išlaikymo sumos sumažinimo (vykdomosios bylos t. 1, b. l. 93). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog išieškojimas į individualiosios įmonės lėšas nukreiptas skolininkui nevykdant teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šios bylos specifiką, t. y. laikinas išlaikymas priteistas ne teismo sprendimu išnagrinėjus bylą iš esmės, o būtent pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, laikinas išlaikymas (o ne išieškojimas) priteistas skolininko trims nepilnamečiams vaikams ir sutuoktinei periodinėmis išmokomis (o ne turtu) būtent siekiant patenkinti jų kasdieninius ir gyvybinius poreikius, kol bus išnagrinėta byla, atsižvelgiant į šioje byloje egzistuojantį viešąjį interesą ir siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, konstatuotina, jog antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti ir nepažeidžia individualiosios įmonės ir jos savininko turto atskirumo principo. Be to, atsižvelgiant į minėtą specifiką šiuo atveju pripažintini teisiškai nepagrįstais pareiškėjos argumentai, jog S. Ž. turi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto, iš kurio galimas išieškojimas, ypač vertinant aplinkybę, jog santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių turto padalijimo. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog antstolei negalint įvykdyti vykdomojo dokumento nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, tačiau skolininkui, kaip fiziniam asmeniu, turint individualiąją įmonę, turinčią lėšų, yra galimas tokių išieškojimo nukreipimas vykdant savininko skolinius įsipareigojimus. Nors skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis grįsta netinkamu argumentu – išnykusiu ginčo objektu, tačiau pareiškėjos skundas išnagrinėtas iš esmės tinkamai ir pagrįstai netenkintas. Dėl kitų atskirojo skundo reikalavimų – prašymo panaikinti antstolės 2017-11-24 patvarkymą Nr. S-17-5-22653, kuriuo areštuotas skolininkui S. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – 1/11 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir prašymo vietoje nurodyto sklypo areštuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arba žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog 2018-01-18 antstolės patvarkymu Nr. S-18001274 turto areštas yra panaikintas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1729-911/2018 konstatuota, jog išnyko skundo objektas. Dėl šios nutarties yra paduotas atskirasis skundas (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-835-XX/2018), todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai konstatavo, jog analogiškas reikalavimas jau yra išnagrinėtas.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pareiškėjai prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti Ž. Ž. banko sąskaitose esančias 4092,63 Eur pinigines lėšas pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju materialinis teisinis reikalavimas nėra reiškiamas Ž. Ž., ginčas kilęs tarp S. Ž. firmos „Infosta“ ir antstolės, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.