Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P., būdama UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė, įmonė) vadove, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad Bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 26 d. vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais Bendrovės kreditoriais, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija, Institucija, VMI), kaip kreditoriaus, teises.

Tokiais veiksmais G. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama G. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta dėl ko yra traukiama administracinėn atsakomybėn. Paaiškina, kad su VMI pateiktu pareiškimu susipažinusi. Įmonė verčiasi automobilių pirkimu – pardavimu. Iš pradžių viskas sekėsi gerai. Jie pirkdavo automobilius iš Islandijos aukciono per Islandijos įmonė, kadangi užsienio įmonė negali pirkti automobilių. Vėliau Islandijos muitinė pastebėjusi, kad yra gabenami automobiliai dideliais kiekiais, pastarieji pradėjo stabdyti jų veiklą ir automobilis iš jų pusės yra nupirktas, bet nėra grįžęs. Tai sukėlė daugiausiai keblumų tiek su visais įsipareigojimais su VMI, tiek su žmonėmis, kurie davę avansus ir automobilių nemato. Šiai dienai įmonės UAB (duomenys neskelbtini) finansinės padėtis sunki. Turi skolą VMI, tačiau yra sudarę su antstoliu mokėjimo grafiką, be to turi skolų su žmonėmis, kurie norėjo pirkti automobilius. Šios įmonės direktore yra nu pat įmonės įsigijimo, nuo 2020 m. pabaigos. Gali būti, kad nuo 2020 m. spalio 12 d. Pažymi, kad pačią įmonę ne patys jie kūrė, jie įsigijo įmonę jau įsteigta, o nuo 2020 m. pabaigos pradėjo vykdyti veiklą. Šiai dienai įmonės įsiskolinimai siekia 90 000 Eur. Nurodo, kad nuo birželio mėnesio pabaigos įmonė nevykdo veiklos. Tai minutei jos priimtas sprendimas buvo, kad ji gal dar sumokės pinigus į aukcioną, kad automobiliai grįžtų ir žmonės, kurie nori automobilių, juos visgi apmokėtų ir pasiimtų. Tačiau padėtis yra kitokia, kadangi automobiliai negrįžę, jie nupirkti, turi skolas su žmonėmis, VMI. Patvirtina, kad buvo nemažai padaryta pavedimų iš jos. Ji kaip įmonės direktorė yra nemažai atsiskaičiusi už pačią įmonę ir pati įmonė jai buvo skolinga ir šiuo metu yra skoloje. Tai nėra paskolos sutartys. Tiesiog kartais būdavo, kad neturi įmonės kortelės, todėl atsiskaitymai vyko asmeninę kortele. Ji yra gyvenusi Islandijoje, ji turėjo kelis automobilius savo vardu, grįžusius į Lietuvą ir ji tuos automobilius pardavė savo įmonei. Paaiškina, kad iš dalies pripažįsta pažeidimą, tačiau iš kitos dalies, mano, kad tuo metu patyrė spaudimą iš žmonių, iš tiekėjų, pirkėjų. Ji negalvojo, kad susidarys tokia situacija, kad nesugebės atsiskaityti su VMI. Šiuo metu jai žinoma atsiskaitymo eiga, tačiau tuo metu jai nebuvo aiški atsiskaitymo eiga su VMI. Įmonei labai sunkus periodas, todėl bauda tikrai būtų labai skaudi. Įmokas moka per antstolius, nes tuo metu VMI blokavo visas sąskaitas, todėl bandė sudaryti mokėjimo grafikus, bandė atidėti tą sumą. Skola susidarė dėl investuotų pinigų, kurie nėra grįžę. Šiuo metu ką atiduoda tai ne iš įmonės, o iš savų pinigų. Nustatytas terminas yra 4 metai automobiliams grįžti, praėjo tik vieneri metai.

Pažymi, kad norėtų, jog būtų atsižvelgiama į tai, kad bando judėti į priekį ir atsiskaitinėja su VMI. Visą tai vyksta sunkiai, kadangi suma labai didelė. Šiai dienai yra sutarę mokėti po 10 000 Eur ir tai yra sunkiai įgyvendinama (b. l. 76-78).

VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad G. P. UAB (duomenys neskelbtini) vadove nuo 2020 m. spalio 12 d. iki dabar. UAB (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI 2024 m. balandžio 22 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 102 175,98 Eur nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2024 m. sausio 22 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas. Operatyvus patikrinimas baigtas 2024 m. vasario 20 d., surašant 2024 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-549. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė, vykdydama operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytus mokėjimus pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai per atskaitingą asmenį buvo atlikti Bendrovei turint mokesčių nepriemoką. Pateikiama dalis didesnių atliktų mokėjimų, t. y. 2023 m. birželio 27 d. pervesta suma 11 067,41 Eur, gavėjui (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 27 d. pervesta suma 23 019,76 Eur, gavėjui (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 27 d. pervesta suma 5 000 Eur, gavėjui G. P., AB SEB bankas, avansas už Kia EV6, 2023 m. birželio 27 d. pervesta suma 6 770 Eur, gavėjui G. P., Revolut Bank, avansas už Kia EV6, per šį laikotarpį mokestinė nepriemoka buvo susidariusi 26 141,98 Eur. Be to 2023 m. birželio 28 d. pervesta suma 15 736,24 Eur, gavėjui (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 28 d. pervesta suma 1 810 Eur, gavėjui G. P., Revolut ank, avansas, 2023 m. birželio 29 d. pervesta suma 13 764,52 Eur, gavėjui (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 29 d. pervesta suma 1 720,57 Eur, gavėjui (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 29 d. pervesta suma 7 000 Eur, gavėjui G. P., Revolut Bankas, avansas, 2023 m. birželio 30 d. pervesta suma 10 344,30 Eur, gavėjui (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 30 d. pervesta suma 10 344,30 Eur, gavėjui (duomenys neskelbtini), tuo laikotarpiu mokestinė nepriemoka siekė 32 051,98 Eur. Šie duomenys pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė G. P. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne su VMI. Dėl tokių G. P. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Įvertinus Bendrovės finansines operacijas, nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Nurodytos finansinės operacijos sudaro pagrindą spręsti, jog buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka, Bendrovės vadovas atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems (žemesnės eilės) Bendrovės kreditoriams, bet ne VMI, todėl dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta (b. l. 3-4).

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: operatyvaus patikrinimo pažyma, banko sąskaitų išrašai, kasų dokumentų kopijos, mokestinės nepriemokos balansų kopijos, mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas (b. l. 5-44).

Motyvuojamoji dalis

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.930¹ str. 3 d.).

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930-1 straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ str. 3 d.); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad G. P. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad G. P. UAB (duomenys neskelbtini) vadove nuo 2020 m. spalio 12 d. iki dabar. UAB (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI 2024 m. balandžio 22 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 102 175,98 Eur nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2024 m. sausio 22 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas. Operatyvus patikrinimas baigtas 2024 m. vasario 20 d., surašant 2024 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-549. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė, vykdydama operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytus mokėjimus pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai per atskaitingą asmenį buvo atlikti Bendrovei turint mokesčių nepriemoką. Pateikiama dalis didesnių atliktų mokėjimų, t. y. 2023 m. birželio 27 d. pervesta suma 11 067,41 Eur, gavėjui (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 27 d. pervesta suma 23 019,76 Eur, gavėjui (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 27 d. pervesta suma 5 000 Eur, gavėjui G. P., AB SEB bankas, avansas už Kia EV6, 2023 m. birželio 27 d. pervesta suma 6 770 Eur, gavėjui G. P., Revolut Bank, avansas už Kia EV6, per šį laikotarpį mokestinė nepriemoka buvo susidariusi 26 141,98 Eur. Be to 2023 m. birželio 28 d. pervesta suma 15 736,24 Eur, gavėjui (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 28 d. pervesta suma 1 810 Eur, gavėjui G. P., Revolut ank, avansas, 2023 m. birželio 29 d. pervesta suma 13 764,52 Eur, gavėjui (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 29 d. pervesta suma 1 720,57 Eur, gavėjui (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 29 d. pervesta suma 7 000 Eur, gavėjui G. P., Revolut Bankas, avansas, 2023 m. birželio 30 d. pervesta suma 10 344,30 Eur, gavėjui (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 30 d. pervesta suma 10 344,30 Eur, gavėjui (duomenys neskelbtini), tuo laikotarpiu mokestinė nepriemoka siekė 32 051,98 Eur. Šie duomenys pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė G. P. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne su VMI. Dėl tokių G. P. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. sausio 17 d. duomenimis operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymai datai Bendrovės deklaruotų mokesčių nepriemoka susidarė 81 449,77 Eur, iš jų; 74 692,53 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) (susidarė nuo 2023 m. birželio 26 d.), 2 542,05 Eur PVM delspinigiai, 3 498 Eur avansinis pelno mokestis (susidarė 2023 m. kovo 15 d. ir 2023 m. birželio 15 d.), 211,94 Eur pelno mokesčio delspinigiai, 492,60 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GMP) (susidarė 2023 m. liepos 17 d.), 12,65 Eur GMP delspinigiai. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai vykdomi nuo 2023 m. birželio 29 d., priimant VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų. Be to VMI turimais duomenimis Bendrovės vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos nuo 2020 m. lapkričio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) „Paysera Lt“, UAB, nuo 2023 m. spalio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) „Secure Nordic Payments“, UAB. AB Šiaulių banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 1 d. pinigų likutis sąskaitoje buvo 19 082,40 Eur, analizuojamu laikotarpiu gauta 274 833 Eur, išleista 239 912,39 Eur, 2023 m. gruodžio 31 d. banko sąskaitos likutis 3,01 Eur. Bendrovės vardu „Paysera Lt“, UAB atidarytos 2 atsiskaitomosios sąskaitos nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal gautus sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo sąskaitų atidarymo dienos iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimo nebuvo, sąskaitos likutis 0,00 Eur, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) G. P. 2023 m. rugpjūčio 23 d. pervedė 5,00 Eur, 2023 m. gruodžio 31 d. sąskaitos likutis – 5,00 Eur. Taip pat Bendrovės vardu nuo 2023 m. spalio 4 d. „Secure Nordic Payments“, UAB atidaryta atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal gautą sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo sąskaitos atidarymo dienos iki 2023 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad 2023 m. spalio 5 d. G. P. pervedė Bendrovei 10,00 Eur ir 2023 m. spalio 5 d. susigrąžino 10,00 Eur, 2023 m. gruodžio 31 d. sąskaitos likutis 0,00 Eur (b. l. 5-8).

Iš duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) tikrintu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl tai lėmė tai, jog Bendrovės atsiskaitymai su kreditoriais turėjo būti vykdomi laikantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatų ir G. P., kaip Bendrovės vadovė, žinodama apie susiklosčiusią padėtį, ir būdama atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, turėjo pareigą minėtų nuostatų laikytis, siekiant užtikrinti kreditoriaus – šiuo atveju VMI interesus. Vis dėlto, kaip matyti, šių nuostatų nebuvo laikytasi ir atsiskaitymai vyko prioritetą teikiant žemesnės nei VMI eilės kreditoriams, pažeidžiant VMI interesus. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiama G. P. teismo posėdžio metu iš esmės pripažino padarytą pažeidimą, tačiau kaip pati teigė, jog patyrė spaudimą iš kitų žmonių, tiekėjų, pirkėjų. Manė, kad eis toliau ir viskas pasiseks, negalvojo, jog bus tokia situacija. Šiuo metu įmonė nevykdo veiklos, yra sudarytas atsiskaitymo grafikas, su VMI yra sutarę mokėti 10 000 Eur, tačiau ir tai yra labai didelė suma. Pažymi, kad pati įmonė šiuo metu yra skolinga ir jai pačiai, kadangi, kai neturėdavo įmonės banko kortelės atsiskaitymams, šiuos darydavo iš savo asmeninės banko sąskaitos. Tuo padarydama įmonei skolas. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO matyti, kad VMI kreipėsi dėl kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo pirmą kartą. Pats administracinėn atsakomybėn asmuo teigia, kad supranta, kad pažeidė kreditorių eiliškumą, tuo padarymą pažeidimą, tačiau tuo metu nebuvo aiški atsiskaitymo eiga, nes nebuvo viskas detaliai surašyta, o šiuo metu atsiskaitymo eiga jai žinoma. Dėl padaryto pažeidimo gailisi, bandys pagal sudarytą mokėjimo grafiką atsiskaityti su VMI. Tačiau, pabrėžtina, jog, kaip minėta, CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti ir VMI pateiktais duomenimis apie Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį. G. P. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, bylos duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 102.174,98 Eur. Kita vertus, nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, posėdžio metu teigė, kad yra sudarytas mokestinės nepriemokos išdėstymo planas, kiekvieną mėnesį mokama 10 000 Eur (b. l. 76-78).

Atsižvelgiama į G. P. asmenybę – dirba, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista, per 5 metų laikotarpį administracine tvarka bausta daugiau nei 10 kartų, bausta už deklaracijos duomenų nepateikimą, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, transporto priemonių nustatytų reikalavimų nevykdymą, dalis paskirtų baudų apmokėtos (b. l. 62-75). Padaryti administraciniai nusižengimai, be kita ko, susiję ir su netinkamu vadovo pareigų vykdymu. G. P. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad prisipažįsta padariusi pažeidimą bei nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo posėdžio metu G. P. prašė atsižvelgti į tai, kad sankcijoje numatytos baudos dydis yra didelis, kad bendrovė turi įsiskolinimų ir kad tokios baudos paskyrimas dar labiau apsunkins sunkią finansinę padėtį. Teigė, kad stengsis paskirtą baudą apmokėti. Prašė atsižvelgti į tai, kad VMI susidariusi įsiskolinimą dengia dalimis po 10 000 Eur, jau yra dalis sumokėta.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias G. P. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jos asmenybę, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų neteisingas, todėl taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skiriama pusė minimalios baudos nuobauda, t. y. 700 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

G. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį skirti jai administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.