- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- e2-2876-863/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Atsakovas
- T. G.
- Ieškovas
- Uždarosios akcinės bendrovės „Altava“
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis, Laisvius Margaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Altava“ ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 13 512,92 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. birželio 8 d. su atsakovu T. G. sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 200608-1, pagal kurią susitarė, jog ji kaip pardavėjas tiekia prekes ir paslaugas atsakovui kaip pirkėjui, o atsakovas įsipareigojo prekes ir paslaugas priimti, ir už jas atsiskaityti. Paaiškino, kad už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas išrašė atsakovui sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas iki šiol nėra pilnai atsiskaitęs. Nurodė, jog kreipėsi į atsakovą su 2020 m. lapkričio 13 d. pretenzija dėl skolos apmokėjimo, tačiau skola nebuvo sumokėta iki nurodyto termino, o atsakovas elektroniniame laiške nurodė, jog pardavėjas privalėjo aiškiai nustatyti apmokėjimo tvarką ir apie tai informuoti pirkėją. Pažymėjo, kad tokie motyvai yra visiškai nepagrįsti, kadangi net prieš pateikiant apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą bei prekių ir paslaugų priėmimo perdavimo aktą, pirkėjas buvo informuotas, kad apmokėjimas iš karto po prekių ir paslaugų priėmimo perdavimo akto pasirašymo, taip pat PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodytas apmokėjimas per 1 darbo dieną. Nurodė, kad atsakovas pateikė argumentą, kad pardavėjas privalėjo informuoti pirkėją apie kainos apskaičiavimo metodą, tačiau jai nėra aišku, kokio kainos apskaičiavimo metodo atsakovas reikalauja, kadangi visos prekės, jų kainos, paslaugos, yra tiksliai nurodytos 2020 m. lapkričio 6 d. prekių ir paslaugų priėmimo – perdavimo akte prie pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 200608-1, kurį pasirašė pats atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ieškinyje yra pateikiama netiksli ir klaidinanti teismą informacija t. y. nors ieškovė teigia, kad 2020 m. birželio 8 d. su juo susitarė dėl prekių ir paslaugų tiekimo, t. y. pastatyti jo sklype tvorą su vartais, tačiau šalys dar 2020 m. balandžio 8 d. susitarė, kad ieškovė pagal jo pageidavimą pastatys tvorą, ir visi klausimai bus derinami raštu pagal sutarties 5 ir 6.1. straipsnius. Pažymėjo, kad ieškovė nesitardama su juo ir nekreipdama dėmesio į jo reikalavimus, vienašališkai nusprendė kaip turi būti įrengti ir sumontuoti du tvoros segmentai ir tai patvirtina šalių susirašinėjimas. Paaiškino, kad nors ieškovė nurodė, jog ji įsipareigojo po 8-12 savaičių po jo avansinio mokėjimo perduoti prekes ir paslaugas, šio įsipareigojimo ieškovė nėra įvykdžiusi ir šiai dienai, nes nėra tinkamai perdavusi prekių ir paslaugų. Pažymėjo, jog nors prekių ir paslaugų priėmimo - perdavimo akte jis yra nurodęs pastabas, kad ieškovė nesuderinusi su pirkėju sumontavo tvoros segmentus trumpesnius ir vienašališkai nustatė jų kainą, tačiau ieškovė į pastabas nurodytas perdavimo akte nereagavo, tvoros segmentų nekeitė ir laiko, kad prekės ir paslaugos perduotos neva tinkamai. Pažymėjo, kad prekių ir paslaugų priėmimo-perdavimo akte taip pat yra nurodęs, kad atsiskaitymas ieškovės vienašališkai nustatant atsiskaitymo terminą, nėra teisingas, nes sutartyje tai nėra aptarta. Paaiškino, jog ieškovė nekreipė dėmesio į jo pranešimus ir prašymus teikiamus elektroniniu paštu ir telefonu dėl mokėjimo termino. Nurodė, kad ieškovė vienašališkai pareikalavo kitą dieną po prekių ir paslaugų pateikimo, sumokėti likusią sumą, ignoruodama prekių perdavimo-priėmimo rašte išdėstytus trūkumus, kurie nėra pašalinti ir iki dabar. Pažymėjo, jog pripažįsta ir neatsisako sumokėti ieškovei likusios pagal sutartį pinigų sumos, tačiau nėra aišku kokia tiksli likusi suma, nes ieškovė nėra pabaigusi sutartinių darbų, t. y. ieškovė nėra įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų iki šios dienos, todėl turėtų būti skaičiuojamos palūkanos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė pilnai. Papildomai paaiškino, jog sutartis buvo įvykdyta ir jos vykdymo metu atsakovas jokių pretenzijų nereiškė, nors darbai buvo atliekami prie atsakovo namų. Kitoks darbų įrengimo būdas buvo neįmanomas, nes būtų per didelė apkrova ir žemė išspaustų pamatus. Pažymėjo, jog atsakovui buvo paaiškintas būtinumas tvorą laiptuoti dėl esamo žemės reljefo. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas ginčija tik dviejų segmentų įrengimą, tačiau neapmoka visos darbų kainos.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas paaiškino, jog jam yra nesuprantama, kodėl buvo pasirinktas visiškai kliento interesus neatitinkantis variantas. Paaiškino, jog yra sumontuoti segmentai, kurių neužsakė, todėl nesutinka jų apmokėti. Mano, jog ieškovė neinformavusi apie kainos padidėjimą prisiėmė riziką ir neturi teisės prašyti didesnės kainos apmokėjimo. Priešingu atveju susidarytų situacija, leidžianti rangovui piktnaudžiauti savo teisėmis. Taip pat mano, jog ieškovė galėtų įrengti vienodo lygio segmentus tuo atveju, jei sudėtų didesnį kiekį pamatėlių.
Atsakovo atstovas pažymėjo, jog ieškovė neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, sutartis nėra įvykdyta, darbai neatlikti, todėl atsakovui neatsirado prievolė už juos sumokėti, atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo ieškiniui patenkinti. Mano, jog pareikštas ieškinys turi būti atmestas, o ieškovė turėtų kreiptis į teismą, reikšdama kitokio pobūdžio reikalavimą.
Bylos nagrinėjimo metu teismas apklausė ieškovės prašytą liudytoją.
Liudytojas G. B. nurodė, jog yra UAB „Altava“ komercijos direktorius, koordinavo atsakovo tvoros pastatymą. Nurodė, jog buvo pastatyta tvora, šiek tiek pavėluotai, išrašyta sąskaita, bet neapmokėta. Sutarties vykdymo metu pasikėtė segmentų ilgiai, žaliuzinės tvoros pamažėjo 1 metru, kitos tvoros padaugėjo 5 metrais, bet viską atspindi priėmimo – perdavimo aktas. Buvo sulygta dėl 71 pamatėlio, tačiau realiai panaudota 78. Standartiškai pamatėlių dedasi tiek pat, tačiau ne visur taip išeina, pamatėlių neturėtų būti daugiau nei 2, nes priešingu atveju bus per didelė išorinė apkrova ir neatlaikys, todėl reikia laiptuoti. Kitoks būdas – išbetonuoti pamatą, tačiau tai labai brangiai kainuoja. Šiuo atveju buvo paprašyta, kad būtų pamatėliai. Tokiu atveju jei sklypas nelygus – reikia laiptuoti. Nagrinėjamu atveju keliose vietose buvo būtina sulaiptuoti, viskas buvo suderinta su klientu ir viskas tiko. Kai yra staigus nuolydis, yra dedami mažesni segmentai ir gražiai sulaiptuojama. Kaina gamintojo yra nustatyta už segmentą, ji yra vienoda nepriklausomai ar dedamas visas segmentas ar sumažinta jo dalis. Atvažiavęs į vietą su priėmimo - perdavimo aktu, nebuvo įleistas, viskas buvo derinta elektroniniu būdu, elektroniniu laišku gavo atsakovo priėmimo – perdavimo aktą su pastabomis ir nurodymu, jog apmokės per 8-12 savaičių, nebent bus padaryta 10 procentų nuolaidų, kas yra apie 2 000 Eur. Su tuo nesutiko. Skambučių iš atsakovo ir jo žmonos buvo daug, bet be atlikimo terminų, kitų pretenzijų nebūta, nors atsakovas būdavo namie ir matė statymo procesą. Pirma buvo montuojami pamatėliai, vėliau tvora, tada automatika, pretenzijos atsirado tik kaip reikėjo mokėti. Buvo priėmimo – perdavimo aktas pagal sutartį, tačiau atsakovas norėjo, kad būtų išdėstyta viskas pagal tai kas realiai padaryta, toks aktas jam ir buvo pateiktas. Žmonės kartais net neprašo to akto, sako tik duok sąskaitą, apmoka ir tiek. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog pagal užsakymą buvo dedami tik lygus pamatai, pamatai gali būti išgaubti, tačiau tokių nepageidavo. Nuolydžio vietoje kitokiu būdu, kaip laiptavimu, tvoros su pamatėliais įrengti nebuvo galima. Viskas buvo suderinta gegužės pabaigoje – birželio mėnesį pradžioje, bėdos prasidėjo, kai buvo pareikalauta atsiskaityti.
Ieškinys tinkintas iš dalies.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. birželio 8 d. šalys sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 200608-1, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo po avanso gavimo per 8-12 savaičių pristatyti atsakovui sutarties priede Nr. 1 nurodytas prekes ir suteikti paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pagal sutarties 4.1 punktą pirkėjas už prekes ir paslaugas įsipareigojo sumokėti 5 700 Eur avansą ir likusią 13 289,52 Eur sumą po prekių ir paslaugų atlikimo ir priėmimo – perdavimo pasirašymo. Pagal Sutarties priedo Nr. 1 duomenis šalys sulygo dėl 14 370,11 Eur medžiagų kainos ir 4 619,42 Eur darbų kainos, bendra kaina su PVM – 18 989,53 Eur.
2020 m. lapkričio 6 d. ieškovas parengė ir atsakovui elektroniniu paštu pateikė Prekių ir paslaugų priėmimo - perdavimo aktą 19 406,92 Eur sumai (14 637, 83 Eur už medžiagas ir 4 769,09 Eur už darbus). Atsakovas pateiktą priėmimo - perdavimo aktą pasirašė ir ieškovo atliktus darbus priėmė su pastabomis, nurodydamas, jog pardavėjas nesuderinęs su pirkėju sumontavo du vienetus „Tvoros segmentas L860 x H 1448, ir vienašališkai nustatė „Tvoros segmentas L860 x H 1448“ kainą. Kartu atsakovas pažymėjo, jog sutartyje tiksliai nenurodyti mokėjimo terminai už atliktus darbus, todėl jis sutinka, kad mokėjimo terminai būtų analogiški darbų atlikimo terminams, t. y. 8-12 savaičių po priėmimo – perdavimo akto pasirašymo.
2020 m. lapkričio 9 d. ieškovė išrašė ir išsiuntė atsakovui apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Serija ALT Nr. 201109-1 19 212,85 Eur sumai, apmokėjimo terminas – 1 darbo diena. Tos pačios dienos elektroniniame laiške ieškovės atstovas G. B. paaiškino, jog iš sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos reikia minusuoti sumokėtą 5 700 Eur avansą; pažymėjo, jog sąskaita išrašyta mažesnei nei priėmimo – perdavimo akte nurodytai kainai, nes yra atsižvelgta į vėlavimą atlikti darbus – už 50 dienų paskaičiuoti ir iš bendros kainos minusuoti sutartiniai delspinigiai (0,02 procento už dieną sudaro 3,88 Eur už dieną ir 194 Eur už 50 dienų).
Atsakovas iki ieškovo kreipimosi į teismą bei bylos nagrinėjimo metu jokių mokėjimų pagal jam išrašytą sąskaitą faktūrą neatliko. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės reikalauti atsiskaityti už atliktus darbus.
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo ir ieškinio reikalavimų tenkinimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, jog civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką, besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nenumatytas sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalių sudaryta sutartis turi šalims įstatymo galią, jos privalu laikytis, tačiau šalys sutarties sąlygas turi aiškinti ir vykdyti sąžiningai ir neiškraipyti jų esmės.
Nagrinėjamu atveju, nors šalys sudarytą sutartį įvardijo pirkimo - pardavimo sutartimi, tačiau iš sutarties turinio, šalių prisiimtų įsipareigojimų ir siekiamo rezultato matyti, jog toks šalių susiklosčiusių sutartinių santykių kvalifikavimas neatitiko šalių tikrosios valios.
Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsako pareiga (CK 6.686 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš šalių pasirašytos sutarties matyti, jog šalys sulygo dėl naujo statinio – tvoros pastatymo rangovo medžiagomis, pagal su užsakovu (atsakovu) iš anksto suderintą medžiagų kiekį ir kainas. Taigi pasirašytos Pirkimo -pardavimo sutarties Nr. Nr. 200608-1 pagrindu tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai.
Be to, CK 6.681 straipsnio 4 dalis numato, kad jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.
Nagrinėjamoje byloje statybos rangos užsakovas – atsakovas T. G. - fizinis asmuo, o rangovas – ieškovė, bendrovė profesionaliai atliekanti įvairaus pobūdžio rangos darbus. Taigi šalių sudaryta Statybos rangos sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Statybos rangos sutarties objektas – tvora ir vartai prie atsakovo gyvenamojo namo suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį.
Rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą – pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, užsakovas taip pat turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą (1 dalies 1, 2 punktai), atlyginti nuostolius (3 dalis).
Pasisakydamas dėl įstatymų leidėjo vartotojui suteiktų pažeistų teisių gynimo būdų kasacinis teismas pažymėjo, kad nors reikalavimai neatlygintinai pašalinti trūkumus, pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas sietini su žalos atlyginimo institutu, kadangi šių reikalavimų patenkinimas reiškia, kad asmuo gaus pajamų arba nepatirs išlaidų, jie yra specialūs pažeistų teisių gynimo būdai, kurie gali būti pareiškiami tik tais atvejais, kai asmuo, kurio teisės pažeistos, siekia arba ateityje imsis priemonių darbų trūkumams pašalinti. Reikalavimas atlyginti nuostolius, kaip dėl darbų trūkumų pažeistų teisių gynimo būdas, skirtingai nei minėti reikalavimai, kurie yra specialūs pažeistų teisių gynimo būdai, gali būti pareiškiamas ir tais atvejais, kai asmuo dėl jo teisių pažeidimo patyrė nuostolių, tačiau neketina šalinti darbų trūkumų, kadangi atlikus darbus su trūkumais sukurtas objektas tiek de facto (faktiškai), tiek de jure (teisiškai) gali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021).
Nagrinėjamu atveju atsakovą atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Pasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu parengiamuosiuose posėdžiuose teismas atkreipė atstovo dėmesį į galimus ginimo būdus, esant ginčui dėl atliktų darbų kokybės, tačiau atstovas nepasirinko nė vieno iš įstatymo numatytų būdų, tiek pasirengimo bylos nagrinėjimui tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, jog atsakovui nekilo prievolė atsiskaityti už atliktus rangos darbus, nes pastarieji dar nėra tinkamai atlikti. Kita vertus bylos nagrinėjimo iš esmės metu dalyvavęs atsakovas nurodė, jog nesutinka mokėti padidintą rangos darbų kainą, nei buvo susitarta. Abiem minėtais nesutiko su ieškinio argumentais teismas pasisakys atskirai.
Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).
Nagrinėjamu atveju pasirašydamas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą atsakovas ieškovės atliktus darbus priėmė, todėl atsakovo atstovo pasirinkta gynybos pozicija, jog darbai dar nėra atlikti, todėl ir prievolė už juos atsiskaityti neatsirado, yra atmestina, kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms apie darbų priėmimą. Darbų priėmimas ir jų įvertinimas kartu sudaro galimybę užsakovui pasisakyti dėl priimamų darbų kokybės ir reikšti atitinkamas pretenzijas dėl jų kokybės, pasirinkant vieną (ar kelis) iš įstatymo nustatytų pažeistų teisių gynybos būdų.
Atsakovas priėmęs ieškovės atliktus darbus pareiškė pretenzijas dėl dviejų segmentų neatitikimo sutarties sąlygų bei dėl jų kainos, tačiau reikalavimo dėl šių trūkumų pašalinimo (segmentų pakeitimo), trūkumų šalinimo išlaidų ar sutartinės kainos sumažinimo byloje nepareiškė, todėl šalių ginčui išspręsti teismas vertins tik ieškovo teisę į didesnės nei sutartimi sulygta kaina atlyginimą, bet nepasisako dėl ieškovės atliktų darbų atitikimo sutarčiai (šalių pasiektam susitarimui).
Kaip jau minėta, sutartimi šalys sulygo dėl konkrečios atliktinų darbų ir medžiagų kainos - 18 989,53 Eur, iš kurios dalis – 5 700 Eur sumokama avansu. Sutarties 4.3. punkte šalys numatė, jog sumokėdamas avansą pirkėjas patvirtina sąmatoje nurodytus prekių kiekius, išmatavimus ir kainas. Minėtame sutarties punkte pažymėta, jog sumokėjęs sulygtą avansą atsakovas sutiko su sutarties Priede Nr. 1 pateiktais paskaičiavimais ir kaina. Kaip nustatyta byloje, priėmimo – perdavimo aktu buvo užfiksuota didesnė nei sulygta - 19 406,92 Eur kaina. Ieškovė kainos padidėjimą grindė sutarties 2.4. punktu, kuriame nurodyta, jog medžiagos , nenurodytos Priede Nr. 1, skaičiuojamos pagal faktą. Atsakovas su kainos padidėjimu nesutiko, bylos nagrinėjimo iš esmės metu teigė, jog kainos padidėjimas su juo derinamas nebuvo, o liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas šias aplinkybes patvirtino, nurodydamas, jog tokiam derinimui nebuvo būtinumo, esant sutartinei sąlygai dėl darbų apmokėjimo pagal faktą.
Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Šio straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta, jog nesąžininga sutarties sąlyga preziumuojama tuomet, kai verslininkui suteikiama teisė prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisė vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją.
Įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju ginčas kyla iš vartojimo santykių ir atsakovas yra silpnesnioji santykių šalis, o sutartimi sulygta konkreti kaina buvo pakeista – padidinta iš anksto to nesuderinus su vartotoju, remiantis sutarties 2.4 punktu, teismas tokią sutarties sąlygą vertina kaip aiškiai nesąžiningą ir ją ex ofiicio pripažįsta negaliojančia. Kartu pažymėtina, jog minėtoje sutartinėje nuostatoje yra kalbama apie sumokėjimą pagal faktą už panaudotas medžiagas, tačiau nagrinėjamu atveju sutarties vykdymo metu padidėjo tiek medžiagų tiek darbų kaina. Pagal CK 6.653 straipsnio 5 dalį jeigu sutartyje numatyta konkreti rangos darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų.
Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei sutartinės sąlygos dėl apmokėjimo už medžiagas nesąžiningumą vartotojo atžvilgiu, konstatuotina, jog atlikus rangos sutartinius darbus ir atsakovui juos priėmus ieškovė įgijo teisę į sutartyje numatytos kainos atlyginimą, o sutartimi sulygtą kainą padidino neteisėtai.
Įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą, taip pat tai, jog ieškovė savanoriškai nusprendė sumažinti mokėtiną sumą sutartiniais delspinigiais už 50 dienų (dėl delspinigių paskaičiavimo ginčo nėra, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako), ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 13 095,53 Eur (18 989,53 - 5 700 – 194).
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę fizinis asmuo privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis minėtu reglamentavimu ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo iš atsakovės priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Patenkinus ieškinį iš dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška: ieškovės ieškinys dėl 13 512,92 Eur priteisimo patenkintas 96,91 procentais, priteisiant 13 095,53 Eur sumą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 96,91 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 3,09 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nustačius šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentinę išraišką, pasisakytina dėl byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir dydžių.
Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 342 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidas už ieškinio parengimą ir atstovavimą bylos nagrinėjimo metu; atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 500 Eur advokato pagalbos išlaidas surašant atsiliepimą į ieškinį ir atstovavimą teismo posėdžių metu.
Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, teismas visas minėtas šalių atstovų pagalbos išlaidas laiko protingomis, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 300,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (96,91 procentai nuo 1 342 Eur), atsakovui iš ieškovės – 15,45 (3,09 procentai nuo 500 Eur).
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 1,79 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2020 m. birželio 8 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 200608-1 sąlygą dėl medžiagų apmokėjimo pagal faktą (sutarties punktas 2.4.)
Priteisti ieškovei UAB „Altava“, juridinio asmens kodas 302573400, iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 095,53 Eur (trylikos tūkstančių devyniasdešimt penkių eurų ir 53 euro centų) skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 300,53 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų ir 53 euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Altava“, juridinio asmens kodas 302573400, 15,45 Eur (penkiolikos eurų ir 45 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.